NUTARIMAS DĖL AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ BENDRABUČIŲ ATNAUJINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2006 m. rugsėjo 1 d. Nr. 843 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Res

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ BENDRABUČIŲ ATNAUJINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2006 m. rugsėjo 1 d. Nr. 843 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), 3.21 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą (pridedama).
2. Nustatyti, kad: 2.
3. pagal šiuo nutarimu patvirtintą programą atnaujinami tik valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiai; 2.
4. nurodytoji programa finansuojama pagal valstybės finansines galimybes iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje Švietimo ir mokslo ministerijai šiam tikslui patvirtintų asignavimų ir valstybinių aukštųjų mokyklų lėšų.
5. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai: 3.
6. iki 2006 m. lapkričio 1 d. patvirtinti 2007 metams šiuo nutarimu patvirtintai programai įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai numatomų valstybės lėšų paskirstymą programos vykdytojams; 3.
7. kasmet iki liepos 1 d. tvirtinti kitiems metams šiuo nutarimu patvirtintai programai įgyvendinti Švietimo ir mokslo ministerijai numatomų valstybės lėšų paskirstymą programos vykdytojams; 3.
8. koordinuoti ir kontroliuoti programos įgyvendinimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė, pavaduojanti Ministrą Pirmininką Vilija Blinkevičiūtė Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 843 AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ BENDRABUČIŲ ATNAUJINIMO PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
9. Pagal Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programą (toliau vadinama – ši Programa) bus atnaujinami – rekonstruojami ir remontuojami – valstybei nuosavybės teise priklausantys ir valstybinių aukštųjų universitetinių mokyklų (toliau vadinama – universitetai) ir neuniversitetinių mokyklų (toliau vadinama – kolegijos) patikėjimo teise ar panaudos sutarties pagrindu valdomi studentų bendrabučiai.
10. Ši Programa įgyvendinama 2006–2009 metais. Jos įgyvendinimo laikotarpis gali būti tikslinamas atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir šiai Programai įgyvendinti skiriamas lėšas.
11. Šią Programą vykdo valstybinės aukštosios mokyklos (toliau kartu vadinama – šios Programos vykdytojai). II. BŪKLĖS ANALIZĖ
12. Lietuvos valstybinėse aukštosiose mokyklose studijuoja daugiau kaip 159 tūkst. studentų. Atnaujintinuose valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiuose (toliau vadinama – bendrabučiai) gyvena daugiau kaip 27 tūkst. studentų. Bendrabučiai apgyvendinti vidutiniškai apie 80 procentų. Kai kurie studentai, turintys teisę gauti vietą bendrabutyje, atsisako juose gyventi dėl prastos jų būklės ir nepatenkinamų gyvenimo sąlygų.
13. Bendrabučių pastatai statyti labai skirtingu laiku (1905, 1931–1940, 1953–1989, 1996 metais), laikantis tada galiojusių statybos normų ir taisyklių. Pakito norminiai statybos reikalavimai, fiziškai ir morališkai susidėvėjo ir paseno optimalų mikroklimatą pastatuose palaikantys įrenginiai ir sistemos. Dalis universitetų bendrabučių atnaujinta 2003 metais. Valstybės investicijų 2003–2005 metų programoje numatytų 2003 metams kapitalo investicijų paskirstyme pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimas Nr. 131 (Žin., 2003, Nr. 13-495; Nr. 73-3367) dvidešimt keturiems keturiolikos universitetų bendrabučiams rekonstruoti numatyta 5 mln. litų, už kuriuos pakeisti bendrabučių šilumos punktai, suremontuoti stogai, pakeisti langai. Lėšų kolegijų bendrabučiams atnaujinti Valstybės investicijų programoje nenumatyta. Lėšų bendrabučiams prižiūrėti ir paprastajam remontui atlikti skiria pačios aukštosios mokyklos iš pajamų už apgyvendinimo paslaugas ir kitų lėšų, tačiau bendrabučiams atnaujinti iš esmės šių išteklių nepakanka. Už apgyvendinimo bendrabučiuose paslaugas aukštosios mokyklos 2005 metais gavo per 27 mln. litų pajamų, 83 procentai minėtų lėšų panaudota bendrabučių administravimo, naudojimo išlaidoms apmokėti, 16 procentų – paprastajam remontui atlikti, 1 procentas – kitoms reikmėms.
