LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL INFORMACIJOS APIE EUROPOS SĄJUNGOS SANGLAUDOS FONDO TEIKIAMĄ PARAMĄ VIEŠINIMO LIETUVOJE STRATEGIJOS PATVIRTINIMO 2006 m. spalio 25 d. Nr. 1K-356 Vilnius Vadovaudamasis Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 (Žin., 2001, Nr. 74-2596; 2004, Nr. 103-3777), 4.16 ir 4.18 punktais, tvirtinu Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo Lietuvoje strategiją (pridedama). FINANSŲ MINISTRAS ZIGMANTAS BALČYTIS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K-356 INFORMACIJOS APIE EUROPOS SĄJUNGOS SANGLAUDOS FONDO TEIKIAMĄ PARAMĄ VIEŠINIMO LIETUVOJE STRATEGIJA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo Lietuvoje strategija (toliau vadinama – viešinimo strategija) nustato informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo (toliau vadinama – Sanglaudos fondas) teikiamą paramą ir suteiktos paramos viešinimo tikslus, uždavinius bei principus, informacijos apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo priemones (toliau vadinama – informacijos viešinimo priemonės) ir Sanglaudos fondo paramą administruojančių institucijų bei galutinių paramos gavėjų funkcijas informuojant visuomenę apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą Lietuvai.
2. Viešinimo strategija parengta atsižvelgiant į Europos Tarybos 1994 m. gegužės 16 d. reglamentą Nr. 1164/94, įsteigiantį Sanglaudos fondą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 14 skyrius, 1 tomas, p. 9), Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamentą Nr. 1264/1999, iš dalies pakeičiantį Europos Tarybos reglamentą Nr. 1164/94, įsteigiantį Sanglaudos fondą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 14 skyrius, 1 tomas, p. 73), ir Europos Tarybos 1999 m. birželio 21 d. reglamentą Nr. 1265/1999, iš dalies pakeičiantį Europos Tarybos reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 14 skyrius, 1 tomas, p. 78), Europos Komisijos 2004 m. balandžio 1 d. reglamentą Nr. 621/2004, nustatantį Tarybos reglamento (EB) Nr. 1164/94 įgyvendinimo taisykles dėl informavimo ir viešumo priemonių, susijusių su Sanglaudos fondo veikla (OL 2004 m. specialusis leidimas, 14 skyrius, 2 tomas, p. 15).
3. Viešinimo strategiją, informuodamos visuomenę apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą Lietuvai ir viešindamos suteiktos paramos rezultatus, atsižvelgdamos į Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. 1026 (Žin., 2001, Nr. 74-2596; 2004, Nr. 103-3777) nuostatas, įgyvendina Sanglaudos fondo paramą administruojančios institucijos: vadovaujančioji institucija, tarpinės institucijos, įgyvendinančiosios institucijos (toliau vadinama – institucijos) ir galutiniai paramos gavėjai.
4. Reikalavimai informacijos viešinimo priemonėms, kurių turi laikytis institucijos ir galutiniai paramos gavėjai, viešindami informaciją apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą ir Sanglaudos fondo finansuojamus projektus, ir jų įgyvendinimo planavimo tvarka pateikti Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1043 (Žin., 2006, Nr. 114-4351).
5. Viešinimo strategijoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 71-1706; 2006, Nr. 32-3254) ir Sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse vartojamas sąvokas. II. ESAMOS SITUACIJOS ĮVERTINIMAS I. ESAMOS SITUACIJOS APŽVALGA
6. 2000–2004 m. Lietuva lėšų transporto ir aplinkos apsaugos sektoriaus projektams įgyvendinti gavo iš Europos Sąjungos pasirengimo narystei struktūrinės politikos programos (toliau vadinama – ISPA). Minėtuoju periodu buvo patvirtinti ir pradėti įgyvendinti 32 projektai. Apie šiuos projektus buvo informuojama vadovaujantis Europos Bendrijų ir Lietuvos Respublikos finansinių memorandumų dėl ISPA paramos skyrimo projektams nuostatomis.
7. Nuo 2000 m. Lietuvoje buvo naudojamos standartizuotos su Europos Komisijos rekomendacijomis suderintos informacijos viešinimo priemonės. ISPA programai užbaigti Lietuvoje buvo paruoštas leidinys lietuvių ir anglų kalbomis, reklaminiai stendai ir videofilmas apie ISPA suteiktą paramą Lietuvai, apie jos administravimo sistemą bei projektų įgyvendinimą.
8. 2004–2006 m. Europos Sąjungos ISPA paramą Lietuvai pakeitė Sanglaudos fondo parama. Sanglaudos fondo lėšomis lygiomis dalimis finansuojami dviejų sričių – transporto ir aplinkos apsaugos – infrastruktūros plėtros projektai, projektų grupės, projekto etapai, schemos ir techninės paramos priemonės (toliau vadinama – projektai). Skirtingai nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo paramos lėšos negali būti perskirstomos tarp sričių ir yra skiriamos iš anksto su Europos Komisija suderintiems atskiriems projektams, atitinkantiems ilgalaikius Lietuvos tikslus ir Europos Sąjungos politikos gaires transporto plėtros ir aplinkos apsaugos srityse.
9. 2004–2006 m. spalio mėnesį Sanglaudos fondo parama skirta 20 projektų: 10 transporto projektų, 9 aplinkos apsaugos projektams ir 1 techninės paramos projektui. Apie 2000–2006 m. pradėtus įgyvendinti Sanglaudos fondo projektus informuojama įgyvendinant ISPA projektams naudotas informacijos viešinimo priemones, tačiau jos nevisiškai atitinka galiojančius Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.
10. Šiuo metu institucijos ir galutiniai paramos gavėjai teikia visuomenei informaciją apie gautos Sanglaudos fondo paramos dydį, įgyvendinimo eigą, pateiktas paraiškas, tačiau neakcentuoja laukiamos paramos naudos šalies ūkiui ar suinteresuotomis visuomenės grupėmis. Informacija visuomenei teikiama institucijų interneto tinklalapiuose, tačiau aktyvi veikla viešinant Sanglaudos fondo įsisavinimą bei rezultatus nevykdoma.
11. Kadangi informavimo apie Sanglaudos fondo paramą funkcija institucijoms yra nauja, jaučiama tarpinstitucinio bendradarbiavo stoka, ribotas institucijų bendradarbiavimas su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, nepakankamas paramos įsisavinimo proceso eigos ir rezultatų viešinimas. Todėl būtina suderinti šiuo metu atskirai institucijų ir galutinių paramos gavėjų įgyvendinamus viešinimo ir informavimo veiksmus, suteikiant jiems bendrą turinį. II. VISUOMENĖS NUOMONĖ
12. Siekiant išsiaiškinti visuomenės nuomonę apie Sanglaudos fondą, 2006 m. sausio 12–15 d. buvo atlikta gyventojų apklausa. Visuomenės nuomonės tyrimą, respondentus atrinkęs pagal daugiapakopę tikimybinę atranką, 19 miestų ir 56 kaimuose atliko Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“. Apibendrinus tyrimo rezultatus, pateikiamos šios išvados: 12.
13. tik 15,1 procento apklaustųjų žino, kas yra Sanglaudos fondas. Daugiau jų yra tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą; 12.
14. 54 procentams respondentų nepakanka informacijos apie Sanglaudos fondo paramą Lietuvai; 12.
15. tik 24 procentai respondentų galėjo teisingai atsakyti į klausimą, kad Sanglaudos fondo paramos tikslas yra mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Europos Sąjungos valstybių narių; 12.
16. 33 procentai respondentų teigė, kad Lietuvos žmonės dar nepajuto Sanglaudos fondo paramos naudos, manančių priešingai yra 15,8 procento. Apie 51 procentą respondentų šiuo klausimu apskritai neturi nuomonės; 12.
17. kalbėdami apie ateitį, 29,6 procento respondentų mano, kad Sanglaudos fondo paramos naudą pajus jų vaikai, 33,4 procento – kad Lietuvos žmonės apskritai. Sau naudos tikisi 15,5 procento apklaustųjų, net 29,2 procento respondentų naudos sau išvis nesitiki; 12.
18. 29 procentai apklaustųjų mano, kad sprendimus dėl Sanglaudos fondo paramos priima Europos Sąjungos institucijos, daugiau kaip 53 procentai neturi nuomonės. 17,8 procento respondentų nurodo, kad šį klausimą sprendžia Lietuva; 12.
19. 34,5 procento respondentų nuomone, Sanglaudos fondo parama panaudojama neskaidriai arba neefektyviai ir tikriausiai neskaidriai arba neefektyviai. Manančiųjų priešingai yra tik 13,3 procento; 12.
20. respondentai, nurodę, kad Sanglaudos fondo parama panaudojama neskaidriai arba neefektyviai ir tikriausiai neskaidriai arba neefektyviai, minėjo šias priežastis: valdininkai dirba neskaidriai, nesilaiko moralės principų, trūksta informacijos šia tema, eiliniai piliečiai nieko negauna; 12.
21. dažniausiai respondentų minimi informacijos apie Sanglaudos fondo paramos gavimą šaltiniai yra televizija (37,6 procento respondentų), radijas (21,7 procento respondentų) ir valstybiniai laikraščiai (19,8 procento respondentų); 12.
22. 23,5 procento respondentų neteisingai nurodė, kad Sanglaudos fondo paramos sritis yra žemės ūkis. 13,7 procento apklaustųjų minėjo, kad parama skiriama keliams tvarkyti, 5,9 procento – aplinkos apsaugai; 12.
23. 85,7 procento apklaustųjų negalėjo nurodyti Sanglaudos fondo projektų pavyzdžių, o nurodžiusieji dažniausiai minėjo žemės ūkį; 12.
24. tik 2,7 procento respondentų sakė, kad visuomenė yra pakankamai informuojama apie numatomus įgyvendinti Sanglaudos fondo finansuojamus projektus. 64,9 procento apklaustųjų teigė, kad visuomenė informuojama nepakankamai arba visiškai neinformuojama. III. GRĖSMĖS, GALINČIOS TURĖTI NEIGIAMOS ĮTAKOS VIEŠINIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMUI
25. Grėsmės, į kurias reikia atsižvelgti, informuojant apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą ir projektus: 13.
26. visuomenei nėra svarbu, iš kurio Europos Sąjungos paramos šaltinio parama yra skiriama, todėl Europos Sąjungos struktūrinių fondų problemos (neigiama informacija visuomenės informavimo priemonėse, susijusi su Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama verslui, lėtu paraiškų vertinimu ir kitos) neigiamai veikia viešinamą informaciją, susijusią su visa Europos Sąjungos parama; 13.
27. visuomenės informavimo priemonėse nuolat nagrinėjant skaidrumo viešajame sektoriuje stokos ir nepakankamai kompetentingo lėšų skirstymo problemas, visuomenėje daugėja abejonių dėl Europos Sąjungos lėšų panaudojimo efektyvumo ir sėkmės. Kaip parodė apklausos, nemaža visuomenės dalis turi jau susiformavusią kritišką nuomonę apie visos Europos Sąjungos paramos įsisavinimą Lietuvoje; 13.
28. nepakankamas Sanglaudos fondo tikslų, paramos principų išaiškinimas sukelia išankstinį priešišką visuomenės nusiteikimą: kodėl pinigai nėra skiriami socialiai jautrioms problemoms spręsti (sveikatos apsaugai, pensijoms ir panašiai); 13.
29. trūksta informacijos bei aiškaus pagrindimo, kaip Sanglaudos fondas gali pagerinti socialinio ir ekonominio gyvenimo kokybę; 13.
30. kai kurie pokyčiai gali sulaukti priešiško suinteresuotų visuomenės grupių vertinimo, pavyzdžiui, netinkama sąvartyno vieta, nepakankamai aiški vandentvarkos projektų nauda. Nepakankamai viešai diskutuojama apie Sanglaudos fondo lėšomis tvarkomas aplinkos apsaugos sritis, neakcentuojama pokyčių nauda. Kadangi visuomenei aplinkos apsauga dar nėra tiek aktuali, kaip, pavyzdžiui, socialiniai klausimai, jos dėmesys labiau kreipiamas į pastarąsias problemas, kyla nepasitenkinimas dėl nepakankamo šių problemų sprendimo; 13.
31. nepalanki visuomenės nuomonė gali atsirasti dėl pavėluotai ar netinkamu būdu pateiktos informacijos apie pokyčius, susijusius su projektu (nepasitenkinimas sąvartynu, aplinkkelio statybomis ir kiti); 13.
32. nepalanki visuomenės nuomonė gali atsirasti dėl visuomenės informavimo priemonėse pateikiamos klaidingos informacijos.
