Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2006-10-11 Vilnius SVARSTYTA: PA

(2)ES. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė 1.Teisės departamento išvada Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinus įstatymo projektą pagal jo santykį su Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančiais įstatymais ir juridinės technikos taisyklėmis, teikiame šias pastabas: Projekto 83 straipsnio 4 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią vietoj dėl šio Įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) atlyginimo šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį nuo 10 iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas. Ši nuostata kelia abejonių jos proporcingumo siekiamiems tikslams požiūriu. Pirma, lieka neaišku, kokios rūšies teisinė atsakomybė šiuo atveju taikoma: t. y. nors ji pasireiškia kompensacijos forma, tačiau neturi kompensacinio pobūdžio, kuris yra vienas pagrindinių civilinės atsakomybės požymių. Antra, pagal šią nuostatą teismo paskirtos kompensacijos dydis atskirais atvejais gali viršyti dėl autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, kas leidžia spręsti apie kompensacijos baudinį pobūdį ir vertinti kompensaciją kaip sankciją autorių teisių pažeidėjui. Tai, savo ruožtu, kelia papildomų problemų reglamentuojant kompensacijų skyrimo sąlygas ir tvarką (pavyzdžiui, gali būti keliamas klausimas dėl projekte nenumatytos galimybės teismui sumažinti skiriamos kompensacijos dydį, išeinant už minimalios įstatyme numatytos kompensacijos ribos ir t.t.). Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad “autoriaus teisių ir interesų gynyba yra viešas interesas, todėl priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio įstatymų leidėjas gali numatyti civilinę, administracinę ar baudžiamąją atsakomybę už autoriaus teisių ar interesų pažeidimus” (2000 m. liepos 5 d. nutarimas). .Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad “nuo konstitucinio teisingumo principo, vadinasi, ir nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, būtų nukrypta ir tuo atveju, jeigu įstatyme būtų įtvirtintos ne griežtai apibrėžto dydžio piniginės baudos už teisės pažeidimus, bet tokios minimalios ir maksimalios piniginės baudos, kurios leistų tam tikru mastu individualizuoti skiriamos piniginės baudos dydį, tačiau šios piniginės baudos teisės pažeidėjams vis tiek būtų griežtos, t. y. būtų išties didelės, ir jeigu taikant šias sankcijas - skiriant pinigines baudas nebūtų galima atsižvelgti į teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias bei kitas aplinkybes (dėl kurių atitinkama piniginė bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė, nes neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui, ir dėl to neteisinga) ir teisės pažeidėjui skirti mažesnę piniginę baudą nei įstatyme įtvirtintos sankcijos žemutinė riba” (2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Atsižvelgus į tai, siūlytume projekto 83 straipsnio 4 dalies 1 punktą išdėstyti pvz., taip: “1) kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių (MGL) nustato teismas, atsižvelgdamas į pažeidėjo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus;” Pritarti 2.Specialiųjų tyrimų tarnybos 2006-09-19 antikorupcinis įvertinimas Dėl Projekto teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:

1. Projekto 17 straipsniu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 45 straipsnio 2 dalį nustatant, kad kūrinio antrasis ir vėlesni leidimai arba papildomi tiražai galimi tik tuo atveju, jeigu dėl to susitarta leidybos sutartyje ir numatytas atlyginimas autoriui ne mažiau kaip 5 procentai leidėjo pajamų iš atitinkamo leidimo ar tiražo. Manytume, iš minėtų nuostatų neaišku, ar sąlygos dėl kūrinio antrojo ir vėlesnio leidimo arba papildomo tiražo privalomos kūrinio pirmojoje leidybos sutartyje, ar dėl antrojo ir vėlesniojo kūrinio leidimo arba papildomo tiražo gali būti sudaryta atskiroji sutartis nustatant Projektu siūlomas sąlygas.
