LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL KULTŪROS CENTRŲ MODERNIZAVIMO 2007–2020 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2006 m. rugpjūčio 4 d. Nr. 785 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), 5.8 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Patvirtinti Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programą (pridedama).
- Nustatyti, kad valstybės biudžeto lėšos Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programai įgyvendinti numatomos pagal valstybės finansines galimybes kasmet rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
- Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą programą ir skirti iš savivaldybių biudžetų šiam tikslui lėšų. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Kultūros ministras Jonas Jučas ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 785 kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programa I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – nustatyti aukščiausiosios ir pirmosios kategorijos savivaldybių kultūros centrų pastatų rekonstravimo, kapitalinio remonto ir materialinės bazės (baldų, inventoriaus, apšvietimo, garso ir scenos įrangos) atnaujinimo prioritetines kryptis, sudaryti sąlygas investuoti į kultūros objektus, racionaliai naudoti kultūrai skirtas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas, taip sudaryti palankias sąlygas tenkinti gyventojų kultūrinius poreikius, gerinti kultūros paslaugų kokybę.
- Teisinį šios Programos pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos kultūros centrų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 120-4435), Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas (Žin., 1999, Nr. 82-2414), Lietuvos kultūros politikos nuostatos, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 542 (Žin., 2001, Nr. 42-1454), Regionų kultūros plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1282 (Žin., 2002, Nr. 82-3521). II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
- Lietuvoje veikia 141 savivaldybių kultūros centras ir 33 savivaldybių kultūros centrų filialai.
- Savivaldybių kultūros centrai per metus surengia 52874 įvairius renginius ir koncertus, kuriuose apsilanko per 5,4 mln. lankytojų. Savivaldybių kultūros centruose veikia 5192 mėgėjų meno kolektyvai, klubai, būreliai, studijos, kuriuose 77590 dalyvių. Prasta patalpų būklė kliudo tinkamai plėtoti savivaldybių kultūros centrų veiklą.
- Viena iš pagrindinių savivaldybės kultūros centro funkcijų – rūpintis vaikų ir jaunimo užimtumu, meniniu ugdymu. Per metus savivaldybių kultūros centruose suorganizuojamas 9001 renginys vaikams ir jaunimui, 45577 diskotekos ir šokių vakarai, veikia apie 2060 vaikų ir jaunimo mėgėjų meno kolektyvų, klubų, būrelių, studijų, tačiau trūksta patalpų vaikų kultūrinei veiklai, o esamos patalpos dažnai tam nepritaikytos. Trūksta modernių, šiuolaikiškai įrengtų savivaldybių kultūros centrų. Neremontuoti savivaldybių kultūros centrai jaunimui nepatrauklūs.
- Savivaldybės kultūros centras dažnai – vienintelė įstaiga, kuri gali pasirūpinti profesionalaus meno sklaida regionuose, tačiau ši paslauga vis sunkiau prieinama periferijos gyventojams dėl savivaldybių kultūros centrų pasenusios įgarsinimo, apšvietimo aparatūros ir scenos įrangos, muzikos instrumentų, baldų ir kito inventoriaus stygiaus.
- Viena iš savivaldybės kultūros centro funkcijų – rūpintis mėgėjų meno kolektyvų rengimu ir dalyvavimu dainų šventėse. UNESCO ekspertai įvertino šį kultūros centrų darbą – 2003 metais paskelbė Pasaulio lietuvių dainų šventę pasaulio žodinio ir nematerialiojo paveldo šedevru. Tai įpareigoja valstybę ir savivaldybes imtis priemonių, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos tęstinumą. Viena iš tokių priemonių – materialinė bazė, kurios reikia, kad per 34000 tūkst. dalyvių galėtų tinkamai pasirengti dainų šventėms.
- Sociologinio tyrimo, kurį 2003–2004 metais atliko Socialinių tyrimų institutas (Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai, Vilnius, 2004.), duomenimis, kultūros centrai – viena iš svarbiausių kultūros sklaidos institucijų. Iš apklausos rezultatų paaiškėjo, kad beveik 70 procentų apklaustų Lietuvos gyventojų neigiamai vertintų kultūros centro uždarymo galimybę. Didžiuma gyventojų kultūros centrų buvimą tiesiogiai sieja su geresnėmis kultūrinių poreikių tenkinimo galimybėmis, kurios dažniausiai siejamos su vaikų ir jaunimo užimtumu, įvairaus amžiaus žmonių kultūrinės veiklos organizavimu. Kultūros centrų reikalingumą ypač pabrėžia mažų miestelių, kuriuose kultūros įstaigų itin nedaug, gyventojai.