33. Europos Sąjungos paramos įsisavinimo procesas iškelia į viešumą tokias problemas, kaip atsakingų valstybės, savivaldos institucijų ar jų įmonių veiklos uždarumas, nepakankamas bendravimas su visuomene, visuomenės nepasitikėjimas valdžios sprendimais.
34. Informacija, susijusi su Europos Sąjungos parama ir dokumentais, dažnai pateikiama sudėtingai, todėl visuomenei nėra lengvai suprantama.
35. Dažniausiai informacijai viešinti naudojamas ribotas visuomenės informavimo priemonių spektras, pavyzdžiui, nacionalinė spauda arba internetas, todėl dalis visuomenės neturi galimybių perskaityti, peržiūrėti ar išklausyti šią informaciją. III. ADMINISTRACINĖ STRUKTŪRA
36. Institucijų ir galutinių paramos gavėjų dalyvavimas įgyvendinant viešinimo strategiją yra būtinas, siekiant pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie Sanglaudos fondo paramos įsisavinimą Lietuvoje. Institucijos turi informaciją viešinti vieningai ir nuosekliai. Siekdamos, kad informacijos viešinimas būtų veiksmingas, institucijos turi jį planuoti, rengdamos su viešinimo strategija suderintus informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo planus, ir kasmet juos atnaujinti.
37. Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo planų rengimą nustato Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo taisyklės. Vadovaujančioji institucija rengia informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo planą metams, tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos bendrai rengia informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą sektoriui viešinimo planus metams, galutiniai paramos gavėjai – kasmet atnaujinamus informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo projektus viešinimo planus visam projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Rekomenduojamos priemonės pagal viešinimo strategijos įgyvendinimo etapus ir institucijas pateikiamos XI skyriuje.
38. Viešinimo strategijos įgyvendinimo metu, vadovaudamasi šios viešinimo strategijos 28.1–28.4 punktuose apibrėžtomis informacijos viešinimo kryptimis, kiekviena institucija atlieka šias funkcijas: 19.
39. vadovaujančioji institucija informuoja apie Sanglaudos fondo paramos administravimą ir paramos naudą valstybės mastu: teikia paramos gavimo ir įsisavinimo statistiką, aiškindama strateginį paramos administravimo pobūdį ir ilgalaikės perspektyvos naudą, siekia užtikrinti skirstymo skaidrumą, administravimo efektyvumą. Vadovaujančioji institucija inicijuoja, apibendrina ir informuoja apie paramos įsisavinimo eigą. Taip pat ji atsako už visuomenės informavimą apie Sanglaudos fondo priežiūros komiteto veiklą; 19.
40. tarpinės institucijos teikia informaciją, susijusią su jos administruojamos paramos sritimi: Aplinkos ministerija – apie paramos naudą aplinkos apsaugos srityje, Susisiekimo ministerija – apie paramos naudą transporto srityje; 19.
41. įgyvendinančiosios institucijos (Aplinkos projektų valdymo agentūra – aplinkos apsaugos srityje ir Transporto investicijų direkcija – transporto srityje) ir galutiniai paramos gavėjai informuoja apie administruojamus projektus, užtikrina informacijos apie projektų rezultatus sklaidą.
42. Didelis institucijų skaičius apsunkina jų įgyvendinamų informacijos viešinimo priemonių koordinavimą, todėl prireikus turi būti organizuojami už informavimą atsakingų institucijų darbuotojų susitikimai, kurių metu dalijamasi patirtimi, siūlomi iškilusių problemų sprendimo būdai. Nuolatiniam ryšiui palaikyti gali būti sudaroma elektroninio pašto grupė, kai atsakingi asmenys elektroniniu paštu keičiasi informacija apie informavimo ir viešinimo veiklą. IV. VIEŠINIMO STRATEGIJOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
43. Viešinimo strategijos tikslas – sistemingai ir efektyviai informuoti visuomenę apie Sanglaudos fondo paramą, suderinti institucijų įgyvendinamus informavimo veiksmus, suteikiant šių veiksmų turiniui darnumo ir nuoseklumo.
44. Viešinimo strategijos uždaviniai: 22.
45. pateikti objektyvią, aiškią ir teisingą informaciją apie projektus bei Sanglaudos fondo paramos principus; 22.
46. paprastai ir suprantamai parodyti Sanglaudos fondo paramos naudą Lietuvos ūkiui, visuomenei ir kiekvienam šalies gyventojui; 22.
47. koordinuojant institucijų ir galutinių paramos gavėjų įgyvendinamas informacijos viešinimo priemones, užtikrinti nuoseklų informacijos viešinimą laiku; 22.
48. siekti didesnio visuomenės tikėjimo priimamų sprendimų skaidrumu, įgyvendinamų projektų nauda, skatinti gyventojus palankiai priimti pokyčius, susijusius su projektų įgyvendinimu; 22.
49. skatinti institucijų dialogą su visuomene, įtraukti suinteresuotų visuomenės grupių atstovus į Sanglaudos fondo paramos įsisavinimo procesą, didinti visuomenės suvokimą apie Sanglaudos fondo finansuojamų projektų naudą. V. TIKSLINĖS AUDITORIJOS
50. Išskiriamos šios informacijos apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą Lietuvai viešinimo tikslinės auditorijos: 23.
51. visuomenė: visi Lietuvos gyventojai, kurie informuojami apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą, šios paramos naudą šalies ūkiui ir gyvenimo kokybei; 23.
52. suinteresuotos visuomenės grupės, pagal poreikį susijusios su konkrečių projektų rezultatu (apskričių, rajonų, miestų gyventojai, automobilių vairuotojai, geležinkelio paslaugų naudotojai ir kitos); 23.
53. institucijų darbuotojai, aiškinantys institucijų priimamų sprendimų skaidrumą, – jie yra svarbūs informacijos skleidėjai, privalantys žinoti bendrą su Sanglaudos fondo parama susijusią situaciją, išmanyti tikslus ir derinti tarpusavio veiksmus, siekdami efektyvaus ir koordinuoto informacijos viešinimo; 23.
54. visuomenės informavimo priemonių atstovai – žurnalistai, informuojami apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą, paramos įsisavinimo bei kontrolės procesą, vykdomų projektų naudą šalies ūkiui ir konkrečiam regionui. VI. INFORMACIJOS VIEŠINIMO KANALAI
55. Pagrindinei informacijai skleisti naudojami šie informacijos viešinimo kanalai: 24.
56. visuomenės informavimo priemonės (spauda, televizija, radijas, elektroninės visuomenės informavimo priemonės, kuriomis viešai platinama informacija): 24.1.