2. Manytume, kad Projekto 17 straipsnio siūlymai nepagrįstai ribotų autorių ir verslo atstovų galimybes susitarti dėl kūrinio antrojo ir vėlesniųjų leidimų arba papildomų tiražų leidybos: Priėmus Projekto 17 straipsnio siūlymus autoriams ir leidėjams nelieka galimybių susitarti dėl mažesnio autorinio atlyginimo net tuo atveju, jeigu susitarus dėl mažesnio negu penki procentai atlyginimo nuo už atitinkamą leidimą gautų pajamų toks sandoris tenkintų abiejų sutarties šalių reikalavimus. Manytume, šiuo aspektu svarstytinas Projekto 17 straipsnio siūlymų derėjimas su galiojančio įstatymo 15 straipsnio 3 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad autorinio atlyginimo dydis ir tvarka nustatomi autorinėje (leidybos) sutartyje.
3. Projekto 25 straipsniu siūloma pakeisti galiojančio įstatymo 72 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos (toliau – Taryba) sudarymą nustatant, kad „Taryba susideda iš 15 narių, kuriuos skiria Vyriausybės įgaliota institucija vadovaudamasi autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų ir nepriklausomų narių lygaus atstovavimo principais pagal pateiktus autorių teisių ir gretutinių teisių turėtojų, naudotojų, kolektyvinio teisių administravimo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Tarybos nariais gali būti mokslininkai ir kiti autorių teisių bei gretutinių teisių specialistai.“ Manytume, iš minėtų nuostatų nepakankamai aišku, kokie „kiti autorių teisių bei gretutinių teisių specialistai“ galėtų pretenduoti į Tarybos narius. Atsižvelgdami į tai, kad Tarybai Įstatymo įgyvendinimo aspektu pavedamos ganėtinai reikšmingos funkcijos, manytume, Projektu tikslinga ne tik konkretinti „kitų autorių teisių bei gretutinių teisių specialistų“ sąvoką, bet taip pat nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, kuriuos turėtų atitikti pretendentai į Tarybos narius.
4. Projekto 26 straipsniu siūlomoje įstatymo 86 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad išieškomo atlyginimo dydis ar ieškinio kaina nustatoma remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais. Manytume, kad iš minėtų nuostatų nepakankamai aišku, ar remiantis kolektyvinio administravimo asociacijų taikomais atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifais grindžiamas ieškovų pageidaujamas atlyginimo ar ieškinio dydis, ar teismas, priimdamas sprendimą dėl autorinio atlyginimo išieškojimo/neišieškojimo imperatyviai taikys šiais tarifais patvirtintus dydžius. Sprendžiant iš siūlomų to paties straipsnio 3 dalies nuostatų, siūloma imperatyvi nuostata – t. y. teismas sprendimas apsiribos tik aplinkybių, ar kūriniai ir gretutinių teisių objektai buvo panaudoti su/be kolektyvinio administravimo asociacijos licencija, nustatymu. Nustačius, kad kūriniai ir gretutinių teisių objektai buvo panaudoti be kolektyvinio administravimo asociacijos licencijos, teismas priims sprendimą išieškoti tris kartus didesnį atlyginimą (pagal konkrečiai nustatytus ir patvirtintus kolektyvinio administravimo asociacijos tarifus) atitinkančią sumą. Manome, minėtos nuostatos svarstytinos keliais aspektais: Vadovaujantis Įstatymo 68 straipsnio nuostatomis, kolektyvinio administravimo asociacijos pačios patvirtina ir taiko atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudojimą tarifus (toliau – Tarifai). Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymas nereglamentuoja Tarifų rengimo, derinimo ir priėmimo procedūrų, todėl manome, kad kyla pagrįstų abejonių dėl minėtų Tarifų pagrįstumo. Be to, situacija, kuomet institucija (šiuo atveju – kolektyvinio administravimo asociacija) pati rengia ir tvirtina tvarkas ar tarifus, kurie tiesiogiai susiję su jų finansine veikla, antikorupciniu požiūriu yra ydinga, kadangi sukuria sąlygas minėtos institucijos darbuotojų piktnaudžiavimams. Atsižvelgdami į išdėstytą, taip pat į tai, kad autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių įgyvendinimo ir gynimo mechanizme nenustatyti antikorupciniai svertai, užtikrinantys skaidrų ir nešališką įstatymu saugomų vertybių apsaugą, abejojame dėl Projektu siūlomų 86 straipsnio tikslingumo. Manytume, minėtos nuostatos svarstytinos ir nevienodų sąlygų išieškant autorinį atlyginimą autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektams bei kolektyvinio administravimo asociacijoms sudarymo aspektu: vadovaujantis Projektu siūlomomis 83 straipsnio 4 dalies nuostatomis, autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių subjektai galės reikalauti atlyginimo (kuris turėjo būti sumokėtas, jeigu pažeidėjas būtų teisėtai naudojęsis autorių teisių, gretutinių teisių ir sui generis teisių objektais) dydžio sumos (tyčios ar didelio neatsargumo atvejais – iki dviejų atlyginimų dydžio sumos). Tuo tarpu kolektyvinio administravimo asociacijos galės pretenduoti į tris kartus didesnio atlyginimo išieškojimą, nors objektai, į kuriuos išieškojimas nukreiptas, iš esmės yra tie patys. Tokiu būdu, priėmus Projektu siūlomas 86 straipsnio nuostatas kolektyvinio administravimo asociacijoms butų sudaromos palankesnės atstovaujamųjų autorių teisių ir gretutinių teisių gynimo sąlygos. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kiekvienu atveju sprendimas dėl išieškomo atlyginimo dydžio turėtų būti nustatomas atsižvelgiant į konkrečią (konkrečiam autorių teisių ar gretutinių teisių subjektui) padarytą žalą. Šiuo atveju, vadovaujantis Projekto nuostatomis būtų patenkinamas ieškinys nukreiptas į sumą, neadekvačią padarytai žalai. Nepritarti Įstatymo projekto 17 straipsnyje siūlomos Įstatymo 45 str. 2 dalies nuostatos yra skirtos apginti autoriaus, kaip silpnesnes derybine pozicijas turinčio asmens, interesus. Šiuo metu daugumoje išsivysčiusių valstybių, tarp jų ES valstybėse, pastebima ryški tendencija – įstatyminėmis priemonėmis siekiama apginti silpnesniąją šalį civiliniuose santykiuose. Šis principas yra įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.228 str. nuostatose. Autorių teisių požiūriu silpnesnioji šalis yra autorius - fizinis asmuo, kuris yra nelygiavertėje ekonominėje ir socialinėje derybų padėtyje, lyginant su autorių teisių perėmėjais, kurie dažniausiai yra profesionalūs verslininkai. Siūlomais pakeitimais siekiama sudaryti sąlygas autoriui gauti atitinkamą atlyginimą už kūrinio išleidimą. Nepritarti Išvadoje pateikiamos pastabos dėl Įstatymo projekto 25 straipsnyje siūlomų Įstatymo 72 str. 2 dalies nuostatų, reglamentuojančių Autorių teisių ir gretutinių teisių tarybos sudėtį ir sudarymo tvarką. Taryba yra visuomeninė institucija, kurios sprendimai nėra privalomi autorių teisių ir gretutinių teisių srityje Vyriausybės įgaliotai institucijai. Tarybos nariai nėra valstybės tarnautojai, todėl abejotina ar Įstatyme jiems galima nustatyti kvalifikacinius reikalavimus. Įstatymo projekto viešo klausymo metu Kultūros ministerija pritarė pareikštoms nuomonėms, kad Taryboje turėtų dalyvauti Finansų ministerijos, Kultūros ministerijos ir Teisingumo atstovai. Pritarti iš dalies Išvadoje pateikiamos abejonės dėl Įstatymo projekto 26 straipsnyje siūlomų 86 str. nuostatų, kuriose numatyta galimybė kolektyvinio administravimo asociacijoms teisme išieškoti 3 kartus didesnį atlyginimą jų atstovaujamiems teisių subjektams iš asmenų neteisėtai (nesudarius licencinės sutarties) naudojančių kūrinius ir gretutinių teisių objektus. Tokios nuostatos turi svarbią prevencinę reikšmę, nes užkerta kelią nesąžiningai konkurencijai. Vieni verslo subjektai visada naudoja kūrinius tik gavę teisių turėtojų licenciją, kiti (tokia praktika gana dažna Lietuvoje) atlyginimą sumoka tik paaiškėjus tokiam neteisėtam kūrinių panaudojimui. 