LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius 2006-09-19 Nr. 4-1-3290 Į 2006-05-04 2006-05-24 114-S-243 Nr. 114-S-193 Kopija Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriatui DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUTORIŲ TEISIŲ IR GRETUTINIŲ TEISIŲ ĮGYVENDINIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ ANTIKORUPCINIO ĮVERTINIMO Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos prašymu atliko Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo Įstatymo projekto Nr. XP-983 antikorupcinį įvertinimą. Atsižvelgdami į Antikorupcijos komisijos 2006 m. gegužės 24 d. prašymą ištirti Kauno regiono smulkių ir vidutinių verslininkų asociacijos 2006 m. gegužės 3 d. rašte, adresuotame Antikorupcijos komisijai, išdėstytas aplinkybes, taip pat atlikome Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (Žin., 1999, Nr. 50-1598; nauja redakcija: Žin., 2003, Nr. 28-1125) (toliau – Įstatymas arba galiojantis įstatymas) ir Įstatymo įgyvendinimą reglamentuojančių kai kurių lydinčiųjų teisės aktų antikorupcinį įvertinimą. Dėl Įstatymo teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Įstatymo 20 straipsnis reglamentuoja, kad atgaminant audiovizualinį ar fonogramoje įrašytą kūrinį tokių kūrinių autoriai (jų teisių perėmėjai), atlikėjai ir audiovizualinių kūrinių ar fonogramų gamintojai (ar jų teisių perėmėjai) turi teisę gauti atlyginimą, kuris nustatomas procentais nuo asmeniniam atgaminimui skirtų tuščių garso ir audiovizualinių laikmenų didmeninio pardavimo kainos. Tokį atlyginimą privalo mokėti garso bei audiovizualinių laikmenų gamintojai ir importuotojai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos autorių teisių ar gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos sąskaitą, jeigu kitaip nenumatyta importuotojo ir šios kolektyvinio administravimo asociacijos sutartyje. Minėto straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atlyginimą kūrinių autoriams (jų teisių perėmėjams), atlikėjams ir audiovizualinių kūrinių ar fonogramų gamintojams (ar jų teisių perėmėjams) paskirsto ir moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintos autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos 20 straipsnio nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
- Vadovaujantis minėtomis nuostatomis autorinis atlyginimas mokamas nuo visų asmeniniam naudojimui Lietuvos Respublikos teritorijoje skirtų (importuotų arba pagamintų) tuščių garso ir audiovizualinių laikmenų didmeninio pardavimo kainos, nors neaišku, kokia dalis šių laikmenų bus (yra ar buvo) panaudojama asmeniniam audiovizualinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui. Todėl manytume, kad minėtos nuostatos diskriminuoja garso ir audiovizualines laikmenas ne asmeniniam audiovizualinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui įsigyjančius asmenis – visų laikmenų apmokestinimas lems laikmenos mažmeninės kainos dydį, todėl mokestį turės mokėti ir tie asmenys, kurie įsigyjamų laikmenų nenaudos asmeniniam audiovizualinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimui (t. y. asmenys, kurių veikla nesusijusi su kūrinių atgaminimu).
- Neaišku, kaip nustatoma, kokia dalis apmokestinamų laikmenų bus panaudota konkretaus autoriaus (jo teisių perėmėjo), atlikėjo ir audiovizualinių kūrinių ar fonogramų gamintojo (ar jų teisių perėmėjų) audiovizualinio ar fonogramoje įrašyto kūrinio (kūrinių) atgaminimui. Todėl minėtos nuostatos sudaro sąlygas autorių (jų teisių perėmėjų), atlikėjų ir audiovizualinių kūrinių ar fonogramų gamintojų (ar jų teisių perėmėjų) diskriminacijai (pavyzdžiui, autorinį atlyginimą mokėti ir autoriams, kurių kūriniai atgaminti nebuvo).
- Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nenustato kriterijų ar sąlygų, kuriuos turi atitikti autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, pretenduojančios būti paskirtos minėtų funkcijų įgyvendinimui, taip pat nenustatyta šių kriterijų ar sąlygų įvertinimo tvarka. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad šiomis nuostatomis visuomeninei asociacijai pavedamos viešojo intereso užtikrinimo požiūriu reikšmingos funkcijos, manytume, siekiant išvengti piktnaudžiavimų tokių asociacijų įvertinimo ir atrankos procese, minėti reikalavimai (kriterijai ar sąlygos, įvertinimo tvarka) turėtų būti reglamentuojami Įstatyme.
