← Lietuva

NUTARIMAS DĖL GAISRINIŲ GELBĖJIMO AUTOMOBILIŲ PARKO ATNAUJINIMO VALSTYBINĖJE PRIEŠGAISRINĖJE GELBĖJIMO TARNYBOJE IR SAVIVALDYBIŲ PRIEŠGAISRINĖSE TARNY

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL GAISRINIŲ GELBĖJIMO AUTOMOBILIŲ PARKO ATNAUJINIMO VALSTYBINĖJE PRIEŠGAISRINĖJE GELBĖJIMO TARNYBOJE IR SAVIVALDYBIŲ PRIEŠGAISRINĖSE TARNYBOSE PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2006 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 784 Vilnius Siekdama stiprinti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gebėjimą užtikrinti patikimą žmonių gyvybės, sveikatos ir nuosavybės apsaugą nuo gaisrų ir kitų ekstremalių įvykių, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

  1. Patvirtinti Gaisrinių gelbėjimo automobilių parko atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose programą (pridedama).
  2. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą programą. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 784 gaisrinių gelbėjimo automobilių parko atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose programa I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  3. Gaisrinių gelbėjimo automobilių parko atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – gerinti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų aprūpinimą techninėmis priemonėmis, kurios užtikrintų efektyvesnį gaisrų gesinimą ir gelbėjimą, leistų geriau apsaugoti žmones nuo žūties ir traumų kilus gaisrui ir ištikus kitam ekstremaliam įvykiui, prarasti mažiau turto ir gamtos išteklių. II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
  4. Pastaruosius 16 metų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atliktų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų apimtis padidėjo daugiau kaip 5 kartus: 1989 metais gesinti tik 4292 gaisrai, o 2005 metais – 16404 gaisrai, atlikti 6752 gelbėjimo darbai. Gelbėjimo darbų apimtis sparčiai didėja – kasmet apie 20 procentų. Šiuo metu savivaldybių priešgaisrinės tarnybos – pagrindinės valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos talkininkės, organizuojančios kaimo gyvenamosiose vietovėse kilusių gaisrų, kurių irgi sparčiai gausėja, gesinimą ir juos gesinančios.
  5. Lietuvoje per gaisrus gyventojų žūva 7 kartus daugiau negu Europos Sąjungos valstybėse: Lietuvoje – 100 tūkst. gyventojų tenka 8,4 žuvusiojo, Vokietijoje – 0,7, Italijoje – 0,8, Olandijoje – 0,5, Didžiojoje Britanijoje – 1,1, Prancūzijoje – 1,1, Ispanijoje – 0,6, Austrijoje – 0,
  7. Augant Lietuvos ekonomikai, plečiantis įvairiai veiklai, galima prognozuoti, kad gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų daugės. Nuo to, kokiomis techninėmis priemonėmis aprūpintos valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, priklauso ir jų darbo sėkmė – kiek išgelbėta žmonių gyvybių, išsaugota turto, gamtos išteklių.
  8. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių parkas per pastaruosius 16 metų išsiplėtė daugiau kaip 75 procentais. 2006 metų pradžioje valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių parką sudarė 840 gaisrinių gelbėjimo automobilių (neskaitant automobilių priekabų ir eksponuojamų automobilių), iš jų – 349 gaisrinės automobilinės cisternos, 126 specialiosios paskirties automobiliai, 365 operatyviniai ir pagalbiniai automobiliai. Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gaisrinių automobilių parką 2006 metų pradžioje sudarė 428 transporto priemonės, iš jų – 365 gaisrinės automobilinės cisternos, 8 specialiosios paskirties automobiliai ir 55 kiti krovininiai automobiliai.
  9. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gaisrinių gelbėjimo automobilių parko sudėtinė struktūra nėra optimali. Automobiliai sensta ypač greitai, jų patikimumas mažėja. Iš turimų pagrindinių ir specialiųjų gaisrinių gelbėjimo automobilių net 325 automobiliai (arba 68 procentai) pagaminti buvusioje Sovietų Sąjungoje ar Nepriklausomų valstybių sandraugos šalyse, savivaldybių priešgaisrinės tarnybos turi net 337 (arba 92 procentus) tokius automobilius. Šie automobiliai nei patikimi, nei ilgaamžiai. Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 150 šio tipo automobilių, kuriais atliekami pagrindiniai gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbai, pagaminti Vakarų Europos valstybėse, tačiau iš jų 83 gauti kaip parama ar įsigyti nenauji, naudoti, eksploatuoti jau 15–25 metus.
  10. Labai svarbu, kad gaisriniai gelbėjimo automobiliai ir kitos specialiosios paskirties transporto priemonės veiktų patikimai ir būtų saugūs. Taigi visiškai susidėvėjusias transporto priemones būtina keisti naujomis, tačiau dėl lėšų stygiaus pakeista tik 10 procentų transporto priemonių.
