NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINĖS PLĖTROS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2006 m. rugsėjo 1 d. Nr. 841 Vilnius Lietuvos Respublikos

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINĖS PLĖTROS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2006 m. rugsėjo 1 d. Nr. 841 Vilnius Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos konsulinės plėtros 2006–2008 metų programą (pridedama).
2. Nustatyti, kad Užsienio reikalų ministerija atsakinga už šiuo nutarimu patvirtintos programos įgyvendinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, pavaduojanti Ministrą Pirmininką Vilija Blinkevičiūtė Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 841 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINĖS PLĖTROS 2006–2008 METŲ PROGRAMA I. SITUACIJOS ANALIZĖ
3. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, nuo 1990 metų iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 300000 Lietuvos Respublikos piliečių, tačiau, įvairiais skaičiavimais, emigruoti galėjo du ar tris kartus daugiau žmonių, negu rodo oficialūs duomenys. Emigracija ypač suaktyvėjo Lietuvai tapus Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) nare, daugiausiai Lietuvos Respublikos piliečių išvyko į Jungtinę Karalystę, Airiją ir Ispaniją. Atitinkamai padidėjo Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose (toliau vadinama – Lietuvos atstovybės) piliečiams teikiamų konsulinių paslaugų poreikis. Lietuvos atstovybių konsulinės veiklos metinių ataskaitų duomenimis, per pastaruosius 5 metus konsulinės veiklos mastas išaugo keletą kartų ir auga toliau.
4. Kasmet Lietuvos atstovybės išduoda keliomis dešimtimis tūkstančių daugiau vizų (2003 metais išduotos 282665, 2004 metais – 340775, 2005 metais – 371978 vizos). Pagal ES valstybių metodinius nurodymus vienam darbuotojui per metus turėtų tekti ne daugiau kaip 5000 išduotų vizų. Lietuvos Respublikos konsuliniams pareigūnams ir konsuliniams darbuotojams, dirbantiems Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir Kazachstane, per metus tenka 10000–12500 išduotų vizų (2–2,5 karto daugiau nei rekomenduojama). Lietuvos atstovybėse vizas išduodančių konsulinių darbuotojų skaičius neatitinka didėjančio interesantų skaičiaus, todėl nors ieškoma optimalių darbo organizavimo būdų labai sunku užtikrinti tinkamą ir operatyvų vizų išdavimą.
5. Yra keletas valstybių ir regionų, kuriuose Lietuva neturi diplomatinių atstovybių ir artimiausiu metu nenumato jų steigti, tačiau bent konsulinio atstovavimo reikia jau šiuo metu. Lietuva neturi atstovybių Brazilijoje ir Australijoje, kuriose gyvena didelės lietuvių kilmės išeivių bendruomenės. Lietuvai neatstovaujama Indijoje ir gretimose valstybėse, į kurias pastaraisiais metais Lietuvos Respublikos piliečiai keliauja vis dažniau. Sudėtinga išduoti vizas Indijos ir gretimų su ja valstybių piliečiams. Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau vadinama – JAV) Lietuva turi ambasadą Vašingtone, generalinius konsulatus Niujorke ir Čikagoje, tačiau Lietuvos atstovybės nėra Los Andžele, kuriame gyvena antra pagal dydį lietuvių bendruomenė JAV. Kalifornija ir jos metropolis Los Andželas – vienas didžiausių pasaulio ekonominių, prekybinių, technologinių centrų, jame veikia daugiau kaip 50 valstybių generaliniai konsulatai. Lietuvos generalinio konsulato įsteigimas Los Andžele būtų naudingas ne tik gausiai lietuvių bendruomenei, bet ir prisidėtų prie atstovavimo Lietuvos ekonominiams interesams stiprinimo.
6. ES Tarybos Konsulinių reikalų darbo grupės posėdžiuose konstatuota, kad visos valstybės narės susiduria su vis didėjančiu konsulinės pagalbos poreikiu, konsuliniai atvejai tampa vis sudėtingesni ir reikalingi operatyvios veiklos. Susiduriama su naujomis veiklos sritimis didėjant teroro aktų ir stichinių nelaimių grėsmei. Dėl to būtinas glaudesnis ES valstybių konsulinis bendradarbiavimas, kuris apimtų krizių prevenciją ir veiksmingą veiklą ištikus krizei, valstybės narės turi keistis informacija ir patirtimi, dalyvauti jungtiniuose konsuliniuose mokymuose su įvairiais krizių scenarijais, kurti nacionalines konsulinių krizių komandas ir panašiai. Didžiumoje ES valstybių konsulinių krizių komandos įsteigtos. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau vadinama – Užsienio reikalų ministerija) Konsuliniame departamente tokios komandos funkcijas iš dalies galėtų atlikti Konsulinės pagalbos skyrius, tačiau esama šio skyriaus struktūra ir veiklos sritys (daugiau kaip 10 skirtingų funkcijų grupių) neatitinka šiai komandai keliamų uždavinių.
7. Kadangi Lietuva ketina 2007 metais prisijungti prie Šengeno sutarčių, labai svarbu, kad konsulinės funkcijos būtų atliekamos laikantis Šengeno acquis reikalavimų. Lietuvos pasirengimas prisijungti prie Šengeno sistemos bus vertinamas specialių Šengeno komisijų (2006 metų gegužės mėnesį–2007 metų spalio mėnesį). Rengiantis šiems vertinimams, be tiesioginių funkcijų, kurias atlieka Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas, atsirado daug papildomų užduočių, susijusių su atstovavimu Lietuvos interesams ES Tarybos bei Komisijos darbo grupėse, tarpvalstybiniu koordinavimu ir pozicijos formavimu, pasirengimo Šengeno vertinimams koordinavimu, mokymo Lietuvos atstovybėse organizavimu ir panašiai. Daug papildomų šios srities funkcijų atsiras ir po to, kai Lietuva prisijungs prie Šengeno sutarčių. Daugumos ES valstybių užsienio reikalų ministerijos Šengeno klausimams spręsti turi Šengeno grupes, sekretoriatus arba tokias struktūras kuria. Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamente Šengeno klausimus kuruoja Vizų skyrius, tačiau esamų darbuotojų per maža visoms su Šengenu susijusioms funkcijoms atlikti.
8. Konsulinę veiklą reglamentuoja daugiau kaip 200 teisės aktų, konsuliniai pareigūnai turi būti įvairių sričių žinovai – ne tik konsulinės, bet ir notarinės veiklos, migracijos, civilinės metrikacijos, muitinės, vaikų teisių apsaugos ir kitų. Konsuliniams pareigūnams, vykstantiems dirbti į užsienį, organizuojamas 55 akademinių valandų mokymas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad dirbti konsulinį darbą užsienyje skiriami ne tik Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, bet ir kitų departamentų darbuotojai, esama mokymo tvarka nebeatitinka vis didėjančių reikalavimų.
9. Didelis konsulinės veiklos mastas ir jai keliami nauji reikalavimai nebeatitinka esamos konsulinės tarnybos struktūros, išteklių ir galimybių. II. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Šios Programos tikslas – optimizuoti konsulinę tarnybą: užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiams būtų teikiama veiksminga geros kokybės konsulinė pagalba, sudarytos palankesnės sąlygos plėtoti Lietuvos ir užsienio valstybių turizmo, verslo ir kultūros ryšius, atlikti konsulines funkcijas pagal ES ir Šengeno acquis reikalavimus.
11. Šios Programos uždaviniai: 9.
12. sustiprinti konsulinę tarnybą ES valstybėse, į kurias emigravo daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, taip sudaryti sąlygas geriau ir operatyviau teikti Lietuvos Respublikos piliečiams konsulinę pagalbą, veiksmingiau ginti jų teisėtus interesus užsienyje; 9.
13. sustiprinti konsulinę tarnybą Rytų Europos valstybėse, kuriose išduodama daugiausia vizų, taip sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti Lietuvos ir užsienio valstybių turizmo, verslo ir kultūros ryšius; 9.
