LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL APLINKOS MINISTRO 2001 M. BALANDŽIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 219 „DĖL GAMTINIŲ BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ KRITERIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO 2006 m. rugpjūčio 4 d. Nr. D1-368 Vilnius Įgyvendindamas 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1997 m. spalio 27 d., Tarybos direktyva 97/62/EB) reikalavimus ir atsižvelgdamas į Borealinio regiono biogeografinio seminaro sprendimus dėl Lietuvoje sutinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių ir rūšių, kurių apsaugai reikia steigti saugomas teritorijas, pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2005, Nr. 79-2864):

1. Išdėstau 1.5 ir 1.6 punktus taip: „1.
2. vietovės, kuriose yra ne mažesni kaip 0,5 ha ąžuolynų plotai, kuriuose nuolatos aptinkami niūraspalvių auksavabalių (Osmoderma eremita) suaugę individai, lervos ar yra būdingi jų veiklos požymiai, leidžiantys spręsti apie šių vabzdžių buvimą medyne;“; „1.
3. vietovės, kuriose nuolatos aptinkami Manerheimo plačiagalvių trumpasparnių (Oxyporus mannerheimii), purpurinių plokščiavabalių (Cucujus cinnaberinus) ir Šneiderio kirmvabalių (Boros schneideri) suaugę individai arba lervos;“.
4. Išdėstau 1.12 ir 1.13 punktus taip: „1.
5. upės arba jų atkarpos, kuriose tinkamose buveinėse aptinkamos ovaliosios geldutės (Unio crassus) ir jos individų tankumas yra ne mažesnis kaip 0,5 ind./m2;“; „1.
6. vietovės, ne mažesnės kaip 0,5 ha, kuriose tinkamose buveinėse aptinkami siaurieji vertigai (Vertigo angustior) arba Gejerio vertigai (Vertigo geyeri), arba Moulino vertigai (Vertigo moulinsiana) ir jų individų tankumas yra ne mažesnis kaip 3 ind./m2;“.
7. Išbraukiu 1.17 punkte žodžius „sturys (Acipenser sturio)“.
8. Išdėstau 3 punktą taip: „
9. Tvirtinu Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipus, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas (pridedama).“.
10. Laikau netekusiu galios 4 punktą.
11. Papildau nurodyto įsakymo 1 priedą „Žuvų gausumas arba tankis“ šiuo 9 punktu: „
12. Auksaspalvis kirtiklis Sabanejewia aurata 100 ind./ha“.
13. Papildau nurodyto įsakymo 2 priedą „Augalų gausumas ir mažiausias buveinės plotas“ šiuo 15 punktu: „
14. Belapis sėmainis Buxbaumia viridis 1 0,1“.
15. Išdėstau nurodytojo įsakymo 3 priedą nauja redakcija (pridedama).
16. Papildau nurodyto įsakymo 6 priedą „Pagrindinio ardo medžių amžius miško buveinėse“ šiuo 5 punktu (buvusius 5-12 punktus laikau 6-13 punktais): „
17. 9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų pušis –³ 50“.