57. nacionalinės visuomenės informavimo priemonės, kurioms priskiriami nacionaliniai transliuotojai – laikraščiai, televizijos, radijo stotys, naujienų agentūros – ir kurios daugiausia teikia nacionalinės reikšmės informaciją; 24.1.
58. regioninėms visuomenės informavimo priemonėms priskiriami regioniniai transliuotojai – laikraščiai, televizijos ir radijo stotys. Šios visuomenės informavimo priemonės regionuose populiaresnės už nacionalines visuomenės informavimo priemones, nes jos teikia regionams aktualią informaciją; 24.1.
59. vietinėms visuomenės informavimo priemonėms priskiriami vietiniai transliuotojai – mažesnių šalies miestų laikraščiai, radijo ir televizijos stotys. Vietinės visuomenės informavimo priemonės teikia vietos (rajono, miestelio) gyventojams aktualią informaciją, todėl jos yra labiau skaitomos, žiūrimos ar klausomos nei nacionalinės visuomenės informavimo priemonės; 24.
60. elektroninės komunikacijos priemonės, internetas. Šios visuomenės informavimo priemonės dar nėra plačiai visuomenei prieinamos; 24.
61. leidinių (brošiūrų, veiklos ataskaitų), informacinės dalomosios medžiagos (lankstinukų, skrajučių), knygų platinimas viešosiose vietose, renginiuose, per paštą ir panašiai, siekiant, kad ši informacija būtų prieinama kuo didesnei visuomenės daliai; 24.
62. lauko reklamos (reklamos transliacijos videoekranuose, informacinių stendų, plakatų ir panašiai) eksponavimas viešosiose, gausiai lankomose vietose; 24.
63. tiesioginis bendravimas su V skyriuje nurodytomis tikslinėmis auditorijomis: renginiai, susitikimai, projektų pristatymai, vieši svarstymai, viešos diskusijos ir kita. VII. VIEŠINIMO STRATEGIJOS PRIELAIDOS
64. Viešinimo strategijoje vadovaujamasi šiomis prielaidomis: 25.
65. visuomenės nuomonės tyrimų duomenimis, visuomenė neskiria Sanglaudos fondų nuo Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tikėtina, kad šių skirtumų akcentavimas ir išsamus aiškinimas neduotų reikiamo efekto: tikslinei auditorijai nesvarbu, kuris iš Europos Sąjungos fondų teikia paramą, svarbiau, kad ši parama gaunama ir duoda apčiuopiamų rezultatų. Tačiau Sanglaudos fondo pavadinimas populiarinamas, jį nurodant Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo taisyklėse nustatytose informacijos viešinimo priemonėse, pagal kurias su projektais susijusioje teksto ir vaizdo informacijoje būtina nurodyti konkrečius projekto paramos šaltinius arba Sanglaudos fondo reklaminį skydelį; 25.
66. Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti Sanglaudos fondo tikslai yra labai bendro pobūdžio, dėl to jie nėra tinkami informacijai viešinti. Ši argumentacija labiau remiasi Europos Sąjungos reikalavimais nei Lietuvos, be to, nėra prioritetas Lietuvos gyventojui (pavyzdžiui, kodėl mažinami skirtumai aplinkos apsaugos ir transporto srityse, kai esama jautresnių socialinių problemų). Todėl viešinimo strategijos įgyvendinimo metu nepakanka aiškinti Sanglaudos fondo tikslus, būtina naudoti Sanglaudos fondo paramos naudą pagrindžiančius argumentus ir parodyti konkrečius Sanglaudos fondo paramos rezultatus; 25.
67. projektai yra ilgalaikiai, nacionalinės reikšmės ir skirti infrastruktūrai gerinti, todėl jų teikiama nauda nėra taip greitai pajuntama ir akivaizdi kaip tiesioginės išmokos ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama; 25.
68. paraiškas gauti Sanglaudos fondo paramą projektams įgyvendinti rengia ir gautas paramos lėšas įsisavina institucijos, įstaigos, valstybės ar savivaldybių įmonės. Pavieniai pareiškėjai paraiškų teikime nedalyvauja. Taigi informavimas ir viešinimas turi būti ne agitacinio, o šviečiamojo aiškinamojo pobūdžio.
69. Viešinimo strategijos įgyvendinimo metu svarbu parodyti Sanglaudos fondo paramos administravimo skaidrumą, pateikiant kokybišką – operatyvią ir teisingą – informaciją. VIII. VIEŠINIMO STRATEGIJOS PRINCIPAI
70. Atsižvelgiant į VII skyriuje nurodytas prielaidas, viešinimo strategija įgyvendinama vadovaujantis šiais principais: 27.
71. teikiant informaciją akcentuojama Sanglaudos fondo paramos svarba ir nauda. Sanglaudos fondo pavadinimą populiarina informacijos viešinimo priemonės (stendai, atminimo lentos, plakatai, lankstinukai ir kitos), kurios yra nustatytos Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo taisyklėse; 27.
72. pagrindinis Sanglaudos fondo tikslas – paramos nauda valstybei, ūkiui ar visuomenei – yra aiškinamas, parodant paramos teikiamą naudą kiekvienam šalies gyventojui ir siejant ją su jo gyvenimo kokybe. Ši tema būtų plėtojama, nurodant kiek įmanoma konkretesnius paramos rezultatus ir naudos pavyzdžius. Sanglaudos fondą siūloma apibūdinti kaip Europos Sąjungos paramą, skirtą Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybei gerinti transporto ir aplinkos apsaugos srityse; 27.
73. nuosekliai ir nuolat visuomenei teikiama informacija aktualiais klausimais; 27.
74. teikiama aiški, iliustratyvi informacija visuomenei, neturinčiai specialiųjų žinių. Tikslinės auditorijos apima visus Lietuvos gyventojus, todėl institucijų ir galutinių paramos gavėjų teikiama informacija turi būti aiški ir kiek įmanoma konkretesnė: teigiami pokyčiai iliustruojami tam tikrų projektų pavyzdžiais. Teikiamoje informacijoje vengtina sudėtingų terminų, specifinių formuluočių ir formalaus tono. Siekiama aiškiai susieti Sanglaudos fondo tikslus su konkrečia nauda šalies ūkiui, populiariai išaiškinti Sanglaudos fondo įtaką gyventojų gerovei; 27.
75. inicijuojami institucijų ir galutinių paramos gavėjų atstovų komentarai. Informacijos viešinimas įtvirtinamas per asmenis, su kuriais siejama Sanglaudos fondo paramos administravimo kontrolė ir kuriais pasitiki visuomenė. Vadovaujančiosios institucijos atstovas komentuoja proceso – Sanglaudos fondo administravimo, lėšų įsisavinimo – eigą, apibendrina ir vertina pažangą. Aplinkos apsaugos ir transporto sektorių Sanglaudos fondo atstovais ir komentatoriais turi būti tarpinių institucijų vadovai ar specialistai, pasitelkiami nepriklausomi minėtų sričių ekspertai; 27.
76. plėtojamas glaudus institucijų ir visuomenės bendradarbiavimas. Palaikomas dialogas su visuomene: publikuojami tyrimų duomenys, skelbiamos specialios iniciatyvos – akcijos, konkursai, kuriuose aktyviai dalyvauti kviečiamos tikslinės auditorijos, įtraukiamos nepriklausomų ekspertų nuomonės ir kita. IX. VIEŠINIMO STRATEGIJOS TURINYS I. INFORMACIJOS VIEŠINIMO KRYPTYS
77. Viešinimo strategijos įgyvendinimo metu tikslinėms auditorijoms siekiama perteikti ir įtvirtinti pagrindinį teiginį – Sanglaudos fondas: gyvenimo kokybė šiandien ir rytoj. Šis teiginys turi vyrauti institucijų ir galutinių paramos gavėjų teikiamoje informacijoje. Siekiant šiai informacijai suteikti vientisą ir darnų turinį, minėtam teiginiui įtvirtinti pasitelkiamos šios informacijos viešinimo kryptys: 28.
78. Sanglaudos fondo paramos administravimo aiškinimas; 28.
79. informavimas apie naudą šalies ūkiui; 28.
80. saugaus ir patogaus eismo temos nagrinėjimas; 28.
81. švarios ir sveikos aplinkos temos nagrinėjimas.
82. Pagal 28.1 punkte nurodytą kryptį teikiama informacija, aiškinanti Sanglaudos fondo paramos administravimo eigą, taip pat informacija, pagrindžianti Sanglaudos fondo lėšų įsisavinimo efektyvumą ir skaidrumą. Plėtojant šią informacijos viešinimo kryptį, užtikrinamas kasdieninis informacijos srautas visuomenei, kuri informuojama, kad Europos Sąjungos parama yra patikimai administruojama, ir nurodoma, kas už tai yra atsakingas.
83. Pagal 28.2 punkte nurodytą kryptį aiškinama Sanglaudos fondo nauda valstybei. Sanglaudos fondas pristatomas kaip strateginė ilgalaikė šalies investicija į aplinkos apsaugos ir transporto sektorius, kurių plėtra gerina šalies gyventojų gyvenimo kokybę ir verslo aplinką: pateikiama bendro pobūdžio informacija, kiek įmanoma aiškiau parodomas paramos poveikis šalies ūkiui, verslui ir gyventojams.
84. 28.3 ir 28.4 punktuose nurodytos informacijos viešinimo kryptys skirtos parodyti Sanglaudos fondo naudai kiekvienam šalies gyventojui transporto ir aplinkos apsaugos srityse: informuojama apie projektų tam tikroje vietovėje reikalingumą, būsimą naudą, projektų įgyvendinimo efektyvumą ir saugumą. Informacija teikiama ir tiesioginį projektų poveikį pajusiančioms suinteresuotoms visuomenės grupėms. II. VIEŠINIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO ETAPAI IR JŲ TURINYS
85. Viešinimo strategijos įgyvendinimas skirstomas į šiuos etapus: 32.
86. Sanglaudos fondo paramos skirstymo strategijos rengimo ir projektų atrankos; 32.
87. projektų rengimo; 32.3 projektų įgyvendinimo; 32.
88. projektų įgyvendinimo vertinimo.
89. 32.1 ir 32.4 punktuose nurodytų etapų metu vadovaujančioji ir tarpinės institucijos informaciją viešina valstybės mastu. 32.2 ir 32.3 punktuose nurodytiems etapams būdingas informacijos viešinimas regionuose: pagrindinis dėmesys tenka projektams, bendraujama su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, regioninėmis ir vietinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, rekomenduojamos tiesioginio bendravimo priemonės (susitikimai, pristatymai ir kitos). Šių etapų metu aktyviau veikia tarpinės ir įgyvendinančiosios institucijos, taip pat galutiniai paramos gavėjai.
90. 32.1 punkte nurodyto etapo metu vadovaujančiosios ir tarpinių institucijų įgyvendinamos informacijos viešinimo priemonės parodo, kad Sanglaudos fondo parama Lietuvoje skirstoma skaidriai ir efektyviai. Rengiami informaciniai pranešimai apie rengiamą Sanglaudos fondo paramos strategiją ir vykdomos projektų atrankos principus, organizuojamos viešos diskusijos prioritetams aptarti, teikiama bendra šviečiamojo pobūdžio informacija apie Sanglaudos fondo paramos principus.
91. 32.2 punkte nurodyto etapo metu siekiama kuo anksčiau informuoti visuomenę apie būsimus projektus ir taip parengti ją pokyčiams, kad vėliau būtų išvengta suinteresuotų visuomenės grupių nepasitenkinimo ar pasipriešinimo. Projekto įgyvendinimo etapo metu naudojamomis informacijos viešinimo priemonėmis siekiama visuomenę supažindinti su planuojamais projektais, viešai aptarti stipriąsias ir silpnąsias jų ypatybes, akcentuoti ne tik projektų reikalingumą ir ilgalaikę naudą, bet ir saugų projektų įgyvendinimą – numatytos technologinės priemonės, pasekmių valdymas ir kita. Šio etapo metu tiesiogiai bendraujama su visuomene ir pasitelkiamos įvairios vaizdo priemonės: susitikimai projektų vietose su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, regioninių ir vietinių visuomenės informavimo priemonių atstovais, vieši įgyvendinamų projektų pristatymai, diskusijos, projektų maketų ar kitos patrauklios vaizdinės medžiagos demonstravimas regionuose ir panašiai. Šio etapo metu aktyviai veikia tarpinės institucijos, būsimi galutiniai paramos gavėjai. Informacijos viešinimą valstybės mastu tęsia vadovaujančioji institucija.
92. 32.3 punkte nurodyto etapo metu tarpinės, įgyvendinančiosios institucijos ir galutiniai paramos gavėjai informuoja apie projektų įgyvendinimo eigą, pateikia atsiskaitomojo pobūdžio informaciją, prireikus tęsia susitikimus su suinteresuotomis visuomenės grupėmis ir visuomenės informavimo priemonių atstovais. Šio etapo metu teikiama atsiskaitomojo pobūdžio informacija. Visuomenė supažindinama su projektų vykdymo efektyvumu ir nauda bei lėšų naudojimu. Informacijos viešinimą valstybės mastu tęsia vadovaujančioji institucija.
93. 32.4 punkte nurodyto etapo metu, remdamosi konkrečiais rezultatais – pasiekimų apžvalgomis, Europos Sąjungos institucijų vertinimu, sėkmingai įgyvendintų projektų aprašymu, taikant lyginamąjį Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių vertinimą ir kitus, vadovaujančioji institucija ir tarpinės institucijos parodo efektyvų ir skaidrų Sanglaudos fondo paramos Lietuvoje įsisavinimą. X. VIEŠINIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
94. Institucijos ir galutiniai paramos gavėjai informacijos viešinimo veiksmus pagal 28 punkte nurodytas informacijos viešinimo kryptis planuoja rengdami informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo planus.
95. Rengdami informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo planus, institucijos ir galutiniai paramos gavėjai pasirenka informacijos viešinimo priemones ir būdus pagal institucijų kompetencijos pasiskirstymą 32 punkte nurodytais viešinimo strategijos įgyvendinimo etapais.
96. Informacijos viešinimo priemonės pagal savo formas ir tikslines auditorijas skirstomos į šias grupes: 40.
97. ryšiai su visuomenės informavimo priemonėmis: pranešimai spaudai, informacija visuomenės informavimo priemonėms, straipsniai, komentarai, interviu, trumpos spaudos konferencijos (brifingai), televizijos ir radijo reportažai, spaudos konferencijos, elektroninės komunikacijos priemonių pranešimai ir kiti; 40.
98. renginiai: viešos akcijos, projektų pristatymai, projektų įgyvendinimo eigą bei rezultatus fiksuojančių nuotraukų ar kitos vaizdinės medžiagos ekspozicijos, parodos, susitikimai su visuomene ar atskiromis visuomenės grupėmis, viešos diskusijos ir kiti; 40.
99. leidiniai: brošiūros, ataskaitos, lankstinukai, informaciniai biuleteniai, kompaktinės plokštelės ir kiti; 40.
100. reklamos priemonės: televizijos, radijo, spaudos reklama, išorės reklaminiai stendai, filmai, suvenyrai, plakatai ir kitos; 40.
101. institucijų tarpusavio bendravimas: institucijų atstovų susitikimai, institucijų darbuotojų mokymas, konsultacijos su informavimo ir viešinimo specialistais ir kitos: 40.5.
102. svarbi darbų planavimo ir informacijos viešinimo vientisumo užtikrinimo priemonė turėtų būti susitikimai, kuriuose dalyvautų už Sanglaudos fondo viešinimą atsakingi atitinkamų institucijų darbuotojai; 40.5.
103. specializuoti kursai padėtų institucijų atstovams pasiruošti konkrečiam renginiui ar bendravimui su visuomenės informavimo priemonėmis tam tikra tema: dalyvavimui debatuose, spaudos konferencijose, naujienų apie Sanglaudos fondo paramą arba projektus pristatymui, informacijos efektyviam pateikimui. Taip pat tikslinga organizuoti kursus apie reikalavimus, keliamus informacijos apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimui; 40.
104. elektroninės komunikacijos priemonės: interneto tinklalapiai, informaciniai biuleteniai, elektroniniai žaidimai, nemokamos telefono linijos ir kitos. Šiuo metu su Sanglaudos fondu susijusi informacija yra išsklaidyta visų Sanglaudos fondo administravime dalyvaujančių institucijų interneto tinklalapiuose. Siektina sutelkti visą susijusią informaciją viename Europos Sąjungos paramai skirtame interneto tinklalapyje, kuris taptų patogia informacijos paieškos erdve ir visuomenei, ir visuomenės informavimo priemonėms. Kartu taip būtų nuosekliau pereinama prie 2007–2013 metais galiosiančios Europos Sąjungos paramos administravimo sistemos; 40.
105. apklausos: visuomenės nuomonės tyrimai, kokybiniai tyrimai, atskirų visuomenės grupių apklausos. Siekiant išsiaiškinti, kokia vietos gyventojų nuomonė apie vandentvarkos projektus, apie regioninių atliekų tvarkymo centrų numatomą veiklą, kaip vertinami kelių renovacijos darbai. Siekiant išsiaiškinti paramos gavėjų nuomonę (pavyzdžiui, Lietuvos geležinkelio darbuotojai apie modernizavimui skirtas Europos Sąjungos lėšas ir panašiai), inicijuojamos suinteresuotų visuomenės grupių apklausos. Šios apklausos leistų vertinti atskirų visuomenės grupių nuomonę, o informavimas apie šių apklausų rezultatus generuotų papildomą informacijos srautą visuomenės informavimo priemonėse (televizijos, radijo reportažai, straipsniai). XI. VIEŠINIMO STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS I. SANGLAUDOS FONDO PARAMOS SKIRSTYMO STRATEGIJOS RENGIMO IR PROJEKTŲ ATRANKOS ETAPAS
106. Sanglaudos fondo paramos skirstymo strategijos rengimo ir projektų atrankos etapo metu vadovaujančioji ir tarpinės institucijos informuoja visuomenę apie Sanglaudos fondo paramos skirstymo strategijos rengimą ir išaiškina šios strategijos rengimo principus. Informacija viešinama valstybės mastu.
107. Vadovaujančioji institucija plėtoja 28.1 ir 28.2 punktuose nurodytas informacijos viešinimo kryptis, informuodama apie Sanglaudos fondo paramos skirstymo strategijos rengimą ir galutinį jos pristatymą: inicijuoja ir skelbia darbo grupių darbą, pasitarimus, kitus viešus renginius. Vadovaujančioji institucija publikuoja šviečiamojo pobūdžio informaciją apie Sanglaudos fondo paramos naudą.
108. Pagrindinės šio etapo metu teikiamos informacijos tikslinės auditorijos yra visuomenė, visuomenės informavimo priemonių atstovai ir institucijų darbuotojai.
109. Sanglaudos fondo paramos skirstymo strategijos rengimo ir projektų atrankos etapo metu rekomenduojama pasitelkti šias informacijos viešinimo priemones: susitikimus su visuomenės informavimo priemonių atstovais, viešas diskusijas su specialistais, pranešimus spaudai, straipsnius, televizijos ir radijo reportažus, diskusijas televizijos ir radijo laidose, informaciją interneto tinklalapyje, informacinius leidinius, lauko reklamą, kitą informaciją ir viešus apklausų rezultatų pristatymus.
110. Tarpinės institucijos plėtoja 28.3 ir 28.4 punktuose nurodytas informacijos viešinimo kryptis, dalyvaudamos bendruose renginiuose su vadovaujančiąja institucija: rengiami susitikimai su valstybinių ir regioninių visuomenės informavimo priemonių atstovais, viešos diskusijos su srities specialistais. Rekomenduojama tarpinėms institucijoms rengti susitikimus su galimais galutiniais paramos gavėjais. Pagrindinis tarpinių institucijų siekis – argumentuotai pagrįsti ir aiškinti probleminių sričių aktualumą visuomenei, paramos tam tikroms sritims ar konkretiems projektams reikalingumą ir panašiai.
111. Pagrindinės Sanglaudos fondo paramos skirstymo strategijos rengimo ir projektų atrankos etapo metu teikiamos informacijos tikslinės auditorijos yra visuomenė ir visuomenės informavimo priemonių atstovai.
112. Rekomenduojama naudoti šias informacijos viešinimo priemones: susitikimus su visuomenės informavimo priemonių atstovais, viešas diskusijas su specialistais, straipsnius, televizijos ir radijo reportažus, informaciją interneto tinklalapiuose. II. PROJEKTŲ RENGIMO ETAPAS
113. Projektų rengimo etapo metu tarpinės institucijos ir galutiniai paramos gavėjai pristato visuomenei projektus, planuojamą projekto įgyvendinimo eigą ir pasekmių valdymo priemones, taip užkirsdamos kelius galimai neigiamai visuomenės ar suinteresuotų visuomenės grupių reakcijai. Informacija viešinama valstybės ir regiono pagal projektų įgyvendinimą mastu.
114. Vadovaujančioji institucija tęsia informacijos viešinimą valstybės mastu, kurio metu plėtojamos 28.1 ir 28.2 punktuose nurodytos informacijos viešinimo kryptys, informuodama visuomenę apie Sanglaudos fondo lėšų administravimo eigą ir skaidrumą.
115. Pagrindinės projektų rengimo etapo metu teikiamos informacijos tikslinės auditorijos yra visuomenė ir visuomenės informavimo priemonių atstovai.
116. Rekomenduojama naudoti šias informacijos viešinimo priemones: pranešimus spaudai, interviu, informaciją interneto tinklalapyje.
117. Tarpinės institucijos plėtoja 28.3 ir 28.4 punktuose nurodytas informacijos viešinimo kryptis. Šiam etapui būdinga aktyvi prevencinė veikla, skirta suinteresuotoms visuomenės grupėms: vyrauja informavimas apie projektus regioninėmis visuomenės informavimo priemonėmis, rengiami susitikimai su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, regioninių visuomenės informavimo priemonių atstovais.
118. Siektina šio etapo metu į informacijos viešinimą įtraukti galimus galutinius paramos gavėjus, kad jie pradėtų bendradarbiauti su tam tikro miesto ar regiono gyventojais, kurių kasdienei veiklai ir gyvenimo kokybei projekto įgyvendinimo metu gali turėti įtakos įvairūs su projekto įgyvendinimu susiję pokyčiai.
119. Dalis informacijos teikiama galutinių paramos gavėjų darbuotojams: pavyzdžiui, geležinkelio darbuotojams, kelininkams, savivaldybių darbuotojams ir kitiems. Informuojama apie pokyčius, atsirasiančius dėl projektų veiklos, numatomų darbų mastą, diegiamas technologijas ir panašiai.
120. Pagrindinės projektų rengimo etapo metu teikiamos informacijos tikslinės auditorijos yra suinteresuotos visuomenės grupės, visuomenė ir visuomenės informavimo priemonių atstovai.
121. Rekomenduojama naudoti šias informacijos viešinimo priemones: susitikimus su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, informacijos teikimą nacionalinėmis ir regioninėmis visuomenės informavimo priemonėmis, straipsnių, televizijos ir radijo reportažų inicijavimą, informacijos interneto tinklalapiuose teikimą, suinteresuotų visuomenės grupių apklausas (pagal projektus). Ypač rekomenduojama naudoti ir vaizdines priemones: detaliuosius planus, projektų maketus, projektų ar jų technologijų eskizus ir kitas.
122. Projekto rengimo metu suinteresuotos visuomenės grupės yra informuojamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, atliekant poveikio aplinkai vertinimo, detalaus planavimo procedūras. III. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO ETAPAS
123. Projektų įgyvendinimo etapo metu tarpinės, įgyvendinančiosios institucijos ir galutiniai paramos gavėjai informuoja visuomenę apie projektų įgyvendinimo eigą, planuojamų rezultatų efektyvumą, saugumą ir priimamų sprendimų skaidrumą. Informacija viešinama valstybės ir regiono pagal projektų įgyvendinimą mastu.
124. Vadovaujančioji institucija tęsia informacijos viešinimą nacionaliniu mastu, kurio metu plėtojamos 28.1 ir 28.2 punktuose nurodytos informacijos viešinimo kryptys, informuodama visuomenę apie Sanglaudos fondo lėšų administravimo eigą ir skaidrumą.
125. Pagrindinės šio etapo metu teikiamos informacijos tikslinės auditorijos yra visuomenė ir visuomenės informavimo priemonių atstovai.
126. Projektų įgyvendinimo etapo metu rekomenduojama pasitelkti šias informacijos viešinimo priemones: pranešimus spaudai, interviu, informaciją interneto tinklalapyje, leidinius, Sanglaudos fondo pavadinimą populiarinančias reklamos priemones ir kitas. Siūloma inicijuoti sėkmingų projektų pristatymą, kurio metu akcentuojamas paramos tikslingumas, parodoma konkreti, įvairiapusiška nauda: naujos darbo vietos, švaresnis vanduo, atnaujinta magistralė, greitesni traukiniai ir kita. Sėkmingi projektai pristatomi visuomenės informavimo priemonėse (straipsniuose, televizijos ar radijo reportažuose ar laidose), teikiant atsakingų institucijų atstovų komentarus, galutinių paramos gavėjų pasisakymus ir vertinimus.
127. Informacija apie įgyvendinamus projektus: trumpas projektų aprašymas, skirtos paramos suma, projekto įgyvendinimo eiga, nuotraukos iš projekto įgyvendinimo vietos ir kita pateikiama institucijų ir galutinių paramos gavėjų interneto tinklalapiuose, jei juos turi.
128. Aktyviausiai informaciją viešina galutiniai paramos gavėjai, įgyvendinančiosios institucijos ir tarpinės institucijos, plėtodamos 28.3 ir 28.4 punktuose nurodytas informacijos viešinimo kryptis. Viešinimas apima informavimą apie projektus (informacinius stendus, atminimo lentas, leidinius), aktyvų darbą su regioninėmis ir vietinėmis visuomenės informavimo priemonėmis, prireikus tęsiami susitikimai su būsimais paramos rezultatų naudotojais bei suinteresuotomis visuomenės grupėmis.
129. Pagrindinės šio etapo metu teikiamos informacijos tikslinės auditorijos yra suinteresuotos visuomenės grupės, visuomenė ir visuomenės informavimo priemonių atstovai. Šios tikslinės auditorijos periodiškai informuojamos apie projekto vykdymo eigą, pasiekimus ir lėšų panaudojimą.
130. Projektų įgyvendinimo etapo metu rekomenduojama naudoti šias informacijos viešinimo priemones: susitikimus su suinteresuotomis visuomenės grupėmis ir visuomenės informavimo priemonėmis, straipsnius, reportažus, informaciją institucijų interneto tinklalapiuose, nemokamas telefono linijas, leidinius ir kitas. IV. PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO ETAPAS
131. Projektų įgyvendinimo vertinimo etapo metu vadovaujančioji ir tarpinės institucijos informuoja visuomenę apie paramos administravimo skaidrumą ir įgyvendinimo efektyvumą, pristato rezultatus. Informacija viešinama nacionaliniu ir regiono mastu pagal projektų įgyvendinimą.
132. Vadovaujančioji institucija plėtoja 28.1 ir 28.2 punktuose nurodytas informacijos viešinimo kryptis, pristatydama paramos įsisavinimo rezultatus – bendrą visos paramos įsisavinimo statistiką, sėkmingus projektus ir kitus.
133. Pagrindinės šio etapo metu teikiamos informacijos tikslinės auditorijos yra visuomenė ir visuomenės informavimo priemonių atstovai.
134. Projektų įgyvendinimo vertinimo etapo metu rekomenduojama naudoti šias informacijos viešinimo priemones: projektų pristatymus visuomenės informavimo priemonių atstovams, pranešimus spaudai, straipsnius, reportažus, informaciją interneto tinklalapyje, rezultatų ataskaitą, informaciją apie visuomenės nuomonės tyrimus, baigtų įgyvendinti projektų pristatymus renginių metu arba leidiniuose. Rekomenduojamas analitinis informacijos viešinimo priemonių turinys: rezultatų, išvadų analizė, palyginimai, komentarai.
135. Tarpinės institucijos šiame etape plėtoja 28.3 ir 28.4 punktuose nurodytas informacijos viešinimo kryptis. Tarpinės institucijos dalyvauja bendruose su vadovaujančiąja institucija renginiuose (rezultatų pristatymas susitikimuose su visuomenės informavimo priemonių atstovais ir kt.), pagal poreikį organizuoja atskirus renginius projektų įgyvendinimo proga. Komentuojamos visuomenei aktualios naujovės, paveiksiančios Lietuvos gyventojų buitį ir elgseną.
136. Pagrindinės projektų įgyvendinimo vertinimo etapo metu teikiamos informacijos tikslinės auditorijos yra visuomenė ir visuomenės informavimo priemonių atstovai.
137. Projektų įgyvendinimo vertinimo etapo metu rekomenduojama naudoti šias informacijos viešinimo priemones: susitikimus su suinteresuotomis visuomenės grupėmis, projektų pristatymus visuomenės informavimo priemonių atstovams, straipsnius, reportažus, informaciją interneto tinklalapiuose, informaciją apie žmonių, tiesiogiai pajutusių Sanglaudos fondo paramos naudą, apklausas pagal baigtus įgyvendinti projektus. XII. STEBĖSENA IR VIEŠINIMO STRATEGIJOS EFEKTYVUMO VERTINIMAS
138. Įgyvendindami viešinimo strategiją ir joje numatytas informacijos viešinimo priemones, institucijos bei galutiniai paramos gavėjai turi nuolat stebėti ir vertinti viešai platinamą informaciją, susijusią su Sanglaudos fondo parama bei su Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo lėšų įsisavinimu: 73.
139. stebėti ir kokybiškai bei kiekybiškai vertinti visuomenės informavimo priemonių pateikiamą informaciją apie Sanglaudos fondo paramos įsisavinimą. Būtina stebėti visuomenės informavimo priemonėse publikuojamą informaciją, susijusią su projektais, ją apibendrinti ir prireikus, įgyvendinant atitinkamas informacijos viešinimo priemones, į ją reaguoti. Analizuojant publikuotus pranešimus, galima atlikti kiekybinį ir kokybinį jų turinio vertinimą; 73.
140. vertinti naudojamų informacijos viešinimo priemonių efektyvumą, populiarinti Sanglaudos fondo pavadinimą Lietuvoje ir visuomenės informuotumą apie projektų tikslus bei teikiamą jų naudą; 73.3 siekiant įvertinti viešinimo efektyvumą, atlikti visuomenės nuomonės apie Sanglaudos fondo paramą tyrimus, analizuoti juos bei daryti išvadas, kuria linkme reikia sustiprinti viešinimą, skelbti rezultatus visuomenės informavimo priemonėse; 73.
141. institucijos Priežiūros komiteto nariams atsiskaito už informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo planų įgyvendinimą. Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo planų įgyvendinimo ataskaitų teikimo tvarką reglamentuoja Informacijos apie Europos Sąjungos sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo taisyklės. XIII. FINANSAVIMAS
142. Institucijos rengia kasmetinius informacijos apie Sanglaudos fondo teikiamą paramą viešinimo planus ir jiems įgyvendinti planuoja lėšas. Lėšos informacijai apie Sanglaudos fondo paramą viešinti gali būti skiriamos iš Sanglaudos fondo techninės paramos.
143. Lėšos privalomosioms informacijos viešinimo priemonėms, kurias įgyvendina galutiniai paramos gavėjai, yra įtrauktos į daugelį Sanglaudos fondo projektų. ______________