- Pasikeitus Lietuvos informacijos ir kultūros politikai, vykstant politiniams ir ekonominiams pokyčiams, atsiranda naujų gyventojų poreikių, savivaldybių kultūros centrų veiklos reikalavimų, nes gerėja šių paslaugų vartotojų gyvenimas, kinta užimtumo struktūra, randasi naujų socialinių grupių, turinčių visiškai naujų kultūrinių ir informacijos poreikių. Naujų paslaugų savivaldybių kultūros centruose pageidauja mokslininkai, verslininkai, neįgalieji, jaunimas. Taigi reikia modernių, šiuolaikiškai įrengtų savivaldybių kultūros centrų.
- Pastarąjį dešimtmetį savivaldybių kultūros centrų pastatams statyti, rekonstruoti, remontuoti skirta per mažai lėšų. Savivaldybių kultūros centrai išlaikomi iš savivaldybių biudžetų, tačiau lėšos skiriamos tik pareigybėms ir pastatams išlaikyti. Savivaldybės 2005 metais į statybas investavo tik 2,4 procento viso savivaldybių kultūros centrams skirto biudžeto.
- Daugelis savivaldybių kultūros centrų pastatų labai apleisti, pasenę, avarinės būklės, visi pastatai neatitinka Statybos techninio reglamento STR 2.01.01
(1): 2005 „Esminis statinio reikalavimas. Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 (Žin., 2005, Nr. 115-4195), Statybos techninių reikalavimų reglamento STR 2.01.01
(2): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 422 (Žin., 2000, Nr. 17-424), Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01
(3): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 (Žin., 2000, Nr. 8-215), Statybos techninių reikalavimų reglamentų STR 2.01.01
(4): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“, STR 2.01.01
(5): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“, patvirtintų aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 421 (Žin., 2000, Nr. 8-216), Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01
(6): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“, patvirtinto aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 399 (Žin., 1999, Nr. 107-3120), nuostatų, susidėvėjusi technologinė įranga ir inventorius: 11.
- Blogai suformuoti sutapdintų stogų nuolydžiai neužtikrina atmosferinių kritulių vandens nuvedimo į latakus ir lietvamzdžius, kurie pažeisti korozijos, prarūdiję, sulankstyti. Stogų danga susidėvėjusi, leidžia vandenį, atmosferiniai krituliai – ištirpusio sniego ir lietaus vanduo – prasiskverbia į vidų, drėgsta sienų ir pertvarų paviršiai, pažeidžiama vidaus patalpų apdaila, krinta ir byra tinkas. Šlaitinių stogų danga dažniausiai iš asbocemenčio lakštų, kurių sudėtyje yra asbesto, seniai uždrausto Europos Sąjungoje. Asbestas – nuodinga medžiaga, labai kenkianti žmonių sveikatai, todėl asbocemenčio lakštų stogo danga turi būti pakeista. Medinės stogo konstrukcijos pažeistos grybelio. Daugelio pastatų vėdinimo šachtos neapkaltos skarda, stogo ir parapetų sandūros nesandarios, netinkamai apšiltinta stogo danga. 11.
- Pastatų išorės sienos suskilusios, netinkamai apšiltintos. Nuogrinda vietomis pasvirusi į pastato pusę arba jos visai nėra, todėl atmosferinių kritulių vanduo ardo pamatus ir sienų apatinę dalį. Pro fasadinių sienų plyšius į patalpų vidų smelkiasi vanduo, pažeista vidaus patalpų apdaila. Sanitariniai mazgai susidėvėję, dažnai genda. 11.
- Mediniai langai išpuvę, rėmai labai deformuoti, nesandarūs. Dalies pastatų langų būklė avarinė – jų neįmanoma atidaryti arba jie atsidaro labai sunkiai. Langų šiluminė varža per maža. Didžiuma lauko durų ir staktų – papuvusios, durys užsidaro nesandariai. 11.
- Vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos vamzdynai pasenę, surūdiję. Vamzdynai dažnai trūksta, todėl užliejamos patalpos, sugadinamas inventorius. 11.
- Neįrengta žaibosauga mažina pastatų gaisrinę saugą. Apsauginės ir priešgaisrinės signalizacijos sistemos susidėvėjusios, nebeveikia arba iš viso neįrengtos, todėl kultūros centrų materialinis turtas neapsaugotas. 11.
- Elektros įranga pasenusi. Laidai ir kabeliai aliumininiai, šiuo metu jau nenaudojami. Šviestuvai susidėvėję, morališkai pasenę, ne visi veikiantys, neekonomiški. 11.
- Pastatų šilumos mazgai arba vietinės katilinės susidėvėję, neekonomiški, neįmanoma reguliuoti patalpų temperatūros pagal išorės temperatūrą, todėl netaupoma šiluma, didėja eksploatavimo išlaidos. Šilumos mazgų techniniai ekonominiai rodikliai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Kai kuriuose pastatuose nėra vandens šildytuvų. 11.
- Esamos vėdinimo sistemos pastatuose neužtikrina higienos normų reikalavimų. Žiūrovų salėse ir kitose žmonių susibūrimo patalpose neįrengtos mechaninės priverstinio oro tiekimo ir šalinimo sistemos. 11.
- Pastatai visiškai nepritaikyti žmonių su negalia reikmėms. 11.
- Žiūrovų salių scenos apšvietimo įranga pasenusi. Apšvietimo valdymo pultai, su jais susijusi įranga, jėgos sistemų (dimerių) veikimo principai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Suremontuoti jų neįmanoma, nes jų atsarginės dalys nebegaminamos. Laidų, kuriais į apšvietimo prietaisus patenka aukšta įtampa, izoliacija sutrūnijusi, gali užsidegti. 11.
- Scenos šviestuvai, prožektoriai, kiti apšvietimo prietaisai pasenę, jiems sunku pritaikyti šiuolaikines lempas, nes išdega laidų izoliacija, dažnai gaunamas netaisyklingos formos spindulys. 11.
- Žiūrovų salių įgarsinimo įranga – kasetiniai grotuvai, mikrofonai – fiziškai susidėvėję, neatitinka net minimalių reikalavimų, keliamų šiuolaikinei įrangai, todėl iškraipomas garsas, o tai menkina renginių meninę vertę. 11.
- Žiūrovų salei įgarsinti naudojamos pasenusios, sovietinės įgarsinimo kolonėlės ir kita įgarsinimo aparatūra, tinkamos naudoti buityje, bet ne visuomeninės paskirties pastatuose. 11.
- Žiūrovų salių scenos mechanizmai – dekoracijų keltuvai, sukamieji ratai – susidėvėję, pasenę. Kai kuriuose kultūros centruose nėra mechaninių pagrindinės scenos uždangos nuleidimo ir pakėlimo mechanizmų, todėl naudojami savadarbiai scenos mechanizmai.
- Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto galimybes ir savivaldybių pasiūlymus, į šią Programą įtraukti 63 aukščiausiosios ir pirmosios kategorijos savivaldybių kultūros centrai, kurie vykdo plačią kultūrinę veiklą, turi aukštos kvalifikacijos specialistų, atlieka metodinio vadovavimo funkciją. Siūloma rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti šiuo metu veikiančių savivaldybių kultūros centrų pastatus, atnaujinti materialinę bazę (baldus, inventorių, apšvietimo, garso ir scenos įrangą). Šiam tikslui reikėtų 380657 tūkst. litų, iš jų kapitaliniam remontui – 181010 tūkst. litų, rekonstravimui – 199647 tūkst. litų. III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
- Šios Programos tikslai: 13.
- sudaryti tinkamas savivaldybių kultūros centrų kultūrinės veiklos sąlygas; 13.
- gerinti savivaldybių kultūros centrų darbuotojų darbo sąlygas, mažinti savivaldybių kultūros centrų pastatų eksploatavimo išlaidas.
- Šios Programos uždaviniai: 14.
- rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti 63 savivaldybių kultūros centrų pastatus; 14.
- atnaujinti savivaldybių kultūros centrų materialinę bazę (baldus, inventorių, apšvietimo, garso ir scenos įrangą). IV. PROGRAMOS FINANSAVIMAS
- Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos finansinės paramos mechanizmų ir kitų teisėtai įgytų lėšų. Valstybė turi skirti ne daugiau kaip 95 procentus šių lėšų.
- Finansavimo prioritetai: 16.
- pastatas – avarinės būklės; 16.
- ne mažiau kaip 20 procentų lėšų skiria savivaldybė; 16.
- tame pačiame pastate kelios kultūros įstaigos; 16.
- pastatai, kurių investicijų projektai finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų pastaruosius 7 ar 8 metus.
- Preliminarios lėšos, skirtinos savivaldybių kultūros centrams kapitališkai remontuoti, rekonstruoti ir materialinei bazei (baldams, inventoriui, apšvietimo, garso ir scenos įrangai) atnaujinti, nurodytos priede. V. NUMATOMI REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI
- Įgyvendinus šią Programą, bus: 18.
