LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTAT

LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS D E K R E T A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PRIIMTO LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 6, 29, 45, 46, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO GRĄŽINIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI PAKARTOTINAI SVARSTYTI 2006 m. gruodžio 1 d. Nr. 1K-813 Vilnius 1 straipsnis. Susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6, 29, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu (toliau – Įstatymas), pateiktu pasirašyti ir oficialiai skelbti, konstatuoju: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams teisingai atlyginant. Šioje Konstitucijos normoje įtvirtinti trys apribojimai valstybei: nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka; nuosavybė gali būti paimama tik visuomenės poreikiams; nuosavybė gali būti paimama tik teisingai atlyginant. Šie apribojimai užtikrina, kad valdžios institucijos negalės pažeisti Konstitucijos saugomų privačios nuosavybės savininko teisių ir be teisėto pagrindo ar neatlygintinai nusavinti privačią nuosavybę. Žemės įstatymo 45 straipsnyje konkretizuojami visuomenės poreikiai, kuriems tenkinti galima paimti privačią nuosavybę užtikrinant, kad procesas vyks įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant. Šiame straipsnyje įvardijami konkretūs visuomenės poreikiai, kurių sąrašas yra baigtinis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nurodė, kad visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimama nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Paimant nuosavybę visuomenės poreikiams turi būti siekiama pusiausvyros tarp įvairių visuomenės bei jos narių teisėtų interesų. Visuomenės poreikiai, kuriems tenkinti gali būti paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad visuomenės poreikiu, kuriam tenkinti gali būti paimama žemė iš privačios žemės savininkų, yra „bendram (viešam) naudojimui, įskaitant kapinių priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybą ir eksploataciją“. Toks visuomenės poreikio apibrėžimas – bendram (viešam) naudojimui reikalingų objektų statyba ir eksploatacija – yra ypač nekonkretus ir aiškiai neišreiškia visuomenės poreikio konkrečiam nuosavybės objektui. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad nuosavybė gali būti paimama „valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti“. Pagal šį punktą nuosavybės paėmimas leidžiamas valstybei svarbiems ekonominiams projektams vykdyti, darant prielaidą, kad tokie projektai visada bus skirti ir visuomenės poreikiams tenkinti. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti apribojimai nuosavybę paimti leidžia ne bet kokiems valstybės interesams ar poreikiams užtikrinti, bet tik visuomenės poreikiams tenkinti. Šiame punkte įtvirtintas tikslas, kurio siekiant leidžiama paimti privačią nuosavybę, nėra konkretus ir neišreiškia visuomenės poreikio konkrečiam nuosavybės objektui. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad teritorijų planavimo dokumente turi būti nurodytas visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas. Tokio motyvuoto pagrindimo nereikalaujama, kai valstybei svarbaus ekonominio projekto vieta ir plotas yra nustatyti Seimo arba Vyriausybės sprendimu. Sprendimus priimanti institucija, priimdama sprendimą dėl privačios nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, visais atvejais privalo pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo dokumentu. Tai užtikrins, kad visuomenės poreikis bus pagrįstas, kad bus paimama tik tiek žemės, kiek reikia, ir kad bus užtikrinta pusiausvyra tarp visuomenės bei privačios nuosavybės savininkų teisėtų interesų. 2 straipsnis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio pirmąja dalimi: 1) grąžinu Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6, 29, 45, 46, 47 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą; 2) teikiu šias Įstatymo pataisas: Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 8 ir 10 punktus ir juos išdėstyti taip: „8) kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;“ „10) valstybei svarbiems ekonominiams projektams, kurių svarbą visuomenės poreikiams savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė, įgyvendinti.“ Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Priimdama sprendimą dėl žemės paėmimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems visuomenės poreikiams tenkinti, sprendimus priimanti institucija privalo motyvuotai pagrįsti, kad konkretus visuomenės poreikis objektyviai egzistuoja ir kad jis negalės būti patenkintas, jeigu nebus paimtas konkretus žemės sklypas. Visuomenės poreikiams reikalingam konkrečiam objektui statyti (įrengti) konkrečios vietos ir ploto motyvuotas pagrindimas turi būti pateiktas kartu su teritorinio planavimo dokumentu.“ 3 straipsnis. Pavedu Respublikos Prezidento patarėjai, Teisės departamento vadovei Aušrai Rauličkytei pateikti šį dekretą Lietuvos Respublikos Seimui. 4 straipsnis. Šis dekretas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS ______________