← Lietuva

Seimo kancleris

Seimo kancleris LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARYS ARTŪRAS PAULAUSKAS Kodas 1886 05295 Gedimino pr. 53, LT- 01109 Vilnius Tel. (8~5) 2 39 61 57 Faks. (8~5) 2 396988 El.p. artūras.paulauskas@lrs.lt ________________________________________________________________________________________________________ Seimo posėdžių sekretoriatui 2006-09-04 PAŽYMA APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKO TEISIŲ APSAUGOS KONTROLIERIAUS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO DERINIMĄ PAGAL Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2006-06-14 IšvadĄ Nr. XP-1252 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projektui Nr. Seimo Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai Žyma apie priimtas ir nepriimtas pastabas ir pasiūlymus

  2. Teikiamu įstatymo projektu siekiama pakeisti Vaiko teisių gynėjo įstatymo redakciją, priimant naują savo pavadinimu ir turiniu Vaiko teisių gynėjo įstatymą. Šiuo įstatymu Vaiko teisių kontrolieriaus instituciją siūloma pervadinti į “vaiko teisių gynėjo (ombudsmeno)” ir atitinkamai pakeisti šios institucijos statusą ir jos veiklos teisinį reglamentavimą. Taigi ši institucija turėtų tapti ne vaiko teisių kontrolės, bet vaiko teisių gynimo institucija. Neabejojant projekto siekiamais tikslais, manytume, kad vien “mechaninis” institucijos pavadinimo pakeitimas ir jos teisių plėtojimas iš esmės reikštų ir jos konstitucinės “kontrolės” funkcijos pakeitimą ir būtų diskutuotinas. Mūsų nuomone, projektu siekiamų tikslų galima pasiekti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisių praplėtimu, o ne institucijos pavadinimo ir jo funkcijų pakeitimu. Atsižvelgta. Atsižvelgiant į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2006-07-18 išvadą bei Teisės departamento pastabas, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projekte atsisakyta vaiko teisių kontrolieriaus pavadinimo keitimo. *pastaba – toliau tekste vietoj Įstatymo projekte vartojamos sąvokos „vaiko teisių gynėjas“ vartojam sąvoka „vaiko teisių apsaugos kontrolierius“. 1.
  3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnyje yra įtvirtintos žmogaus teisių materialinės ir institucinės garantijos. Tai būtų asmenų teisė skųsti valstybės ir savivaldybių pareigūnus (išskyrus teisėjus) dėl pastarųjų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo Seimo kontrolieriams. Kartu šioje normoje Įstatymų leidėjui suteikta teisė steigti ir kitas kontrolės institucijas (pabraukta mūsų). Šiuo pagrindu Seimas įsteigė Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus instituciją, o 2000 m liepos 18 d. priimtu nutarimu Nr.1865 įsteigė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus instituciją ir jai pavedė: tirti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir jų pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, prižiūrėti ir kontroliuoti institucijų, susijusių su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, veiklą, dėl kurios pažeidžiamos ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai; priimti dėl jų sprendimus, atlikti kitas funkcijas. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin.,1996.Nr.33-807) 59 straipsnio 4 dalį ši institucija yra atsakinga už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą. Taigi šiuo metu nacionalinę žmogaus teisių kontrolės institucinę sistemą sudaro: Seimo kontrolieriai, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius, Vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir kitos institucijos. Pažymėtina, kad Seimas, turintis konstitucinius įgaliojimus steigti ir panaikinti valstybės institucijas, nustatyti jų teisinį statusą ir įgaliojimus, yra saistomas Konstitucijos (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, manome, kad Konstitucijos 73 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kitų Seimo steigiamų institucijų konstitucinė “kontrolės” funkcija negalėtų būti pakeista ar apribota įstatymu. Todėl Vaiko teisių gynėjo institucijos pavadinimas ir įgaliojimai turėtų būti susieti su konstitucine “kontrolės” funkcija. 1.
  4. Kartu pažymėtina, kad sąvokų “kontrolierius” ir “gynėjas” turinys nėra tapatus. Projekto pavadinime ir turinyje vartojama sąvoka “gynėjas” yra siauresnė ir suponuoja atstovavimą vaikui santykiuose su tėvais, įtėviais, trečiaisiais asmenimis, teismuose ir kt. Pagal teikiamą projektą tokių teisių vaiko teisių gynėjas neturi. “Gynėjo” sąvoka artima advokato (gynėjo) sąvokai ir jo funkcijoms. Vertinant vaiko teisių gynėjo teisinį statusą pagal projekto 12 straipsnyje jam projektuojamas teises galima būtų teigti, kad šios teisės labiau būdingos ne gynėjo, o “tyrėjo” statusui. Pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną, žodis “gynėjas” reikštų - Tėvynės gynėją, advokatą, gynybos žaidėją. 1.
