NUTARIMAS DĖL BIRŽŲ IR PASVALIO MIESTŲ INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮVERTINIMO IR SUAKTYVĖJUSIO KARSTINIO PROCESO BIRŽŲ RAJONE INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL BIRŽŲ IR PASVALIO MIESTŲ INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮVERTINIMO IR SUAKTYVĖJUSIO KARSTINIO PROCESO BIRŽŲ RAJONE INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ 2007–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2006 m. spalio 25 d. Nr. 1055 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) 10 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimo ir suaktyvėjusio karstinio proceso Biržų rajone inžinerinių geologinių tyrimų 2007–2010 metų programą (pridedama).
2. Skirti Lietuvos geologijos tarnybą prie Aplinkos ministerijos atsakinga už Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimo ir suaktyvėjusio karstinio proceso Biržų rajone inžinerinių geologinių tyrimų 2007–2010 metų programos įgyvendinimą.
3. Pavesti Aplinkos ministerijai tvirtinti Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimo ir suaktyvėjusio karstinio proceso Biržų rajone inžinerinių geologinių tyrimų 2007–2010 metų programos priemonių įgyvendinimo planus ir kontroliuoti, kaip jie vykdomi. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 25 d. nutarimu Nr. 1055 BIRŽŲ IR PASVALIO MIESTŲ INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮVERTINIMO IR SUAKTYVĖJUSIO KARSTINIO PROCESO BIRŽŲ RAJONE INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ 2007–2010 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
4. Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimo ir suaktyvėjusio karstinio proceso Biržų rajone inžinerinių geologinių tyrimų 2007–2010 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“, patvirtinto aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 703 (Žin., 2004, Nr. 25-779), ir statybos techninio reglamento STR 1.04.03:2004 „Inžineriniai geologiniai tyrimai Šiaurės Lietuvos karstiniame rajone“, patvirtinto aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. D1-596 (Žin., 2004, Nr. 172-6353), reikalavimais.
5. Ši Programa atitinka Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), 149.9, 150.10 ir 199.1 punktų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 855 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ (Žin., 2006, Nr. 97-3765) 1.1 punkto nuostatas.
6. Rengiant šią Programą, atsižvelgta į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr. 110-4852), Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2006–2010 metų programos „Geologija ir darnus vystymasis“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Nr. 873 (Žin., 2005, Nr. 98-3705), ir Ekologinio saugumo užtikrinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. X-347 (Žin., 2005, Nr. 117-4226), nuostatas.
7. Šioje Programoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas. II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
8. Šiaurės Lietuvos karstinis rajonas (toliau vadinama – karstinis rajonas), kuriam priskiriamos Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių teritorijos, dalis Panevėžio ir Radviliškio rajonų savivaldybių teritorijų, užima apie 1036 kv. kilometrų plotą. Čia stebimi intensyvūs šiuolaikiniai karstiniai procesai bei reiškiniai: karstinės grunto įslūgos, po statiniais arba arti jų atsiveriančios karstinės įgriuvos sukelia didesnes už leistinas ribines statinių deformacijas, kartais net pastatų avarijas.
9. Karstinio rajono inžinerinės geologinės sąlygos yra ypatingos. Jų sudėtingumą ir savitumą lemia intensyvūs karstiniai procesai ir reiškiniai, priklausantys nuo karstinio rajono geologinės sandaros ir hidrogeologinių sąlygų.
10. Karstinio rajono geologiniame pjūvyje iki 35–40 metrų gylio, lemiančio karsto vystymąsi ir teritorijos pastovumą, slūgso kvartero sistemos nuogulos ir viršutinio devono Pamūšio, Įstro, Tatulos, Kupiškio ir Suosos svitų uolienos. Čia: 7.
