LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIAUS 2006 M. BALANDŽIO 27 D. ĮSAKYMO NR. B1-306 „DĖL DIOKSINŲ IR Į DIOKSINUS PANAŠIŲ POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BALTIJOS JŪROJE SUGAUNAMOSE ŽUVYSE STEBĖSENOS 2006 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2006 m. liepos 31 d. Nr. B1-450 Vilnius Siekdamas įgyvendinti dioksinų ir į dioksinus panašių polichlorintų bifenilų stebėseną Baltijos jūroje sugaunamose žuvyse ir atsižvelgęs į Europos Komisijos Maisto ir veterinarijos biuro misijos dėl dioksinų ir kitų chloro organinių teršalų kontrolės Baltijos jūros žuvyse (DG (SANCO)/8014/2006) teiktas rekomendacijas, keičiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. Bl-306 „Dėl Dioksinų ir į dioksinus panašių polichlorintų bifenilų Baltijos jūroje sugaunamose žuvyse stebėsenos 2006 metų programos patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 52-1920) patvirtintą Dioksinų ir į dioksinus panašių polichlorintų bifenilų Baltijos jūroje sugaunamose žuvyse stebėsenos 2006 metų programą ir išdėstau ją nauja redakcija (pridedama). PIRMASIS DIREKTORIAUS PAVADUOTOJAS L. E. DIREKTORIAUS PAREIGAS DARIUS REMEIKA PATVIRTINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. Bl-306 (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. Bl-450 redakcija) DIOKSINŲ IR Į DIOKSINUS PANAŠIŲ POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BALTIJOS JUROJE SUGAUNAMOSE ŽUVYSE 2006 METŲ STEBĖSENOS PROGRAMA I. ĮVADAS Dioksinai – grupė susijusių patvarių cheminių junginių, randamų gamtinėje aplinkoje ir apima 75 giminiškų polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDD) ir 135 giminiškų polichlorintų dibenzofuranų (PCDF) grupę, iš kurių 17 junginių yra toksiški. Pats toksiškiausias yra 2,3,7,8-tetrachlordibenzo-p-dioksinas (TCDD). Polichlorinti bifenilai (PCB) – 209 skirtingi giminiški junginiai, kurie pagal toksines savybes suskirstyti į dvi grupes. Vienai grupei priskiriama 12 junginių, kurių savybės panašios į dioksinų savybes ir todėl jie dažnai vadinami „į dioksinus panašūs PCB“, kiti PCB neturi dioksinams būdingo toksiškumo. Dioksinai ir polichlorinti bifenilai yra tirpūs riebaluose, labai patvarūs ir sunkiai suskaldomi junginiai, todėl kaupiasi maisto grandinėje, gyvūnų ir žmogaus riebaliniame audinyje ir gali išsilaikyti labai ilgą laiką, jų toksinės savybės pasižymi tuo, kad gali turėti neigiamą poveikį žmonių sveikatai: skatinti vėžinių ląstelių atsiradimą, endometriozę, nervinės sistemos pažeidimus ir kt. Dioksinai susidaro kaip šalutiniai produktai dažniausiai įvairių deginimo procesų metu (atliekų, cheminių medžiagų deginimas ir kt), o PCB gaminami ir naudojami kaip transformatorinė alyva, bei įvairiuose elektroniniuose įrengimuose. Nuo 2002 m. liepos 1 d. visose ES valstybėse taikomi 2001 m. lapkričio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2375/2001, iš dalies pakeičiančio Komisijos reglamentą (EB) Nr. 466/2001, nustatantį didžiausias leidžiamas tam tikrų teršalų liekanų koncentracijas maisto produktuose, reikalavimai, nustatantys didžiausias leistinas dioksino koncentracijas maisto produktuose. Didžiausia leistina šio teršalo koncentracija (PSO-PCDD/F-TEQ) yra 4 pg/g šviežio produkto svorio. Tačiau nuo 2006 m. lapkričio 4 d. bus taikomas 2006 m. vasario 3 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 199/2006 dėl dioksinų ir dioksino tipo PCB, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 466/2001, nustatantį didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius. Šiame reglamente papildomai nustatyta dioksinų ir „dioksino tipo“ polichlorintų bifenilų (polichlorintų dipenzo-p-dioksinų (PCDDs), polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) ir polichlorintų