- sutaupytos savivaldybių kultūros centrų pastatams išlaikyti skirtos lėšos; 18.
- sudarytos geresnės sąlygos įvairaus amžiaus gyventojams ir neįgaliesiems tenkinti kultūrinius poreikius, gerinti kultūros paslaugų kokybę; 18.
- sudarytos tinkamos sąlygos savivaldybių kultūros centrų funkcijoms atlikti; 18.
- savivaldybių kultūros centruose teikiamos naujos paslaugos; 18.
- sudarytos savivaldybių kultūros centrų darbuotojams tinkamos darbo sąlygos.
- Šios Programos priemonių įgyvendinimas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus: 19.
- atnaujinta savivaldybių kultūros centrų pastatų, procentais; 19.
- sutaupyta lėšų, skirtų savivaldybių kultūros centrų pastatams išlaikyti, procentais; 19.
- teikiama savivaldybių kultūros centruose naujų paslaugų, procentais; 19.
- savivaldybių kultūros centruose suorganizuota renginių, tarp jų – profesionalaus meno, procentais; 19.
- surengta įvairaus amžiaus asmenų ir neįgaliųjų klubuose, būreliuose, meno kolektyvuose kultūros bei švietimo renginių, procentais. IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS IR KONTROLĖ
- Už šios Programos įgyvendinimo koordinavimą ir kontrolę atsakinga Kultūros ministerija, kuri derins veiksmus su Finansų ministerija ir savivaldybėmis. ______________ Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programos priedas Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programos įgyvendinimo priemonės Eil. Nr. Priemonės pavadinimas Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų Atsakingi vykdytojai bendra sąmatinė vertė* iš jų materialinei bazei (baldams, inventoriui, apšvietimo, garso ir scenos įrangai) atnaujinti
- Savivaldybių kultūros centrų kapitalinis remontas: 181010 25086 1.
- Biržų kultūros centro 3499 801 Biržų rajono savivaldybė 1.
- Ignalinos rajono kultūros centro 6695 959 Ignalinos rajono savivaldybė 1.
- Joniškio kultūros centro 4697 709 Joniškio rajono savivaldybė 1.
- Kaišiadorių kultūros centro 4852 687 Kaišiadorių rajono savivaldybė 1.
- Viešosios įstaigos Gargždų kultūros centro 4140 707 Klaipėdos rajono savivaldybė 1.
- Kretingos rajono Salantų kultūros centro 2188 409 Kretingos rajono savivaldybė 1.
- Kretingos rajono kultūros centro 10085 1096 Kretingos rajono savivaldybė 1.
- Kupiškio rajono savivaldybės kultūros centro 6547 828 Kupiškio rajono savivaldybė 1.
- Viešosios įstaigos Lazdijų kultūros centro 3300 595 Lazdijų rajono savivaldybė 1.
- Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centro 9900 1506 Mažeikių rajono savivaldybė 1.
- Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų 15348 1714 Panevėžio miesto savivaldybė 1.
- Panevėžio rajono Naujamiesčio seniūnijos kultūros centro–dailės galerijos 3280 485 Panevėžio rajono savivaldybė 1.
- Panevėžio rajono Velžio seniūnijos Šilagalio kultūros centro 3350 559 Panevėžio rajono savivaldybė 1.
- Panevėžio rajono Krekenavos seniūnijos kultūros centro 3802 587 Panevėžio rajono savivaldybė 1.
- Pasvalio kultūros centro 7897 966 Pasvalio rajono savivaldybė 1.
- Radviliškio miesto kultūros centro 9381 1101 Radviliškio rajono savivaldybė 1.
- Šiaulių miesto kultūros centro 13276 1371 Šiaulių miesto savivaldybė 1.
- Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro 10178 1058 Šiaulių rajono savivaldybė 1.
- Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro 7298 952 Šilalės rajono savivaldybė 1.
- Viešosios įstaigos Šilutės kultūros ir pramogų centro 6084 844 Šilutės rajono savivaldybė 1.
- Viešosios įstaigos Kintų Vydūno kultūros centro 1259 238 Šilutės rajono savivaldybė 1.
- Širvintų rajono savivaldybės kultūros centro 4556 694 Širvintų rajono savivaldybė 1.
- Švenčionių miesto kultūros centro 3633 621 Švenčionių rajono savivaldybė 1.
- Švenčionėlių miesto kultūros centro 5651 828 Švenčionių rajono savivaldybė 1.
- Pabradės miesto kultūros centro 2682 523 Švenčionių rajono savivaldybė 1.
- Utenos kultūros centro (pastato Utenoje, Aušros g. 49) 6324 984 Utenos rajono savivaldybė 1.
- Utenos kultūros centro (pastato Utenoje, Aušros g. 47) 3520 600 Utenos rajono savivaldybė 1.
- Viešosios įstaigos Vilkaviškio kultūros centro 9375 1138 Vilkaviškio rajono savivaldybė 1.
- Grigiškių kultūros centro 3312 565 Vilniaus miesto savivaldybė 1.
- Trakų Vokės bendruomenės kultūros centro 1045 282 Vilniaus miesto savivaldybė 1.
- Viešosios įstaigos kultūros ir švietimo centro Vilniaus mokytojų namų 3856 679 Vilniaus miesto savivaldybė
- Savivaldybių kultūros centrų rekonstravimas: 199647 27041 2.
- Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro 5504 600 Akmenės rajono savivaldybė 2.
- Anykščių kultūros centro 8910 1021 Anykščių rajono savivaldybė 2.
- Birštono kultūros centro 5229 933 Birštono savivaldybė 2.
- Viešosios įstaigos Vievio kultūros centro 1443 281 Elektrėnų savivaldybė 2.
- Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro 8530 1408 Jonavos rajono savivaldybė 2.
- Jurbarko kultūros centro 7435 1210 Jurbarko rajono savivaldybė 2.
- Viešosios įstaigos Kauno kultūros centro 12714 1502 Kauno miesto savivaldybė 2.
- Viešosios įstaigos „Girstučio“ kultūros ir sporto centro 15894 1454 Kauno miesto savivaldybė 2.
- Kauno rajono Raudondvario kultūros centro 3564 650 Kauno rajono savivaldybė 2.
- Kelmės kultūros centro 5353 980 Kelmės rajono savivaldybė 2.
- Kėdainių kultūros centro 3075 523 Kėdainių rajono savivaldybė 2.
- Pakruojo kultūros centro 1155 133 Pakruojo rajono savivaldybė 2.
- Viešosios įstaigos kultūros centro „Garsas“ 5353 848 Panevėžio miesto savivaldybė 2.
- Viešosios įstaigos kultūros centro „Panevėžio Linelis“ 1384 330 Panevėžio miesto savivaldybė 2.
- Plungės rajono savivaldybės kultūros centro 9236 1124 Plungės rajono savivaldybė 2.
- Prienų kultūros centro 9008 1167 Prienų rajono savivaldybė 2.
- Raseinių rajono kultūros centro 9808 1043 Raseinių rajono savivaldybė 2.
- Rokiškio kultūros rūmų 12266 1232 Rokiškio rajono savivaldybė 2.
- Šakių kultūros centro 5175 667 Šakių rajono savivaldybė 2.
- Šalčininkų rajono savivaldybės kultūros centro 6030 787 Šalčininkų rajono savivaldybė 2.
- Viešosios įstaigos Salos etnokultūros ir informacijos centro 1397 382 Šilutės rajono savivaldybė 2.
- Tauragės rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Kultūros centro 4222 673 Tauragės rajono savivaldybė 2.
- Telšių rajono savivaldybės kultūros centro 6102 826 Telšių rajono savivaldybė 2.
- Trakų rajono kultūros rūmų 7373 1014 Trakų rajono savivaldybė 2.
- Ukmergės kultūros centro 7463 960 Ukmergės rajono savivaldybė 2.
- Varėnos kultūros centro (pastato Varėnoje, J. Basanavičiaus g. 2) 4870 875 Varėnos rajono savivaldybė 2.
- Varėnos kultūros centro (pastato Varėnoje, J. Basanavičiaus g. 17) 3446 780 Varėnos rajono savivaldybė 2.
- Viešosios įstaigos Kybartų kultūros centro 2922 605 Vilkaviškio rajono savivaldybė 2.
- Naujosios Vilnios kultūros centro 6547 846 Vilniaus miesto savivaldybė 2.
- Visagino kultūros centro (pastato Visagine, Parko g. 7) 5961 620 Visagino savivaldybė 2.
- Visagino kultūros centro (pastato Visagine, Parko g. 16) 3827 600 Visagino savivaldybė 2.
- Zarasų kultūros rūmų 8451 967 Zarasų rajono savivaldybė Iš viso 380657 52127 *Bendra sąmatinė vertė bus tikslinama rengiant kiekvieno savivaldybės kultūros centro pastato projektą. ______________