11. Kvartero nuogulų storis nedidelis, dažniausiai neviršija 10–15 metrų, o upių slėniuose ir kai kuriuose tarpupiuose sudaro 0,5–2,5 metro. Kvartero nuogulų geologiniame pjūvyje vyrauja paskutinio apledėjimo Baltijos ir Grūdos posvičių moreninis priemolis ir priesmėlis. 7.
12. Po kvartero nuogulomis vakarinėje ir šiaurinėje karstinio rajono dalyse slūgso Pamūšio (molis, aleurolitas, domeritas, dolomitas) ir Įstro (kaverningas dolomitas) svitų uolienos, kitoje rajono dalyje – Tatulos svitos karstėjančios uolienos (gipsas, dolomitingas gipsas, gipsingas dolomitas, domeritas, dolomitas, dedolomitas, dolomitiniai miltai). Pamūšio svitos uolienų storis dažniausiai sudaro 3– 5 metrus, Įstro – 4–4,5 metro, Tatulos svitos siekia 48 metrus. Suosos ir Kupiškio svitos (dolomitas) išplitusios visame karstinio rajono plote. Jų bendras storis dažniausiai sudaro 20– 23 metrus.
13. Karstinio rajono hidrogeologiniame pjūvyje išskiriami kvartero vandeningasis kompleksas, Įstro-Tatulos, Kupiškio-Suosos vandeningieji sluoksniai ir Šventosios-Upninkų vandeningasis kompleksas. Karstiniams procesams daugiausia įtakos turi kvartero nuogulų vanduo, taip pat prekvartero Įstro-Tatulos ir Kupiškio-Suosos vandeningųjų sluoksnių vanduo. Čia: 8.
14. Kvartero vandeningąjį kompleksą sudaro gruntinis ir sporadiškai paplitęs tarpsluoksninis vanduo. Jis slūgso durpėse, smėlingose ir plyšiuotose molingose nuogulose. Vanduo slūgso iki 5 metrų gylyje. 8.
15. Įstro-Tatulos vandeningąjį sluoksnį sudaro plyšiuotas, kaverningas Įstro svitos dolomitas, plyšiuoti ir sukarstėję Tatulos svitos gipsas, dolomitingas gipsas, gipsingas dolomitas, domeritas ir dedolomitas. Vandeningojo sluoksnio storis siekia 50 metrų. Vanduo – spūdinis. Spūdis dažniausiai neviršija 10–15 metrų, bet kartais pakyla 20–22 metrus virš vandeningojo sluoksnio kraigo. Vietomis vanduo be spūdžio. Vandeningojo sluoksnio pjezometriniai lygiai dažniausiai nusistovi 4–8 metrų gylyje nuo žemės paviršiaus, o Apaščios, Įstro, Lėvens ir kitų upių slėniuose gręžiniai fontanuoja. Vandens mineralizacija siekia 2,8 g/l; vandens soties kalcio sulfatu deficitas siekia 1,5 g/l; vanduo agresyvus gipsui. Kupiškio-Suosos vandeningąjį sluoksnį sudaro plyšiuotas, kaverningas dolomitas su domerito, kai kur – su sukarstėjusio gipso tarpsluoksniais. Dažniausiai vandeningojo sluoksnio storis – 20–23 metrai. Vanduo spūdinis, spūdis kinta nuo 9–10 iki 15–70 metrų virš vandeningojo sluoksnio kraigo. Vandens pjezometrinis lygis dažniausiai nusistovi 2– 6 metrų gylyje nuo žemės paviršiaus, upių slėniuose gręžiniai kai kur fontanuoja. Vanduo dažniausiai gėlas (mineralizacija – 0,3–0,4 g/l), o ten, kur pjūvyje išplitęs gipsas, mineralizuotas (mineralizacija siekia 2,4– 2,5 g/l). 8.
16. Apibendrinant karstinio rajono hidrogeologines sąlygas, pažymėtina, kad jam būdingas aukštas gruntinio ir spūdinio vandens lygis, dideli prekvarterinių vandeningųjų sluoksnių spūdžiai, geri prekvartero vandeninguosius sluoksnius sudarančių uolienų filtraciniai parametrai, karstinis vanduo dažniausiai nėra visiškai įsotintas kalcio sulfatu, agresyvus gipsui, todėl karsto vystymasis yra neišvengiamas.
17. Karstiniame rajone paplitusios tiek paviršinės (įslūgos, muldos, įsmukos, smegduobės ir kita), tiek požeminės (dėl vandens tirpinamojo poveikio paplatėję plyšiai, kanalai, tuštumos, urvai ir kita) karstinės formos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad: 9.
18. Daugiausia pasitaiko smegduobių: 2005 m. rugpjūčio 1 d. jų skaičius viršijo
19. Karstiniame rajone paplitusios įvairaus morfologinio tipo, dydžio, gylio ir amžiaus smegduobės. Dažniausiai jos apvalios ar ovalios, 10–20 metrų skersmens, iki 5 metrų gylio, lėkštės ar dubens, rečiau – piltuvo formos. 9.
20. Biržų ir Pasvalio miestai yra labai nepastovioje ir nepastovioje bei nepakankamo pastovumo karsto atžvilgiu zonose. 9.
21. Karstiniai procesai ir reiškiniai Biržų rajono savivaldybėje išplitę 423 kv. kilometrų plote, jos vakarinėje dalyje. Čia labai nepastovūs ir nepastovūs karsto atžvilgiu plotai užima 8 kv. kilometrus, nepakankamo pastovumo – 66 kv. kilometrus, o sumažėjusio pastovumo – 27 kv. kilometrus.
22. Pastaraisiais dešimtmečiais gerokai suaktyvėjo karstiniai procesai, jie sparčiau vystosi. Gipso cheminės denudacijos monitoringo duomenys rodo, kad 1994–2000 metais, palyginti su 1962–1979 metų laikotarpiu, gipso cheminės denudacijos greitis buvo 30 procentų didesnis. Ir vėlesniais metais (duomenys iki 2005 metų įskaitytinai) gipso cheminės denudacijos greitis gerokai viršijo vidutinį.
23. Pastaraisiais dešimtmečiais vis dažniau atsiveria ir karstinės įgriuvos, ypač labai sukarstėjusiuose karstinio rajono plotuose.
24. Vykdant Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1999 m. liepos 19 d. potvarkį Nr. 316 „Dėl darbo grupės sudarymo“, 1999 metais buvo parengta Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimo programa, kurios santrauka patvirtinta aplinkos ministro 2000 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 72 „Dėl Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 19-472).
25. 2003 metais buvo parengtas Pasvalio miesto inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimo projektas. Vykdant šį projektą, 2003–2005 metais buvo atlikti šie inžineriniai geologiniai tyrimai: 13.
26. surinkta, įvertinta, susisteminta ir apibendrinta archyvinė detalių inžinerinių geologinių tyrimų medžiaga; 13.
27. atlikta rastrinio vaizdo (aerofoto žemėlapiai M 1:5000) kompiuteryje analizė; 13.
28. lauko inžinerinių geologinių tyrimų srityje: 13.3.
29. atlikti maršrutiniai geologiniai ir karstologiniai tyrimai; 13.3.
30. aprašytos pastatų deformacijos; 13.3.
31. atlikti geofiziniai elektrotomografiniai tyrimai; 13.3.
32. išgręžti inžineriniai geologiniai gręžiniai ir juose atlikti hidrogeologiniai tyrimai; 13.3.
33. paimti gruntų, uolienų bandiniai, vandens mėginiai ir atlikti jų laboratoriniai tyrimai; 13.3.
34. įrengtas požeminio vandens monitoringo gręžinių tinklas ir kita.
35. Nuo 2004 metų pradėtas vykdyti projektas „Suaktyvėjusio karstinio proceso Biržų rajone geologiniai tyrimai“. 2004–2005 metais Biržų rajono savivaldybės administracijos nurodytose vietose (8-ios gyventojų namų valdos ir 3 kelių ruožų atkarpos) buvo atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai, įvertintos namų valdų inžinerinės geologinės sąlygos ir karsto grėsmė pastatams. 2005–2006 metais projektas buvo tęsiamas. Atlikti inžineriniai geologiniai tyrimai dar 9-iose Biržų rajono savivaldybės nurodytose gyventojų namų valdose. III. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI ir ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
36. Pagrindinis šios Programos tikslas – Biržų ir Pasvalio miestų teritorijų kokybės ir tinkamumo ūkinei ar kitai veiklai karstinių reiškinių vystymosi požiūriu diferencijuotas nustatymas, ekologinių ir socialinių grėsmių, susijusių su karstiniais procesais ir reiškiniais, prognozavimas ir karsto grėsmės užstatytuose sklypuose Biržų rajono savivaldybėje įvertinimas.
37. Programos tikslui pasiekti nustatomi šie uždaviniai: 16.
38. Ištirti karsto vystymosi, geomorfologines, hidrologines ir hidrogeologines sąlygas. Numatomos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: 16.1.
39. inžinerinis geologinis kartografavimas; 16.1.
40. inžinerinių geologinių gręžinių gręžimas ir gręžinių žiočių absoliutus aukščių nustatymas; 16.1.
41. geofiziniai tyrimai gręžiniuose (varžų matavimai dviem skirtingo tipo ir ilgio zondais, tyrimas gama metodu ir kita); 16.1.
42. gręžinių kerno aprašymas, gruntų ir uolienų bandinių, vandens mėginių ėmimas; 16.1.
43. gruntų, uolienų ir vandens mėginių laboratoriniai tyrimai; 16.1.
44. darbuotojų mokymas, jų kvalifikacijos kėlimas karstinio proceso tyrimų srityje. 16.
45. Nustatyti karsto apraiškų rūšis, amžių, intensyvumą, išplitimo dėsningumus. Numatomos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: 16.2.
46. Biržų ir Pasvalio miestų, Biržų rajono savivaldybių miestelių, kaimų teritorijų, kur intensyviai vystosi karstas, topografinių žemėlapių M 1:5000 įsigijimas; 16.2.
47. aerofotomedžiagos dešifravimas; 16.2.
48. rastrinio vaizdo (ortofoto žemėlapių M 1:10000) kompiuteryje analizė. 16.
49. Ištirti žemės paviršiaus ir statinių karstines deformacijas. Numatomos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: 16.3.
50. pastatų deformacijų aprašymas; 16.3.
51. antžeminiai geofiziniai tyrimai (elektrinė tomografija ir kiti sekliosios geofizikos metodai); 16.3.
52. technogeninės situacijos įvertinimas. 16.
53. Nustatyti Biržų ir Pasvalio miestų, Biržų rajono savivaldybės gyventojų namų valdų, labiausiai paveiktų suaktyvėjusio karstinio proceso (pagal Biržų rajono savivaldybės suderintą sąrašą), geologinę sandarą, įvertinti inžinerinį geologinį pjūvį sudarančių gruntų ir uolienų fizines ir mechanines savybes. Numatomos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: 16.4.
54. inžinerinių geologinių gręžinių gręžimas ir gręžinių žiočių absoliutus aukščių nustatymas; 16.4.
55. antžeminiai geofiziniai tyrimai (elektrinė tomografija ir kiti sekliosios geofizikos metodai). 16.
56. Nustatyti požeminio vandens cheminę sudėtį, korodavimo aktyvumą betonui ir agresyvumą gipsui, vandens lygio režimą, sąveiką su paviršiniu vandeniu, požeminių srautų kryptis, hidrotechnikos statinių poveikį. Numatomos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: 16.5.
57. požeminio (karstinio) vandens gręžinių monitoringo tinklo įrengimas Biržų mieste; 16.5.
58. hidrogeologiniai tyrimai gręžiniuose; 16.5.
59. programinės įrangos vandens soties kalcio sulfatu deficitui nustatyti įsigijimas. 16.
60. Įvertinti naujų karstinių deformacijų atsiradimo galimybę, prognozuoti galimą jų pobūdį žemės paviršiuje ir pastatų pamatuose. Šiam uždaviniui įgyvendinti numatomos priemonės: 16.6.
61. programinės įrangos, skirtos karstinės įgriuvos kritiniam spinduliui ir karstinės tuštumos matmenų didėjimui apskaičiuoti, sukūrimas; 16.6.
62. naujos geofizinės įrangos Šiaurės Lietuvos karstinio rajono inžineriniams geologiniams tyrimams atlikti įsigijimas. 16.
63. Parengti ataskaitas apie atliktų inžinerinių geologinių tyrimų rezultatus. Numatomos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: 16.7.
64. karsto intensyvėjimo (dėl gamtinių veiksnių pokyčių ir ūkinės veiklos) galimybės įvertinimas; 16.7.
65. statybinės patirties ir inžinerinių geologinių prielaidų prieškarstinių priemonių taikymui įvertinimas; 16.7.
66. surinktos archyvinės medžiagos, lauko ir laboratorinių tyrimų duomenų sisteminimas, analizė, vertinimas, išvadų ir pasiūlymų parengimas. 16.
67. Informuoti visuomenę apie inžinerinių geologinių tyrimų rezultatus. Numatomos priemonės šiam uždaviniui įgyvendinti: 16.8.
68. informacinio leidinio (leidinių) apie Biržų ir Pasvalio miestų inžinerines geologines sąlygas parengimas; 16.8.
69. seminarų (dviejų) organizavimas Biržų ir Pasvalio rajonų savivaldybių administracijų darbuotojams ir šių rajonų savivaldybių gyventojams. IV. LAUKIAMI REZULTATAI
70. Įvykdžius šioje Programoje numatytus uždavinius: 17.
71. Biržų ir Pasvalio miestų teritorijos bus diferencijuotos kartografiniu būdu į skirtingo pavojingumo karsto atžvilgiu plotus. 17.
72. Bus apibūdintos kiekvieno išskirto ploto inžinerinės geologinės sąlygos, nustatyti statinių projektavimui privalomi geotechniniai ir hidrogeologiniai parametrai. 17.
73. Biržų ir Pasvalio miestų teritorijos bus suskirstytos pagal karstinių procesų ir reiškinių prognozuojamas grėsmes, atsižvelgiant į laikinąjį Lietuvos Respublikos standartą 1 LST L ENV 1997-1:2001 „Eurokodas
74. Geotechninis projektavimas. 1 dalis. Bendrosios taisyklės“. 17.
75. Bus parengtos rekomendacijos ir siūlymai, kaip įvertinti karstinių procesų ir reiškinių požiūriu Biržų ir Pasvalio miestų teritorijose esančių statinių normatyvinę būklę. 17.
76. Bus parengti siūlymai, kaip rengti Biržų ir Pasvalio miesto teritorijų planavimo dokumentus atsižvelgiant į valstybės paramą už patirtą žalą ir nuostolius dėl su karstiniu procesu susijusių ekstremalių situacijų. 17.
77. Bus parengti siūlymai dėl prieškarstinių priemonių diferencijuoto taikymo atsižvelgiant į minėtų miestų teritorijų sukarstėjimo laipsnį, užtikrinant pastatų tvirtumą per jų naudojimo normatyvinę trukmę. 17.
78. Atsiras galimybė įvertinti užstatytų sklypų Biržų rajono savivaldybėje stabilumą ir juose esančių statinių tvirtumą. 17.
