LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL ATRĖŽTŲ BIRŽIŲ TI

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS VALSTYBINĖS MIŠKOTVARKOS TARNYBOS DIREKTORIAUS ĮSAKYMAS DĖL ATRĖŽTŲ BIRŽIŲ TIKRINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO 2006 m. spalio 23 d. Nr. 38-06-G Kaunas Vadovaudamasis Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 36-06-G „Dėl miškų inventorizacijos ir apskaitos tobulinimo veiksmų ir priemonių plano įgyvendinimo“, Valstybinės miškotvarkos tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. D1-4 „Dėl Valstybinės miškotvarkos tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos ir Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 5-162), 12.4 punktu ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 5 d. įsakymo Nr. D1-408 „Dėl miškų inventorizacijos ir apskaitos tobulinimo veiksmų ir priemonių plano patvirtinimo“ nuostatas, tvirtinu Atrėžtų biržių tikrinimo metodiką (pridedama). DIREKTORIUS ANDRIUS KULIEŠIS ______________ PATVIRTINTA Valstybinės miškotvarkos tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 38-06-G ATRĖŽTŲ BIRŽIŲ TIKRINIMO METODIKA BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Atrėžtų biržių tikrinimo metodika (toliau – Metodika) taikoma tikrinant pagrindinių miško kirtimų biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybę visuose miškuose.
2. Tikrinimo tikslas yra įvertinti biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybę, biržių įvertinimo atitikimą biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių ir kitų miškų ūkinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, užtikrinti aukštą matavimo ir įvertinimo darbų kokybę, patikimą ploto ir tūrio įvertinimą, konsultuoti darbų vykdytojus, teikti pasiūlymus darbų technologijai tobulinti.
3. Biržių apmatavimas, kirstinų bei nekirstinų medžių tūrio nustatymas vykdomas vadovaujantis Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577 (Žin., 2004, Nr. 167-6157).
4. Metodiką privalo taikyti institucijos, kontroliuojančios valstybinių miškų biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybę, nepriklausomi medienos matuotojai ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos specialistai, vykdantys biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybės tikrinimą. Patikrinimų medžiaga turi būti įforminama vadovaujantis Metodikos reikalavimais.
5. Metodika rekomenduojama biržių matavimo ir įvertinimo darbų kokybę tikrinantiems miškų urėdijų specialistams.
6. Turi būti vertinama šių darbų kokybė: 6.
7. biržės linijų ir kampų matavimo, biržės ploto įvertinimo tikslumas; 6.
8. kertamų biržėse medžių aukščių, skersmenų matavimo kokybės ir medžių stiebų bendro, likvidinio iš stiebų, padarinės ir malkinės medienos tūrių pagal medžių rūšis įvertinimo tikslumas; 6.
9. paliekamų biržėse medžių aukščių, skersmenų ir bendro stiebų tūrio pagal medžių rūšis įvertinimo tikslumas. MIŠKŲ URĖDIJŲ PATEIKTŲ PAGRINDINIŲ MIŠKO KIRTIMŲ BIRŽIŲ TIKRINIMO SEKA, APIMTYS
10. Nepriklausomi medienos matuotojai (toliau – NMM specialistai) iš miškų urėdijų Valstybinei miškotvarkos tarnybai pateiktų pagrindinių miško kirtimų sąrašo (1 priedas), kasmet lapkričio mėn. visose miškų urėdijose patikrina atsitiktinai parinktą po vieną biržę iš tikrintų miškų urėdijos specialistų ir po vieną iš kitų biržių tarpo. Jei miškų urėdijos specialistai nepatikrino 5% urėdijos matuotų biržių ploto, NMM specialistai abi biržes gali rinktis atsitiktinai iš visų urėdijos matuotų biržių sąrašo.
