Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo Nr. priedėlis Nr. 2 LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Seimas Gedimino pr. 53, Vilnius Pareiškėjo atstovai: Seimo narys Jonas Pinskus Seimo narys Julius Veselka Ginčijamus aktus priėmusi valstybės institucija: Lietuvos Respublikos Vyriausybė Gedimino pr. 11, Vilnius PRAŠYMAS IŠTIRTI TEISĖS AKTO ATITIKIMĄ KONSTITUCIJAI IR ĮSTATYMUI 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1698 “Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui” (Valstybės žinios, 2003 m. gruodžio 30 d., Nr. 123-5628), kuriuo buvo nuspręsta pritarti akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui ir įpareigoti valstybės įmonę Valstybės turto fondą užtikrinti, kad būtų patikrinta potencialaus pirkėjo lėšų, mokamų už privatizuojamą objektą, kilmė. Kyla pagrįstų abejonių dėl šio nutarimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 ir 16 straipsniams. Abejonės grindžiamos šiais argumentais: 1. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad “viešas konkursas – tai vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas potencialiam pirkėjui, konkurso laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą didinant akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus darbo vietų minimalius reikalavimus, yra geriausi”. Šioje dalyje taip pat numatyta, kad “su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo”. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 35 punkte nustatyta, kad “vertindama pateiktus konkursinius pasiūlymus, Viešo konkurso komisija įrašo potencialius pirkėjus, kurių pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų nuo pateikto geriausio konkursinio pasiūlymo, pažymoje (...) iš eilės pagal šių nuostatų 34 punkte nurodyta tvarka nustatytus vertinimo rezultatus”. 2003 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė AB "Alita" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo viešo konkurso būdu programai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 170). 2003 m. gegužės 7 d. dalyvauti AB "Alita" privatizavimo konkurse užsiregistravo 4 dalyviai: V.Junevičiaus, V.Pečiūros, A.J.Stankevičiaus, D.Vėželio konsorciumas; L.Bosca; UAB „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“ konsorciumas; UAB „Mineraliniai vandenys“. Geriausią konkursinį pasiūlymą viešame AB “Alita” akcijų paketo pardavimo konkurse pateikė Luitigerzo Bosca – 92 200 000 Lt už AB “Alita” akcijų paketą. Atsižvelgiant į tai, 2003 m. birželio 26 d. Viešo konkurso komisija akcinėms bendrovėms “Stumbras”, “Vilniaus degtinė”, “Alita” ir “Anykščių vynas” privatizuoti (toliau - Viešo konkurso komisija) nutarė pripažinti viešo konkurso laimėtoju L.Bosca. 2003 m. birželio 30 d. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas patvirtino Viešo konkurso komisijos išvadą dėl L.Bosca pripažinimo viešo konkurso laimėtoju. Viešame konkurse dalyvavusio V.Junevičiaus konsorciumo konkursinis pasiūlymas buvo 57 055 000 Lt. Tokiu būdu skirtumas tarp geriausio konkursinio pasiūlymo ir V.Junevičiaus, V.Pečiūros, A.J.Stankevičiaus, D.Vėželio konsorciumo pasiūlymo sudarė 35 145 000 Lt. Tai sudaro beveik 38 procentų kainos skirtumą tarp nurodytų konkurso dalyvių – t. y. daugiau nei dvigubai negu numatyta Privatizavimo įstatyme. 2003 m spalio 14 d. Valstybės įmonės Valstybės turto fondas generalinio direktoriaus įsakymu Nr. IV-266 panaikinti viešo konkurso rezultatai ir pavesta Viešo konkurso komisijai derėtis dėl AB "Alita" akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu (šis sprendimas buvo pripažintas neteisėtu 2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2006 pagal ieškovo L. Bosca ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl sprendimo pripažinimo nepagrįstu ir nesąžiningu bei nuostolių atlyginimo). 2003 m. spalio 22 d. Valstybės įmonė Valstybės turto fondas pakvietė V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumą derėtis dėl AB “Alita” akcijų paketo pardavimo, 2003 m. lapkričio 10 d. buvo parafuotas sutarties projektas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių AB “Alita” akcijų paketo pirkimo-pardavimo, o 2003 m. lapkričio 27 d. Privatizavimo komisija pritarė sandorio projektui. 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į minėtą Privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimą (protokolas Nr. 55
(350), priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo pritarė akcinės bendrovės "Alita" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad (...) žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas). Yra pagrindo manyti, kad 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1698 “Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui” buvo pritarta sandoriui, sudarytam nesilaikant imperatyvių Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų reikalavimų. Pažymėtina, jog sandoris, kuriam buvo pritarta ginčijamu teisės aktu, laikytinas sudėtine jo dalimi. Tokia teisinė situacija, kai institucijos priimtas teisės taikymo aktas prieštarauja tos pačios institucijos anksčiau priimtam teisės norminiam aktui teisinėje valstybėje yra netoleruotina. Maža to, konstitucinio teisinės valstybės principu pažeidimu neabejotinai laikytina situacija, kai žemesnės galios teisės taikymo aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės norminiam aktui. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 “Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui” gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio reikalavimams. 2. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad “Vyriausybės nutarimai privatizavimo klausimais, priimti vadovaujantis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, yra privalomi valstybės bei privatizavimo institucijoms”. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 28.11 punkte nustatyta, kad Viešo konkurso komisija gali atmesti gautą potencialaus pirkėjo paraišką, jeigu “Turto fondas iš atitinkamų Lietuvos ar užsienio valstybės institucijų gavo raštišką informaciją apie potencialaus pirkėjo nepatikimumą. Jeigu potencialus pirkėjas yra fizinių ar (ir) juridinių asmenų grupė ir nustatoma, kad bent vienas grupės asmuo yra nepatikimas, teisės dalyvauti viešame konkurse netenka visa grupė”. Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti (toliau – Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. X-241 “Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo” 2006 m. spalio 26 d. patvirtino tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad AB “Alita” privatizavimo proceso eigoje teisę susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turėjo tik ribotas skaičius Valstybės įmonės Valstybės turto fondas darbuotojų. Nustatyta, kad nė vienas iš Viešo konkurso komisijos narių, taip pat Valstybės įmonės Valstybės turto fondas direktorius tokios teisės neturėjo. Atsižvelgiant į tai, sprendimų dėl AB “Alita” privatizavimo priėmimo metu negalėjo būti užtikrinti Privatizavimo nuostatų 28.11 punkto reikalavimai, susiję su viešame konkurse dalyvaujančių asmenų patikimumu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad “valstybės pareigūnų (...) įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai - tai ir pareigos, kurias valstybės pareigūnai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos” (2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pažymėtina, kad tiek Valstybės įmonė Valstybės turto fondas, tiek Viešo konkurso komisija akcinėms bendrovėms “Stumbras”, “Vilniaus degtinė”, “Alita” ir “Anykščių vynas” privatizuoti neįgyvendino jiems įstatyme nustatytos pareigos tikrinti viešo konkurso dalyvių patikimumą. Dėl šios priežasties jų priimti sprendimai bei veiksmai, susiję su AB “Alita” akcijų paketo privatizavimu (įskaitant 2003 m. spalio 22 d. Valstybės įmonės Valstybės turto fondo pakvietimą V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumo derėtis dėl AB “Alita” akcijų paketo pardavimo) laikytini neteisėtais. Pagal bendrą teisės principą iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur). Todėl tiek 2003 m. lapkričio 27 d. Privatizavimo komisijos sprendimas pritarti sandorio projektui, tiek jo pagrindu priimtas ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo pritarta akcinės bendrovės "Alita" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, laikytini teisės taikymo aktais, prieštaraujančiais įstatymui. Pažymėtina, jog priešingas teisės aiškinimas neįmanomas, nepažeidžiant atsakingo valdymo principo, kuris yra sudėtinė konstitucinio teisinės valstybės principo dalis. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 “Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui” prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsniui. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 106 straipsnio 3 dalimi, prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 “Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektui” neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 ir 16 straipsniams.