- Iš Įstatymo 20 straipsnio ir kitų nuostatų neaišku, ar Įstatymo 20 straipsnyje nustatytų funkcijų įgyvendinimui (paskirstyti ir mokėti autorinį atlyginimą) galėtų būti paskirta viena autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacija, pavyzdžiui, kai kitos atrankoje dalyvaujančios asociacijos būtų įvertintos kaip netinkamos autorinio atlyginimo mokėjimo/paskirstymo funkcijoms vykdyti.
- Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma arba būdu. Neaišku, kodėl minėtos autoriaus teisės Įstatyme įvardytos kaip „išimtinės“ teisės, kadangi kai kurie kiti Įstatymo straipsniai leidžia atgaminti kūrinius neturint autoriaus leidimo. Pavyzdžiui: - Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be autoriaus ar kito autorių teisės subjekto leidimo išimtinai fiziniams asmenims leidžiama atgaminti ne daugiau kaip vieną kūrinio egzempliorių; - Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta, kad leidžiama be kūrinio autoriaus arba kito autorių teisių subjekto leidimo atgaminti kūrinį reprografijos būdu; - Vadovaudamiesi Įstatymo 74 straipsnio nuostatomis, autorių teisių, gretutinių teisių arba sui generis teisių subjektai savo teisėms įgyvendinti arba apsaugoti gali naudoti veiksmingas technines apsaugos priemones, skirtas uždrausti arba riboti su autorių teisių, gretutinių arba sui generis teisių objektais atliekamus veiksmus. Tokiu būdu minėtų techninių priemonių naudojimas tiesiogiai išreiškia autoriaus valią dėl Įstatymo 15 straipsnyje nustatytų išimtinių autoriaus turtinių teisių įgyvendinimo ir apsaugos (t. y. uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma). Tačiau Įstatymo 75 straipsnis technines apsaugos priemones naudojančius autorių teisių, gretutinių teisių arba sui generis teisių subjektus įpareigoja sudaryti sąlygas (arba suteikti priemones), leidžiančias teisių naudotojams pasinaudoti teisėtai prieinamais autorių teisių, gretutinių teisių arba sui generis teisių objektais tiek, kad teisių naudotojai turėtų nekomercinės naudos iš jų interesais numatytų autorių teisių, gretutinių teisių arba sui generis teisių apribojimų. Taigi siekdamas uždrausti atgaminti kūrinį autorius gali naudoti apsaugines technines priemone, tačiau privalo sudaryti sąlygas arba suteikti priemones asmenims, teisėtai įsigijusiems garso įrašą ir norintiems vieną kartą įrašyti (atgaminti) kūrinį asmeninėms reikmėms. Atsižvelgdami į tai, kad vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio nuostatomis autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma arba būdu, manytume, kad Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio 1 dalies nuostatos svarstytinos derėjimo su Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi. Be to, manytume, Įstatymo 75 straipsnio nuostatos nepagrįstai riboja autoriaus teises uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma arba būdu naudojant technines apsaugos priemones.
- Įstatymo 23 straipsnio 3 dalis nustato, kad mokamas reprografinio atgaminimo paslaugas teikiantieji asmenys autoriams ir leidėjams privalo mokėti atlyginimą už Įstatymu leidžiamą kūrinių atgaminimą reprografijos būdu, tačiau Įstatymas nekonkretina, kaip (pavyzdžiui, kokiais principais) užtikrinamas teisingas atlyginimo mokėjimas (taip pat adekvatus reprografinio atgaminimo paslaugas teikiančiųjų asmenų apmokestinimas, kadangi neaišku, kaip nustatoma, kad buvo atgaminamas konkretaus autoriaus atitinkamas kūrinys ir pan.), neaiškūs atlyginimo paskirstymo ir mokėjimo principai, nenustatyti autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos (skiriamos atlyginimo surinkimui, paskirstymui ir mokėjimu) įvertinimo ir atrankos kriterijai ir pan. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šios nuostatos antikorupciniu požiūriu vertintinos atsižvelgiant į 1, 2 ir 3 pastabas.
- Įstatyme vartojamos sąvokos arba formuluotės, kurių prasmė neatskleista. Pavyzdžiui, neaišku, kaip turėtų būti traktuojamos sąvokos „netiesioginis atgaminimas“, „netiesioginiai komerciniai tikslai“, „nekomerciniai švietimo tikslai“, „netiesioginė komercinė nauda“, „nekomercinis švietimas“ ir pan. Pažymėtina, kad minėtų sąvokų formuluotės kai kuriais atvejais vartojamos skirtinguose Įstatymo straipsniuose, o jų taikymas tiesiogiai susijęs Įstatymo tikslų įgyvendinimu (autorių teisių, gretutinių teisių, taip pat sui generis teisių gynimu) ir atsakomybės už Įstatymu saugomų teisių pažeidimus kvalifikavimo klausimais, todėl manytume, kad Įstatyme turėtų būti aiškiai apibrėžta šių sąvokų reikšmė. Priešingu atveju, tokių sąvokų naudojimas sudaro sąlygas dviprasmiškam (antikorupciniu požiūriu ydingam) Įstatymo nuostatų interpretavimui, todėl tokia situacija svarstytina tikslaus įstatyminių nuostatų taikymo ir įgyvendinimo aspektu.
- Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Įstatymas kolektyvinio administravimo asociacijoms palieka pernelyg plačias galimybes veikti savo nuožiūra. Pavyzdžiui, Įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimus dėl autorinio atlyginimo rinkimo ir paskirstymo taisyklių bei metodų, autorinio atlyginimo atskaitymų, skirtų kolektyvinio administravimo sąnaudoms padengti, dydžio, taip pat kitais svarbiais teisių kolektyvinio administravimo klausimais priima kolektyvinio administravimo asociacijos visuotinis narių susirinkimas. Pažymėtina, kad Įstatymas detaliau nekonkretina minėtų nuostatų įgyvendinimo tvarkos (pavyzdžiui, kokiais principais vadovaujantis iš autorių kūrinių naudotojų turėtų būti renkamas autorinis atlyginimas; kokios koncepcijos laikantis turėtų būti nustatomos autorinio atlyginimo paskirstymo taisyklės ir pan.), todėl jų įgyvendinimo klausimai paliekami spręsti kolektyvinio administravimo asociacijoms jų nuožiūra. Atsižvelgdami į tai, kad iš Įstatymo lieka neaišku, kaip (kokia tvarka) turėtų būti įgyvendinamos Įstatymo 68 straipsnio nuostatos, manytume, kad šios nuostatos gali sudaryti sąlygas nepagrįstų kolektyvinio administravimo asociacijų sprendimų priėmimui. Siekiant pašalinti šias, mūsų nuomone, antikorupciniu požiūriu ydingas Įstatymo spragas, taip pat užtikrinti tikslų įstatyminių nuostatų įgyvendinimą (kuris įmanomas tik atskleidus, kaip įstatyminės nuostatos turėtų būti įgyvendinamos poįstatyminiais teisės aktais), siūlytume Įstatymo 68 straipsnio 1 dalies nuostatų principinius įgyvendinimo klausimus reglamentuoti Įstatyme.