11. Miškų urėdijos nepriklausomiems medienos matuotojams, tikrinantiems pagrindinių miško kirtimų biržių atrėžimo kokybę, pateikia šias tikrinamų biržių atrėžimo dokumentų kopijas: biržių brėžinius, medžių matavimo, kirstinų medžių numeravimo ir biržių taškavimo lapus, tūrio ir piniginio įvertinimo detalius duomenis.
12. Biržių tikrinimo metu yra kontroliuojama Metodikos 6 punkte nurodytų darbų kokybė, užpildant 2 priede pateiktus biržių tikrinimo lapus.
13. NMM specialistai kasmet iki gruodžio 1 d. pateikia Valstybinei miškotvarkos tarnybai patikrintų biržių sąrašą (1 priedas), jame nurodydami ir tikrintojo pavardę, o Valstybinei miškotvarkos tarnybai pareikalavus ir miškų urėdijose tikrintų biržių su miškų urėdijų atrėžimo dokumentų kopijomis bei NMM užpildytus biržių patikrinimo lyginamuosius žiniaraščius (2 priedas).
14. Penkios NMM specialistų patikrintos biržės tikrinamos Valstybinės miškotvarkos tarnybos (toliau – VMT) specialistų, įvertinant ploto nustatymą, skersmenų, aukščių matavimo tikslumą, medžių skirstymo į malkinius ir padarinius pagrįstumą. VMT specialistai biržes tikrinimui renkasi pagal galimybę užtikrindami visų NMM specialistų darbo kokybės įvertinimą. BIRŽIŲ MATAVIMO TIKSLUMO REIKALAVIMAI
15. NMM ir VMT specialistai biržių matavimus vykdo tikslesniu būdu nei naudotu pirminio matavimo metu: 12.
16. medžių tūris nustatomas biržes permatuojant ištisiniu matavimo būdu; 12.
17. medžių aukščių matavimui atrinktų medžių skersmuo 1,3 aukštyje matuojamas 1 mm tikslumu, o aukštis 10 cm tikslumu; 12.
18. NMM specialistai aukštumo klasę nustato vieno skaičiaus po kablelio tikslumu. 12.
19. VMT specialistai medžių tūrį nustato naudodami Nacionalinės miškų inventorizacijos tūrio skaičiavimo algoritmus. 12.
20. pagrindinio ardo vyraujančiai medžių rūšiai kiekvienoje biržėje parenkama išmatuoti ne mažiau kaip 15–20 medžių aukščių, kitiems miško elementams – 3–13 medžių priklausomai nuo jų tūrio dalies bendrame medyno tūryje: iki 5 proc. – 3 medžiai, 5,1–10 proc. – 5 medžiai, 10–20 proc. – 9 medžiai, daugiau kaip 20 proc. – 13 medžių; 12.
21. VMT specialistai medžius aukščiams matuoti atrenka sisteminiu būdu užtikrindami ne mažiau kaip 20–40 medžių pagrindinio ardo vyraujančiai medžių rūšiai ir 16 punkte nurodytą medžių skaičių kitiems miško elementams.
22. Medžių skersmens 1,3 m aukštyje matavimo vietai nustatyti tikrinimo metu naudojama 1,3 m ilgio liniuotė bei griežtai laikomasi šaknies kaklelio vietos nustatymo metodikos (3 priedas). Medžių aukštis matuojamas vadovaujantis bendraisiais medžių aukščio matavimo principais (4 priedas).
23. NMM ir VMT specialistai tikrinamus medžius žymi dažais: kirstinus padarinius – tašku, pusiau padarinius – dviem taškais, malkinius – vertikaliu brūkšniu, paliekamus biržėje medžius – horizontaliu brūkšniu. NMM ir NMI specialistai medžius žymi skirtinga spalva.
24. Įrankiai, naudojami biržėms matuoti – aukštimačiai, žerglės, juostos – reguliariai tikrinami. Įrankių tikrinimas registruojamas specialiame instrumentų patikrinimo žurnale (6 priedas). ______________ Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos 1 priedas 200___ m. atrėžtų biržių sąrašas 1.1 Atrėžtų pagrindinių miško kirtimų biržių sąrašas Urėdijos kodas Girininkijos kodas Biržės Nr. Kvartalo Nr. Ūkinės priemonės kodas Atrėžtas biržės plotas, ha Atrėžtas biržėje stiebų tūris m bendras likvidinis 1 2 3 4 5 6 7 8 Iš viso Ūkinės priemonės kodai: Kodas Ūkinės priemonės pavadinimas Kodas Ūkinės priemonės pavadinimas Kodas Ūkinės priemonės pavadinimas 110 Vėjo vartų, likvidavimas PN 118 Pavienių medžių kirtimas TN 126 Landšaftinis kirtimas 111 Plynas kirtimas 119 Plynas sanitarinis 127 Atrankinis sanitarinis 112 Atvejinis kirtimas 120 Vėjovartų likvidavimas TN 128 Biotechniniai kirtimai 113 Atrankinis kirtimas 121 Jaunuolynų ugdymas 129 Viršutinio ardo nukirtimas 114 Kirtimas iš būklės 122 Retinimas 130 Ugdymo kirtimai nevykdomi 115 Pavienių medžių kirtimas PN 123 Einamasis kirtimas 131 Sklypo išvalymas 116 Brandžių medžių iškirtimas 124 Plynas sanitarinis TN 132 Proskiebio išvalymas 117 Paskutinis atvejis 125 Rekonstrukcinis kirtimas 139 Kiti tarpinio naudojimo kirtimai 140 Kiti kirtimai 1.2 Sklypų, patenkančių į atrėžtas pagrindinių miško kirtimų biržes, sąrašas Urėdijos kodas Girininkijos kodas Biržės Nr. Kvartalo Nr. Sklypo Nr. Sklypo plotas, ha bendras (pagal miškotvarką) atrėžtas kirtimui 1 2 3 4 5 6 7 Iš viso 1.3 Atrėžtų pagrindinių miško kirtimų biržių turis pagal medžių rūšis Urėdijos kodas Girininkijos kodas Biržės Nr. Medžių rūšies kodas Atrėžtas biržėje stiebų tūris m bendras likvidinis 1 2 3 4 5 6 Iš viso Medžių rūšių kodai: Spygliuočiai Kietieji lapuočiai Minkštieji lapuočiai Kodas Medžio rūšis Kodas Medžio rūšis Kodas Medžio rūšis 110 Pušis paprastoji 210 Ąžuolas 310 Beržas 111 Pušis Bankso 220 Uosis 320 Juodalksnis 112 Pušis juodoji 230 Klevas 330 Drebulė 113 Pušis kalninė 240 Skroblas 340 Baltalksnis 120 Eglė 250 Guoba 350 Liepa 130 Maumedis 260 Bukas 360 Tuopa 140 Pocūgė 270 Skirpstas 370 Blindė 150 Kėnis 299 Kiti kietieji lapuočiai 380 Gluosnis 199 Kiti spygliuočiai 399 Kiti minkštieji lapuočiai Parengė ______________________________ (pareigos, vardas, pavardė, parašas) ______________ Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos 2 priedas ____________ miškų urėdija, ___________________ girininkija, kv. Nr. ________, skl. Nr. _____, 200 __ m. biržė, plotas ________ ha, ___________________ naudojimas, __________ kirtimų rūšis Biržės patikrinimo lyginamasis žiniaraštis Skersmuo, cm Kertami medžiai Paliekami medžiai medžių skaičius, vnt. apskaitos medžiai bendras stiebų tūris, ktm medžių skaičius, vnt. bendras stiebų tūris, ktm padarinių malkinių skaičius, vnt. vidutinis aukštis, m padarinių malkinių U T U T U T U T U T U T U T U T Miško elementas:....................; aukštumo klasė: U.........., T........... Iš viso: Iš viso: Urėdija – „U“, Tikrintojas – „T“ Pastabos:................................................................................................................................................ ............................................................................................................................................................... Tikrino: ___________________________ (pareigos, vardas, pavardė, parašas) Data:____________________ ______________ Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos 3 priedas Medžio šaknies kaklelio ir skersmens matavimo 1,3 m aukštyje vietos nustatymo principai Šaknies kaklelio vieta pušiai, beržui, ąžuolui ir kitoms medžių rūšims sausose augavietėse dažniausiai sutampa su žemės paviršiumi. Drėgnose, užmirkusiose bei pelkinėse augavietėse medžių, ypač su paviršine šaknų sistema, šaknies kaklelis dažniausiai būna iškilęs virš žemės paviršiaus 5–15 cm. Ypač aukštai (30–50 cm) gali būti iškilęs šaknies kaklelis atžalinės kilmės medžių, susiformavusių iš kelmų atžalų, taip pat medžių, augančių nusausintose augavietėse. Šaknies kaklelio vieta tokiu atveju apibūdinama staigiu stiebo išplatėjimu (1 cm/1 cm) stiebui pereinant į šaknis. Paprastai 1,3 m aukštis nustatomas pagal matuotojui matomos medžio pusės šaknies kaklelį. Medžiams, augantiems šlaite, 1,3 m aukštis nustatomas iš aukštesniosios šlaito pusės, pasvirusiems medžiams 1,3 m aukštis matuojamas toje pusėje, į kurią medis yra pasviręs. Medžiai, kurių šaknys iškilę virš žemės paviršiaus, 1,3 m aukštis matuojamas nuo šaknies kaklelio vietos. Kai medžiai išsišakoja žemiau 1,3 m nuo žemės paviršiaus, matuojami dviejų medžių skersmenys. Esant 1,3 m aukštyje žaizdai, gumbui ar sustorėjimui, deformuojančiam kamieno formą, skersmuo matuojamas aukščiau šios vietos. ______________ Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos 4 priedas Medžio aukščio matavimas Matuojant medžių aukštį vietovėje su polinkiu (a), išmatuotas vietovėje atstumas iki medžio yra transformuojamas į horizontaliąją padėtį. Linijos ilgis vietovėje (Lαal) su polinkiu al, esant baziniam horizontaliam atstumui LB, yrą lygus: Lαal = LB/cosαal. Matuojant lapuočių ir kitų medžių su suapvalinta lają aukštį (b), svarbu teisingai nustatyti viršūnės padėtį. Negalimą vizuoti į šonines atsikišusias iš lajos šakas, būtina pagal stiebo padėtį nustatyti jo viršūnę. Naudojant Vertex III aukštimatį, medžio aukštis yra automatiškai perskaičiuojamas atsižvelgiant į vietovės polinkį bei atstumą iki medžio. Matuojant palinkusį medį (c), vizavimo linijos kryptis parenkama statmena polinkiui. Tuomet yrą išmatuojama medžio aukščio projekcija (Hv) vertikalioje plokštumoje. Medžio aukštis pakoreguojamas dėl jo pasvirimo, įvertinus viršūnės nuotolį nuo pagrindo horizontalia kryptimi (Hh). Tokiu būdu medžio aukštis yra lygus: ______________ Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos 5 priedas Leistinos matavimų paklaidos Linijos ilgiui – 1%; Biržės kampui – 1 laipsnis; Biržės kampo koordinatei, išmatuotai GPS prietaisu – 2 m; Biržės plotui – 1%. ______________ Atrėžtų biržių tikrinimo metodikos 6 priedas __________________________ miškų urėdija Instrumentų tikrinimo žurnalas Instrumento pavadinimas Matavimo rezultatas Žinomas (etaloninis) dydis Matavimo paklaida Tikrinimo data Tikrinimą atliko: pareigos, vardas, pavardė, parašas absoliutinė