18. Išdėstau nurodyto įsakymo 7 priedą nauja redakcija (pridedama).
19. Išdėstau nurodyto įsakymo 8 priedo pavadinimą taip: „LIETUVOJE RANDAMOS GAMTINĖS BUVEINĖS, PRISKIRIAMOS PRIE EUROPOS SĄJUNGOS PRIORITETINIŲ BUVEINIŲ“. SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ, PAVADUOJANTI APLINKOS MINISTRĄ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS GAMTINIŲ BUVEINIŲ TIPAI, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SAUGOMAS TERITORIJAS I. PAKRANČIŲ IR DRUSKINGOS BUVEINĖS
20. Atvira jūra ir potvynių zonos 1110 Smėlėtos pakrantės, kurios visą laiką šiek tiek apsemtos jūros vandeniu 1120 *Posidonia sąžalynai (Posidonion oceanicae) 1130 Upių žiotys 1140 Atoslūgio metu neužsemiamos dumblingos ir smėlingos lygumos 1150 *Pakrančių įlankos 1160 Didelės seklios įlankos ir užutekiai 1170 Rifai 1180 Dėl išsiskiriančių dujų susiformavusios povandeninės struktūros
21. Jūros uolos ir skardžiai arba akmenuoti paplūdimiai 1210 Vienamečių augalų bendrijos ant sąnašų 1220 Daugiamečių augalų bendrijos akmenuotuose krantuose 1230 Augalais apaugusios Atlanto ir Baltijos jūros pakrančių uolos 1240 Augalais apaugusios Viduržemio jūros pakrančių uolos su endeminių rūšių Limonium spp. 1250 Augalais apaugusios Makaronezijos pakrančių uolos su endeminių rūšių augalais
22. Atlanto pakrančių ir žemyninės druskingos žemapelkės bei druskingos pievos 1310 Salicornia ir kitų vienamečių augalų užimti dumblynai ir smėlynai 1320 Spartina vejos (Spartinion maritimae) 1330 Atlantinės druskingos pievos (Glauco-Puccinellietalia maritimae) 1340 *Žemyninės druskingos pievos
23. Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskingos žemapelkės ir druskingos pievos 1410 Viduržemio pajūrio srities pakrančių druskingos pievos (Juncetalia maritimi) 1420 Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskamėgių augalų krūmynai (Sarcocornetea fruticosi) 1430 Druskamėgių ir azotamėgių augalų krūmynai (Pegano-Salsoletea)
24. Druskingos ir gipsingos žemyninės stepės 1510 *Viduržemio pajūrio srities druskingos stepės (Limonietalia) 1520 *Iberijos gipsingosios stepės (Gypsophiletalia) 1530 *Panoninės druskingosios stepės ir druskingosios žemapelkės
25. Borealinis Baltijos archipelagas, pakrančių ir sausumos kilimo plotai 1610 Baltijos jūros eskerų salos su smėlio, žvirgždo ir uolėtų paplūdimių bei sublitoralės augalų bendrijos 1620 Borealinės Baltijos jūros salelės ir mažos salos 1630 *Borealinės Baltijos jūros pakrančių pievos 1640 Borealiniai Baltijos jūros smėlėti paplūdimiai su daugiamečių augalų bendrijomis 1650 Siauros borealinės Baltijos jūros įlankos II. PAKRANČIŲ SMĖLIO KOPOS IR ŽEMYNINĖS KOPOS
26. Atlanto, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pakrančių kopos 2110 Užuomazginės pustomos kopos 2120 Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios Ammophila arenaria (baltosios kopos) 2130 *Nurimusios pakrančių kopos apaugusios žoliniais augalais (pilkosios kopos) 2140 *Kalcio neturinčios nurimusios kopos su Empetrum nigrum 2150 * Atlanto pakrančių kalcio neturinčios nurimusios kopos (Calluno-Ulicetea) 2160 Kopos su Hippophaė rhamnoides 2170 Kopos su Salixrepens ssp. argentea (Salicion arenariae) 2180 Atlanto, žemyninės ir borealinės srities kopos apaugusios mišku 2190 Drėgni kopų duburiai 21A0 Mačeirai(Airijoje)
27. Viduržemio jūros pakrančių kopos 2210 Nurimusios paplūdimio kopos su Crucianellion maritimae bendrijomis 2220 Kopos su Euphorbia terracina 2230 Kopų žolynai priklausantys Malcolmietalia eilei 2240 Brachypodietalia eilės kopų žolynai su vienamečiais augalais 2250 *Pakrančių kopos apaugusios Juniperus spp. krūmynais 2260 Kopos su kietalapių krūmų sąžalynais (Cisto-Levanduletalia) 2270 * Pinus pinea arba/ir Pinus pinaster pušų miškais apaugusios kopos
28. Senos, kalcio neturinčios smėlio žemyninės kopos 2310 Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Genista 2320 Sausi smėlynų viržynai su Calluna ir Empetrum nigrum 2330 Atviri žemyninių kopų žolynai su Corynephorus ir Agrostis 2340 *Panonijos žemyninės kopos III. GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS
29. Stovinčio vandens telkiniai 3110 smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu (Littorelletalia uniflorae) 3120 Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu ir Isoetes spp. formuojamomis bendrijomis 3130 Oligotrofiniai ir mezotrofiniai stovinčio vandens telkiniai su Littorelletea uniflorae ir/arba of the Isoėto-Nanojuncetea augalais 3140 Stipriai oligomezotrofiniai vandens telkiniai kurių dugne formuojasi Chara spp. 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su Magnopotamion arba Hydrocharition tipo augalija 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai ir kūdros 3170 * Viduržemio jūros srities laikinos kūdros 3180 *Turlogai 3190 Gipso karsto ežerai 31A0 *Transilvanijos karštųjų šaltinių garždenio sąžalynai
30. Tekančio vandens telkiniai ar jų atkarpos, kuriose vyksta natūrali ar pusiau natūrali dinamika (mažas, vidutinio dydžio ir dideles vagas turintys) ir kurių vandens kokybė liudija, jog nėra reikšmingos žalos 3220 Alpinės upės kartu su žoline jų pakrančių augalija 3230 Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Myricaria germanica 3240 Alpinės upės kartu su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Salix elaeagnos 3250 Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Glaucium flavum 3260 Lygumų ir priekalnių upės su Ranunculion fluitantis ir Callitricho-Batrachion augalija 3270 Upės su dumblėtomis pakrantėmis su Chenopodion rubri p. p. ir Bidention p. p. augalija 3280 Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion bendrijomis ir apaugusios pakaitomis Salix ir Populus alba 3290 Ne visada tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion IV. VIDUTINIO KLIMATO REGIONŲ VIRŽYNAI IR KRŪMYNAI 4010 Drėgnieji Atlantinės srities šiaurinės dalies viržynai su Erica tetralix 4020 *Drėgnieji Atlantinės srities vidutinio klimato dalies viržynai su Erica ciliaris ir Erica tetralix 4030 Europiniai sausieji viržynai 4040 *Sausieji Atlanto pakrančių viržynai su Erica vagans 4050 *Endeminiai Makaronezijos viržynai 4060 Alpiniai ir borealiniai viržynai 4070 *Krūmynai su Pinus mugo ir Rhododendron hirsutum (Mugo-Rhododendretum hirsuti) 4080 Subarktiniai Salix spp. krūmynai 4090 Endeminiai Viduržemio pajūrio srities kalnų viržynai su dygliakrūmiais 40A0 *Subkontinentiniai Panonijos paribių krūmynai V. KIETALAPIŲ AUGALŲ KRŪMYNAI (MATORALIS)
31. Submediteraniniai ir temperatiniai krūmynai 5110 Pastovios paprastojo buksmedžio (Buxus sempervirens) bendrijos ant uolų šlaitų (Berberidion p. p.) 5120 Kalninės Cytisus purgans bendrijos 5130 Juniperus communis bendrijos viržynuose arba kalkingose pievose 5140 *Cistus palhinhae bendrijos drėgnuose pajūrio viržynuose
32. Viduržemio pajūrio srities sumedėjančių augalų matoralis 5210 Sumedėjančių augalų matoralis su Juniperus spp. 5220 * Sumedėjančių augalų matoralis su Zyziphus 5230 *Sumedėjančių augalų matoralis su Laurus nobilis
33. Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešstepiniai krūmynai 5310 Laurus nobilis krūmynai 5320 Žemaūgių karpažolių bendrijos arti skardžių 5330 Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešdykuminiai krūmynai
34. Friganos 5410 Vakarų Viduržemio pajūrio srities skardžių viršūnių friganos (Astragalo-Plantaginetum subulatae) 5420 Friganos su Sacropoterium spinosum 5430 Endeminės Euphorbio-Verbascion friganos VI. NATŪRALIOS IR PUSIAU NATŪRALIOS PIEVOS
35. Natūralios pievos 6110 *Kalkingos arba bazofilinės pievos (laibeniniai šilokynai Alysso-Sedion albi) 6120 *Sausų smėlynų kalkingos pievos 6130 Kalaminarinės pievos su Violetalia calaminariae 6140 Pirėnų pievos su Festuca eskia ant silicio substratų 6150 Alpinės ir borealinės pievos ant silicio substratų 6160 Kalninės Ispanijos pievos su eraičinais (Festuca indigesta) 6170 Alpinės ir subalpinės pievos ant kalkingų substratų 6180 Makaronezijos normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos 6190 Panonijos uolų pievos (Stipo-Festucetaliapallentis)
36. Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos 6210 Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos (Festuco-Brometalia) ant kalkingų substratų 6220 *Netikrosios stepės su varpiniais ir vienamečiais augalais Thero-Brachypodietalia 6230 *Rūšių turtingos Nardus pievos ant silicio substratų kalnų srityje (ir priekalnių srityse Europos žemyninėje dalyje) 6240 *Subpanoninės stepinės pievos 6250 *Panoninės stepinės pievos ant liosinių dirvožemių 6260 *Panoninės smėlingosios stepės 6270 *Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos (nuo sausų iki vidutinio drėgnumo) 6280 * Šiauriniai alvarai ir plokščios kalkingos prekambro uolos 62A0 Rytinės Viduržemio pajūrio dalies sausosios pievos (Scorzoneratalia villosae) 62B0 *Kipro pievos ant serpantino uolų
37. Kietalapių medžių ganomi miškai (dehesai) 6310 Miškai su visžaliais ąžuolais (Quercus spp.)
38. Pusiau natūralios drėgnos aukštųjų žolių pievos 6410 Melvenių (Molinia) pievos ant kalkingo, durpinio arba dumblingo priemolio suspausto dirvožemio (Molinion caeruleae) 6420 Viduržemio pajūrio srities aukštųjų žolių drėgnos pievos (Molinio-Holoschoenion) 6430 Lygumų, kalnų ir alpinių sričių hidrofilinės pakrančių aukštųjų žolių bendrijos 6440 Aliuvinės upių slėnių pievos su guostynų (Cnidion dubii) bendrijomis 6450 Šiaurinės borealinės aliuvinės pievos 6460 Trodoso kalnų durpingos pievos
39. Normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos 6510 Žemumų šienaujamos pievos (Alopecurus pratensis, Sanguisorba officinalis) 6520 Kalnų šienaujamos pievos 6530 * Fenoskandijos miškapievės VII. AUKŠTAPELKĖS, ŽEMAPELKĖS IR LIŪNAI
40. Rūgščiosios kimininės pelkės 7110 * Aktyvios aukštapelkės 7120 Degradavusios aukštapelkės vis dar galinčios savaime atsistatyti 7130 Plokščiosios pelkės (* jei aktyvios pelkės) 7140 Tarpinio tipo pelkės ir liulančios pelkės 7150 Durpingo substrato duburiai (Rhynchosporion) 7160 Mineralinių medžiagų turtingi Fenoskandijos šaltiniai ir šaltiniuotos žemapelkės
41. Kalkingosios žemapelkės 7210 *Kalkingosios žemapelkės su Cladium mariscus ir Carex davalliana rūšimis 7220 * Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (Cratoneurion) 7230 Šarmingosios žemapelkės 7240 *Pionierinės alpinės formacijos iš Caricion bicoloris-atro-fuscae
42. Borealinės žemapelkės 7310 *Aapos 7320 *Palsos VIII. UOLĖTOS BUVEINĖS IR URVAI
43. Skardžiai 8110 Silicio uolienų skardžiai nuo montaninio iki sniego lygmens (Androsacetalia alpinae ir Galeopsietalia ladani) 8120 Kalkingi skardžiai nuo montaninio iki alpinio lygmens (Thlaspietea rotundifolii) 8130 Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies ir termofiliniai skardžiai 8140 Viduržemio pajūrio srities rytinės dalies ir skardžiai 8150 Vidurio Europos aukštumų silicio uolienų skardžiai 8160 *Vidurio Europos kalvų ir montaninio lygmens kalkingi skardžiai
44. Chazmofitų augalija uolų šlaituose 8210 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant kalkingų substratų 8220 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant silikatinių substratų 8230 Silikatinių uolų pionierinė augalija Sedo-Scleranthion arba Sedo albi-Veronicion dillenii 8240 *Klinčių grindiniai
45. Kitos uolėtos buveinės 8310 Urvai, kuriuose neleidžiama lankytis žmonėms 8320 Lavos laukai ir natūralūs urvai 8330 Jūros apsemti ar pusiau apsemti urvai 8340 Nuolatiniai ledynai IX. MIŠKAI
46. Borealinės Europos miškai 9010 *Vakarų taiga 9020 *Epifitų turtingi Fenoskandijos hemiborealiniai natūralūs seni plačialapių miškai (Quercus, Tilia, Acer, Fraxinus arba Ulmus) 9030 *Pirminių sukcesijos stadijų natūralūs miškai ant kylančios sausumos pakrančių 9040 Šiauriniai subalpiniai/subarktiniai miškai su Čerepanovo porūšio plaukuotoju beržu (Betula pubescens ssp. Czerepanovii) 9050 Fenoskandijos žolinių augalų turtingi miškai su paprastąja egle (Picea abies) 9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų arba su jais susiję 9070 Fenoskandijos miškingosios ganyklos 9080 * Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai
47. Temperatinės Europos miškai 9110 Bukų miškai (Luzulo-Fagetum) 9120 Atlantiniai acidofiliniai bukų miškai su bugieniais (Ilex) ir kartais kukmedžiais (Taxus) krūmų arde (Quercion robori-petraeae arba Ilici-Fagenion) 9130 Bukų miškai (Asperulo-Fagetum) 9140 Vidurio Europos subalpiniai bukų miškai su Acer ir Rumex arifolius 9150 Vidurio Europos bukų miškai ant kalkakmenio substratų (Cephalanthero-Fagion) 9160 Subatlantinai ir vidurio Europos ąžuolų ir skroblų miškai (Carpinion betuli) 9170 Ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum) 9180 *Šlaitų, skardžių ir griovų liepiniai klevynai (Tilio-Acerion) 9190 Seni acidofiliniai ąžuolų (Quercusrobur) miškai smėlėtose lygumose 91A0 Seni bekočių ąžuolų miškai su Ilex ir Blechnum Britų salose 91B0 Termofiliniai Fraxinus angustifolia miškai 91C0 *Kaledonijos miškai 91D0 *Pelkiniai miškai 91E0 * Aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior (Alno-Padion, Alnion incanae, Salicion albae) 91F0 Paupiniai mišrūs Quercus robur, Ulmus laevis ir Ulmus minor, Fraxinus excelsior arba Fraxinus angustifolia miškai prie stambių upių (Ulmenion minoris) 91G0 *Panoniniai bekočio ąžuolo (Quercus petraea) ir skroblo (Carpinus betulus) miškai 91H0 *Panoniniai pūkuotojo ąžuolo (Quercus pubescens) miškai 91I0 *Eurosibiriniai stepiniai ąžuolų (Quercus spp.) miškai 91J0 * ritų salų Taxus baccata miškai 91K0 Ilyrijos Fagus sylvatica miškai (Aremonio-Fagion) 91L0 Ilyrijos ąžuolų ir skroblų miškai (Erythronio-carpinion) 91M0 Panonijos ir Balkanų burgundinio ir bekočio ąžuolo miškai 91N0 *Panonijos kontinentinių kopų krūmynai (Junipero-Populetum albae) 91P0 Lenkinio kėnio miškai (Abietum polonicum) 91Q0 Vakarų Karpatų karbonatingi pušynai 91R0 Dinarų kalnų pušynai ant dolomitų (Genistojanuensis-Pinetum) 91T0 Vidurio Europos kerpiniai pušynai 91U0 Sarmatijos stepiniai pušynai 91V0 Dakijos bukynai (Symphyto-Fagion)