- Galiojantis įstatymas beveik nereglamentuoja kolektyvinių asociacijų pareigų (arba formuluoja pernelyg abstrakčiai, pavyzdžiui: Įstatymo 68 straipsnio 4 dalis nuostatos, nustatančios, kad „kolektyvinio administravimo asociacijos privalo surinktą autorinį atlyginimą ... autoriams ir kitiems autorių teisių bei gretutinių teisių subjektams sumokėti kiek įmanoma proporcingai jų kūrinių ir gretutinių teisių objektų faktiniam naudojimui), kurias šios, įgyvendinamos Įstatymą, privalėtų vykdyti. Tokiu būdu, atsižvelgiant į Įstatymo 66 straipsnio 2 dalį (nustatančią, kad „kolektyvinio administravimo asociacijos steigimo, registravimo, valdymo, veiklos, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja šis Įstatymas ir Asociacijų įstatymas“), kolektyvinio administravimo asociacijos privalo vykdyti Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme (Žin., 2004, Nr. 25-745 ) (toliau – Asociacijų įstatymas) nustatytas pareigas. Manytume, kad tokia situacija svarstytina keliais aspektais. Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiu įstatymu kolektyvinio administravimo asociacijoms pavedamos specifinės funkcijos, už kurių tinkamą įgyvendinimą valstybė prisiima įsipareigojimus, abejojame, ar siekiant užtikrinti skaidrų autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių įgyvendinimo ir gynimo mechanizmą, Asociacijų įstatyme nustatyti ir kolektyvinio administravimo asociacijoms keliami reikalavimai (taip pat pareigos) yra pakankami. Atsižvelgdami į išdėstytas pastabas (kai kurios Įstatymo nuostatos sudaro sąlygas korupcijai; kolektyvinio administravimo asociacijų diskrecija; neaiški kai kurių nuostatų įgyvendinimo koncepcija ir pan.) manome, kad siekiant skaidraus ir tinkamo įstatyminių nuostatų įgyvendinimo, Įstatyme tikslinga reglamentuoti specifinius reikalavimus kolektyvinio administravimo asociacijoms (kitaip sakant, nustatyti antikorupcinius svertus). Pavyzdžiui, užtikrinant asociacijų veiklos skaidrumą, įpareigoti kolektyvinio administravimo asociacijas viešai skelbti apie tyrimų ir taisyklių nustatymo metodikas, sprendimų priėmimo procesus, detalią veiklos ir finansinę ataskaitas ir pan. Atsižvelgdami į Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas (nustatančias, kad asociacijoms veikla gali būti reglamentuojama ir kitais įstatymais, o Asociacijų įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja kitų įstatymų nuostatoms), manytume, kad tokie siūlymai neprieštarautų asociacijų veiklą reglamentuojančioms nuostatoms. Atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4, 11, 12, 14, 15, 16, 17, 22, 38, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 51, 53, 54, 56, 57, 61, 65, 72 straipsnių, VI skyriaus ir priedo pakeitimo ir papildymo Įstatymo projektas Nr. XP-983 (toliau – Projektas), kuriuo siūloma pakeisti ar papildyti galiojantį Įstatymą, Specialiųjų tyrimų tarnyba antikorupciniu požiūriu nevertino kai kurių (Projektu siūlomų keisti) galiojančio Įstatymo nuostatų. Dėl Projekto teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
- Projekto 17 straipsniu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį nustatant, kad kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi tiražai galimi tik tuo atveju, jeigu dėl to susitarta leidybos sutartyje ir numatytas atlyginimas autoriui ne mažiau kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš atitinkamo leidimo ar tiražo. Manytume, iš minėtų nuostatų neaišku, ar sąlygos dėl kūrinio antrojo ir vėlesnio leidimo arba papildomo tiražo privalomos kūrinio pirmojoje leidybos sutartyje, ar dėl antrojo ir vėlesniojo kūrinio leidimo arba papildomo tiražo gali būti sudaryta atskiroji sutartis nustatant Projektu siūlomas sąlygas.
- Manytume, kad Projekto 17 straipsnio siūlymai nepagrįstai ribotų autorių ir verslo atstovų galimybes susitarti dėl kūrinio antrojo ir vėlesniųjų leidimų arba papildomų tiražų leidybos: Priėmus Projekto 17 straipsnio siūlymus autoriams ir leidėjams nelieka galimybių susitarti dėl mažesnio autorinio atlyginimo net tuo atveju, jeigu susitarus dėl mažesnio negu penki procentai atlyginimo nuo už atitinkamą leidimą gautų pajamų toks sandoris tenkintų abiejų sutarties šalių reikalavimus. Manytume, šiuo aspektu svarstytinas Projekto 17 straipsnio siūlymų derėjimas su galiojančio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad autorinio atlyginimo dydis ir tvarka nustatomi autorinėje (leidybos) sutartyje.
- Projekto 25 straipsniu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos (toliau – Taryba) sudarymą nustatant, kad „Taryba susideda iš 15 narių, kuriuos skiria Vyriausybės įgaliota institucija vadovaudamasi autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų ir nepriklausomų narių lygaus atstovavimo principais pagal pateiktus autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų, kolektyvinio teisių administravimo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Tarybos nariais gali būti mokslininkai ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių specialistai.“ Manytume, iš minėtų nuostatų nepakankamai aišku, kokie „kiti autorių teisių bei gretutinių teisių specialistai“ galėtų pretenduoti į Tarybos narius. Atsižvelgdami į tai, kad Tarybai Įstatymo įgyvendinimo aspektu pavedamos ganėtinai reikšmingos funkcijos, manytume, Projektu tikslinga ne tik konkretinti „kitų autorių teisių bei gretutinių teisių specialistų“ sąvoką, bet taip pat nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti pretendentai į Tarybos narius.
- Projekto 26 straipsniu siūlomoje įstatymo 86 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio kaina nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Manytume, kad iš minėtų nuostatų nepakankamai aišku, ar remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais grindžiamas ieškovų pageidaujamas atlyginimo ar ieškinio dydis, ar teismas, priimdamas sprendimą dėl autorinio atlyginimo išieškojimo/neišieškojimo imperatyviai taikys šiais tarifais patvirtintus dydžius. Sprendžiant iš siūlomų to paties straipsnio 3 dalies nuostatų, siūloma imperatyvi nuostata – t. y. teismas sprendimas apsiribos tik aplinkybių, ar kūriniai ir gretutinių teisių objektai buvo panaudoti su/be kolektyvinio administravimo asociacijos licencija, nustatymu. Nustačius, kad kūriniai ir gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, teismas priims sprendimą išieškoti tris kartus didesnį atlyginimą (pagal konkrečiai nustatytus ir patvirtintus kolektyvinio administravimo asociacijos tarifus) atitinkančią sumą. Manome, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais: Vadovaujantis Įstatymo 68 straipsnio nuostatomis, kolektyvinio administravimo asociacijos pačios patvirtina ir taiko atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifus (toliau – Tarifai). Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nereglamentuoja Tarifų rengimo, derinimo ir priėmimo procedūrų, todėl manome, kad kyla pagrįstų abejonių dėl minėtų Tarifų pagrįstumo. Be to, situacija, kuomet institucija (šiuo atveju – kolektyvinio administravimo asociacija) pati rengia ir tvirtina tvarkas ar tarifus, kurie tiesiogiai susiję su jų finansine veikla, antikorupciniu požiūriu yra ydinga, kadangi sukuria sąlygas minėtos institucijos darbuotojų piktnaudžiavimams. Atsižvelgdami į išdėstytą, taip pat į tai, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių įgyvendinimo ir gynimo mechanizme nenustatyti antikorupciniai svertai, užtikrinantys skaidrų ir nešališką įstatymu saugomų vertybių apsaugą, abejojame dėl Projektu siūlomų 86 straipsnio tikslingumo. Manytume, minėtos nuostatos svarstytinos ir nevienodų sąlygų išieškant autorinį atlyginimą autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektams bei kolektyvinio administravimo asociacijoms sudarymo aspektu: vadovaujantis Projektu siūlomomis 83 straipsnio 4 dalies nuostatomis, autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai galės reikalauti atlyginimo (kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektais) dydžio sumos (tyčios ar didelio neatsargumo atvejais – iki dviejų atlyginimų dydžio sumos). Tuo tarpu kolektyvinio administravimo asociacijos galės pretenduoti į tris kartus didesnio atlyginimo išieškojimą, nors objektai, į kuriuos išieškojimas nukreiptas, iš esmės yra tie patys. Tokiu būdu, priėmus Projektu siūlomas 86 straipsnio nuostatas kolektyvinio administravimo asociacijoms butų sudaromos palankesnės atstovaujamųjų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo sąlygos. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kiekvienu atveju sprendimas dėl išieškomo atlyginimo dydžio turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečią (konkrečiam autorių teisių ar gretutinių teisių subjektui) padarytą žalą. Šiuo atveju, vadovaujantis Projekto nuostatomis būtų patenkinamas ieškinys nukreiptas į sumą, neadekvačią padarytai žalai. Teikiame pastabas bei siūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 1106 (toliau – Nutarimas Nr. 1106) patvirtintos Atlyginimo už audiovizualinių kūrinių ar fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimą asmeniniais tikslais paskirstymo ir mokėjimo tvarkos (Žin., 2003, Nr. 84-3847) (toliau – Atlyginimo tvarka):
- Minėto nutarimo 21 punktu nustatyta, kad atskaičius autorinio atlyginimo surinkimo ir paskirstymo išlaidas, taip pat 25 procentų dydžio sumą Nacionalinio kino rėmimo programai, sumos, surinkto už garso ir audiovizualines laikmenas paskirstomos atitinkamai po 40 procentų autoriams, po 30 procentų atlikėjams ir po 30 procentų fonogramų ir audiovizualinių kūrinių gamintojams. Atsižvelgdami į mūsų pateiktas pastabas dėl Įstatymo 20 straipsnio nuostatų (mūsų nuomone, pagrįstai keliančių abejonių dėl taikomo apmokestinimo tikslingumo ir teisingo atlyginimo autorių teisių subjektams išmokėjimo užtikrinimo), manytume, svarstytinas minėtu Nutarimu Nr. 1106 nustatyto atlyginimo paskirstymo autoriams, atlikėjams ir garso bei audiovizualinių laikmenų gamintojams proporcijų pagrįstumas - neaišku, ar pagal šias proporcijas nustatyta atlyginimo paskirstymo tvarka užtikrina teisingą ir adekvatų atlyginimą kūrinių autoriams (jų teisių perėmėjams), atlikėjams ir audiovizualinių kūrinių ar fonogramų gamintojams (ar jų teisių perėmėjams).
- Atlyginimo tvarkos 24 punkte nustatyta, kad teisių subjektams, taikantiems technines apsaugos priemones, kurios riboja Įstatymu saugomų objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, atlyginimas, nustatytas šiems subjektams mažinamas 2 kartus, o jeigu naudojamos techninės priemonės atgaminimą padaro negalimą, atlyginimas tokiems teisių subjektams nemokamas. Manytume, iš šių nuostatų neaišku, kaip nustatoma, kokia dalis visų asmeniniam naudojimui Lietuvos Respublikos teritorijoje skirtų (importuotų arba pagamintų) tuščių garso ir audiovizualinių laikmenų yra (buvo ar bus) panaudojama teisių subjektų, taikančių Įstatymu saugomų objektų atgaminimą asmeniniais tikslais ribojančias technines apsaugos priemones, kūrinių atgaminimui. Tokiu būdu minėtos nuostatos sudaro sąlygas autorių (jų teisių perėmėjų), atlikėjų, audiovizualinių kūrinių ar fonogramų gamintojų (ar jų teisių perėmėjų) diskriminacijai. Pavyzdžiui, atlyginimas mokamas ir autoriui, taikančiam atgaminimą ribojančias technines priemones, nors asmeniniam naudojimui įgytos garso laikmenos nebuvo panaudotos jo kūrinio atgaminimui ir pan.
- Nutarimu Nr. 1106 nustatytos sąlygos, kurias turi atitikti atlyginimo surinkimą, paskirstymą ir mokėjimą skiriamos atsakingos kolektyvinio administravimo asociacijos (3 punktas): „asociacijų įstatai turi atitikti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas, reglamentuojančias teisių kolektyvinį administravimą, taip pat kitus įstatymus ir teisės aktus; asociacijos turi vykdyti veiklą nepažeisdamos įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat tarptautinių įsipareigojimų šioje srityje; asociacijos privalo turėti pakankamus administracinius gebėjimus tinkamai surinkti, paskirstyti ir sumokėti atlyginimą teisių subjektams; asociacijos privalo turėti tinkamas organizacines-technines sąlygas surinkti, paskirstyti ir sumokėti atlyginimą“. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtų reikalavimai pernelyg abstraktūs, nenustatantys specifinių kriterijų, kurie, atrenkant kandidates (asociacijas) Įstatymu nustatytoms funkcijos vykdyti, leistų įvertinti ir pasirinkti optimaliausią sprendimo alternatyvą (Įstatymo tikslams pasiekti tinkamiausią kolektyvinio administravimo asociaciją). Pavyzdžiui, minėtos sąlygos nereikalauja, kad asociacija, kandidatuojanti į Įstatymu nustatytų funkcijų vykdymą, užtikrintų ekonomiškai efektyviausią (reiškiasi, ir atstovaujamiesiems subjektams naudingiausią jų interesų administravimą) teisių įgyvendinimo mechanizmą. Atsižvelgiant į tai, kad kolektyvinio administravimo asociacijos išlaidos, turėtos įgyvendinant Įstatyme nustatytas funkcijas tiesiogiai lemia atlyginimo dydį administruojamiems teisių subjektams, manytume, tokios sąlygos turėtų būti įvertinamos skiriant atsakingas kolektyvinio administravimo asociacijas.
- Aukščiau minėtų reikalavimų formuluotėse vartojamos sąvokos („pakankami administraciniai gebėjimai tinkamai surinkti, paskirstyti ir sumokėti atlyginimą“; „tinkamas organizacines-technines sąlygas surinkti, paskirstyti ir sumokėti atlyginimą“), kurių prasmė gali būti pernelyg plačiai (arba pernelyg siauriai) interpretuojama. Manytume, kad toks minėtų nuostatų nekonkretumas sudaro sąlygas dviprasmiškam įstatyminių nuostatų interpretavimui, taip pat sąlygas atsakingas kolektyvines administravimo asociacijas įvertinančių ir atrenkančių asmenų piktnaudžiavimams. Be to, egzistuoja rizika, kad autorių teisių ir gretutinių teisių subjektų administravimui bus paskirtos ne pačios tinkamiausios (žr. aukščiau išdėstytą pastabą) kolektyvinio administravimo asociacijos.
- Nutarime Nr. 1160 nustatyta, kad teisių subjektams sumokamas atlyginimas apskaičiuojamas remiantis atsakingos asociacijos atliktais audiovizualinių kūrinių ir fonogramose įrašytų kūrinių atgaminimo asmeniniais tikslais tyrimais. Atsakinga asociacija paskirsto kiekvienai kolektyvinio administravimo asociacijai apskaičiuotą atlyginimo sumą (22 punktas), kuri, remiantis atliktais tyrimais nustato atlyginimo sumą, sumokamą konkretiems teisių subjektams (23 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad Nutarimas Nr. 1106 nereglamentuoja tyrimų, kuriais remiantis paskirstomas ir konkretiems autoriams sumokamas atlyginimas, kriterijų, nenurodo, kokius reikalavimus turėtų atitikti kolektyvinio administravimo asociacijų taikomos atlyginimo apskaičiavimo tvarkos. Taip pat neaišku, ar atitinkamos tvarkos (metodikos, taisyklės ar pan.) privalo būti įvertinamos atrenkant ir paskiriant atsakingas kolektyvinio administravimo asociacijas. Manytume, toks Nutarimo Nr. 1106 nuostatų nekonkretumas kolektyvinio administravimo asociacijoms sudaro sąlygas nepagrįstai veikti savo nuožiūra, piktnaudžiavimams atlyginimų apskaičiavimo ir paskirstymo srityje. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėti klausimai turėtų būti aptarti Įstatyme, o siekiant valstybiniu mastu užtikrinti tinkamą Įstatymu reglamentuotų teisių apsaugą, Vyriausybės įgaliota institucija turėtų įvertinti ir aprobuoti priemones, taikomas (numatomas taikyti) Įstatyme numatytų funkcijų vykdymui. Toks įvertinimas turėtų būti atliekamas prieš paskiriant įgaliotas kolektyvinio administravimo asociacijas. Apibendrindama autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių įgyvendinimą bei gynimą reglamentuojančius teisės aktus, Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad galiojantys teisės aktai neužtikrina skaidraus ir nešališko autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių įgyvendinimo, o galiojančių teisės aktų kai kurios nuostatos sudaro sąlygas korupcijai. Kadangi Įstatymas nesukonkretina kai kurių nuostatų įgyvendinimo tvarkos, kolektyvinio administravimo asociacijoms paliekama didelė diskrecija, kurios galimybes išplečia antikorupcinių reguliavimo priemonių („svertų“) nebuvimas. Dėl to kai kurie minėtų asociacijų sprendimai, pavyzdžiui: atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifai, svarstytini jų pagrįstumo aspektu. Projektas ne tik neišsprendžia antikorupciniu požiūriu ydingų Įstatymo nuostatų, bet kai kuriais atvejais sudarytų sąlygas didesnei korupcijos pasireiškimo tikimybei. Siekiant panaikinti antikorupciniu požiūriu neigiamą situaciją galiojančiame įstatyme tikslinga nustatyti specifines kolektyvinio administravimo asociacijų pareigas, kurių įgyvendinimas užtikrintų jų veiklos viešumą. Pagarbiai, Direktorius Povilas Malakauskas Gintas Kerbelis, 266 3294