  5. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 2-7 punktai, ta apimtimi, kuria numato vaiko teisių gynėjo teises, nesant motyvuoto teismo sprendimo, rinkti informaciją apie privatų gyvenimą ir kitaip jį riboti, diskutuotinos dėl jų atitikties Konstitucijos 22 straipsniui. Pagal Konstitucijos 22 straipsnio 1 dalį žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas, pagal šio straipsnio 3 dalį informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą, o pagal šio straipsnio 4 dalį įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ar orumą. Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime išaiškino, kad šios konstitucinės nuostatos inter alia reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimo tvarką nustatyti įstatymu ir kad įstatyme turi būti įtvirtinta, jog informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti tokius įrodymų rinkimo būdus ir jų rinkimo tvarką, kad daiktų ir dokumentų, turinčių informacijos apie privatų asmens gyvenimą, būtų reikalaujama tik esant motyvuotam teismo sprendimui. Neatsižvelgta. Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetas šiai pastabai nepritarė (2006-07-18 išvada). Įstatymo projekto 12 straipsnio 2-7 punktuose aptartos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus bei šios įstatymo projekto nuostatos nėra naujos ir iš esmės pakartoja šiuo metu galiojančio Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 13 straipsnio 2-4 punktų nuostatas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje pažymima, kad valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, nevalstybinės institucijos bei kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, įmonės neturinčios juridinio asmens teisių, privalo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui laiku pateikti prašomą informaciją, leisti susipažinti su reikalaujamais dokumentais <...>. Įstatymo 31 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus prašoma informacija turi būti pateikta per 10 darbo dienų, o asmenys, trukdantys vaiko teisių apsaugos kontrolieriui eiti tarnybines pareigas, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 12 straipsnio 2, 3, 5 ir 6 punktai, iš esmės atitinka Seimo kontrolierių įstatymo (išdėstyto nauja redakcija 2004 m. lapkričio 25 d.) 19 straipsnio 1-4 punktus. Minėtame teisės akte Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad už trukdymą Seimo kontrolieriui atlikti savo pareigas, asmenys atsako įstatymo nustatyta tvarka. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas taip pat numato pareigą valdžios ir valdymo institucijoms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, fiziniams asmenims lygių galimybių kontrolieriaus reikalavimu pateikti informaciją, dokumentus, medžiagą ir paaiškinimus, būtinus kontrolieriaus funkcijoms atlikti. Taip pat numatoma, kad asmenys, trukdantys lygių galimybių kontrolieriui atlikti pareigas, atsako pagal įstatymus. Vertinant Įstatymo projekto nuostatas, atkreiptinas dėmesys į skirtingą užsienio valstybių praktiką ir Vaikų ombudsmenų įgaliojimus tirti privataus pobūdžio konfliktus, susijusius su vaiku. Šiuo atveju Vaikų ombudsmenai susiskirsto į dvi grupes, vieniems - nacionalinis Įstatymų leidėjas paveda tirti privataus pobūdžio konfliktus, susijusius su vaikais, kiti – gina vaikų teises ir teisėtus interesus, netirdami privataus pobūdžio konfliktų, susijusių su vaikais. Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. gegužės 25 d. priimtame Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme numatė, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiga yra tirti fizinių ir juridinių asmenų skundus dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų ir jų pareigūnų, nevalstybinių institucijų bei kitų fizinių ir juridinių asmenų, įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos ar gali būti pažeisto vaiko teisės ar jo teisėti interesai. Taip pat Įstatymų leidėjas suteikė vaiko teisių apsaugos kontrolieriui teisę gavus skundą žodžiu ar pastebėjus vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo požymius, pradėti tyrimą savo iniciatyva (Įstatymo 20 straipsnis). Įstatymo 13 straipsnio 2-4 punktuose ir atitinkamai Įstatymo projekto 12 straipsnio 2-7 punktuose įtvirtintos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisės, leidžia kontrolieriui tinkamai vykdyti jam pavestas pareigas. Vykdydamas pareigas vaiko teisių apsaugos kontrolierius betarpiškai ir neišvengiamai susiduria su konkretaus vaiko gyvenimo aplinka, su vaiko šeima, su kitų susijusių asmenų privačiu gyvenimu. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius negali visapusiškai ir objektyviai ištirti skunde nurodytus vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimus (galimus pažeidimus) ar atlikti tyrimą savo iniciatyva dėl galimo vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo, nesurinkęs išsamių duomenų ir neatlikęs jų analizės. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus misija yra vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga ir gynimas plačiąja prasme. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje nurodoma, kad vaikai turi teisę būti ypač globojami ir remiami, taip pat, atsižvelgiant į vaikų fizinį ir psichinį nebrandumą, jiems reikia ypatingos apsaugos ir priežiūros, taip pat teisinės apsaugos. Konvencijos 4 straipsnis įpareigoja valstybes, Konvencijos dalyves, imtis reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių Konvencijoje pripažintoms vaiko teisėms įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis įtvirtina konstitucinį principą, įpareigojantį valstybę įvairiomis priemonėmis užtikrinti šeimos, motinystės, tėvystės ir vaikystės apsaugą ir globą, kurio įgyvendinimui būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalis numato, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Realizuojant šią konstitucinę normą Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59-60 straipsniuose įtvirtinta vaiko teisių apsaugos institucijų sistema. Įstatymo 59 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius vykdo intervenciją į privatų asmens gyvenimą, siekdamas apginti viešą interesą – vaiko teises ir interesus. Vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo faktas ar reali grėsmė vaiko teisėms ar jo teisėtiems interesams bei Įstatymų leidėjo įtvirtintos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigos, pateisina vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kišimąsi į privataus pobūdžio santykius, asmens privatų gyvenimą. Tačiau kiekvienu intervencijos atveju yra derinamas privatus ir viešas interesas. Konstitucinės žmogaus teisės ir laisvės ribojamos vadovaujantis įstatymu ir siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, konstituciškai svarbius tikslus, nepaneigiant teisių ir laisvių prigimties bei esmės. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius renka duomenis (kitais būdais fiksuoja vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimo aplinkybes), kad užtikrinti, apsaugoti ir apginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, tinkamai vykdyti kitas pareigas. Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą ir atitinkamai pakoregavus Įstatymo projektą, nesuteikiant vaiko teisių apsaugos kontrolieriui teisės rinkti informaciją, dokumentus, būtinus funkcijoms atlikti, būtų pakeistas institucijos statusas, vykdoma veikla (vaiko teisių apsaugos kontrolierius galėtų ginti vaikų teises ir jų teisėtus interesus bendrąja prasme, neatlikdamas tyrimų dėl privataus pobūdžio konfliktų, susijusių su vaikais. Pažymėtina, kad dėl individualaus pobūdžio vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimo - 2005 metais Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje buvo pradėta daugiau nei 500 tyrimų). Pavedimas vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vykdyti išimtinai bendrą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo priežiūrą ir netirti individualaus pobūdžio vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimų (skundų) sukeltų nepasitenkinimą visuomenė. Trūkumai vaiko teisių apsaugos sistemos institucijų darbe (Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje didžiąją dalį skundų sudaro skundai dėl savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų ir kitų institucijų netinkamo pareigų vykdymo ir pan.) taip pat patvirtina, kad tokį sprendimą dar anksti priimti. Atkreiptinas dėmesys, kad intervenciją į asmens privatų gyvenimą, siekiant apsaugoti ir ginti vaiko teises ir teisėtus interesus, vykdo kitos valstybės ir vietos savivaldybės institucijos, pavyzdžiui, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savivaldybių vaikų teisių apsaugos tarnybos, socialinės paramos skyriai, švietimo skyriai, ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklos, policijos pareigūnai ir kt., vykdydami su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga ir gynimu susijusias funkcijas. Pavyzdžiui, savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyba renka duomenis apie privataus asmens gyvenimą (apie vaiką, vaiko tėvus, jų gyvenimo būdą, elgesį, įpročius, pajamas ir pan., priimant inicijuojant vaiko globos nustatymą, vaiko siuntimą į specialiuosius vaikų auklėjimo ir globos namus, ir pan.). Intervenciją į privatų žmogaus gyvenimą taip pat vykdo Seimo kontrolieriai, Lygių galimybių kontrolierius, antstoliai ir kt. institucijos, vykdydamos teisės aktais pavestas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektą vertino Teisingumo ministerijos ir Teisės instituto specialistai, pastabų dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio 2-7 punkto nuostatų neatitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai pateikta nebuvo. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti vaiko teisių gynėjo veiklos nepriklausomumo principą, kuris savo esme būdingas teisminei valdžiai. Ši principą vertinant kitų žmogaus teisių gynimo institucinės sistemos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pvz. Seimo kontrolierių, Moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose tokio veiklos principo nėra. Atsižvelgus į tai nesuprantami šio principo įtvirtinimo poreikis ir motyvai Vaiko teisių gynėjo įstatyme. Šio punkto formuluotė “Niekas neturi teisės reikalauti, kad Vaiko teisių gynėjas atsiskaitytų dėl konkrečiu atveju priimto sprendimo” paneigia Seimo statuto VII dalyje įtvirtintą Seimo priežiūrinę funkciją bei Vaiko teisių gynėjo (valstybės institucijos vadovo) atskaitingumo už savo veiklą Seimui principą. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, kaip, įvertinus šią nuostatą, būtų įgyvendinamas pvz. Seimo narių rašytinių klausimų ir paklausimų arba nepasitikėjimo institutai, numatyti Seimo statute. Atsižvelgta iš dalies. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punkte išbrauktas paskutinis sakinys „Niekas neturi teisės reikalauti, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierius atsiskaitytų dėl konkrečiu atveju priimto sprendimo“. Pažymėtina, kad pagrindinis vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos principas – nepriklausomumas. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, vykdančio įstatymu pavestas funkcijas, niekas neturi įtakoti ar nurodyti priimti vieną ar kitą sprendimą. Kontrolierius turi būti nepriklausomas nuo bet kokios valdžios institucijų, fizinių ir juridinių asmenų įtakos. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikla, vykdant vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos ir gynimo funkciją, turi būti organizuojama taip, kad nebūtų pažeidžiamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nepriklausomumo principas, o užtikrinant vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą ypač svarbu aiškiai atriboti ją nuo vykdomosios valdžios. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nepriklausomumo principas reiškia jo nepriklausomumą priimant konkretų sprendimą. Neįtvirtinus šio principo būtų sudaromos prielaidos įvairiems asmenims įtakoti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklą, jo priimamus sprendimus ir pan. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nepriklausomumo principas nepaneigia Seimo statuto VII dalyje įtvirtintos priežiūrinės funkcijos bei vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (valstybės institucijos vadovo) atskaitingumo už savo veiklą Seimui principą. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius už savo veiklą atsiskaito teikdamas metinę ataskaitą.
  6. Projekto 5 straipsnį, kuriame apibrėžiami reikalavimai asmenims, kurie gali būti skiriami Vaiko teisių apsaugos gynėju, po žodžio “teisinio” siūlytume papildyti nuostata “arba teisinio pedagoginio”. Tai leistų parinkti kandidatą į šias pareigas ne tik iš praktikų, bet ir akademinės visuomenės tarpo. Atsižvelgta.
  7. Projekto 6 straipsnio 2 dalies nuoroda į 9 straipsnį yra klaidinanti, nes vaiko teisių gynėjo atleidimo pagrindai numatyti ne 9, o 8 straipsnyje. Atsižvelgta.
  8. Projekto 7 straipsnio 2 dalį siūlome išdėstyti taip: “Vaiko teisių apsaugos kontrolierius prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininko pavaduotojas. Kartu reikėtų tobulinti priesaikos tekstą vietoje žodžių “Lietuvos valstybei” reikia įrašyti žodžius “Lietuvos Respublikai”, nes būtent šis oficialus Lietuvos valstybės pavadinimas įtvirtintas Konstitucijoje ir pagal Valstybės pavadinimo ir herbo įstatymo 1 straipsnį turi būti naudojamas teisės norminiuose aktuose. Atsižvelgta. Įstatymo projekto 1 dalyje vietoj žodžio „valstybei“ įrašytas žodis „Respublikai“.
  9. Projekto 10 straipsnį reikėtų papildyti nuostata “Sprendimą dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus ataskaitos ir šios institucijos veiklos Seimo statuto nustatyta tvarka priima Seimas.” Atsižvelgta.