48. Viduržemio pajūrio srities vasaržaliai miškai 9210 * Apeninų bukų miškai su Taxus ir Ilex 9220 * Apeninų bukų miškai su Abies alba ir Abies nebrodensis 9230 Galicijos ir Portugalijos ąžuolynai su Quercus robur ir Quercus pyrenaica 9240 Quercus faginea ir Quercus canariensis Iberijos miškai 9250 Quercus trojana miškai 9260 Castanea sativa miškai 9270 Heleniniai bukų miškai su Abies borisii-regis 9280 Quercus frainetto miškai 9290 Cupressus miškai (Acero-Cupression) 92A0 Salix alba ir Populus alba galeriniai miškai 92B0 Paupiniai miškai ne visada tekančių Viduržemio pajūrio srities upių pakrantėse su Rhododendron ponticum, Salix ir kitais augalais 92C0 Platanus orientalis ir Liquidambar orientalis miškai (Platanion orientalis) 92D0 Pietinės dalies paupiniai galeriniai miškai ir krūmynai (Nerio-Tamaricetea and Securinegion tinctoriae)
49. Viduržemio pajūrio srities kietalapių miškai 9310 Egėjo jūros srities Quercus brachyphylla miškai 9320 Olea ir Ceratonia miškai 9330 Quercus suber miškai 9340 Quercus ilex ir Quercus rotundifolia miškai 9350 Quercus macrolepis miškai 9360 *Makaronezijos laurų miškai (Laurus, Ocotea) 9370 * Datulių (Phoenix) sąžalynai 9380 Ilex aquifolium miškai 9390 *Krūmynai ir miškų žemaūgė augalija su Quercus alnifolia 93A0 Miškai su Quercus infectoria (Anagyro foetidae-Quercetum infectoriae)
50. Vidutinio klimato regionų kalnų spygliuočių miškai 9410 Kalnų ir alpinių sričių acidofiliniai Picea miškai (Vaccinio-Piceetea) 9420 Alpiniai Larix decidua ir/arba Pinus cembra miškai 9430 Subalpiniai ir kalnų Pinus uncinata miškai (jei ant gipso arba klinčių substrato)
51. Viduržemio pajūrio srities ir Makaronezijos kalnų spygliuočių miškai 9510 *Abies alba miškai pietų Apeninuose 9520 Abies pinsapo miškai 9530 *Submediteraniniai miškai su endeminėmis juodosiomis pušimis 9540 Viduržemio pajūrio srities miškai su endeminėmis Mesogean pušimis 9550 Kanarų pušų (endeminių) miškai 9560 *Endeminiai miškai su Juniperus spp. 9570 *Tetraclinis articulata miškai 9580 * Viduržemio pajūrio srities Taxus baccata miškai 9590 *Cedrus brevifolia miškai (Cedrosetum brevifoliae) * – prioritetinės gamtinės buveinės. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) 3 priedas LIETUVOJE SUTINKAMOS EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS GAMTINĖS BUVEINĖS, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SAUGOMAS TERITORIJAS Eil. Nr. Buveinės kodas Buveinės tipas
52. 1110 Smėlio seklumos
53. 1130 Upių žiotys
54. 1150 Lagūnos
55. 1170 Rifai
56. 2110 Užuomazginės pustomos kopos
57. 2120 Baltosios kopos
58. 2130 Pilkosios kopos
59. 2140 Kopų varnauogynai
60. 2170 Kopų gluosnynai
61. 2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos
62. 2190 Drėgnos tarpkopės
63. 2320 Pajūrio smėlynų tyruliai
64. 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės
65. 3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis
66. 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis
67. 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis
68. 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai
69. 3190 Gipso karsto ežerai
70. 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis
71. 3270 Dumblingos upių pakrantės
72. 4030 Viržynai
73. 5130 Kadagynai
74. 6120 Karbonatinių smėlynų smiltpievės
75. 6210 Stepinės pievos
76. 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai
77. 6270 Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos
78. 6410 Melvenynai
79. 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai
80. 6450 Aliuvinės pievos
81. 6510 Šienaujamos mezofitų pievos
82. 6530 Miškapievės
83. 7110 Aktyvios aukštapelkės
84. 7120 Degradavusios aukštapelkės
85. 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai
86. 7150 Plikų durpių saidrynai
87. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės
88. 7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte
89. 7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais
90. 7230 Šarmingos žemapelkės
91. 8210 Karbonatinių uolienų atodangos
92. 8220 Silikatinių uolienų atodangos
93. 8310 Olos
94. 9010 Vakarų taiga
95. 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai
96. 9050 Žolių turtingi eglynai
97. 9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų
98. 9070 Medžiais apaugusios ganyklos
99. 9080 Pelkėti lapuočių miškai
100. 9160 Skroblynai
101. 9180 Griovų ir šlaitų miškai
102. 9190 Sausieji ąžuolynai
103. 91D0 Pelkiniai miškai
104. 91E0 Aliuviniai miškai
105. 91F0 Paupių guobynai
106. 91T0 Kerpiniai pušynai ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugpjūčio 4 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) 7 priedas MINIMALUS GAMTINIŲ BUVEINIŲ PLOTAS Eil. Nr. Buveinės kodas Buveinės tipas Plotas, (ha)
107. 2110 Užuomazginės pustomos kopos 0,5
108. 2120 Baltosios kopos 1
109. 2130 Pilkosios kopos 1
110. 2140 Kopų varnauogynai 0,5
111. 2170 Kopų gluosnynai 0,5
112. 2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos 20
113. 2190 Drėgnos tarpkopės 0,1
114. 2320 Pajūrio smėlynų tyruliai 0,5
115. 2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės 0,5
116. 3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis 0,1
117. 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis 5
118. 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis 5
119. 3160 Natūralūs distrofiniai ežerai 0,5
120. 3190 Gipso karsto ežerai 0.1
121. 3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis 11
122. 3270 Dumblingos upių pakrantės 0,5
123. 4030 Viržynai 0,5
124. 5130 Kadagynai 0,5
125. 6120 Karbonatinių smėlynų smiltpievės 0,5
126. 6210 Stepinės pievos 0,5
127. 6230 Rūšių turtingi briedgaurynai 0,5
128. 6270 Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos 0,5
129. 6410 Melvenynai 0,5
130. 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai 0,5
131. 6450 Aliuvinės pievos 5
132. 6510 Šienaujamos mezofitų pievos 1
133. 6530 Miškapievės 1
134. 7110 Aktyvios aukštapelkės 5
135. 7120 Degradavusios aukštapelkės 10
136. 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai 0,5
137. 7150 Plikų durpių saidrynai 0,1
138. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės 0,5
139. 7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte 0,1
140. 7230 Šarmingos žemapelkės 1
141. 8210 Karbonatinių uolienų atodangos 0,01
142. 8220 Silikatinių uolienų atodangos 0,01
143. 9010 Vakarų taiga 50
144. 9020 Plačialapių ir mišrūs miškai 20
145. 9050 Žolių turtingi eglynai 10
146. 9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų 0,5
147. 9070 Medžiais apaugusios ganyklos 1
148. 9080 Pelkėti lapuočių miškai 20
149. 9160 Skroblynai 50
150. 9180 Griovų ir šlaitų miškai 10
151. 9190 Sausieji ąžuolynai 20
152. 91D0 Pelkiniai miškai 50