14. išspręsti konsulinio atstovavimo Australijoje, Brazilijoje, Indijoje ir Los Andžele (JAV) klausimą; 9.
15. sukurti operatyvaus konsulinio reagavimo į krizes struktūrą, sustiprinti Lietuvos ir kitų ES valstybių konsulinį šios srities bendradarbiavimą; 9.
16. stiprinti pasirengimą prisijungti prie Šengeno sutarčių ir tinkamai prisijungti prie Šengeno sistemos; 9.
17. sukurti veiksmingą konsulinių pareigūnų mokymo tvarką. III. VERTINIMO KRITERIJAI
18. Šios Programos įgyvendinimo veiksmingumas vertinamas pagal: 10.
19. sąlygų teikti Lietuvos Respublikos piliečiams geros kokybės ir operatyvią konsulinę pagalbą ir jų teisėtų interesų užsienyje gynimo užtikrinimą; 10.
20. konsulinės tarnybos ES valstybėse, į kurias emigravo daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, veiklos kokybę; 10.
21. konsulinių paslaugų teikimo Australijoje, Brazilijoje, Indijoje ir Los Andžele (JAV) užtikrinimą; 10.
22. priimamų dokumentų vizai gauti skaičių Rytų Europos valstybėse; 10.
23. konsulinės pagalbos teikimo ištikus krizei operatyvumą ir veiksmingumą; 10.
24. Lietuvos ir kitų ES valstybių konsulinio bendradarbiavimo operatyvumą ir veiksmingumą užtikrinant konsulinę pagalbą ištikus krizei; 10.
25. Šengeno acquis įgyvendinimo ir taikymo teisėtumą ir operatyvumą; 10.
26. tinkamai parengtų konsulinių pareigūnų skaičių. IV. NUMATOMI REZULTATAI
27. Įgyvendinus šios Programos priemones, Lietuvos Respublikos piliečiams bus teikiama geresnės kokybės ir operatyvesnė pagalba, užsieniečiams sudarytos palankesnės sąlygos gauti vizas, tinkamai pasirengta prisijungti prie Šengeno sistemos: 11.
28. sustiprinus konsulinę tarnybą ES ir Rytų Europos valstybėse, prie Lietuvos atstovybių sumažės interesantų eilės, sutrumpės išankstinio užrašymo priimti dokumentus laikas, konsulinės paslaugos bus teikiamos operatyviau ir geriau; 11.
29. išplėtus konsulinį atstovavimą į valstybes ir regionus, kuriuose Lietuva neturėjo savo atstovybių, bus sudarytos palankesnės sąlygos Lietuvos Respublikos piliečiams atvykti į Lietuvos atstovybę ir gauti reikiamą konsulinę pagalbą, o užsieniečiams – gauti vizas; 11.
30. sukūrus konsulinio reagavimo į krizes struktūrą, bus pasirengta galimoms krizėms, sukurta veiksminga reagavimo į krizes tvarka, pasirengta optimaliai bendradarbiauti su kitų ES valstybių operatyvaus konsulinio reagavimo į krizes komandomis; 11.
31. sustiprinus pasirengimą prisijungti prie Šengeno sutarčių, bus pasinaudota geriausia Šengeno valstybių praktika, tinkamai pasirengta Lietuvai tapti veiksminga Šengeno sistemos dalimi; 11.
32. sukūrus veiksmingą konsulinių pareigūnų mokymo tvarką, padidės konsulinių pareigūnų profesionalumas, pagerės teorinis ir praktinis pasirengimas, konsuliniai pareigūnai užsienyje konsulines problemas galės spręsti operatyviau, nereikės dažnų konsultacijų su Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniu departamentu ar kitomis Lietuvos institucijomis. V. FINANSAVIMAS
33. Preliminarus lėšų poreikis šiai Programai įgyvendinti – 13,3 mln. litų: 2007 metais – 10,3 mln. litų ir 2008 metais – 3 mln. litų. Šios Programos finansavimo šaltinis – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos.
34. Lėšos šiai Programai įgyvendinti, atsižvelgiant į finansines galimybes, numatomos rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir Valstybės investicijų programos projektus.