  11. Kad blogėja valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių parko būklė, akivaizdžiai rodo kasmet didėjantis skaičius gaisrinių automobilių, naudojamų viršijant nustatytuosius gamintojų normatyvus. Per 10 metų susidėvėjusių automobilinių cisternų padaugėjo nuo 31 procento iki 78 procentų, o kopėčių – nuo 54 iki 95 procentų. Daugiau kaip 85 procentų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir 97 procentų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gaisrinių gelbėjimo automobilių amžiaus vidurkis – daugiau kaip 10 metų (t. y. didesnis už amortizacijos normatyvą), o kai kurių tipų susidėvėjusių gaisrinių ir gelbėjimo automobilių dar daugiau.
  12. Šiuo metu valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių parko struktūra pagal automobilių tipus neracionali. Anksčiau buvo galima įsigyti daugiausia tik vidutinės klasės gaisrinių automobilinių cisternų (bendroji masė – 7,5–14 tonų). Kadangi apie 50 procentų visų gaisrų užgesinama vienu gaisriniu švirkštu, daug ekonomiškiau naudoti lengvos klasės gaisrinius automobilius (bendroji masė – 2–7,5 tonos), turinčius specialius aukšto slėgio siurblius, tačiau tokie automobiliai sudaro mažiau nei 14 procentų visų gaisrinių automobilinių cisternų. Dideliems gaisrams gesinti kiekviename Lietuvos didmiestyje ir mažesnėse gyvenamosiose vietovėse būtina turėti bent po vieną didelės klasės gaisrinį automobilį, kuriame galėtų tilpti daugiau nei 6 tonos vandens. Tokie gaisriniai automobiliai gerokai sumažina vandens šaltinių paieškos ir vandens transportavimo išlaidas, sudaro sąlygas veiksmingiau organizuoti gesinimą ir taip sumažinti gaisro nuostolius. Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi tik 3 tokius automobilius. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad gaisrinės automobilinės cisternos automobilių parke turėtų sudaryti: 31–32 procentus – iki 2 kub. metrų talpos, 56 procentus – nuo 2 iki 6 kub. metrų talpos, 12–13 procentų – daugiau kaip 6 kub. metrų talpos. Deja, valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba šiuo metu turi: 21,8 procento gaisrinių automobilinių cisternų iki 2 kub. metrų talpos, 77,3 procento – nuo 2 iki 6 kub. metrų talpos ir tik 0,9 procento – daugiau kaip 6 kub. metrų talpos.
  13. Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje šiuo metu naudojamos tik 30 metrų aukščio automobilinės kopėčios ir keltuvai (vienas 42 metrų ilgio keltuvas, įsigytas 2005 metais). Be kopėčių ir keltuvų neįmanoma atlikti gesinimo ir gelbėjimo darbų keturaukščiuose ir aukštesniuose pastatuose. Miestuose, kuriuose yra aukštesnių nei 8 aukštų pastatų, būtina turėti kopėčias ir keltuvus, kurių ilgis – 40–50 metrų. Miestuose, kurių pagrindiniai pastatai tik 5 aukštų, tikslinga turėti 24–28 metrų ilgio kompaktiškesnes ir mažiau išlaidų reikalingas kopėčias. Dėl lėšų stygiaus per 10 metų įsigytas tik vienas keltuvas su kopėčiomis, nors visos turimos automobilinės kopėčios naudojamos ilgiau, nei gamintojų nustatyta, ir per kelerius metus dėl nepatenkinamos techninės būklės teko nutraukti tokių kopėčių naudojimą net 5 savivaldybėse.
  14. Siekiant užtikrinti operatyvų išvykimą į gaisro ir įvykio vietas, vadovavimą veiksmams įvykio vietose, tirti gaisrų priežastis, atlikti prevencijos ir finansinį-ūkinį darbą, valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje naudojami specialūs operatyviniai lengvieji automobiliai ir kitų tipų transporto priemonės, tačiau per 10 metų neįsigyta nė vieno pagalbinio krovininio automobilio, jie gauti kaip parama. Be to, dėl lėšų stygiaus buvo perkami pigesni nauji specialieji operatyviniai lengvieji automobiliai, kurių konstrukcija nevisiškai atitinka priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų poreikius. III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
  15. Šios Programos tikslas – kuo taupiau naudojant biudžeto lėšas pagerinti valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gaisrinių ir gelbėjimo automobilių parko būklę ir taip užtikrinti deramą gyventojų ir turto gelbėjimą, pirminių gelbėjimo darbų atlikimą avarijų, katastrofų, stichinių nelaimių atvejais, gaisrų gesinimą ir tyrimą, gaisrų prevencijos organizavimą ir vykdymą.
  16. Siekiant įgyvendinti šios Programos tikslą, nustatomi šie uždaviniai: 13.
  17. įsigyti gaisrinių automobilinių cisternų, kurios pakeistų susidėvėjusias cisternas; 13.
  18. perduoti savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms dalį valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių automobilių, nebetinkamų gaisrams gesinti ir gelbėjimo darbams atlikti miestuose, bet tinkamų naudoti kaimo gyvenamosiose vietovėse; 13.
  19. įsigyti naujo tipo gaisrinių ir gelbėjimo automobilių bei transporto priemonių, užtikrinančių specifinių gelbėjimo darbų atlikimą; 13.