79. Bus parengti siūlymai draudimo įmonėms, kaip diferencijuotai nustatyti statinių ir žemės naudmenų draudimo sąlygas. 17.
80. Bus modernizuota karstinių reiškinių geofizinių tyrimų metodologija ir įdiegta atitinkama aparatūra. 17.
81. Sustiprės Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Lietuvos geologijos tarnyba) instituciniai gebėjimai karstinių procesų ir reiškinių tyrimų srityje. V. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
82. Programos veiksmingumas vertintinas pagal šiuos kriterijus: 18.
83. ištirtų (kartografuotų) teritorijų plotas (kv. kilometrais); 18.
84. kiek nustatyta vietovėje karsto apraiškų; 18.
85. kiek aprašyta pastatų deformacijų; 18.
86. kiek išgręžta inžinerinių geologinių gręžinių; 18.
87. kiek hidrogeologinių tyrimų atlikta gręžiniuose; 18.
88. kiek įsigyta naujos geofizinės įrangos; 18.
89. kiek parengta inžinerinių geologinių tyrimų ataskaitų; 18.
90. kiek surengta seminarų ir parengta informacinių pranešimų. VI. FINANSAVIMAS
91. Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, kurios jai įgyvendinti skiriamos asignavimų valdytojui – Lietuvos geologijos tarnybai, taip pat (esant galimybei) iš tarptautinių organizacijų tam skiriamų lėšų arba kitų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
92. Šios Programos priede pateikti skaičiavimai ir lėšų poreikis jai įgyvendinti. ______________ Biržų ir Pasvalio miestų inžinerinių geologinių sąlygų įvertinimo ir suaktyvėjusio karstinio proceso Biržų rajone inžinerinių geologinių tyrimų 2007–2010 metų programos priedas LĖŠŲ POREIKIS BIRŽŲ IR PASVALIO MIESTŲ INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ SĄLYGŲ ĮVERTINIMO IR SUAKTYVĖJUSIO KARSTINIO PROCESO BIRŽŲ RAJONE INŽINERINIŲ GEOLOGINIŲ TYRIMŲ 2007–2010 METŲ PROGRAMAI ĮGYVENDINTI Eil. Nr. Programos uždavinio pavadinimas Preliminarus biudžeto lėšų poreikis, tūkst. litų 2007 metai 2008 metai 2009 metai 2010 metai
93. Ištirti karsto vystymosi, geomorfologines, hidrologines ir hidrogeologines sąlygas 281 266 28 –
94. Nustatyti karsto apraiškų rūšis, amžių, intensyvumą, išplitimo dėsningumus 50 50 – –
95. Ištirti žemės paviršiaus ir statinių karstines deformacijas 50 80 – –
96. Nustatyti Biržų ir Pasvalio miestų, Biržų rajono savivaldybės gyventojų namų valdų, labiausiai paveiktų suaktyvėjusio karstinio proceso (pagal Biržų rajono savivaldybės suderintą sąrašą), geologinę sandarą, įvertinti inžinerinį geologinį pjūvį sudarančių gruntų ir uolienų fizines ir mechanines savybes 250 250 250 250
97. Nustatyti požeminio vandens cheminę sudėtį, korodavimo aktyvumą betonui ir agresyvumą gipsui, vandens lygio režimą, sąveiką su paviršiniu vandeniu, požeminių srautų kryptis, hidrotechnikos statinių poveikį 50 50 – –
98. Įvertinti naujų karstinių deformacijų atsiradimo galimybę, prognozuoti galimą jų pobūdį žemės paviršiuje ir pastatų pamatuose – 300* – –
99. Parengti ataskaitas apie atliktų inžinerinių geologinių tyrimų rezultatus 120 20 100 –
100. Informuoti visuomenę apie inžinerinių geologinių tyrimų rezultatus 10 – 10 – Iš viso 811 1016 388 250 Bendra suma 2007–2010 metams 2465 *Lėšų poreikis turtui įsigyti. ______________