14. Visas atnaujintinų bendrabučių plotas – 435 tūkst. kv. metrų, iš jų universitetų bendrabučių – 288 tūkst. kv. metrų, kolegijų bendrabučių – 147 tūkst. kv. metrų (atnaujintinų bendrabučių sąrašas pateiktas 1 priede). Norminis energijos poreikis patalpoms šildyti, vėdinti ir karštam vandeniui ruošti – apie 84000 MWh per metus. Šių pastatų energijos sąnaudų išlaidoms padengti universitetai kasmet išleidžia per 8 mln. litų, kolegijos – apie 3 mln. litų.
15. Esama bendrabučių techninė būklė ir inžinerinė įranga neatitinka šiuolaikinių esminių statinio reikalavimų: būtina pakeisti apie 52 tūkst. kv. metrų senų langų; suremontuoti ir apšiltinti apie 72 tūkst. kv. metrų bendrabučių stogų; suremontuoti ir apšiltinti apie 2,4 tūkst. metrų lauko šilumos tiekimo tinklų trasų; modernizuoti 62 senus šilumos punktus; pakeisti per 4 tūkst. kv. metrų lauko durų; apšiltinti per 69 tūkst. kv. metrų išorinių sienų; suremontuoti apie 2500 kv. metrų bendrabučių vidaus patalpų, apie 7652 kv. metrus tualetų ir dušų; penkių universitetų bendrabučiuose įrengti naujas šildymo sistemas; atnaujinti karšto, šalto vandens tiekimo, cirkuliacijos ir nuotekų sistemas devynių universitetų bendrabučiuose; iš dalies atnaujinti elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemas septynių universitetų bendrabučiuose; atnaujinti oro tiekimo ir šalinimo sistemas trijų universitetų bendrabučiuose.
16. Šiuo metu bendrabučiai valdomi dvejopai: didžiumą jų valdo patys universitetai ir kolegijos, o dalis Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrabučių perduota pagal panaudos sutartis valdyti universitetų ir studentų atstovybių įsteigtoms viešosioms įstaigoms.
17. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 777 „Dėl turto perdavimo“ (Žin., 2003, Nr. 59-2671) viešajai įstaigai „Vilniaus universiteto būstas“ 5 metams pagal panaudos sutartį perduota 18 Vilniaus universiteto bendrabučių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 1096 „Dėl patalpų perdavimo viešajai įstaigai „Saulėtekio būstas“ pagal panaudos sutartį“ (Žin., 2005, Nr. 126-4483) viešajai įstaigai „Saulėtekio būstas“ pagal panaudos sutartį perduoti 4 Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrabučiai. Universitetai, atsisakę jiems nebūdingų studentų apgyvendinimo, bendrabučių naudojimo ir administravimo funkcijų, daugiau dėmesio gali skirti mokslinių tyrimų ir studijų proceso gerinimui. Bendrabučius perdavus viešosioms įstaigoms, sumažėjo darbuotojų. Atsiradus naujoms motyvavimo ir skatinimo galimybėms, pakito darbuotojų darbo kokybė, pagerėjo teikiamos paslaugos. Kaip rodo praktika, administruojančių darbuotojų sumažinimas ir telkimas vienoje vietoje leidžia operatyviau planuoti ir atlikti bendrabučių priežiūros ir remonto darbus. Sukurta veikli visuomeninė savivaldos struktūra leidžia kur kas taupiau vartoti šilumos energiją, vandenį ir kitus išteklius. Operatyviau sprendžiami atlyginimo už sugadintą bendrabučių turtą klausimai. Keičiasi bendrabučių gyventojų požiūris į turto priežiūrą ir energijos išteklių taupymą. Viešosios įstaigos – pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, todėl visas lėšas, gautas už apgyvendinimą, skiria bendrabučiams administruoti, prižiūrėti ir remontuoti (pvz., viešoji įstaiga „Vilniaus universiteto būstas“ 2005 metais už apgyvendinimo paslaugas gavo 8,1 mln. litų, iš jų 6,1 mln. litų (arba 74 procentus) skyrė bendrabučių administravimo, eksploatavimo ir priežiūros išlaidoms apmokėti, 1,9 mln. litų (arba 24 procentus) – paprastajam remontui atlikti, 0,2 mln. litų (arba 2 procentus) – kaupiamajam likučiui 2006 metais bendrabučiams remontuoti). Užtikrinusios veiksmingesnį bendrabučių valdymą, viešosios įstaigos daugiau pajamų gali skirti apgyvendinimo paslaugų kokybei gerinti, tačiau bendrabučiams rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti šių lėšų nepakanka.
18. Studentų mokesčiai už gyvenimą bendrabutyje priklauso nuo gyventojų skaičiaus kambaryje ir buitinių patogumų kokybės. Pavyzdžiui, mokestis už apgyvendinimo Vilniaus Gedimino technikos universiteto naujesnės statybos bendrabučiuose, kuriuose buitiniai patogumai geresni, paslaugas 8,3 procento didesnis; gyvenantieji dviviečiuose kambariuose moka 7,7 procento daugiau nei gyvenantieji triviečiuose kambariuose. Vilniaus universiteto ir viešosios įstaigos „Vilniaus universiteto būstas“ valdomuose bendrabučiuose gyvenamosios vietos kainos vienodos. Nuo 2003 metų jos nekeistos: vieta dviviečiame kambaryje kainuoja 125 litus, triviečiame – 115 litų per mėnesį. Bendrabutyje Vilniuje, Saulėtekio al. 39, kuriame pakeisti langai, kapitališkai suremontuoti kambariai, dviejų kambarių bloke įrengtas dušas, sustatyti nauji baldai, keičiama patalynė ir valytoja valo kambarius, kainos 1,5 karto didesnės.
19. Siekiant į bendrabučių atnaujinimą investuoti daugiau lėšų, reikėtų dar labiau padidinti patalpų nuomos kainą, tačiau galimybės tai padaryti labai ribotos, nes bendrabučių nuomos kaina negali viršyti rinkos kainos. Be to, nustatydamos mokesčių už bendrabutį dydžius aukštosios mokyklos turi atsižvelgti į studentų mokumą.
20. Kaip rodo praktika, atnaujinus bendrabučius sutaupoma vidutiniškai apie 30 procentų šilumos, 50 procentų sumažėjo šildymo išlaidos. Pavyzdžiui, 2003–2004 metais atnaujinti 3 Vilniaus pedagoginio universiteto bendrabučiai Vilniuje, Studentų gatvėje. Prieš juos atnaujinant, už šildymą mokėta vidutiniškai po 3 litus už 1 kv. metrą, atnaujinus – vidutiniškai po 1,5 lito už 1 kv. metrą. Šildymo sezoną per mėnesį sutaupoma apie 1,5 lito už 1 kv. metrą. Į 1 kv. metrą investuota apie 148–150 litų. Apskaičiuota, kad investicijos į minėtus bendrabučius turėtų atsipirkti per 14 metų. Duomenys, rodantys šilumos sąnaudų skirtumą trijuose Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendrabučiuose, kuriuose pakeisti langai, ir bendrabutyje su senais nesandariais langais, pateikiami 1 ir 2 lentelėse. 1 lentelė. Vidutinė šildymo kaina bendrabučiuose (litais už kv. metrą per mėnesį) Bendrabutis, adresas 2004 metais 2005 metais Sutaupyta Nr. 1, Saulėtekio al. 25 1,52 1,22 0,3 Nr. 3, Saulėtekio al. 16 2,59 1,66 0,93 Nr. 4, Saulėtekio al. 18 2,29 1,66 0,63 Nr. 5, Saulėtekio al. 19 (nekeisti langai) 1,99 2,04 –0,05 2 lentelė. Šilumos sąnaudos bendrabučiuose Bendrabutis, adresas 2004 metais 2005 metais Sutaupyta, litais MWh litais MWh litais Nr. 1, Saulėtekio al. 25 865,48 95873,55 695,52 77046,23 18827,32 Nr. 3, Saulėtekio al. 16 948,52 105072,3 608,11 67363,39 37708,91 Nr. 4, Saulėtekio al. 18 843,99 93492,99 611,79 67771,04 25721,95 Nr. 5, Saulėtekio al. 19 (nekeisti langai) 1062,02 117645,27 1088,39 120566,4 –2921,13 III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS
21. Šios Programos tikslas – atnaujinti bendrabučių pastatus, užtikrinti jų atitiktį esminiams statinio reikalavimams, padidinti energinį naudingumą ir pagerinti studentų gyvenimo bendrabučiuose, higienos, patalpų naudojimo sąlygas.
22. Šios Programos uždaviniai: 14.
23. rekonstruoti bendrabučių statybos konstrukcijas ir inžinerines sistemas; 14.
24. modernizuoti pastatų energijos ūkį; 14.
25. sumažinti bendrabučių naudojimo išlaidas ir užtikrinti veiksmingą valstybės lėšų naudojimą.
26. Šios Programos įgyvendinimo priemonės: 15.
27. techninės dokumentacijos rengimas; 15.
28. šilumos punktų keitimas; 15.
29. lauko šilumos tiekimo tinklų rekonstravimas; 15.
30. stogų remontas ir šiltinimas; 15.
31. langų keitimas; 15.
32. išorės durų keitimas; 15.
33. išorinių sienų remontas ir šiltinimas; 15.
34. esamų šildymo sistemų remontas, naujų šildymo sistemų įrengimas; 15.
35. karšto, šalto ir cirkuliacijos vandentiekio bei nuotekų sistemų remontas; 15.
36. oro tiekimo ir šalinimo sistemų įrengimas; 15.
37. vidaus patalpų remontas; 15.
38. elektros instaliacijos ir apšvietimo sistemų remontas; 15.
39. sanitarinių mazgų remontas; 15.
40. baldų keitimas. IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS IR FINANSAVIMAS
41. Šioje Programoje numatytos priemonės pradedamos įgyvendinti: 16.
42. universitetų bendrabučiuose – 2006 metais; 16.
43. kolegijų bendrabučiuose – nuo 2007 metų.
44. Preliminarus lėšų poreikis šiai Programai įgyvendinti 2006–2009 metais – 44 mln. litų, iš jų: 40 mln. litų – Švietimo ir mokslo ministerijai šiai Programai įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje skirtos lėšos (toliau vadinama – valstybės lėšos), ir 4 mln. litų – aukštųjų mokyklų lėšos (t. y. aukštųjų mokyklų specialiųjų programų ir kitos teisėtai gautos lėšos). Preliminarus lėšų poreikis pagal metus nurodytas 2 priede.
45. Švietimo ir mokslo ministerijai šiai Programai įgyvendinti skirtos valstybės lėšos 2006 metais paskirstomos valstybinėms aukštosioms universitetinėms mokykloms proporcingai jų renovuotinų bendrabučių plotų ir valstybės finansuojamų dieninės studijų formos studentų skaičiaus procentų vidurkiui. Šių lėšų paskirstymą valstybinėms aukštosioms universitetinėms mokykloms tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Aukštosios mokyklos šiai Programai įgyvendinti 2006 metais skiria savo lėšų ne mažiau kaip 10 procentų skiriamų valstybės lėšų.
46. Aukštoji mokykla, siekianti gauti valstybės lėšų bendrabučiui atnaujinti 2007 metais, ne vėliau kaip iki 2006 m. spalio 1 d., o 2008-aisiais ir vėlesniais metais – ne vėliau kaip iki 2007-ųjų ir vėlesnių metų gegužės 1 d., turi pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai investicijų projektą, kuriame turi būti numatyta: 19.
47. per biudžetinius metus vykdant šios Programos priemones, atitinkamame bendrabutyje arba jo dalyje įgyvendinti šios Programos 13 punkte nurodytą tikslą; 19.
48. investicijų projektui įgyvendinti panaudoti ne daugiau kaip 2 mln. litų valstybės lėšų; 19.
49. investicijų projektui įgyvendinti skirti aukštosios mokyklos lėšų ne mažiau kaip 10 procentų numatomų valstybės lėšų.
50. Komisija, švietimo ir mokslo ministro sudaryta iš Švietimo ir mokslo ministerijos, universitetų ir kolegijų atstovų ir veikianti pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus komisijos nuostatus, iš investicijų projektų, pateiktų šios Programos 19 punkte nurodytu laiku ir atitinkančių šios Programos 19 punkte nurodytus reikalavimus, atrenka kitais biudžetiniais metais finansuotinus investicijų projektus ir iki 2006 m. lapkričio 1 d., o 2007-aisiais ir vėlesniais metais – iki liepos 1 d. teikia švietimo ir mokslo ministrui tvirtinti kitiems metams šiai Programai įgyvendinti numatomų valstybės lėšų paskirstymą šios Programos vykdytojams.
51. Atrenkant finansuotinus investicijų projektus, jie vertinami pagal šiuos kriterijus, kurių reikšmės turi būti nurodytos investicijų projektuose: 21.
52. sutaupyta lėšų energijos išlaidoms (pirmenybė teikiama tiems investicijų projektams, pagal kuriuos numatoma sutaupyti daugiausia lėšų); 21.
53. pastatų avaringumas (pirmenybė teikiama tiems investicijų projektams, pagal kuriuos būtina likviduoti pastatų avarinę būklę, atsižvelgiant į pastato reikalingumo pagrindimą); 21.
54. investicijų atsipirkimo laikas (pirmenybė teikiama investicijų projektams, kurių atsipirkimo laikas trumpesnis); 21.
55. aukštosios mokyklos indėlis į investicijų projekto finansavimą (pirmenybė teikiama investicijų projektams, kuriuose numatytas didesnis aukštosios mokyklos indėlis); 21.
56. investicijų projekto vertė (pirmenybė teikiama investicijų projektams, kurių vertė mažesnė); 21.
57. aukštajai mokyklai šiai Programai įgyvendinti skirtos valstybės lėšos (pirmenybė teikiama investicijų projektams tų aukštųjų mokyklų, kurių šios Programos 19 punkte nustatyta tvarka pateiktiems investicijų projektams lėšų dar nebuvo skirta).
58. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus Valstybės investicijų programoje atitinkamiems metams numatytų kapitalo investicijų paskirstymą pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus, Švietimo ir mokslo ministerija su šios Programos vykdytojais sudaro lėšų naudojimo sutartis.
59. Šios Programos vykdytojai už valstybės lėšų naudojimą atsiskaito teisės aktų nustatyta tvarka. V. PROGRAMOS REZULTATŲ VERTINIMO KRITERIJAI
60. Ši Programa vertinama pagal: 24.
61. atnaujintų bendrabučių bendrą plotą; 24.
62. sutaupytos energijos dalį; 24.
63. sutaupytas lėšas energijos išlaidoms; 24.
64. gyvenamųjų vietų skaičių atnaujintuose bendrabučiuose. VI. NUMATOMI REZULTATAI
65. Pagal šią Programą bus įgyvendinta ne mažiau kaip 20 bendrabučių atnaujinimo investicijų projektų. Atnaujintų bendrabučių plotas ir gyvenamųjų vietų skaičius juose priklausys nuo įgyvendintų konkrečių atnaujinimo priemonių. Atnaujintuose bendrabučiuose bus modernizuotos energijos sistemos, padidės bendrabučių pastatų energinis naudingumas, bus sumažintas energijos vartojimas, pastatų konstrukcijų techninė būklė ir patalpos atitiks statybos techninių reglamentų ir atitinkamų higienos normų reikalavimus, pagerės studentų gyvenimo bendrabučiuose sąlygos, sumažės patalpų naudojimo išlaidos.
66. Planuojama, kad rekonstravus ir suremontavus bendrabučius aukštosios mokyklos galės sutaupyti vidutiniškai apie 30 procentų šilumos, suvartojamos iki bendrabučių atnaujinimo, taigi bus sutaupyta 10–30 procentų lėšų energijos išlaidoms (atsižvelgiant į šilumos energijos kainų pokyčius). ______________ Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programos 1 priedas ATNAUJINTINI BENDRABUČIAI Aukštosios mokyklos pavadinimas Atnaujintino bendrabučio numeris, adresas UNIVERSITETAI Kauno medicinos universitetas Nr. 1, Dainavos g. 3, Kaunas Nr. 2, Jankaus g. 2, Kaunas Nr. 3, V. Kudirkos g. 19, Kaunas Nr. 4, Lukšos–Daumanto g. 6, Kaunas Nr. 5, Sukilėlių pr. 53, Kaunas Kauno technologijos universitetas Studentų g. 67, Kaunas Studentų g. 69, Kaunas Studentų g. 71, Kaunas Gričiupio g. 9, Kaunas A. Purėno g. 20, Kaunas Gričiupio g. 13, Kaunas Pašilės g. 37, Kaunas Vydūno al. 25B, Kaunas Vydūno al. 25, Kaunas Vydūno al. 25A, Kaunas Pašilės g. 39, Kaunas Klaipėdos universitetas Malūnininkų g. 4, Klaipėda Statybininkų pr. 43, Klaipėda Taikos pr. 30, Klaipėda Lietuvos kūno kultūros akademija Perkūno al. 3, Kaunas Lietuvos veterinarijos akademija Nr. 4, Sąjungos aikštė 5A, Kaunas Nr. 5, Radvilų dvaro g. 33, Kaunas Nr. 6, Lampėdžių g. 17, Kaunas Nr. 7, Lampėdžių g. 15, Kaunas Lietuvos muzikos ir teatro akademija Giedraičių g. 57, Vilnius Lietuvos žemės ūkio universitetas Nr. 1, Studentų g. 7, Kauno r., Akademija Nr. 2, Studentų g. 5, Kauno r., Akademija Nr. 3, Studentų g. 3, Kauno r., Akademija Nr. 4, Studentų g. 1, Kauno r., Akademija Nr. 5, Studentų g. 8, Kauno r., Akademija Nr. 6, Studentų g. 4, Kauno r., Akademija Nr. 7, Studentų g. 6, Kauno r., Akademija Mykolo Romerio universitetas V. Putvinskio g. 68, Kaunas Maironio g. 27A, Kaunas Maironio g. 29, Kaunas Šiaulių universitetas Nr. 1, P. Višinskio g. 15, Šiauliai Nr. 2, P. Višinskio g. 15A, Šiauliai Nr. 3, Dubijos g. 1A, Šiauliai Nr. 4, Dubijos g. 1B, Šiauliai Vilniaus dailės akademija Latako g. 2, Vilnius Muziejaus g. 29 A, Telšiai Vytauto Didžiojo universitetas Taikos pr. 119, Kaunas Vytauto pr. 71, Kaunas Muitinės g. 7, Kaunas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Saulėtekio al. 25, Vilnius Saulėtekio al. 16, Vilnius Saulėtekio al. 18, Vilnius Saulėtekio al. 19, Vilnius Saulėtekio al. 39A, Vilnius Rodūnios kelio 32, Vilnius Vilniaus pedagoginis universitetas Nr. 6, D. Poškos g. 18, Vilnius Nr. 7, A. Vivulskio g. 36, Vilnius Nr. 8, Švitrigailos g. 4, Vilnius Vilniaus universitetas Saulėtekio al. 4, Vilnius Saulėtekio al. 6, Vilnius Saulėtekio al. 8, Vilnius Saulėtekio al. 12, Vilnius Saulėtekio al. 29, Vilnius Saulėtekio al. 31, Vilnius Saulėtekio al. 33, Vilnius Saulėtekio al. 35, Vilnius Saulėtekio al. 37, Vilnius Saulėtekio al. 39, Vilnius Saulėtekio al. 41, Vilnius Saulėtekio al. 47, Vilnius Saulėtekio al. 49, Vilnius Saulėtekio al. 51, Vilnius M. K. Čiurlionio g. 23, Vilnius M. K. Čiurlionio g. 25, Vilnius M. K. Čiurlionio g. 27, Vilnius Olandų g. 51, Vilnius Didlaukio g. 59, Vilnius Tauro g. 5, Vilnius M. K. Čiurlionio g. 1/2, Vilnius M. K. Čiurlionio g. 25A, Vilnius KOLEGIJOS Alytaus kolegija Merkinės g. 2B, Alytus Kauno kolegija Taikos pr. 121, Kaunas V. Krėvės pr. 90, Kaunas V. Krėvės pr. 92, Kaunas Kalniečių g. 126, Kaunas Mokslo g. 4, Mastaičiai, Kauno r. Mokslo g. 6, Mastaičiai, Kauno r. J. Basanavičiaus g. 9, Kėdainiai Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija Liepų g. 3, Girionys, Kauno r. Liepų g. 5, Girionys, Kauno r. Liepų g. 22, Girionys, Kauno r. Kauno technikos kolegija Kalniečių g. 126B, Kaunas Klaipėdos kolegija Debreceno g. 25, Klaipėda Klaipėdos verslo ir technologijų kolegija Taikos pr. 16, Klaipėda Taikos pr. 20, Klaipėda Jaunystės g. 4, Klaipėda Lietuvos jūreivystės kolegija Karklų g. 2/8, Klaipėda Marijampolės kolegija V. Jablonskio g. 2A, Marijampolė Vytauto g. 49, Marijampolė P. Armino g. 94, Marijampolė Panevėžio kolegija Klaipėdos g. 29, Panevėžys Klaipėdos g. 31, Panevėžys Kauno g. 31, Rokiškis Šiaulių kolegija M. K. Čiurlionio g. 18, Šiauliai M. K. Čiurlionio g. 20, Šiauliai Utenos kolegija Maironio g. 18, Utena Aukštaičių g. 18, Utena Aušros g. 73, Utena Vilniaus kolegija Verkių g. 45, Vilnius Šaltkalvių g. 14, Vilnius Didlaukio g. 61, Vilnius Beržų g. 4, Buivydiškės Genių g. 13A, Vilnius Giedraičių g. 81, Vilnius Didlaukio g. 63, Vilnius Didlaukio g. 65, Vilnius Parko g. 9, Vilnius Gerosios Vilties g. 23, Vilnius Vilniaus statybos ir dizaino kolegija Antakalnio g. 52, Vilnius Antakalnio g. 56, Vilnius P. Vileišio g. 20, Vilnius Statybininkų g. 3, Vilnius Vilniaus technikos kolegija V. Grybo g. 39, Vilnius Žemaitijos kolegija Plungės g. 18, Rietavas I. Ivinskio g. 3, Rietavas Muziejaus g. 29A, Telšiai ______________ Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programos 2 priedas PRELIMINARUS LĖŠŲ POREIKIS PROGRAMAI ĮGYVENDINTI PAGAL METUS (tūkst. litų) Finansavimo šaltiniai 2006 metais 2007 metais 2008 metais 2009 metais Iš viso Valstybės lėšos 7000 9000 11000 13000 40000 Aukštųjų mokyklų lėšos 700 900 1100 1300 4000 Iš viso 7700 9900 12100 14300 44000 ______________