  20. įsigyti trūkstamų gaisrinių ir gelbėjimo automobilių, atsižvelgiant į didėjantį gaisrų gesinimo ir atliekamų gelbėjimo darbų mastą; 13.
  21. optimizuoti gaisrinių ir gelbėjimo automobilių parko struktūrą (pagal transporto priemonių tipus ir klases), kuri sumažintų eksploatavimo sąnaudas ir pagerintų gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų atlikimą; 13.
  22. mažinti gaisrinių gelbėjimo automobilių, neatitinkančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatytų techninių reikalavimų. IV. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ VERTINIMO KRITERIJAI
  23. Šios Programos įgyvendinimas vertinamas periodiškai po kiekvienų jos įgyvendinimo metų ir galutinai – ją baigus vykdyti.
  24. Nustatomi tokie šios Programos uždavinių įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 15.
  25. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gaisrinių gelbėjimo automobilių parko struktūros pokytis pagal gaisrinių gelbėjimo automobilių naudojimo trukmės bei jų tipų pasiskirstymo rodiklius (procentais); 15.
  26. valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos įsigytų gaisrinių gelbėjimo automobilių skaičius; 15.
  27. perduotų savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių automobilinių cisternų skaičius; 15.
  28. įsigytų keltuvų ir kopėčių skaičius; 15.
  29. įsigytų gelbėjimo ir specialiosios paskirties automobilių skaičius; 15.
  30. įsigytų operatyvinių ir krovininių automobilių skaičius. V. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
  31. Lėšos šiai Programai įgyvendinti, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, numatomos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Šiai Programai įgyvendinti gali būti naudojamos ir kitos įstatymų nustatyta tvarka gautos lėšos, esant galimybėms – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos, skirtos saugaus eismo keliuose programoms ir jų priemonėms vykdyti.
  32. Preliminarus lėšų poreikis šiai Programai įgyvendinti numatytas priede. VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR NUMATOMI REZULTATAI
  33. Ši Programa įgyvendinama pagal priede numatytas jos įgyvendinimo priemones.
  34. Šios Programos įgyvendinimą koordinuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
  35. Įgyvendinus šią Programą, numatoma: 20.
  36. padidinti lengvųjų automobilinių cisternų iki 27 procentų visų gaisrinių automobilinių cisternų; 20.
  37. padidinti sunkiųjų automobilinių cisternų iki 7 procentų visų gaisrinių automobilinių cisternų; 20.
  38. sumažinti 10 procentų gaisrinių automobilinių cisternų, naudojamų viršijant 10 metų eksploatavimo trukmę; 20.
  39. padidinti 35 procentais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pavaldžių įstaigų, kurios būtų aprūpintos automobilinėmis kopėčiomis; 20.
  40. užtikrinti 50 procentų valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos aprūpinimą gelbėjimo ir specialiosios paskirties automobiliais; 20.
  41. atnaujinti 25 procentus lengvųjų operatyvinių ir krovininių automobilių parko.
  42. Įgyvendinus šią Programą, būtų atnaujinta iki 21 procento valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gaisrinių gelbėjimo automobilių parko, pakeista iki 17 procentų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų gaisrinių automobilinių cisternų, be to, sumažėtų remonto ir eksploatavimo išlaidos. ______________ Gaisrinių gelbėjimo automobilių parko atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose programos priedas Gaisrinių gelbėjimo automobilių parko atnaujinimo valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose programos įgyvendinimo priemonės Technikos pavadinimas Atsakinga institucija 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 metai 2011 metai kiekis (vnt.) preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) kiekis (vnt.) preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) kiekis (vnt.) preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) kiekis (vnt.) preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) kiekis (vnt.) preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų)
  43. Įsigyjama valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje: 1.
  44. gaisrinės automobilinės cisternos: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos lengvosios 3 900 3 900 5 1500 7 2100 6 1800 vidutinės 6 3000 8 4000 8 4000 8 4000 6 3000 sunkiosios 4 2800 5 3500 5 3500 4 2800 3 2100 1.
  45. automobilinės kopėčios ir keltuvai: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 24-26 metrų 1 1200 1 1200 2 2400 1 1200 30-40 metrų 1 1500 1 1500 1 1500 40-50 metrų 1 2300 1 2300 1 2300 1.
  46. gelbėjimo ir specialiosios paskirties automobiliai: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos cheminio gelbėjimo 1 1000 1 1000 1 1000 1 1000 sunkaus gelbėjimo 1 1000 1 1000 1 1000 1 1000 automobiliniai kranai 1 1500 1 1500 1 1500 kitos spec. paskirties 1 2000 1 2000 1 2000 1.
  47. lengvieji operatyviniai automobiliai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 10 650 13 845 15 975 10 650 10 650 1.
  48. krovininiai automobiliai Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 4 360 4 360 4 360 4 360 2 180
  49. Perduodamos savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos turimos gaisrinės automobilinės cisternos (įvairių tipų) Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, savivaldybės iki 10 iki 12 iki 14 iki 15 iki 11 Iš viso 39 12010 50 15805 56 17835 54 17310 45 18230 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.