  10. Projekte reikėtų vengti nuostatų dėl teisės aktų, reglamentuojančių vaikų teisių ir jų teisėtų interesų pažeidimo išskyrimo 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 16 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose, kur nustatyti ir vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimai, ir teisės aktų pažeidimai. Kadangi teisės aktai, šiuo atveju, būtų teisinis pagrindas, nustatant vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus, manytina, kad minėtas papildymas galėtų būti traktuojamas kaip perteklinio pobūdžio Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi straipsnio teksto nereikia kartoti kituose straipsniuose (projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas, projekto16 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgta. Atsižvelgta. Įstatymo projekto 11 straipsnyje yra kalbama apie vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas, 2 punkte yra aptarta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareiga tirti asmenų skundus, įvardinant jų pobūdį. Įstatymo projekto 16 straipsnyje yra vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tiriamų/netiriamų skundų pobūdis (turinys). Siekiant išvengti kartojimosi Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome išdėstyti taip: „2) tiria šio įstatymo 16 straipsnyje numatytus skundus;“
  11. Teikiamo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto sakinio dalis, kurioje nurodoma, jog vaiko teisių gynėjas turi teisę reikalauti nedelsiant (pabraukta mūsų) pateikti informaciją, paaiškinimus, protokolus, medžiagą ir kitus dokumentus būtinus savo funkcijoms atlikti, susipažinti su valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens duomenis (pabraukta mūsų). Ją įgyvendinant gali būti pasitelkiami policijos pareigūnai ir surašomas atitinkamas aktas apie dokumentų paėmimą. Tai reikštų dokumentų poėmį. Pažymėtina, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 147 straipsnį poėmis paprastai gali būti daromas tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Neatidėliotinais atvejais poėmis gali būti daromas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu, tačiau šiuo atveju per tris dienas nuo poėmio padarymo turi būti gaunamas ikiteisminio tyrimo teisėjo patvirtinimas dėl padaryto poėmio teisėtumo. Neatsižvelgta. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos iš esmės sutampa su šiuo metu galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnio 4 punkto nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 25 d. priimto Seimo kontrolierių naujos redakcijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pažymėtina, kad minėto Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte aptarta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisė gauti informaciją, dokumentus yra nepagrįstai prilyginama dokumentų poėmiui, numatytam Baudžiamojo proceso kodekse. Konkretaus tyrimo dėl vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo metu, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, vaiko teisių apsaugos kontrolierius gali vietoje susipažinti ar reikalauti pateikti su tyrimu susijusią medžiagą, gauti dokumentų ir kitos medžiagos kopijas. Policijos pareigūnai šios teisės įgyvendinimui yra pasitelkiami išimtinais atvejais, kuomet nėra geranoriškai vykdomi vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nurodymai.
  12. Teikiamo projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Vaiko teisių gynėjas pateikęs pažymėjimą turi teisę nekliudomas įeiti į įstaigų, įmonių, ir organizacijų patalpas, o į patalpas, kuriose ištisą parą laikomi asmenys, bet kuriuo paros metu ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais asmenimis <...>. Pažymėtina, kad atlikti šiuos veiksmus, ir tik gavus teismo ar prokuroro sankciją, gali tik operatyvinę veiklą vykdantys subjektai bei ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai. Pagal Operatyvinės veiklos įstatymą, Vaiko teisių gynėjas nėra nei operatyvinės veiklos subjektas, nei ikiteisminio tyrimo įstaiga, todėl tokių įgaliojimų suteikimas vaiko teisių gynėjui, mūsų nuomone, nesiderintų su Baudžiamojo proceso kodekso ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis. Manytume, kad Vaiko teisių gynėjas, siekiantis patekti į patalpas ne darbo metu, turėtų pasitelkti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnus, kurie, savo ruožtu, įgaliojimus įgyvendintų įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte reiktų nurodyti, jog Vaiko teisių gynėjas ne darbo metu patekti į patalpas turi teisę pasitelkus kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamo įstatymo projekto pakeitimu siekiama reglamentuoti teisinius santykius, susijusius su vaiko teisių apsauga. Taigi vaikas yra vienas iš įstatymo subjektų. Nesuprantama, kodėl subjekto požiūriu projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotėje “ištisą parą laikomi asmenys” ir “esančiais asmenimis” vartojama sąvoka “asmenys” ir kiek ji yra susijusi su šio įstatymo subjektu, t.y., vaiku. Neatsižvelgta. Šiuo metu galiojančiame Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 13 straipsnio 4 punkte nurodoma, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius turi teisę nekliudomas įeiti į valstybės ir savivaldybių institucijas ar įstaigas, nevalstybines vaikų įstaigas ir susipažinti su jų veikla. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto tekstas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 25 d. priimto Seimo kontrolierių naujos redakcijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius, vykdydamas Įstatymo leidėjo pavestas pareigas: atlikdamas tyrimus dėl vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo, reaguodamas į pranešimus apie vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimus, vertindamas vaiko teisių ir jų teisėtų interesų padėtyje šalyje, tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, įgyvendinimą, lankosi vaikų gyvenimo, ugdymo bei poilsio vietose: vaikų globos namuose, šeimynose, mokyklose, specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, pataisos namuose, vasaros poilsio stovyklose ir pan. Siekiant įvertinti vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimą pataisos namuose (tiek vaikų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, tiek vaikų esančių trumpalaikiuose ir ilgalaikiuose pasimatymuose su savo laisvės atėmimo bausmę atliekančiais) tėvais, tardymo izoliatoriuose, areštinėse ir kt., Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, siūloma palikti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisę įeiti į patalpas, kuriose ištisą paramą laikomi asmenys, bet kuriuo paros metu ir nekliudomai matytis bei kalbėtis su jose esančiais asmenimis. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus lankymaisi įvairiose įstaigose yra intervencinio ir prevencinio pobūdžio. Remiantis lankymųsi rezultatais yra priimamas sprendimas dėl vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo konkrečiu atveju, identifikuojamos vaiko teisių apsaugos sistemos teisinės ir praktinės veiklos spragos, pateikiami pasiūlymai kompetentingoms institucijoms, Respublikos Prezidentui, Seimui, Vyriausybei pakeisti galiojančius teisės aktus ar priimti naujus teisės aktus, politikos, susijusios su vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsauga, formavimu bei įgyvendinimu, pagerinti priemones vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugai. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos tikslai, įgaliojimų įgyvendinimo pagrindai ir darbo metodai yra kiti nei operatyvinės veiklos subjektų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Pritarus Teisės departamento pastabai ir atėmus dar 2000 m. gegužės 25 d. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymu Lietuvos Respublikos Seimo vaiko teisių apsaugos kontrolieriui suteiktą teisę nekliudomam įeiti į įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpas ir t.t., vaiko teisių apsaugos kontrolierius negalėtų vykdyti jam pavestų pareigų. Pažymėtina, kad daugelis vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo faktų, vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos sistemos trūkumų yra nustatomi lankantis vaikų gyvenimo, ugdymo ir poilsio įstaigose ir betarpiškai bendraujant su vaikais, kitais asmenimis metu. Neužtikrinus vaiko teisių apsaugos kontrolieriui galimybės nekliudomam įeiti į patalpas, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikla būtų suvaržyta ir remtųsi išimtinai trečiųjų asmenų geranoriškumu.
  13. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, jog Vaiko teisių gynėjas turi teisę susipažinti su teisme nagrinėjamų bylų medžiaga, susijusia su vaiko teisių gynėjo atliekamu tyrimu. Pažymėtina, kad asmens teisę susipažinti su teisme nagrinėjama byla atitinkamai reglamentuoja Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksų normos. Pagal Civilinio proceso kodekso 42 straipsnį, susipažinti su bylos medžiaga turi teisę tik byloje dalyvaujantys asmenys, o Baudžiamojo proceso kodekso 237 straipsnio nuostatas, tokia teisę turi tik proceso dalyviai. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisė susipažinti su teisme nagrinėjamų bylų medžiaga buvo įtvirtinta atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunamus skundus dėl savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų, advokatų bei pačių vaiko atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų, rūpintojų) netinkamo, neobjektyvaus, pasyvaus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų atstovavimo bei gynimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Suteikus šią teisę, vaiko teisių apsaugos kontrolierius turės galimybę, susipažinęs su bylos medžiaga, įvertinti atitinkamo asmens, atstovaujančio ir ginančio vaiko teises ir jo teisėtus interesus, veiksmus, pareigų vykdymą, pašalinti nustatytus vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimus, taip pat apibendrinęs pastebėtus trūkumus pateikti siūlymus kompetentingoms institucijoms kaip gerinti vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius, naudodamasis Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte, sieks vieno tikslo – viešo intereso – vaiko teisių ir jo teisėtų interesų užtikrinimo, apsaugos.
  14. Taisytinas teikiamo projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punktas. Šiame punkte nurodoma, jog Vaiko teisių gynėjas turi teisę apklausti asmenį (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo bei įtariamojo apklausą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso 186, 188 ir kitų straipsnių normos. Be to, pagal šio kodekso 178 straipsnio normas minėtą procesinį veiksmą gali atlikti tik prokurorai, ikiteisminio tyrimo teisėjai ir pareigūnai. Atsižvelgus į tai, kad Vaiko teisių gynėjas įstatymais prie šių subjektų nėra priskirtas bei siekiant, kad nekiltų painiavos su ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliekamais ikiteisminio tyrimo veiksmais, teikiamame įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamą žodį “apklausa” siūlytume keisti kitu žodžiu - “paaiškinimas”. Tas pats pasakytina ir apie teikiamo projekto 12 straipsnio 2 dalyje vartojamą žodį “apklausia”. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 6 punkto tekstas „vaiko teisių apsaugos kontrolierius turi teisę apklausti asmenis“ iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 25 d. priimto Seimo kontrolierių naujos redakcijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius apklausiami asmenys negali būti prilyginami ir skirstomi į asmenų (liudytojo, nukentėjusiojo, įtariamojo) kategorijas ir tapatinama su ikiteisminio tyrimo metu vykdoma asmenų apklausa, kaip tai nustatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Vaiko teisių apsaugos kontrolierius nėra ikiteisminio proceso pareigūnas ir jo veikla nėra grindžiama, reguliuojama Baudžiamojo proceso kodekso normomis. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikla yra reglamentuojama specialiu įstatymu, skiriasi pareigūnų statusas, todėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vykdoma apklausa ir ikiteisminio proceso pareigūnų apklausa nėra tapačios ir nekelia painiavos. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojamas žodis „apklausa“ nėra būdingas ir naudojamas išimtinai baudžiamajame procese. Apklausiamas gali būti ne tik liudytojai, nukentėjusieji, įtariamieji. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodoma, kad apklausiamas gali būti ligonis, yra vykdomos visuomenės apklausos ir pan.
  15. Teikiamo projekto 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma, jog vaiko teisių gynėjas turės teisę filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones tyrimų metu (pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad atlikti šiuos veiksmus, ir tik gavus teismo ar prokuroro sankciją, gali tik operatyvinę veiklą vykdantys subjektai bei ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai. Atsižvelgus į tai, kad Vaiko teisių gynėjas nėra nei operatyvinės veiklos subjektas, nei ikiteisminio tyrimo įstaiga, tokių įgaliojimų suteikimas Vaiko teisių gynėjui, mūsų nuomone, nesiderintų su Baudžiamojo proceso kodekso ir Operatyvinės veiklos įstatymo nuostatomis. Manytume, kad Vaiko teisių gynėjas, norėdamas atlikti šiuos veiksmus, turėtų pasitelkti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnus, kurie, savo ruožtu, įgyvendintų įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, projekto 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte reiktų nurodyti, kad Vaiko teisių gynėjas garso ir vaizdo įrašų darymui, fotografavimui, filmavimui ir kitų techninių priemonių naudojimui turi teisę pasitelkti kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus. Neatsižvelgta. Įvertinus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos patirtį, Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisę filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus tyrimų metu, naudoti kitas technines priemones. Pažymėtina, kad pagrindinis minėtų priemonių naudojimo tikslas yra užfiksuoti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tyrimo metu nustatomus vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo faktus (vaiko teisės į tinkamas gyvenimo, ugdymo, poilsio sąlygas pažeidimai, sanitarinių higieninių reikalavimų pažeidimai ir kt.), ir šia medžiaga pasinaudoti priimant sprendimą dėl vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo ar kilus ginčui dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus nurodytų pažeidimų buvimo (asmeniui neigiant ar ginčijant vaikų nepriežiūros ir kitų pažeidimų faktus, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendime nurodytas aplinkybes). Teisės departamento siūlymas papildyti Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir numatyti, kad vaiko teisių apsaugos kontrolerius garso ir vaizdo įrašų darymui, fotografavimui, filmavimui ir kitų techninių priemonių naudojimui turi teisę pasitelkti kompetentingų teisėsaugos įstaigų pareigūnus nepriimtinas ir sunkiai realizuojamas praktikoje, kadangi sprendimas dėl garso ir vaizdo priemonių naudojimo priimamas kiekvienu konkrečiu atveju, atvykus į vaiko buvimo vietą ir radus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimus. Pritarus Teisės departamento pasiūlymui vaiko teisių apsaugos kontrolierius į patikrinimus turėtų kviesti kompetentingus teisėsaugos pareigūnus. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veikla negali būti vertinama ir grindžiama Operatyvinės veiklos įstatymo ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisė naudotis garso ir vaizdo priemonėmis yra grindžiama viešu interesu – vaiko teisių ir jo teisėtų interesų – gynimu ir apsauga bei visuomenės teise žinoti (kuria naudojasi žiniasklaidos atstovai darydami vaizdo ir garso įrašus). Įgyvendinant šią teisę, užtikrinama asmens teisių, garbės ir orumo apsauga. Bendra pastaba dėl Seimo Teisės departamento pastabų dėl Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 ir 7 punktų Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Operatyvinės veiklos įstatymo 3 straipsnyje pateikiama operatyvinės veiklos sąvoka, kuri nurodo, kad operatyvinė veikla - operatyvinės veiklos subjektų vieša ir slapta žvalgybinio pobūdžio veikla, vykdoma šio įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus veiklos tikslas – gerinti vaiko teisinę apsaugą, ginti vaiko teises ir jo teisėtus interesus, užtikrinti tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų vaiko teisių ir jo teisėtų interesų įgyvendinimą, atlikti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos priežiūrą bei kontrolę Lietuvoje (Įstatymo projekto 2 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos kontrolierius neatlieka baudžiamojo persekiojimo veiksmų, Operatyvinės veiklos įstatyme numatytų veiksmų, todėl negalima tapatinti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įgaliojimų su operatyvinės veiklos subjektų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų įgaliojimais. Pažymėtina, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius atlikdamas tyrimą dėl galimo vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo ir turėdamas duomenų apie nusikalstamos veikos požymius, medžiagą perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai (Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisės departamento išvadų 12 punkte siūloma numatyti, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius, norėdamas užfiksuoti vaiko teisių pažeidimo faktus, turi pasitelkti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnus, kurie, savo ruožtu įgyvendintų įgaliojimus įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius, atlikdamas tyrimą dėl vaiko teisių pažeidimo, kiekvienu atveju turėtų inicijuoti ikiteisminį tyrimą, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnai procesinius veiksmus gali atlikti tik pradėję ikiteisminį tyrimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio nuostatas, ikiteisminis tyrimas pradedamas: gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; jei prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas pats nustato nusikalstamos veikos požymius ir surašo tarnybinį pranešimą; kai yra nukentėjusiojo skundas, o sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą priima prokuroras, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar šio įgaliotas asmuo ant pareiškimo ar skundo apie nusikalstamą veiką užrašo rezoliuciją. Todėl vaiko teisių apsaugos kontrolierius, netgi neturėdamas duomenų apie nusikalstamos veikos požymius, atlikdamas tyrimą dėl vaiko teisių pažeidimo, pavyzdžiui vaikų globos namuose, nepagrįstai, kiekvieno skundo tyrimo metu turėtų pasitelkti teisėsaugos institucijų pareigūnus.
  16. Pildytinas teikiamo projekto 12 straipsnio 1 dalies 12 punktas. Po žodžių konstrukcijos “ar teisės aktai” įrašytini žodžiai “susiję su vaiko teisių apsauga”. Atsižvelgta.
  17. Projekto 12 straipsnio 1 dalies 14 punktas, kad medžiagos ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui perdavimas, kai aptinkamos nusikalstamos veikos požymiai, turi būti formuluojamas ne kaip vaiko teisių gynėjo teisė, o kaip jo pareiga. Atsižvelgta.
  18. Projekto 12 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria siūloma vaiko teisių gynėjo įgaliojimus suteikti vaiko teisių gynėjo patarėjams, kelia abejonių. Pirma, projekto 26 straipsnio 2 dalis sudaro prielaidą vaiko teisių gynėją ir vaiko teisių gynėjo patarėją laikyti savarankišką statusą turinčiais asmenimis. Antra, projekte įtvirtinta skirtinga vaiko teisių gynėjo ir vaiko teisių gynėjo patarėjo skyrimo į pareigas tvarka. Atsižvelgus į tai, siūlytume vaiko teisių gynėjo patarėjų įgaliojimus apibrėžti taip, kad jie nebūtų prilyginti vaiko teisių gynėjo įgaliojimams. Atsižvelgta iš dalies. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis patikslinta ir išdėstyta taip: „Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pavedimu vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjai padeda vaiko teisių apsaugos kontrolieriui vykdyti šiame įstatyme numatytas funkcijas, atliekant tyrimus dėl vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo (bendrauja su vaikais, apklausia pareigūnus ir kitus asmenis, susipažįsta su bylų medžiaga ir pan.). Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjai neturi teisės atlikti išimtinai vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kompetencijai priskirtų veiksmų (pasirašyti dokumentų, priimti sprendimų ir pan.).“ Pažymėtina, kad siūloma Įstatymo projekto nuostata nesiekiama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjams suteikti lygius įgaliojimus su vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įgaliojimais. Siekiant užtikrinti tinkamą ir efektyvų vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigų vykdymą, norima Įstatyme įtvirtinti galimybę vaiko teisių apsaugos kontrolieriui pavesti konkretų veiksmą, susijusį su tyrimu dėl vaiko teisių ir jo teisėtų interesų pažeidimu, atlikti patarėjui, pavyzdžiui, apsilankyti vaikų globos namuose; susipažinti su bylos medžiagomis; sužinoti vaiko nuomonę ir pan. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjui suteikiami įgaliojimai atlikti tik konkrečius, vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rašytiniame pavedime nurodytus veiksmus. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjui negali būti suteikta teisė atlikti išimtinai vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kompetencijai priskirtus veiksmus, t.y. pasirašyti dokumentus, priimti sprendimus dėl vaiko teisių ar jo teisėtų interesų pažeidimo ir pan.
