← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 96:2006 „VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIAI. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO 2006 m. spalio 23 d. Nr. V-877 Vilnius Siekdamas, kad teikiami į rinką vaikų tekstilės gaminiai nekeltų pavojaus vaikų sveikatai:

  1. Tvirtinu pridedamą Lietuvos higienos normą HN 96:2006 „Vaikų tekstilės gaminiai. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
  2. Pripažįstu netekusiais galios: 2.
  3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. 430 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 96:2000 „Vaikų tekstilės gaminiai. Higienos normos ir taisyklės“ (Žin., 2000, Nr. 66-1997); 2.
  4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-571 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. liepos 26 d. įsakymo Nr. 430 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 96:2000 „Vaikų tekstilės gaminiai. Higienos normos ir taisyklės“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 93-4229).
  5. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RIMVYDAS TURČINSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. V-877 LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 96:2006 „VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIAI. BENDRIEJI SVEIKATOS SAUGOS REIKALAVIMAI“ I. TAIKYMO SRITIS
  6. Ši higienos norma nustato vaikų tekstilės gaminių sveikatos saugos reikalavimus, pagrindinius sveikatos saugos rodiklius.
  7. Ši higienos norma privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, tiekiantiems į rinką naujus vaikų tekstilės gaminius, vykdantiems šių gaminių rinkos priežiūrą. II. NUORODOS
  8. Teisės aktai, į kuriuos pateikiamos nuorodos šioje higienos normoje: 3.
  9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 674 „Dėl dviračių, vaikiškų viršutinių drabužių, mokyklinių kuprinių ir portfelių su šviesą atspindinčiais elementais gamybos“ (Žin., 1995, Nr. 41-1015); 3.
  10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymas Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 59-2404). III. SĄVOKOS IR JŲ APIBRĖŽIMAI
  11. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai: I gaminių grupė – su oda tiesiogiai besiliečiantys tekstilės gaminiai, skirti vaikams iki 92 cm ūgio; II gaminių grupė – tekstilės gaminiai, kurie įprastomis dėvėjimo sąlygomis tiesiogiai liečiasi su oda; III gaminių grupė – tekstilės gaminiai, kurie dėvimi tiesiogiai nesiliečia su oda arba tik nedidelė jų dalis gali tiesiogiai liestis su oda; higroskopiškumas – medžiagos geba sugerti ore esančius vandens garus; laidumas orui – akytos medžiagos geba praleisti orą; cheminių medžiagų migravimas – cheminių medžiagų išsiskyrimas iš gaminio į aplinką; proginiai drabužiai – drabužiai, skirti trumpalaikiam dėvėjimui; vaikų tekstilės gaminiai – tekstilės gaminiai, skirti vaikams (berniukams iki 194 cm ūgio, mergaitėms iki 188 cm ūgio). IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
  12. Vaikų tekstilės gamyboje draudžiama naudoti žaliavas, kurių sudėtyje yra draudžiamų medžiagų, o ribojamų naudoti cheminių medžiagų kiekiai neturi viršyti leidžiamo lygio [3.2].
  13. Vaikų viršutiniai drabužiai – striukės, lietpalčiai, paltai – turi būti gaminami ir tiekiami į rinką tik su atšvaitais [3.1].
  14. Vaikų drabužiai negali būti pagaminti iš medžiagų su ilgais pūkais, kurie, priartinus liepsną, gali lengvai užsiliepsnoti.
  15. Vaikų tekstilės gaminiuose naudojamos virvelės turi būti tokio ilgio ir taip sukonstruotos, kad nekeltų pavojaus vaiko saugai. V. REIKALAVIMAI I GAMINIŲ GRUPEI
  16. Vaikų drabužiai (marškinėliai, šliaužtinukai, kepurės, kojinės ir pan.) bei kiti gaminiai (vystyklai, paklodės, antklodžių ir pagalvių užvalkalai ir pan.) turi būti gaminami iš gamtinių, viskozės, modalinio bei kitų pluoštų, savo savybėmis prilygstančių viskozei, modaliniam pluoštui, išskyrus proginius drabužius. Draudžiama I gaminių grupei naudoti cheminius apretus ir impregnuotas medžiagas.
  17. Vaikų drabužių priekinėje, užpakalinėje ir antkaklinėje dalyse neturi būti iškilusių spaudžių, sagų, užtrauktukų galvučių. Sagos, spaudės bei kitos 6 mm ar mažesnės detalės turi būti pritvirtintos taip, kad veikiamos 50 N jėga neatitrūktų nuo drabužio, o didesnės nei 6 mm detalės – neatitrūktų veikiant 90 N jėga.
  18. Antklodžių, pagalvių, striukių ir kitų gaminių vidiniam sluoksniui (užpildui) gali būti naudojamas gamtinis ar poliesterinis pluoštas, neapdorotas cheminėmis medžiagomis. VI. VAIKŲ TEKSTILĖS GAMINIŲ SVEIKATOS SAUGOS RODIKLIAI IR JŲ NUSTATYMO METODAI
  19. Vaikų tekstilės gaminių sveikatos saugos rodikliai turi atitikti 1 ir 2 lentelėse nustatytus dydžius. 1 lentelė. Vaikų tekstilės gaminių sveikatos saugos rodikliai ir jų leistinos normos Gaminių grupės Higroskopiškumas (proc.), ne mažiau kaip Laidumas orui (mm/s), ne mažiau kaip trikotažo kitų tekstilės gaminių I grupė 14 500 150 II grupė 10 430 100 III grupė 4 200 70 2 lentelė. Vaikų tekstilės gaminių cheminių medžiagų migravimo rodikliai ir jų leistinos normos Rodiklio pavadinimas Leidžiama norma I gaminių grupė II gaminių grupė III gaminių grupė 1 2 3 4
  20. pH vertė 4,0–7,5 4,0–7,5 4,0–9,0
  21. Formaldehido kiekis nustatant ekstrahavimo metodu (mg/kg), ne daugiau kaip 20 75 300
  22. Nusidažymo atsparumas (balais), ne mažiau kaip: vandeniui 3 3 3 prakaitui 4 3 3 sausai trinčiai 4 4 4 šlapiai trinčiai 3 3 3
  23. Sunkiųjų metalų ištraukos (mg/kg), ne daugiau kaip 4.
  24. švinas 0,2 1,0 1,0 4.
  25. kadmis 0,1 0,1 0,1 4.
  26. chromas 1,0 2,0 2,0 4.
  27. arsenas 0,2 1,0 1,0 4.
  28. nikelis 1,0 4,0 4,0 4.
  29. kobaltas 1,0 4,0 4,0 4.
  30. varis 25,0 50,0 50,0 4.
  31. gyvsidabris 0,02 0,02 0,02
  32. Cheminių medžiagų migravimo rodiklių nustatymo metodai: 13.
  33. pH vertė nustatoma pagal LST EN 1413:2000 „Tekstilė. Vandeninės ištraukos pH nustatymas“; 13.
  34. formaldehido kiekis nustatomas pagal LST EN ISO 14184-1:1999 „Tekstilės medžiagos. Formaldehido nustatymas. 1 dalis. Laisvasis ir hidrolizuotas formaldehidas (ekstrahavimo vandeniu metodas)“; 13.
  35. sunkiųjų metalų kiekis nustatomas pagal LST EN 71-3:1996 „Žaislų sauga. 3 dalis. Tam tikrų elementų migracija“.
  36. Nusidažymo atsparumo nustatymo metodai: 14.
  37. atsparumas prakaitui nustatomas pagal LST EN ISO 105-E04:1998 „Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E04 dalis. Nusidažymo atsparumas prakaitui“; 14.
  38. atsparumas trinčiai nustatomas pagal LST EN ISO 105-X12:2004 „Tekstilė. Nusidažymo atsparumo nustatymas. X12 dalis. Nusidažymo atsparumas trinčiai“; 14.
  39. atsparumas vandeniui nustatomas pagal LST EN ISO 105-E01:1998 „Tekstilės medžiagos. Nusidažymo atsparumo nustatymas. E01 dalis. Nusidažymo atsparumas vandeniui“.
  40. Tempimo bandymas detalės pritvirtinimui nustatyti atliekamas pagal LST EN 71-1:2000 „Žaislų sauga. 1 dalis. Mechaninės ir fizinės savybės“.
  41. Medžiagos degumas nustatomas pagal LST EN 1103:2006 „Tekstilė. Drabužių medžiagos. Detali degumo nustatymo procedūra“.
  42. Pluošto sudėties nustatymo tyrimai atliekami pagal: 17.
  43. LST ISO 1833:1996 „Tekstilės medžiagos. Dviejų komponentų pluoštų mišiniai. Kiekybinis cheminis tyrimas“; 17.
  44. LST ISO 5088:1996 „Tekstilės medžiagos. Trijų komponentų pluoštų mišiniai. Kiekybinis cheminis tyrimas“; 17.
  45. Tekstilės pluoštų mišinių kiekybinės analizės techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 440 (Žin., 2000, Nr. 10-246).
  46. Virvelių ilgis vaikų drabužiuose nustatomas pagal Lietuvos standartą LST EN 14682:2005 „Vaikų drabužių sauga. Virvelės ir įveriamos virvelės vaikų drabužiuose. Techniniai reikalavimai“. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.