bifenilų (PCBs) suma) liekanų didžiausia leistina koncentracija (PSO-PCDD/F-PCB-TEQ) – 8 pg/g šviežio produkto svorio, išskyrus ungurius, kuriems nustatyta 12,0 pg/šviežio svorio — ir išlieka buvusi dioksinų (polichlorintų dibenzo-p-dioksinų (PCDDs) ir polichlorintų dibenzofuranų (PCDFs) suma) liekanų didžiausia leistina koncentracija (PSO-PCDD/F-TEQ) 4 pg/g šviežio produkto svorio. Lietuvos Respublika Baltijos jūroje sugautas Baltijos silkes (strimeles) dėl dioksinų tyrė Vokietijoje 2004 m. gruodžio mėnesį (atrinkti 3 mėginiai iš skirtingų Lietuvos Respublikos priklausančių žvejybos plotų). Nustatyta, kad teršalų liekanų koncentracija neviršijo leistinos normos. 2005 m. ištirti 26 mėginiai Baltijos jūroje sugaunamų žuvų: Baltijos silkių (strimelių) – 10 mėginių, Baltijos šprotų – 10 mėginių, Baltijos lašišų – 3 mėginiai, menkės kepenų – 3 mėginiai. Tyrimai atlikti „ERGO“ (Hamburgas, Vokietija) laboratorijoje. Vadovaujantis pateiktais tyrimo rezultatais didžiausia dioksinų ir furanų suma (PSO-PCDD/F-TEQ) nustatyta 3 menkės kepenų mėginiuose, kuri yra 10–16 pg/g šviežio produkto svorio (žuvų kepenyse didžiausia leistina koncentracija nenustatyta) bei 4 mėginiuose Baltijos silkių, sugautų atviroje jūroje (19 ir daugiau kaip 21,5 cm ilgio bei 8,4–9,2 % riebumo), kuri yra 3,2–3,8 pg/g šviežio produkto svorio (didžiausia leistina minėtų teršalų koncentracija yra 4 pg/g), todėl šie mėginiai neviršija nustatytos normos. Tačiau, įvertinus turimus žuvų tyrimų rezultatus pagal jau 2006 metais įsigaliosiančius naujus reikalavimus, penkiuose mėginiuose nustatyta PSO-PCDD/F-PCB-TEQ suma viršija reikalavimuose nurodytą leistiną koncentraciją, todėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB stebėsenos tyrimai Baltijos jūroje sugaunamų žuvų turi būti tęsiami siekiant tiksliai įvertinti galimą šių teršalų poveikį bei keliamą riziką vartotojams. Teisės aktai Dioksinų ir į dioksinus panašių polichlorintų bifenilų Baltijos jūroje sugaunamų žuvų 2006 m. stebėsenos programa (toliau – stebėsenos programa) vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktais: • Lietuvos Respublikos maisto įstatymu (Žin., 2000, Nr. 32-893). • Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15). • Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymu (Žin., 2000, Nr. 56-1648). • 2002 m. sausio 28 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 178/2002, nustatančiu maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančiu Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančiu su maisto saugos klausimais susijusias procedūras. • 2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 466/2001, nustatančiu didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius. • 2004 m. spalio 11 d. Komisijos rekomendacija 2004/705/EB dėl dioksinų ir dioksinų tipo PCB foninės koncentracijos maisto produktuose stebėsenos. • Lietuvos higienos norma HN 54:2003 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ (Žin., 2004, Nr. 45-1487). • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-846 patvirtintais Mėginių ėmimo ir analizės metodais teršalų koncentracijoms maisto produktuose nustatyti (Žin., 2005, Nr. 135-4865). Programos tikslas Programos tikslas – vykdyti dioksinų ir į dioksinus panašių polichlorintų bifenilų (toliau – PCB) stebėseną Baltijos jūroje sugaunamose žuvyse, skirtose vartoti žmonėms, analizuoti ir vertinti tyrimų rezultatus, siekiant nustatyti, ar žuvys atitinka teisės aktų reikalavimus, bei užkirsti pavojų visuomenės sveikatai, įskaitant vartotojų informavimą. Programos uždaviniai
- Nustatyti, ar Baltijos jūroje sugaunamose žuvyse dioksinų ir PCB liekanos pagal Komisijos reglamentą (EB) Nr. 466/2001 neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijų.
- Rinkti tyrimų duomenis, juos analizuoti ir vertinti.
- Teikti informaciją apie esamą situaciją gamintojams, vartotojams ir visoms suinteresuotoms valstybės įstaigoms ir organizacijoms.
- Teikti ataskaitą Europos Komisijai apie tyrimų rezultatus ir taikytas priemones, siekiant sumažinti dioksinų poveikį žmonėms, vartojantiems Baltijos jūroje sugaunamas žuvis. II. DALYVAUJANČIOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS
- Stebėsenos programą vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT), Nacionalinė veterinarijos laboratorija (toliau – NVL).
- VMVT koordinuoja stebėsenos programos vykdymą. Programos koordinatorius – VMVT pirmasis direktoriaus pavaduotojas Darius Remeika, tel. (8-5) 249 1629, faksas (8–5) 240 4362, programos kontaktinis asmuo – Janina Kondrotienė, VMVT Maisto skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja – valstybinė veterinarijos inspektorė, tel. (8-5) 249
- VMVT Maisto skyrius koordinuoja stebėsenos programos vykdymą. VMVT Rizikos ir kokybės valdymo skyrius analizuoja iš NVL gautų tyrimų rezultatų ataskaitas, kurias pateikia Rizikos vertinimo ir visuomenės informavimo centrui, kuris vertina riziką. Gautą informaciją apie rizikos įvertimą apibendrina ir pateikia VMVT Maisto skyriui, Informacinių sistemų ir informacijos skyriui. Duomenis apie tyrimo rezultatus pateikia suinteresuotoms valstybės įstaigoms ar organizacijoms. Rengia ataskaitas ir teikia Europos Komisijai. VMVT Informacinių sistemų ir informacijos skyrius iš VMVT Rizikos ir kokybės valdymo skyriaus gautą informaciją pateikia vartotojams. Klaipėdos miesto VMVT pagal stebėsenos programoje nurodytą planą sudaro mėginių ėmimo grafiką, suderina jį su NVL; paima mėginius iš žvejybos laivų, turinčių leidimus vykdyti verslinę žvejybą, žuvų iškrovimo metu ar prieš pirminį pardavimą (žuvų gaminių – iš Lietuvos gamintojų) ir pristato į NVL; bendradarbiaudama su Lietuvos valstybiniu žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centru nustato žuvų dydį bei amžių.
- NVL nustato mėginių tipą ir skaičių, ieškomus teršalus, atsižvelgdama į naudojamus tyrimo metodus, organizuoja bei vykdo tyrimus, apibendrina bei įvertina gaunamų tyrimų rezultatus ir VMVT teikia ataskaitas apie tyrimų rezultatus.
- Rizikos vertinimo ir visuomenės informavimo centras įvertina riziką žuvų, sugaunamų Baltijos jūroje dėl užteršimo dioksinais, vartotojams. III. NUSTATOMOS MEDŽIAGOS (JUNGINIAI) IR TYRIMO METODAI Pagal stebėsenos programą nustatomos 1 lentelėje nurodytų medžiagų liekanų koncentracijos. Tyrimai atliekami didelės skiriamosios gebos dujų chromatografijos (HRDCH) bei didelės skiriamosios gebos masių spektrometrijos (HRMS) metodais. 1 lentelė Junginiai Dibenzo-p-dioksinai (PCDD) Dibenzofuranai (PCDF) „Dioksino tipo“ PCB: ne orto-PCB+mono-orto-PCB 2, 3, 7, 8-TCDD 2, 3, 7, 8-TCDF Ne orto-PCB: 1, 2, 3, 7, 8-PeCDD 1, 2, 3, 7, 8-PeCDF PCB 77 1, 2, 3, 4, 7, 8-HxCDD 2, 3, 4, 7, 8-PeCDF PCB 81 1, 2, 3, 6, 7, 8-HxCDD 1, 2, 3, 4, 7, 8-HxCDF PCB 126 1, 2, 3, 7, 8, 9-HxCDD 1, 2, 3, 6, 7, 8-HxCDF PCB 169 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8-HpCDD 1, 2, 3, 7, 8, 9-HxCDF Mono-orto-PCB OCDD 2, 3, 4, 6, 7, 8-HxCDF PCB 105 1, 2, 3, 4, 6, 7, 8-HpCDF PCB 114 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9-HpCDF PCB 118 OCDF PCB 123 PCB 156 PCB 157 PCB 167 PCB 189 Vartojamos santrumpos: T = tetra, Pe = penta, Hx = heksa, Hp = hepta, O = okta, CDD = chlordibenzodioksinas, CDF = clordibenzofuranas, CB = chlorbifenilas IV. MĖGINIŲ ĖMIMAS Mėginiai imami vadovaujantis Mėginių ėmimo ir analizės metodais teršalų koncentracijoms maisto produktuose nustatyti 22.1.3 punkto nuostatomis pagal 2–3 lentelę. 2 lentelė MĖGINIŲ KIEKIS IR TYRIMAI Žuvų rūšis Sugautų žuvų kiekis 2005 m. atviroje jūroje (tonomis) Sugautų žuvų kiekis 2005 m. priekrantėje (tonomis) Sugautų žuvų kiekis 2005 m. iš viso (tonomis) Mėginių skaičius Laboratorija Baltijos silkė (strimelė) 688,314 59,693 748,007 4 Pasirinkta ES dioksinų tyrimo laboratorija* Baltijos lašiša - 1,993 1,993 1 Pasirinkta ES dioksinu tyrimo laboratorija* Baltijos šprotas 8560,173 0,284 8560,457 11 Pasirinkta ES dioksinų tyrimo laboratorija* Iš viso: 9248,487 61,970 9310,457 16 Pasirinkta ES dioksinų tyrimo laboratorija* *Įdiegus dioksinų tyrimus NVL, tyrimai bus atliekami NVL 3 lentelė MĖGINIŲ ĖMIMAS PAGAL TAM TIKRĄ LAIKOTARPĮ Žuvų rūšis Apdorojimo būdas Laikotarpis Mėginių skaičius Baltijos silkė (strimelė) šviežia rugsėjis 2** Baltijos silkė (strimelė) šviežia spalis 1** Baltijos silkė (strimelė) karštai rūkyta spalis 1** Baltijos lašiša šviežia spalis 1* Baltijos šprotas šviežias rugsėjis 4** Baltijos šprotas šviežias spalis 5** Baltijos šprotas konservuotas (rūkytas) spalis 2** Iš viso: 16(1* + 15**) *priekrantėje sugautų žuvų (netirti Kuršių mariose sugautų žuvų) **atviroje jūroje sugautų žuvų Nustatyta, kad daugiausia dioksinu užterštos riebiosios Baltijos jūros žuvys (senesnės). Mėginių skaičius yra skaičiuojamas bei pasirenkamos tirti atskiros žuvų rūšys pagal Žuvininkystės departamento pateiktus duomenis apie sugautų žuvų kiekius 2005 m., atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijas ir atliktų tyrimų rezultatus bei finansines galimybes. Laikotarpis nurodytas atsižvelgiant į žvejybos sezoniškumą. MĖGINIŲ ĖMIMO TVARKA Mėginiai imami ir pristatomi į NVL pagal iš anksto parengtą ir su NVL suderintą grafiką (atsižvelgiama j 2 ir 3 lenteles). NVL persiunčia mėginius į pasirinktą ES dioksinų tyrimų laboratoriją. Laboratorijos užsakomiesiems tyrimams pasirenkamos apklausos būdu, kreipiantis į kelias ES reikalavimus tenkinančias laboratorijas: „ERGO“ (Hamburgas, Vokietija), Didžiosios Britanijos centrinę maisto mokslų laboratoriją, „Biodetection systems (BDS)“, esančią Olandijoje, ar kitas dioksinų tyrimo laboratorijas. Gavusi dioksinų tyrimams reikalingą įrangą, NVL įdiegs dioksinų tyrimo metodą ir pradės dioksinų tyrimus. Mėginiai imami iš skirtinguose Baltijos jūros Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos žvejybos kvadratuose sugautų prekinio dydžio žuvų. Tirti senesnes žuvis (nuo 4 metų amžiaus). Mėginiai rūkytų, konservuotų žuvų imami iš Lietuvos gamintojų. Mėginių paėmimo akte privaloma pažymėti, kad tai stebimasis mėginys, bei papildomai nurodyti šią informaciją: žvejybos kvadratą (ICES), žuvų amžių, dydį (ilgį ir masę).“. V. INFORMACIJOS PATEIKIMAS NVL, ištyrusi pateiktus mėginius, apibendrina laboratorinių tyrimų rezultatus ir pateikia VMVT Rizikos ir kokybės valdymo skyriui (el. paštu [email protected]) 4 lentelėje nurodytą ataskaitos formą, taip pat tyrimų protokolus. VMVT Rizikos ir kokybės valdymo skyrius, išanalizavęs tyrimų rezultatų ataskaitą ir įvertinęs iš Rizikos vertinimo ir visuomenės informavimo centro gautą informaciją apie riziką, pagal kompetenciją rengia rekomendacijas vartotojams. Apibendrintą informaciją Rizikos ir kokybės valdymo skyrius pateikia VMVT Informacinių sistemų ir informacijos skyriui, kuris šią informaciją išplatina žiniasklaidos kanalais, taip pat ją paskelbia VMVT tinklapyje. VMVT Rizikos ir kokybės valdymo skyrius teikia ataskaitą Europos Komisijai. 4 lentelė ATASKAITOS APIE TYRIMŲ REZULTATUS FORMA Žuvų rūšis ir apdorojimo būdas Žvejybos kvadratas Mėginio numeris Žuvų amžius (metai) Dydis Riebumas Nustatyta PSO-PCDD/F-TEQ, pg/g šviežio produkto svorio Nustatyta PSO-PCDD/F-PCB-TEQ, Pg/g šviežio produkto svorio VI. FINANSAVIMO ŠALTINIAI Stebėsenos programoje numatytiems tyrimams lėšos skiriamos iš Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai skirtų asignavimų (iš viso 51000 Lt). Lėšų poreikis tyrimams atlikti ir jų paskirstymas pateiktas 5 lentelėje. 5 lentelė Žuvų rūšis Mėginių skaičius Išlaidų suma litais Lėšas išlaidoms padengti gaunanti institucija Baltijos silkė (strimelė) 4 12000 Lt NVL Baltijos lašiša 1 3000 Lt NVL Baltijos šprotas 11 33000 Lt NVL Mėginių apmokėjimo ir transportavimo išlaidos 16 2000 Lt Klaipėdos miesto VMVT Kitos nenumatytos išlaidos 1000 Lt Iš viso: 16 51000 Lt ______________