  19. Teikiamo projekto 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog asmenys privalo vaiko teisių gynėjui pateikti prašomą informaciją. Iš tokios normos redakcijos nėra aišku, kokie asmenys privalės pateikti prašomą informaciją. Reiktų šią normą sukonkretinti atsižvelgus į Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, Valstybės tarnybos paslapčių ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymus. Neatsižvelgta. Tik pradėjus tyrimą ir tyrimo metu, atsižvelgiant į paaiškėjusias aplinkybes, priimamas sprendimas į kokius asmenis kreiptis dėl informacijos pateikimo ir kokia informacija yra reikalinga visapusiškam tyrimui atlikti. Gali būti kreipiamasi į fizinius ir juridinius asmenis bei prašoma pateikti įvairaus pobūdžio informaciją.
  20. Teikiamo projekto 14 straipsnio 5 dalis pildytina naujomis struktūrinėmis dalimis. Jose reiktų numatyti, jog “Vaiko teisių gynėjo sprendimas arba jo išrašas įteikiamas proceso šalims”. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame projekte reiktų numatyti ir Vaiko teisių gynėjo sprendimų apskundimo tvarką. Neatsižvelgta. Įstatymo projekto 23 straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtas asmenų, kuriems pateikiamas vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimas, ratas. Sprendimas pateikiamas pareiškėjui; įstaigos, įmonės ar organizacijos, dėl kurios buvo atliekamas tyrimas, vadovui; asmeniui, kurio veiksmai buvo tiriami; kitiems sprendime nurodytiems asmenims. Į Teisės departamento pastabą numatyti vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų apskundimo tvarką neatsižvelgta, kadangi įtvirtinus vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų apskundimo tvarką būtų iškreipta vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus samprata bei susiformavusios ombudsmenų veiklos tradicijos. Europos Ombudsmeno biuras nurodo, kad ombudsmeno sprendimai nėra teisiškai privalomi, ir tas faktas yra svarbiausias apibrėžiant ombudsmeno veiklą, o savo veikloje ombudsmenas naudojasi tokiais metodais kaip įtikinėjimas, sutaikymas ir tarpininkavimas, ragina valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų institucijų vadovus didesnį dėmesį skirti ombudsmeno sprendimų (rekomendacijų) įgyvendinimui ir taip užtikrinti, jog būtų pašalinti nustatyti pažeidimai bei jų priežastys ir sąlygos. Nuomonę, kad ombudsmenų rekomendacijos negali būti skundžiamos pareiškė Europos Sąjungos ombudsmenas, Europos ombudsmenų instituto prezidentas ir Baltijos jūros šalių tarybos žmogaus teisių komisarė. Minėti asmenys vieningai sutaria, kad ombudsmeno sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio ir negali būti skundžiami teismui. Ombudsmeno rekomendacija gali būti priimta arba motyvuotai atmesta. Teismas gali prašyti informacijos dėl ombudsmeno priimto sprendimo turinio, tam, kad geriau suprastų motyvus, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas, bet ne tam, kad įvertintų pačią ombudsmeno priimtą rekomendaciją. Numačius, kad ombudsmeno sprendimai gali būti tiriami, vertinami teismo, būtų pažeistas pagrindinis Ombudsmenų institucijos nepriklausomumo nuo bet kokios valdžios, ir teisminės, principas. Taip pat būtų rizikuojama ombudsmeno įstaigos efektyvumu ir pasitikėjimu.
  21. Teikiamo projekto 16 straipsnio 3 dalyje reiktų atsisakyti žodžių “taip pat” konstrukcijos kaip perteklinės bei patikslinti šio straipsnio 3 dalyje vartojamos formuluotės “tiria skundus dėl prokurorų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių vaiko teises ar jo teisėtus interesus”, turinį. Atsižvelgta iš dalies. Išbraukti žodžiai „taip pat“. Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalies tekstas iš esmės yra tapatus Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 25 d. priimto Seimo kontrolierių naujos redakcijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalies tekstui. Dėl vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atliekamų tyrimų dėl prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pažeidžiančių vaiko teises ir teisėtus interesus – šia Įstatymo projekto nuostata įtvirtinama vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus teisė ir pareiga vertinti prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo aspektu. Šiuo atveju nėra vertinamas prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas.
  22. Teikiamo įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalyje norima nustatyti, jog vaiko teisių gynėjas netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. Reikėtų atskleisti žodžio “netikrina” turinį. Atkreipiame dėmesį, kad teismų priimtų sprendimų, nutarčių ir nuosprendžių teisėtumo bei pagrįstumo klausimų sprendimas nėra vaiko teisių gynėjo kompetencijos klausimas. Šių klausimų sprendimas yra aukštesnės instancijos teismų kompetencija, todėl siūlomos nuostatos yra perteklinės. Neatsižvelgta. Įstatymo projekto 16 straipsnio 4 dalies tekstas iš esmės yra tapatus Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. lapkričio 25 d. priimto Seimo kontrolierių naujos redakcijos įstatymo 12 straipsnio 4 dalies tekstui. Akivaizdu, kad vaiko teisių apsaugos kontrolierius neturi įgaliojimų vertinti teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų pagrįstumo, tačiau Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunama nemažai skundų dėl teismų priimtų sprendimų, nutarčių ar nutarimų. Manytina, kad įtvirtinus šią nuostatą pareiškėjams, kurių dauguma neturi specialių teisinių žinių, bus aiškesnės vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įgaliojimų ribos
  23. Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalyje brauktinas žodis “raštu”, nes vaikui kreipiantis į Vaiko teisių gynėją įstatymo 18 straipsnio reikalavimai nėra taikomi. Neatsižvelgta. Įstatymo projekto 18 straipsnyje aptarti reikalavimai vaiko teisių apsaugos kontrolieriui pateikiamiems skundams raštu. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad reikalavimai skundams raštu nėra taikomi vaikui kreipiantis į vaiko teisių apsaugos kontrolierių raštu.
  24. Siūlytume projekto 18 straipsnio 1 dalies 5 punkte išbraukti žodį “suformuluotas” kaip perteklinį. Atsižvelgta.
  25. Siūlytume projekto 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte žodžius “taip pat” išbraukti kaip perteklinius. Atsižvelgta.
