Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2006-09-15 Vilnius SVARSTYTA: Pasiūlymai Žemės įstatymo 6, 29, 41, 45, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui XP-769(4SP). Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė 1. Seimo Teisės departamento išvada 2006-06-23 Nr. XP–769
(4)Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
- Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7 dalies paskutiniajame sakinyje nurodoma, kad sąlyga dėl žemės paėmimu suinteresuotos institucijos teisės kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo yra sudėtinė sutarties turinio dalis, nepaisant to, ar ji yra įtraukta į sutarties tekstą, ar ne. Manytume, kad ši projekto nuostata yra perteklinė, nes suinteresuotos institucijos teisė kreiptis į teismą yra įtvirtinta keičiamo įstatymo 47 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje (o netiesiogiai - ir keičiamo įstatymo 46 straipsnio 7 dalies trečiajame ir ketvirtajame sakiniuose) Taigi, ši suinteresuotos institucijos teisė galėtų būti realizuota ir tuo atveju, jeigu to ir nenumatytų sutartis dėl atlyginimo būdo ir dydžio.
- Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad žemės paėmimu suinteresuota institucija, sumokėjusi didesnį nuostolių atlyginimą, negu nurodytas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje, turi teisę kreiptis į teismą dėl neteisingu su žemės paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių vertinimu padarytos žalos atlyginimo. Šią projekto nuostatą galima būtų suprasti dvejopai: 1) šia projekto nuostata suinteresuotai institucijai suteikiama teisė kvestionuoti jos pačios pasirašytas sutartis dėl atlyginimo būdo ar dydžio; 2) šia projekto nuostata siekiama nustatyti civilinę atsakomybę už padarytą žalą. Pažymėtina, kad civilinės atsakomybės institutas žalos atlyginimą sieja ne su neteisingais, o su neteisėtais veiksmais. Tai reiškia, kad asmuo privalo atlyginti padarytą žalą, jei įrodoma, kad ši žala padaryta neteisėtais veiksmais (ir yra kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei asmens kaltė). Atsižvelgus į tai manytume, kad būtų tikslinga atitinkamai patikslinti minėtąją nuostatą. Be to, iš keičiamo įstatymo 46 straipsnio 8 dalies nuostatos nėra aišku ir tai, kokių subjektų padaryta žala turėtų būti atlyginama.
- Keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje yra nustatoma paimtos visuomenės poreikiams ir šiems poreikiams nenaudojamos žemės išpirkimo iš valstybės tvarka. Šios projekto nuostatos taisytinos keliais aspektais: 1) atkreiptinas dėmesys į tai, kad žemė, paimta visuomenės poreikiams, atsiskaičius su šios žemės savininku, yra valstybės nuosavybė. Pagal keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalį žemės sklypo išpirkimas įforminamas pirkimo-pardavimo sutartimi. Atsižvelgus į tai, kad valstybinės žemės perleidimas yra reglamentuojamas Žemės įstatymo 10 straipsnyje, projekto nuostatas reikėtų suderinti su šio straipsnio nuostatomis; 2) keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje nustatoma, kad apie sutikimą išpirkti žemės sklypą buvęs savininkas apskrities viršininkui turi pranešti per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos. Manytume, kad nustatytas 1 mėnesio terminas nėra protingas, atsižvelgus į tai, kad žemei išpirkti numatytas iki 10 metų terminas, t.y. po žemės paėmimo visuomenės poreikiams gali būti praėję pakankamai laiko, buvęs žemės savininkas gali būti išvykęs, miręs ir pan., žemės išpirkimui reikalingos piniginės lėšos, kurios gali būti susijusios su banko paskola ir kt.; 3) manytume, kad keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalyje būtų tikslinga aptarti ir pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo terminus, o asmenį, per nustatytą laiką nepasirašiusį pirkimo-pardavimo sutarties - prilyginti asmeniui, atsisakiusiam išpirkti žemės sklypą, nes priešingu atveju galėtų susiklostyti tokia situacija, kai asmuo, sutikęs išpirkti žemės sklypą, pvz.: delstų pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį, o paimtas žemės sklypas negalėtų būti naudojamas kitoms reikmėms, nei toms, kurioms jis buvo paimtas, nes neatitiktų nė vienos iš keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalies paskutiniajame sakinyje nurodytų sąlygų; 4) siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 47 straipsnio 9 dalies nuostatą <...apskrities viršininkas, priėmęs sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, privalo raštu pasiūlyti žemės savininkui...>, nes šią nuostatą būtų galima suprasti ir taip, kad tai turi būti vienas ir tas pats asmuo. Nepritarti. Redakcinio pobūdžio pastaba, nekeičia teisės normos esmės. Nepritarti. 46 str. 8 d. nuostata susijusi su projekto tikslu žemės paėmimo visuomenės reikmės procesą padaryti kuo efektyvesnį ir greitesnį, tačiau nepažeidžiant nei žemės savininkų teisių, nei žemės paėmimu suinteresuotų institucijų interesų. Teismas spręsdamas , klausimą dėl žalos atlyginimo, vadovausis LR Civilinio kodekso nuostatomis. Nepritarti. Nuostata neprieštarauja LR Žemės įstatymo 10 straipsniui. Nepritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad 1 mėnesio terminas yra pakankamas. Nepritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą skatins ekonominis suinteresuotumas, todėl reglamentuoti sutarties pasirašymo delsimo teisines pasekmes nėra tikslinga. Nepritarti. Teisės norma aiški.
- Seimo nariai Eligijus Masiulis, Vladimiras Volčiok (2006 06 22)
- Įstatymo projektu keičiamo 45 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: “4) gyvenamųjų vietovių socialinei infrastruktūrai plėsti ir bendram (viešam) naudojimui: valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams eksploatuoti ir statyti (įrengti);
- Įstatymo projektu keičiamo 45 straipsnio 1 dalies 7 punktą išdėstyti taip: “7) komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams), valymo įrenginiams statyti (įrengti) ir eksploatuoti;”
- Įstatymo projektu keičiamo 45 straipsnio 1 dalies 8 punktą išdėstyti taip: “8) bendram (viešam) naudojimui, įskaitant kapinių priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;” Pritarti iš dalies. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė pritarti Seimo narių Ramūno Garbaravičiaus, Birutės Vėsaitės pasiūlyme (2006 09 12) išdėstytai redakcijai.
- Seimo narys Eligijus Masiulis (2006 07 19) Siūlau:
- Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: “
- Papildyti 46 straipsnį nauja 7 dalimi: “
- Kai sutartyje dėl atlyginimo būdo ir dydžio nurodomi žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje ir žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodyti atlyginamų nuostolių dydžiai ir žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis yra daugiau kaip 20 procentų didesnis, negu žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis, žemės paėmimu suinteresuota institucija sutartyje nurodytais terminais į žemės savininko ar kito naudotojo sąskaitą perveda žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, o žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydžio dalį, viršijančią žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį, – į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą. Tais atvejais, kai žemės savininko ar kito naudotojo pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytas atlyginamų nuostolių dydis viršija žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekte esančioje ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį ne daugiau kaip 20 procentų, žemės paėmimu suinteresuota institucija visą žemės savininko ar kito naudotojo vertinimo ataskaitoje nurodytą atlyginamų nuostolių dydį sutartyje nurodytais terminais perveda į žemės savininko ar kito naudotojo sąskaitą. Atlyginimo dalimi, pervesta į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkas ar kitas naudotojas įgyja teisę disponuoti tik praėjus 3 mėnesiams nuo apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos, jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija nepateikia teismui prašymo dėl atlyginimo dydžio nustatymo. Jeigu žemės paėmimu suinteresuota institucija per 3 mėnesius nuo apskrities viršininko sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos kreipiasi į teismą dėl atlyginimo dydžio nustatymo, žemės savininko ar kito naudotojo teisės disponuoti šia atlyginimo dalimi atsiranda nuo atitinkamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiradimo momentą nustato teismas. Sąlyga dėl žemės paėmimu suinteresuotos institucijos teisės kreiptis į teismą dėl atlyginimo už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą dydžio nustatymo yra sudėtinė sutarties turinio dalis, nepaisant to, ar ji yra įtraukta į sutarties tekstą ar ne.“
- Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: “
- Buvusią Buvusias 46 straipsnio 7 dalį ir 8 dalis laikyti 8 dalimi atitinkamai 9 ir 10 dalimis.”
- papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį 8 dalimi: “
- 46 straipsnio 8 dalį laikyti 9 dalimi, pakeisti ją ir visą šią dalį išdėstyti taip: “9
- Ginčai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams nagrinėjami administraciniuose teismuose Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka teisme. “ Pritarti. Nepritarti. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad ginčai dėl žemė žemės paėmimo visuomenės poreikiams turėtų būti nagrinėjami priklausomai nuo ginčo subjektų bei ginčo esmės tiek administracinės teisenos tvarka, tiek bendrosios kompetencijos teismuose.
- Seimo nariai Algis Čaplikas, Danutė Bekintienė, Rimantas Remeika (2006 09 12) Siūlau: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “3 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
- Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų ar savivaldybės tarybų prašymą, kai ši žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga: 1) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams; 3) viešojo naudojimo geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat kitiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams statyti (įrengti) bei eksploatuoti; 4) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams; 5) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui.
- Teritorijų planavimo dokumente turi būti nurodytas visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto nustatymo motyvuotas pagrindimas.” “ Pritarti. Pritarti, kad 45 straipsnis būtų papildytas siūlomu 5 punktu.
- Seimo narys Eligijus Masiulis (2006 09 12) Siūlau įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 45 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 5 punktu: “5) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti;” Pritarti iš dalies. Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė pritarti Seimo nario R.Remeikos pasiūlyme išdėstytai redakcijai.
- Seimo nariai Ramūnas Garbaravičius, Birutė Vėsaitė
- Įstatymo projektu keičiamą 45 straipsnį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
- Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų ar savivaldybės tarybų arba jų įgaliotų institucijų ar įstaigų prašymą, kai ši žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus (specialiuosius ar detaliuosius planus), parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga: 1) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams; 3) valstybiniams viešojo naudojimo geležinkeliams geležinkelių infrastruktūrai, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat kitiems valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams eksploatuoti bei statyti (įrengti); 4) gyvenamųjų vietovių socialinei infrastruktūrai plėsti: valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantiems švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams eksploatuoti ir statyti (įrengti); 5) viešosios paskirties rekreacijai ir poilsiui; 6) naudingosioms iškasenoms, išžvalgytoms valstybės lėšomis, eksploatuoti; 7) savivaldybių funkcijoms atlikti komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti; 8) bendram (viešam) naudojimui, įskaitant kapinių priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai; 9) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams; 10) įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.
- Išskyrus atvejus, kada valstybei svarbaus ekonominio projekto vieta ir plotas yra nustatyta Seimo arba Vyriausybės sprendimu, teritorijų planavimo dokumente turi būti nurodytas visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto nustatymo motyvuotas pagrindimas.” Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti iš dalies. Komitetas nusprendė pritarti Seimo nario R.Remeikos pasiūlyme išdėstytai 6 punkto redakcijai. Pritarti. Pritarti. Pritarti. Pritarti.
- Seimo narys Rimantas Remeika (2006 Siūlau: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “3 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai
- Žemė visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininkų gali būti paimama arba tam tikslui valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartys prieš terminą nutraukiamos tik išimties atvejais apskrities viršininko sprendimu pagal valstybės institucijų ar savivaldybės tarybų prašymą, kai ši žemė pagal teritorijų planavimo dokumentus, parengtus Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, reikalinga: 1) krašto ir valstybės sienos apsaugai; 2) valstybiniams aerodromams, uostams ir jų įrenginiams; 3) viešojo naudojimo geležinkeliams, valstybiniams keliams ir magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, taip pat kitiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams statyti (įrengti) bei eksploatuoti; 4) gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikalams; 5) kapinių plėtrai ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai bei eksploatacijai; 6) išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti.
- Teritorijų planavimo dokumente turi būti nurodytas visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto nustatymo motyvuotas pagrindimas.” “ Pritarti iš dalies. Komitetas nusprendė pritarti Seimo nario R.Garbaravičiaus pasiūlyme išdėstytai 8 punkto redakcijai Pritarti.
- Seimo narys G.Šileikis Siūlau įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 45 straipsnio 1 dalį papildyti nauju 5 punktu: “5) įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė.” Pritarti. NUSPRĘSTA: Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonė dėl pasiūlymų Žemės įstatymo 6, 29, 41, 45, 46 ir 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui XP-769(4SP) priimta bendru sutarimu. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas