LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS IŠVADA DĖL TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADOS DOKUMENTŲ

(4)2006 m. lapkričio 15 d. Nr. 38 Vilnius Priedas prie 2006-11- 15 Komiteto posėdžio protokolo Nr.38 Komiteto posėdyje dalyvavo: Jonas Jagminas, Komiteto pirmininkas; Komiteto nariai:Virginija Baltraitienė, Violeta Boreikienė Danutė Bekintienė, Valentinas Bukauskas, Liudvikas Sabutis, Valdemar Tomaševski, Antanas Valionis, Romas Venclovas. Kviestieji asmenys: Veronika Karklelienė, Lietuvos archyvų departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja; Komiteto patarėjai: Algirdas Astrauskas, Danutė Budzienė, Bronius Kleponis, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Seimo teisės departamentas

1. Projekto 2 straipsniu pildomo Dokumentų ir archyvų įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamas agentūrinės operatyvinės informacijos sąvokos apibrėžimas. Tačiau neaišku kokiu tikslu yra teikiamas šios sąvokos išaiškinimas, nes nei projekto tekste, nei galiojančiame Įstatyme ši sąvoka nevartojama. Galiojančio Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje yra vartojama “agentūrinės informacijos” sąvoka, tačiau pakeitus šią dalį, minėtos sąvokos neliktų.
2. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta, kad dokumentai turi būti rengiami laikantis teisės norminiuose aktuose atitinkamiems dokumentams nustatytų reikalavimų. Dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos archyvų departamentas. Projekto 4 straipsnio keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad “sprendimą dėl valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, nevalstybinės organizacijos, privataus juridinio asmens veiklos dokumentų naikinimo ar jų saugojimo terminų pratęsimo priima vadovas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus”. Tokia nuostata suponuoja, kad dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus reglamentuos dviejų institucijų priimti nevienodą teisinę galią turintys teisės aktai. Siekiant išvengti teisės normų aiškinimo bei taikymo painiavos, minėtas normas reikėtų tarpusavyje suderinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad priėmus minėtą projekto nuostatą, reikėtų keisti ir kitus įstatymus, kuriuose yra nuostatos, kad dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendruosius reikalavimus nustato Lietuvos archyvų departamentas. Pavyzdžiui, Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Notariato įstatymą ir kt.
3. Projekto 4 straipsnio keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įvardinami Nacionalinio dokumentų fondo ypatingajai daliai priklausantys dokumentai, kurie negali būti naikinami – tai buvusių SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) padalinių, veikusių Lietuvoje nuo 1940 m. iki 1991 m., Lietuvos SSRS vidaus reikalų ministerijos (nuo 1946 m. iki 1954 m.) ir kitų Lietuvos teritorijoje veikusių SSRS specialiųjų tarnybų dokumentai, taip pat Lietuvos komunistų partijos ir Lietuvos SSRS veikusių valstybės įstaigų, įmonių ir organizacijų buvusių slaptųjų (pirmųjų) skyrių dokumentai. Iš šios nuostatos neaišku kokiais kriterijais vadovaujamasi prie draudžiamų naikinti Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų priskiriant tik dalį šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įvardinamų Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų. Ši nuostata suponuoja, kad visi kiti dokumentai gali būti naikinami. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje minimi “kitų Lietuvos teritorijoje veikusių SSRS specialiųjų tarnybų dokumentai” Pažymėtina, kad Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nėra išskirta tokia dokumentų kategorija, todėl neaišku kokie dokumentai jai priklauso. Taip pat reikėtų patikslinti projekto 4 straipsnio pavadinimą – po žodelio “ir” reikėtų įrašyti žodį “straipsnio”.
4. Projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi pateikta redakcija leidžia manyti, kad ši dalis yra speciali šio straipsnio 5 dalies atžvilgiu, t.y. nustato atvejus, kai 5 dalis netaikoma. Joje nustatyta, kad “priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų, išvardytų šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, yra neribojamas”. Taigi, siūloma projekto nuostata suponuoja, kad susipažinti su dokumentais (informacija apie asmenis, agentūrine operatyvine informacija, kurioje yra asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenys, taip pat duomenys apie šių asmenų verbavimą ir naudojimą, jų surinkti duomenys ir kiti duomenys apie asmenis, gauti taikant operatyvinės veiklos priemones ir metodus), nepriklausomai nuo jų fiksavimo būdo, turinio (laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, ir kt.) ir kuriose gali būti informacijos apie asmens privatų gyvenimą gali bet koks asmuo (neprivalantis nurodyti susipažinimo su dokumentais priežasčių) be to asmens sutikimo. Konstitucijos 22 straipsnyje nustatyta: "Žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas. Asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu, telegrafo pranešimai ir kitoks susižinojimas neliečiami. Informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą”. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Privatus žmogaus gyvenimas - tai individo asmeninis gyvenimas: gyvenimo būdas, šeimyninė padėtis, gyvenamoji aplinka, santykiai su kitais asmenimis, individo pažiūros, įsitikinimai, įpročiai, jo fizinė bei psichinė būklė, sveikata, garbė, orumas ir kt. Pažymėtina, kad žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti. Pagal Konstituciją riboti (o ne jas paneigti) konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). Įstatymų leidėjui reguliuojant žmogaus ir valstybės santykius kyla pareiga paisyti visų konstitucinių vertybių pusiausvyros (pvz. Konstitucijos 25 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisę į informaciją). Ši projekto nuostata taip pat diskutuotina pagal jų santykį su šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 2.23 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad “Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. Po asmens mirties tokį sutikimą gali duoti jo sutuoktinis, tėvai ar vaikai.” Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme, kurio tikslas ginti žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo teisę ryšium su asmens duomenų tvarkymu, taip pat įtvirtinta asmens teisė nesutikti, kad būtų tvarkomi to asmens duomenys (tvarkymo sąvoka apima duomenų naudojimą ir jų paskelbimą). Pagal šiuos įstatymus tokio pobūdžio informacijos skelbimas nėra apribotas terminais, tačiau įtvirtina reikalavimą dėl asmens sutikimo. Projekto 5 straipsnio keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad “priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra informacijos, susijusios su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, taip pat atvejais, kai nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo pareiškia savo valią dėl duomenų apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties, yra ribojamas”. Ši nuostata suponuoja, kad privatumas garantuojamas asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą ir nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjusiems asmenims pareiškusiems savo valią dėl duomenų apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties. Tačiau kartu ši nuostata pažeistų asmenų, kurie nedalyvavo SSRS specialiųjų tarnybų veikloje, tačiau buvo minimi tuose dokumentuose ar neturėjo pareigos pranešti apie bendradarbiavimą, ar, tuo labiau, nebendradarbiavo su minėtomis tarnybomis, teises. Taip pat kyla abejonių ar projekto nuostata būtų proporcinga priemonė įstatymo leidėjo siekiamam tikslui pasiekti, ar būtų išlaikyta pusiausvyra tarp visuomenės ir privačių interesų. Kita vertus, nagrinėjama projekto nuostata svarstytina ir dėl jos įgyvendinimo mechanizmo, nes asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytų į prisipažinusių asmenų įskaitą, duomenys sudaro valstybės paslaptį ir yra Valstybės saugumo departamento dispozicijoje. Taip pat projekte nėra aptarta kokia tvarka ir forma nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo gali ar privalo pareikšti savo valią dėl duomenų apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties. Tokiu būdu asmuo gali ir nežinoti, kad jis turi išreikšti tokią valią. Tikslintina formuluotė “informacija, susijusi su asmenimis”.
5. Projekto 5 straipsnio keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad priėjimo prie ribojamų dokumentų ir jų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Pažymėtina, kad Konstitucija laiduodama informacijos laisvę, kartu reikalauja, kad informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Todėl šioms nuostatoms prieštarautų ta aplinkybė, kad priėjimo prie ribojamų dokumentų ir jų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Įstatymų leidėjas, be jokių įstatyminių apribojimų deleguodamas Vyriausybei poįstatyminiu aktu nustatyti tam tikrus su žmogaus teisėmis susijusius santykius, sudarytų galimybes įtvirtinti diskriminacinį su žmogaus teisių įgyvendinimu susijusių santykių sureguliavimą. Todėl asmenys, prie kurių asmens duomenų priėjimas yra ribojamas šio projekto 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, galėtų atsidurti blogesnėje situacijoje nei asmenys prisipažinę slapta bendradarbiavę su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašyti į prisipažinusių asmenų įskaitą ir nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėję asmenys .
6. Atkreiptinas dėmesys, kad projektas įsigalios paskelbus jį “Valstybės žiniose”. Tačiau tokiu atveju dar nebus patvirtinti nei Vyriausybės nustatyti dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendrieji reikalavimai, nei priėjimo prie ribojamų dokumentų ir jų naudojimo tvarka (jeigu tokia projekto redakcija būtų priimta). Todėl svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnės įstatymo įsigaliojimo datos. Nepritarti Pritarti iš dalies Priimti domėn Priimti domėn Nepritarti Priimti domėn Priimti domėn Galiojančiame įstatyme pateikiamos taip pat ir kitos informacijos pobūdį įvardijančios sąvokos, reikalingos duomenų valdymo procesuose (pvz.Kontekstinė informacija, informacija apie asmenis, ir kt.) Projekto nuostata siejama su 14 str. 4 d. reikalavimu, todėl turėtų būti iš dalies pakeisti Lietuvos archyvų departamento patvirtinti Dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos bendrieji reikalavimai, ir dokumentų naikinimo tvarka būtų tvirtinama Vyriausybės nustatyta tvarka Komiteto 2006-11-08 posėdyje pritarta Seimo narių P.Gražulio ir P. Jakučionio pasiūlymui, tikslinančiam 14 str.4 dalies normos turinį Komitetas atsižvelgia į tai, kad jo posėdyje pritarta Seimo nario L. Sabučio pasiūlymams patobulinti svarstomą įstatymo projektą dėl aptariamos 20 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo , ir rekomenduoja jam įregistruoti pasiūlymus Seimo posėdžių sekretoriate Atsižvelgiama į Komiteto nuomonę dėl Teisės departamento išvados 1 punkto Komitetas atsižvelgia į tai, kad jo posėdyje preliminariai pritarta Seimo nario L. Sabučio pasiūlymams patobulinti svarstomą įstatymo projektą,kur suponuojama, kad bet kokia informacija apie asmenį turi būti tvarkoma ir renkama pagal asmens duomenų apsaugą garantuojančius įstatymus, ir rekomenduoja jam įregistruoti pasiūlymus Seimo posėdžių sekretoriate Komitetas atsižvelgia į tai, kad jo posėdyje preliminariai pritarta Seimo nario L. Sabučio pasiūlymams patobulinti svarstomą įstatymo projektą, nustatant pasiūlymą Vyriausybei pakankamais terminais parengti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus, ir rekomenduoja jam įregistruoti pasiūlymus Seimo posėdžių sekretoriate. Asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai, pataisos, pastabos, teiktos komitetui: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
7. Seimo narys L. Sabutis
8. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamą 20 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3 Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų, išvardytų šio Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, yra neribojamas. Priėjimas prie Nacionalinio dokumentų fondo ypatingosios dalies dokumentų reglamentuojamas šio Įstatymo 19 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka. Priėjimas prie dokumentų, kuriuose yra informacijos, susijusios su asmenimis, prisipažinusiais slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis ir įrašytais į prisipažinusių asmenų įskaitą, taip pat atvejais, kai nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo pareiškia savo valią dėl duomenų informacijos apie jį naudojimo ribojimo iki jo mirties, yra ribojamas. Priėjimo prie ribojamų dokumentų ir jų naudojimo tvarką, taip pat tvarką, pagal kurią nuo SSRS specialiųjų tarnybų nukentėjęs asmuo pareiškia valią dėl informacijos apie jį naudojimo ribojimo, vadovaudamasi šiuo ir kitais įstatymais, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.”
9. Papildyti įstatymo projektą tokiu 6 straipsniu: “6 straipsnis. Pasiūlymas Vyriausybei Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2006 m. gruodžio 31d. parengia šiam Įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus.”
10. Buvusį Įstatymo projekto 6 straipsnį laikyti atitinkamai 7 straipsniu. Pritarti Pritarti Pritarti Komiteto sprendimas: Iš esmės pritarti Teisės departamento pastaboms ir pasiūlyti Komiteto nariui L. Sabučiui įregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate pasiūlymus įstatymo projektui XP-536

(4). Priimto sprendimo argumentai: nurodyti Komiteto nuomonėje ir argumentuose dėl Teisės departamento išvados. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu - už. Komiteto pirmininkas Jonas Jagminas