35. Lėšų poreikis pagal priemones nurodytas priede. ______________ Lietuvos Respublikos konsulinės plėtros 2006–2008 metų programos priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSULINĖS PLĖTROS 2006–2008 METŲ PROGRAMOS PRIEMONĖS Programos tikslai ir uždaviniai Priemonės Įgyvendinimo terminas Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) Finansavimo šaltinis
36. Sustiprinti konsulinę tarnybą ES valstybėse, į kurias emigravo daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių, taip sudaryti sąlygas geriau ir operatyviau teikti Lietuvos Respublikos piliečiams konsulinę pagalbą, veiksmingiau ginti jų teisėtus interesus užsienyje 1.
37. Įsteigti papildomą vieną diplomato ir vieną konsulinio darbuotojo pareigybę Lietuvos Respublikos ambasadoje Airijoje (Dubline) 2007 metai 569 (iš jų 90 darbo užmokesčiui) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – Valstybės biudžetas) lėšos 1.
38. Įsteigti papildomas 2 diplomatų ir 2 konsulinių darbuotojų pareigybes Lietuvos Respublikos ambasadoje Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje (Londone) 2007 metai 1153 (iš jų 180 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 1.
39. Pakeisti karjeros valstybės tarnautojo pareigybę į diplomato pareigybę Lietuvos Respublikos konsulate Ispanijos Karalystėje (Valensijoje) 2006 metai Valstybės biudžeto bendrieji asignavimai
40. Sustiprinti konsulinę tarnybą Rytų Europos valstybėse, kuriose išduodama daugiausia vizų, taip sudaryti palankesnes sąlygas plėtoti Lietuvos ir užsienio valstybių turizmo, verslo ir kultūros ryšius 2.
41. Įsteigti papildomas 2 diplomatų ir 2 karjeros valstybės tarnautojų pareigybes Lietuvos Respublikos ambasadoje Rusijos Federacijoje (Maskvoje) 2006–2007 metai 1432 (iš jų 130 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 2.
42. Įsteigti papildomas vieną diplomato ir 2 konsulinių darbuotojų pareigybes Lietu- vos Respublikos generaliniame konsulate Rusijos Federacijoje (Sankt Peterburge) 2007 metai 592 (iš jų 128 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 2.
43. Įsteigti papildomas vieną diplomato, 2 karjeros valstybės tarnautojų ir 5 konsulinių darbuotojų pareigybes Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate Rusijos Federacijoje (Kaliningrade) 2007 metai 1555 (iš jų 205 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 2.
44. Įsteigti papildomas vieną diplomato, 2 konsulinių darbuotojų pareigybes Lietuvos Respublikos konsulate Rusijos Federacijoje (Sovetske) 2007 metai 435 (iš jų 105 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 2.
45. Įsteigti papildomas 2 diplomatų, vieną karjeros valstybės tarnautojo ir 2 konsulinių darbuotojų pareigybes Lietuvos Respublikos ambasadoje Baltarusijos Respublikoje (Minske) 2006–2007 metai 1075 (iš jų 180 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 2.
46. Įsteigti papildomas vieną diplomato ir 2 konsulinių darbuotojų pareigybes Lietuvos Respublikos konsulate Baltarusijos Respublikoje (Gardine) 2007 metai 459 (iš jų 82 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 2.
47. Įsteigti papildomas 2 diplomatų, vieną karjeros valstybės tarnautojo ir 2 konsulinių darbuotojų pareigybes Lietuvos Respublikos ambasadoje Ukrainoje (Kijeve) 2006–2007 metai 1133 (iš jų 188 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 2.
48. Įsteigti papildomas vieną diplomato ir vieną konsulinio darbuotojo pareigybes Lietuvos Respublikos ambasadoje Kazachstano Respublikoje (Almatoje) 2007 metai 419 (iš jų 80 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 2.
49. Įsteigti papildomas vieną diplomato ir vieną konsulinio darbuotojo pareigybes Lietuvos Respublikos ambasadoje Moldovos Respublikoje (Kišiniove) 2007 metai 420 (iš jų 94 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos
50. Išspręsti konsulinio atstovavimo Australijoje, Brazilijoje, Indijoje ir Los Andžele (JAV) klausimą 3.
51. Įsteigti Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Australijos Sandraugoje (Melburne arba Sidnėjuje) ir jame įsteigti 2 diplomatų ir 2 konsulinių darbuotojų pareigybes 2008 metai 1489 (iš jų 214 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 3.
52. Įsteigti Lietuvos Respublikos generalinį konsulatą Jungtinėse Amerikos Valstijose (Los Andžele) ir jame įsteigti 2 diplomatų ir 2 konsulinių darbuotojų pareigybes 2008 metai 1468 (iš jų 210 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos 3.
53. Įsteigti vieną diplomato konsulinėms funkcijoms atlikti pareigybę Ispanijos Karalystės generaliniame konsulate San Paule, vykdant Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir Ispanijos Karalystės užsienio reikalų ministerijos supratimo memorandumą dėl 2007 metai 341 (iš jų 35 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos Lietuvos Respublikos ambasados Tbilisyje (Gruzija) ir Ispanijos Karalystės generalinio konsulato San Paule (Brazilijos Federacinė Respublika) galimybių panaudojimo, pasirašytą 2006 m. kovo 8 d. Madride 3.
54. Parengti ir pasirašyti susitarimą dėl Vengrijos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje galimybių panaudojimo ir įsteigti vieną diplomato konsulinėms funkcijoms atlikti pareigybę Vengrijos Respublikos ambasadoje Indijos Respublikoje 2007 metai 341 (iš jų 35 darbo užmokesčiui) Valstybės biudžeto lėšos
55. Sukurti operatyvaus konsulinio reagavimo į krizes struktūrą, sustiprinti Lietuvos ir kitų ES valstybių konsulinį šios srities bendra-darbiavimą 4.
56. Reorganizuoti Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Konsulinės pagalbos skyrių: padalyti į 2 skyrius – Piliečių reikalų ir Konsulinės pagalbos 2006 metai Valstybės biudžeto bendrieji asignavimai 4.
57. Įsteigti reorganizuotame Konsulinės pagalbos skyriuje 2 papildomas diplomatų pareigybes konsulinių krizių valdymo ir ES šios srities bendradarbiavimo funkcijoms atlikti 2006 metai Valstybės biudžeto bendrieji asignavimai 4.
58. Parengti ir patvirtinti konsulinių krizių prevencijos ir valdymo tvarką 2006–2007 metai Valstybės biudžeto bendrieji asignavimai
59. Stiprinti pasirengimą prisijungti prie Šengeno sutarčių ir tinkamai prisijungti 5.
60. Įsteigti Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento Vizų skyriuje 2006 metai Valstybės biudžeto bendrieji asignavimai prie Šengeno sistemos 2 diplomatų ir vieną konsulinio darbuotojo pareigybes ir pavesti šiems darbuotojams dalyvauti ES darbo grupių ir komitetų Šengeno klausimais veikloje, derinti pozicijas, rengti mokymą, susijusį su Šengeno acquis, vykdyti Šengeno priemonės projektus, kaupti ir teikti informaciją, kuruoti kitus Šengeno klausimus 5.
61. Organizuoti atsakingiems už Šengeno klausimų kuravimą darbuotojams mokymą Lietuvos ir Šengeno valstybių institucijose 2006–2007 metai Valstybės biudžeto bendrieji asignavimai
62. Sukurti veiksmingą konsulinių pareigūnų mokymo tvarką 6.
63. Rengiant ir tvirtinant konsulinių pareigūnų mokymo tvarką, numatyti, kad išvykstančių dirbti konsulinio darbo į užsienį pareigūnų mokymas susideda iš teorinės dalies (ir mokymo teikti informaciją apie turizmo, verslo ir kultūros sąlygas ir galimybes Lietuvoje) ir privalomos praktikos Užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame departamente arba Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse Rusijos Federacijoje ar Baltarusijos Respublikoje 2006–2007 metai Valstybės biudžeto bendrieji asignavimai ______________