  26. Svarstytina projekto 21 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostata: neaišku, kokiais kriterijais remiantis bus priimamas sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą, kai jį (skundą) nagrinėti tikslinga (pabraukta mūsų) kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, taip pat neaišku, ar minėtą skundą Vaiko teisių gynėjas perduoda tinkamai institucijai ar įstaigai, ar nurodo, į kokią instituciją ar įstaigą galėtų kreiptis pareiškėjas dėl skundo nagrinėjimo. Atsižvelgus į tai, siūlytume 21 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą nuostatą, kuri savo esmę turėtų būti traktuojama kaip vienas iš Vaiko teisių gynėjo priimamų sprendimų, perkelti į 24 straipsnį, kuriame išvardinti visi vaiko teisių gynėjo priimami sprendimai, ir konkretizuoti sprendimo dėl skundo nagrinėjimo tikslingumo valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje priėmimo pagrindus. Atsižvelgta. Įstatymo projekto 21 straipsnio 1 dalies 6 punktas išbrauktas.
  27. Teikiamo įstatymo projekto 23 straipsnio 3 dalyje teigiama, kad “Vaiko teisių gynėjo sprendimas pateikiamas pareiškėjui...”, tačiau toliau toje pačioje dalyje vietoj sprendimų vartojama “pažymos” sąvoka. Reikėtų suvienodinti vartojamą terminiją. Atsižvelgta.
  28. Įstatymo projekto 23 straipsnio 4 dalyje siekiama įtvirtinti nuostatą, kad “<...> tyrimas nutraukiamas, jei <...> pareiškėjas skundą atsiimą <...>”. Įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti analogišką nuostatą, kad “jeigu gaunamas pareiškėjo prašymas netirti skundo, vaiko teisių gynėjas gali tyrimą nutraukti arba pradėti tyrimą savo iniciatyva”. Žodį “nutraukti” siūlytume keisti į “nepradėti”, nes iš pirmosios sakinio dalies, kurioje teigiama, kad “jeigu gaunamas pareiškėjo prašymas netirti skundo...”, galima suprasti, jog tyrimas dar nėra pradėtas, o nepradėto tyrimo nutraukti neįmanoma. Atsižvelgta iš dalies. Išbraukta Įstatymo projekto 21 straipsnio 5 dalis, pareiškėjui skundą atsiėmus, skundo tyrimas bus nutraukiamas (jeigu vaiko teisių apsaugos kontrolierius nepriims sprendimo pradėti tyrimą savo iniciatyva). Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę bet kuriuo momentu atsiimti skundą.
  29. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo projekto 24 straipsnyje vardijami visi Vaiko teisių gynėjo priimami sprendimai, logiška būtų sprendimų sąrašą papildyti sprendimu atsisakyti nagrinėti skundą. Atsižvelgta.
  30. Įstatymo projekto 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, suteikiančią teisę vaiko teisių gynėjui priimti sprendimą “siūlyti juridinio asmens, kuris savo veiksmais ar neveikimu pažeidė vaiko teises ar jo teisėtus interesus, steigėjui (dalyviui) svarstyti klausimą dėl tolesnės juridinio asmens veiklos.” Tokio reglamentavimo kontekste, lieka neaiškus minėtos nuostatos turinys, o tuo labiau jos tikslingumas ir efektyvumas taikant praktikoje. Neatsižvelgta. Nėra aiški Teisės departamento pastabos esmė. Praktikoje, pavyzdžiui vaiko teisių apsaugos kontrolierius, atsižvelgęs į nustatytus pažeidimus, gali siūlyti nevyriausybinių vaikų globos namų steigėjui svarstyti klausimą dėl tolimesnės vaikų globos namų veiklos.
  31. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte siūloma iš dalies pripažinti netekusiu galios Seimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatai. Tai reikštų, kad biudžetinė įstaiga neturėtų įstatymų reikalaujamų nuostatų, t.y. teisinio dokumento, kuriuo ji vadovautųsi savo veikloje. Atsižvelgus į tai, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos arba, kaip ją siūloma įvardinti baziniame Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo pakeitimo įstatymo projekte, (Reg. Nr.XP-1252) “Vaiko teisių gynėjo įstaigos” steigėjas yra Lietuvos Respublikos Seimas, jis ir turi tvirtinti šios įstaigos nuostatus ar jų pakeitimus. Todėl projekto siūlymas biudžetinės įstaigos nuostatus pripažinti netekusiais galios, netvirtinant naujų nuostatų arba jų nepakeičiant atsižvelgus į įstaigos pavadinimo ir kai kurių funkcijų pasikeitimus, neatitinka Biudžetinių įstaigų įstatymo 2 ir 5 straipsnių. Atsižvelgta. Lietuvos Respublikos Seimui bus pateikti naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatai. Įstatymo projekto 25 straipsnis papildytas 4 dalimi „Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos funkcijas nustato Seimo patvirtinti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos nuostatai.“.
  32. Teikiamo įstatymo projekto 27 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose įvardinant tuos pačius subjektus vartojamos skirtingos sąvokos – “Vaiko teisių gynėjo įstaigos tarnautojai” ir “Vaiko teisių gynėjo įstaigos valstybės tarnautojai”. Reikėtų suvienodinti šio straipsnio minėtose dalyse vartojamą terminiją. Atsižvelgta.
  33. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencija yra 4 metai, projekto 2 straipsnio nuostata, kad įsigaliojus šiam įstatymui, paskirto vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus (vaiko teisių gynėjo) kadencija nustatoma 5 metams, skaičiuojant nuo jo paskyrimo dienos, reikštų, kad šiuo metu einantis pareigas Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus kadencija taptų vieneriais metais ilgesnė. Todėl kartu su teikiamu projektu turėtų būti pateiktas ir Seimo nutarimo, kuriuo asmuo, šiuo metu eiti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigas paskirtas 4 metų kadencijai, pakeitimo projektas. Atsižvelgta. Lietuvos Respublikos Seimui bus pateiktas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. sausio 20 d. nutarimo Nr. X-87 „Dėl R. Šalaševičiūtės paskyrimo vaiko teisių apsaugos kontroliere“ pakeitimo“ projektas. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė Teikia: LR Seimo narys Artūras Paulauskas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.