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo Preambulės 24 str. paaiškina, kad teisių gynimo būdai turi apimti ir prevencines priemones. Tačiau pritariame Specialiųjų tyrimų tarnybos išvadoje pateiktai nuomonei, kad toks išieškomas atlyginimas galėtų būti didinamas du kartus (taip kaip Įstatymo projekte numato siūlomos 83 str. 4 d. 2 p. nuostatos). Tai užtikrintų vienodas teises teisių turėtojams, tiek tiems, kurių interesams atstovauja kolektyvinio administravimo asociacijos, tiek autoriams ir kitiems teisių turėtojams, kurie savo teises teisme gina patys. 3.Seimo narės D.Teišerskytės 2006-09-19 pasiūlymas Siūlau pakeisti įstatymo 17 straipsnio 3 dalies paskutinį sakinį ir 3 dalį išdėstyti taip: „
5. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta perpardavimo teisė taikoma visiems perpardavimo veiksmams, kuriuose kaip pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai dalyvauja dailės salonai, meno galerijos, muziejai, antikvariatai, meno kūrinių aukcionų rengėjai, kiti asmenys, kurie prekiauja meno kūriniais, tarpininkauja juos parduodant ar vertinant. Autorinį atlyginimą moka meno kūrinio ar literatūros ar muzikos kūrinio rankraščio originalo pardavėjas. Tarpininkas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingi už autorinio atlyginimo sumokėjimą.“ Šiuo metu Seime svarstomo LR ATGTĮ pakeitimo ir papildymo projekte yra numatyti ATGTĮ 17 str. pakeitimai, susiję su Europos Parlamento ir Tarybos 2001/84/EB direktyvos dėl originalaus meno kūrinio perpardavimo teisės nuostatų perkėlimu. Manome, jog garantuojant autoriams teisę gauti autorinį atlyginimą už jų kūrinių perpardavimą, turėtų būti atsižvelgiama ir į efektyvų šios teisės įgyvendinimą. Todėl labai svarbu pasinaudoti 1 str. 4 dalyje suteikta galimybe „numatyti, kad vienas iš šio straipsnio 2 dalyje minimų fizinių ar juridinių asmenų, kuris nėra pardavėjas, savarankiškai arba kartu su pardavėju yra atsakingas už autorinio atlyginimo sumokėjimą.“ Kitos Europos Sąjungos šalys, perkeldamos direktyvą į savo nacionalinę teisę, tokia solidarios atsakomybės galimybe pasinaudojo. Olandijoje numatyta, jog už autorinio atlyginimo sumokėjimą atsakingi yra meno rinkos specialistai, nesvarbu ar jie perpardavime dalyvauja kaip pirkėjai, pardavėjai ar kaip tarpininkai. Vengrijoje atsakomybė numatyta prekiautojui meno kūriniais, kuriuo taip pat gali būti tiek pardavėjas, tiek pirkėjas. Jungtinėje Karalystėje numatyta, jog už autorinio atlyginimo sumokėjimą solidariai atsakingi yra pardavėjas ir asmuo, veikiantis kaip prekiautojas meno kūriniais, kuris gali būti pardavėjo arba pirkėjo agentas, o kai nėra tokių agentų – pats pirkėjas. Italijos įstatymas taip pat numato solidarią atsakomybę pardavėjui ir perpardavime dalyvaujantiems meno rinkos specialistams, bei įpareigoja pastaruosius atskaičiuoti nuo pardavimo kainos autorinį atlyginimą ir pervesti jį kolektyvinio administravimo bendrijai. Pritarti NUSPRĘSTA:
6. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms.
7. Nepritarti Specialiųjų tyrimų tarnybos 1, 2 ir 3 pastaboms.
8. Pritarti iš dalies Specialiųjų tyrimų tarnybos 4 pastabai.
9. Pritarti Seimo narės D.Teišerskytės pasiūlymui.
10. Siūlyti Vyriausybės įgaliotai institucijai į Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių tarybą skirti Kultūros ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Finansų ministerijos atstovus. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas