LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ŠVIETIMO BŪKLĖS TYRIMŲ ORGANIZAVIMO TAISYKLIŲ PATV

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ŠVIETIMO BŪKLĖS TYRIMŲ ORGANIZAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2006 m. rugpjūčio 29 d. Nr. ISAK–1737 Vilnius Tvirtinu Švietimo būklės mokslinių tyrimų organizavimo taisykles (pridedama). ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ ROMA ŽAKAITIENĖ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. ISAK– 1737 ŠVIETIMO BŪKLĖS MOKSLINIŲ TYRIMŲ ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Švietimo būklės mokslinių tyrimų organizavimo taisyklės (toliau – Aprašas) apibrėžia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Ministerija) užsakomų švietimo būklės mokslinių tyrimų (toliau – švietimo būklės tyrimai) konkursų organizavimą, vykdymą, finansavimą, atsiskaitymą už tyrimo rezultatus ir skirtų lėšų panaudojimą.
2. Švietimo būklės tyrimais siekiama: 2.
3. stebėti švietimo ir mokslo strateginių planų įgyvendinimą; 2.
4. prognozuoti planuojamų strateginių sprendimų pasekmes ir finansinį veiksmingumą; 2.
5. teoriškai ir empiriškai pagrįsti švietimo kokybės vertinimo rodiklius bei jų sistemą; 2.
6. vadovaujantis patikimais tyrimo duomenimis vertinti švietimo būklę ir raidą.
7. Apraše vartojamos sąvokos: Konsultuojantis asmuo – švietimo ir mokslo ministro (toliau vadinama – Ministras) įsakymu patvirtintas Švietimo ir mokslo ministerijos ir/ar jai pavaldžių įstaigų darbuotojas, konsultuojantis tyrėjus. Ministerijos vadovybė – Ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretoriai. Recenzija – tyrimo ataskaitos vertinimas raštu. Pareiškėjas – tyrimų agentūros ir organizacijos, tyrimų institutai, pavieniai tyrėjai ar mokslininkai, jų grupės, pateikiantys paraiškas dalyvauti švietimo būklės tyrimų konkurse. Švietimo rodiklis – būklės, skirtumų ir/ar pokyčių masto netiesioginis požymis, matmuo. Techninė tyrimo užduotis – dokumentas, kuriame tyrimo užsakovas apibrėžia tyrimo problemą, tyrimo produktą ir būtinas tyrimo atlikimo sąlygas. Švietimo būklės tyrimas – sistemingas, tyrėjo kontroliuojamas procesas, kurio metu moksliniais metodais patikrinamos hipotezės arba ieškoma atsakymų į iškeltus švietimo būklės klausimus. Tyrimo ataskaita – pagal techninę užduotį parengtas tyrimo rezultatų aprašymas, kurio būtinos dalys yra gautų duomenų pateikimas ir analizė. Tyrimo rezultatai – tyrėjų sukurtas produktas: išvados, rekomendacijos, modeliai, prognozės, schemos, metodikos, švietimo rodikliai. Tyrimo vadovas – tyrimo grupės narys, atsakingas už mokslinį tyrimo pagrindimą ir kokybę. II. ADMINISTRAVIMAS IR FUNKCIJŲ PASISKIRSTYMAS
8. Švietimo būklės tyrimų komisija – Ministro įsakymu patvirtinta mokslininkų, Ministerijos ir/ar jai pavaldžių įstaigų darbuotojų grupė, kuriai pavesta Ministrui teikti pasiūlymus dėl tyrimų prioritetų bei tyrimų rezultatų sklaidos.
9. Pagrindinės Švietimo būklės tyrimų komisijos funkcijos yra šios: 5.
10. nustatyti švietimo būklės tyrimų prioritetus; 5.
11. teikti Ministrui ar jo įgaliotam asmeniui siūlymus dėl švietimo būklės tyrimų politikos; 5.
12. svarstyti ir tvirtinti švietimo būklės tyrimų temas bei technines užduotis; 5.
13. derinti Ministerijos padalinių užsakomų švietimo būklės tyrimų, susijusių su strateginio veiklos plano įgyvendinimo stebėsena, temas;
14. Švietimo būklės tyrimų paraiškų vertinimo komisija – Ministro įsakymu patvirtinta atsakingų už tiriamąją sritį Ministerijos darbuotojų ir/ar jos pavaldžių įstaigų atstovų grupė, kuriai pavesta pagal nustatytus kriterijus atrinkti geriausias šių tyrimų paraiškas.
15. Švietimo būklės tyrimų koordinavimo komisija – Ministro įsakymu patvirtinta atsakingų už švietimo būklės tyrimus Ministerijos darbuotojų grupė, kuri priima galutinį sprendimą dėl tyrimų užsakymų ir finansavimo. III. ŠVIETIMO BŪKLĖS TYRIMŲ ORGANIZAVIMAS
16. Švietimo plėtotės centras, atsižvelgdamas į Ministro tvirtinamo strateginio veiklos plano įgyvendinimo vertinimo poreikius ir suderinęs su Ministerijos specialistais, siūlo švietimo būklės tyrimų temas ir technines užduotis Švietimo būklės tyrimų komisijai.
17. Švietimo būklės tyrimų temas gali siūlyti ir tyrėjai. Jie Švietimo būklės tyrimų komisijai turi pateikti argumentuotą siūlomos tirti temos pagrindimą raštu ir tiriamuosius rodiklius, atitinkančius Ministerijos įgyvendinamo strateginio veiklos plano priemones.
18. Švietimo būklės tyrimus Švietimo būklės tyrimų komisijos teikimu užsako Ministras arba jo įgaliotas Ministerijos valstybės tarnautojas.
19. Švietimo būklės tyrimai organizuojami konkurso būdu. Tyrėjai atrenkami įvertinus pateiktas paraiškas ir techninę užduotį.
20. Švietimo būklės tyrimų konkursai (toliau – Konkursas) skelbiami Ministerijos interneto svetainėje, pranešama raštu mokslo ir studijų institucijoms prieš vieną mėnesį iki paraiškos pateikimo datos. Išimtiniais atvejais ministras gali nustatyti ir kitokias paraiškų pateikimo tvarkas ir datas.
21. Dalyvauti Konkurse gali tyrimų agentūros ir organizacijos, tyrimų institutai, pavieniai tyrėjai ar mokslininkai, jų grupės.
22. Tyrėjai, pageidaujantys dalyvauti konkurse, teikia paraiškas pagal nustatytą formą (1 priedas) Strateginio planavimo ir analizės skyriui. Elektroniniu paštu bei faksu šie dokumentai nepriimami.
23. Jei paraiška pateikta pasibaigus Konkurso sąlygose nurodytam terminui, nesilaikant paraiškos pildymo tvarkos ar buvo pateikti ne visi dokumentai, paraiška nevertinama.
24. Ministerijai pateikti dokumentai pareiškėjams negrąžinami.
25. Ministerijos skyrius, atsakingas už strateginių planų organizavimą ir koordinavimą bei švietimo analizių rengimą, informuoja Švietimo būklės tyrimų komisiją apie gautas paraiškas ir pateikia paraiškas švietimo būklės tyrimų paraiškų vertinimo komisijoms. IV. ŠVIETIMO BŪKLĖS TYRIMŲ PARAIŠKŲ VERTINIMAS IR ATRANKA
26. Švietimo būklės tyrimų konkurso paraiškas vertina Švietimo būklės tyrimų konkurso paraiškų vertinimo komisija ir švietimo būklės tyrimų koordinavimo komisija.
27. Švietimo būklės tyrimų konkurso paraiškų vertinimo komisija, sudaryta ne mažiau kaip iš trijų specialistų, vertina tyrimo paraiškas ir programas remdamasi šiais vertinimo kriterijais (2 priedas): 19.
28. švietimo būklės tyrimo moksline, taikomąja verte; 19.
29. švietimo būklės tyrimo vykdytojų moksline, dalykine kompetencija; 19.
30. švietimo būklės tyrimo vadybos lygiu; 19.
31. atitikimu techninei švietimo būklės tyrimo užduočiai.
32. Švietimo būklės tyrimų konkurso paraiškų vertinimo komisija teikia išvadas Švietimo būklės tyrimų koordinavimo komisijai dėl atrinktų tyrėjų.
33. Švietimo būklės tyrimų koordinavimo komisija, sudaryta iš ministro įgalioto asmens ir Ministerijos skyriaus, atsakingo už strateginių planų organizavimą ir koordinavimą bei švietimo analizių rengimą, darbuotojų, priima galutinį sprendimą dėl švietimo būklės tyrimų konkurso rezultatų.
34. Konkursų rezultatai skelbiami Ministerijos interneto svetainėje per 14 darbo dienų nuo paskutinės paraiškų pateikimo dienos. Švietimo būklės tyrimų konkursų laimėtojai informuojami raštu.
35. Su konkursų laimėtojais Ministerija sudaro sutartis, numatančias valstybės užsakomų tyrimų rengimo sąlygas ir terminus, atsakomybę už skirtų lėšų tinkamą panaudojimą, darbų įvykdymo ir ataskaitos turinio būtinas dalis ir jos pateikimo terminus. Atskirais atvejais sutartis pasirašoma tik tada, kai tyrėjai pakoreguoja švietimo būklės tyrimo programą pagal užsakovo pastabas.
36. Švietimo būklės tyrimų komisija rekomenduoja konsultuojančius asmenis detalesnei tyrimo programai ir tyrimo instrumentui parengti.
37. Švietimo būklės tyrimus savarankiškai atlieka laimėję Konkursą tyrėjai patvirtinus Švietimo būklės tyrimų koordinavimo komisijai ir Ministrui ar jo įgaliotam asmeniui pasirašius sutartį. V. ŠVIETIMO BŪKLĖS TYRIMŲ FINANSAVIMAS
38. Švietimo būklės tyrimai visiškai arba iš dalies finansuojami iš Ministerijai valstybės biudžete skiriamų bendrųjų asignavimų konkurso tvarka arba specialių ministerijos vadovybės užsakymų tvarka.
39. Švietimo būklės tyrimams skirtos lėšos paskirstomos pagal šiuos prioritetus: 27.
40. patvirtinti kelių etapų švietimo būklės tyrimai; 27.
41. švietimo būklės tyrimai pagal ministerijos vadovybės užsakymą; 27.
42. prioritetiniai švietimo rodiklių matavimo tyrimai, skirti švietimo strateginio veiklos plano stebėsenai; 27.
43. tarptautiniai švietimo būklės tyrimai; 27.
44. kiti švietimo būklės tyrimai, numatyti pagal švietimo būklės tyrimų komisijos prioritetus.
45. Ministerijos biudžete numatoma atskira išlaidų dalis švietimo būklės tyrimo ataskaitoms recenzuoti.
46. Išlaidos, susijusios su švietimo būklės tyrimo vykdymu, ir honorarai sumokami atsižvelgiant į sutartyje numatytas sąlygas. VI. ATSISKAITYMAS UŽ TYRIMĄ
47. Švietimo būklės tyrimus atliekantys tyrėjai pateikia tyrimo ataskaitą Strateginio planavimo ir analizės skyriui.
48. Tyrėjas ar tyrėjų grupė pateikia tokios struktūros ataskaitą: 31.
49. bendra švietimo būklės tyrimo charakteristika (problema, tikslai, uždaviniai, metodai, tiriamųjų atrankos principai); 31.
50. socialinės demografinės respondentų charakteristikos; 31.
51. švietimo būklės tyrimo metodikos aprašymas; 31.
52. švietimo būklės tyrimo rezultatų aptarimas; 31.
53. techninėje švietimo būklės tyrimo užduotyje numatytų ir ištirtų rodiklių aprašai; 31.
54. švietimo būklės tyrimo išvados; 31.
55. rekomendacijos; 31.
56. švietimo būklės tyrimo anketa(–os); 31.
57. naudotos literatūros sąrašas; 31.
58. pirminių duomenų bazė (elektronine laikmena).
59. Švietimo būklės tyrimų ataskaitas vertina tyrimų ataskaitos recenzentai atsižvelgdami į: 32.
60. tyrimo tikslų ir uždavinių įvykdymą; 32.
61. ištirtų rodiklių aprašų kokybę; 32.
62. švietimo būklės tyrimo duomenų patikimumą ir reprezentatyvumą; 32.
63. švietimo būklės tyrimo rekomendacijų pritaikomumo galimybes.
64. Švietimo būklės tyrimo kokybę, remdamiesi recenzijų išvadomis, taip pat vertina Ministerijos bei jai pavaldžių institucijų specialistai, kurie pagal pareigas kuruoja tiriamąją švietimo sritį.
65. Švietimo būklės tyrimus atliekantys tyrėjai, išanalizavę specialistų pastabas, per sutartyje nustatytą laiką turi pataisyti tyrimo ataskaitą ir pateikti galutinę išsamią spausdintą tyrimo ataskaitą.
66. Tyrėjai Ministerijos skyriui, atsakingam už strateginių planų organizavimą ir koordinavimą bei švietimo analizių rengimą, pateikia tyrimo ataskaitą 4 egzemplioriais ir kompiuterine laikmena, taip pat turi būti pateikta tyrimų duomenų bazė elektroniniu pavidalu, parengta švietimo būklės tyrimų rezultatų santrauka. Atskirai pateikiami visi techninėje užduotyje nurodytų rodiklių duomenys ir jų aprašai.
67. Priimant švietimo būklės tyrimus atliekančių tyrėjų ataskaitą pasirašomas darbų priėmimo aktas, kuriuo remiantis apmokama už atliktą darbą.
68. Švietimo būklės tyrimų rezultatai pristatomi visuomenei ir skelbiami Ministerijos interneto svetainėje. Atsižvelgiant į atlikto švietimo būklės tyrimo kokybę, aktualumą ar kitus kriterijus, tyrimo ataskaita gali būti išleidžiama atskiru leidiniu.
69. Pirminių švietimo būklės tyrimo duomenų bazė, tyrimų ataskaitos yra Ministerijos nuosavybė, t. y. ji turi teisę tais dalykais disponuoti ir naudotis. VII. ŠVIETIMO BŪKLĖS TYRIMŲ REZULTATŲ PANAUDOJIMAS
70. Švietimo būklės tyrimai, jų duomenys ir išvados bei rekomendacijos naudojami: 40.
71. planuojant švietimo sistemos veiklą ir priimant sprendimus; 40.
72. tikslinant švietimo ir mokslo raidos prioritetus; 40.
73. numatant Ministerijos strateginiuose planuose priemones ir jų finansavimą; 40.
74. analizuojant švietimo sistemos būklę.
75. Švietimo ir mokslo ministerijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojai, atsakingi už švietimo būklės tyrimo rezultatų panaudojimą, turi informuoti Švietimo būklės tyrimų komisiją, kaip tyrimo medžiaga panaudojama. ______________ Švietimo būklės tyrimų organizavimo taisyklės 1 priedas PARAIŠKOS FORMA Gauta (data) _____________________ Užpildo Švietimo ir mokslo ministerija Tyrimo pavadinimas: I. INFORMACIJA APIE PARAIŠKOVĄ IR PARTNERIUS Institucijos pavadinimas Adresas, pašto indeksas Telefonas (su miesto kodu) Faksas Elektroninis paštas Institucijos atstovo, galinčio pasirašyti sutartis organizacijos vardu, pareigos, vardas ir pavardė Tyrimo vadovas(–ė) Darbovietė, pareigos, mokslinis laipsnis Telefonas(–ai) Faksas Elektroninis paštas Susirašinėjimo adresas, pašto indeksas Jei tyrime dalyvauja tyrimo partneriai, pateikite informaciją ir apie juos: Tyrimo partneriai Institucijos pavadinimas Kontaktinis asmuo Adresas, pašto indeksas Telefonas Faksas Elektroninis paštas II. TYRIMO APIBUDINIMAS Tyrimo tikslas(–ai) Tyrimo uždaviniai Tyrimo tikslinės grupės ir imties dydis III. TYRIMO METODOLOGIJA Tyrimo atlikimo metodika, jos parinkimo pagrindimas Detalus tyrimo metodikos aprašymas IV. TYRIMO ATLIKIMO PLANAS Tyrimo atlikimo etapai. (Prašome pateikti detalų tyrimo vykdymo grafiką, kuriame atsispindėtų tyrimo planavimas, organizavimas, ataskaitos rengimas ir kt.) Eil. Nr. Veikla Laikotarpis V. TYRIMO REZULTATAI Tyrimo produktas, kurį įsipareigoja pateikti tyrėjai. VI. TYRIMO BIUDŽETAS Eil. Nr. Išlaidų detalizavimas Įkainis Kiekis, skaičius, laikas Iš viso 1 Tyrimo organizacinės išlaidos Esamos situacijos analizė Tyrimo instrumentarijaus parengimas Duomenų surinkimas Duomenų apdorojimas ir statistinė analizė Tyrimo ataskaitos parengimas Tyrimo pristatymas Kitos organizacinės išlaidos (įvardykite) 2 Administracinės išlaidos Kanceliarinės prekės Kopijavimo paslaugos Pašto ir telefoninio ryšio paslaugos Transporto išlaidos Kitos administracinės išlaidos (įvardykite) Galutinė suma _________________ _______________ ________________ Pareigų pavadinimas Vardas ir pavardė Parašas PRIDEDAMA:
76. Tyrėjų (tyrimo vykdytojų) gyvenimo aprašymas (CV) (priimtinos įvairios formos, tačiau būtina parašyti asmens išsilavinimą, darbo patirtį, kvalifikaciją srityje, susijusioje su tyrimo atlikimu).
77. Tyrėjų mokslinių publikacijų sąrašas.
78. Tyrėjų pasiskirstymas funkcijomis (kas ką tyrime atlieka).
79. Tyrėjų raštiški sutikimai dalyvauti tyrime. ______________ Švietimo būklės tyrimų organizavimo taisyklės 2 priedas ŠVIETIMO BŪKLĖS TYRIMŲ PARAIŠKŲ VERTINIMAS Tyrimo paraiškos bendras įvertinimas balais Vertinimo aspektas Vertinimo kriterijus Vertinimo kriterijaus skalė balais Tyrimo įvertinimas balais Komentaras (įvertinimo paaiškinimas)
80. Tyrimo mokslinė, taikomoji vertė 1.
81. Tyrimo paraiškos dalykinis pagrįstumas 0–5 1.
82. Tyrimo metodika 0–5
83. Tyrimo vykdytojų mokslinė, dalykinė kompetencija 2.
84. Tyrėjų patirtis socialinių tyrimų srityje 0–3 2.
85. Tyrėjų mokslinė kompetencija tyrimo tema 0–3
86. Tyrimo vadybos lygis 3.
87. Tyrimui įvykdyti reikalingų išteklių ir planuojamų sąnaudų pagrįstumas 0–2 3.
88. Tyrimo kalendorinio darbų plano pagrįstumas 0–1 3.
89. Tyrėjų funkcijų pagrįstumas 0–1 Vertinimo aspektų paaiškinimas
90. Tyrimo mokslinės, taikomosios vertės kriterijų išaiškinimas 1.
91. Tyrimo paraiškos dalykinis pagrįstumas įvertinamas nustačius, kokios yra tyrimo keliamų tikslų ir rezultatų pasiekimo galimybės įvertinus tyrimo mokslines idėjas ir pasirinktų mokslinių tyrimų metodų tinkamumą tyrimui atlikti. Tyrimas turėtų atitikti galiojančius švietimo ir mokslo strateginius planus ir stebėsenos rodiklius. 1.
92. Tyrimo metodika įvertinama nustačius, ar atliekant tyrimą siūloma pakartoti atliktus tyrimus su kitais objektais, ar atlikti naują tyrimą su jau tirtais objektais. Aukščiausiu balu vertinamas originalus tyrimo metodas.
93. Tyrimo vykdytojų mokslinės, dalykinės kompetencijos kriterijų išaiškinimas 2.
94. Tyrėjų patirtis socialinių tyrimų srityje įvertinama pagal jų pastarųjų 5 metų mokslines publikacijas. 2.
95. Tyrėjų mokslinės kompetencijos tyrimo tema lygis įvertinamas pagal tyrėjų pastarųjų 5 metų atitinkamos mokslo krypties publikacijas.
96. Tyrimo vadybos lygio kriterijų išaiškinimas 3.
97. Tyrimui įvykdyti reikalingų išteklių ir planuojamų sąnaudų pagrįstumo laipsnis įvertinamas nustačius, ar tyrimui siūlomi panaudoti ištekliai bei planuojamos finansinės ir darbo sąnaudos yra tapatūs siūlomoms vykdyti apimtims. 3.
98. Tyrimo kalendorinio darbo plano pagrįstumo laipsnis įvertinamas nustačius tyrimo siūlomo plano realumą ir tyrimo vykdymo trukmę. 3.
99. Tyrėjų funkcijų pagrįstumas įvertinamas pagal funkcijų pasiskirstymą atliekant tyrimą. PASTABOS: Jei tyrimo paraiška neatitinka užsakymo techninėje tyrimo užduotyje numatytos tyrimo problemos, ji nesvarstoma. Jei tyrimo paraiška neatitinka techninėje tyrimo užduotyje numatyto produkto ir būtinų tyrimo atlikimo sąlygų ir nėra kitos paraiškos, atitinkančios techninės tyrimo užduoties, ji grąžinama taisyti ir svarstoma pakartotinai. ______________