LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ NR. XP-1522 IR NR. XP-1585 2006 m. gruodžio 6 d. Nr. 1214 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 1145 5 ir 11 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
- Nepritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-1522 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-1522) dėl šių priežasčių: 1.
- Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) (toliau vadinama – Įstatymas) 5 straipsnis reglamentuoja, kad neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą sudaro medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas, specialiųjų poreikių tenkinimas, neįgaliųjų užimtumo rėmimas, socialinės paramos teikimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo pensijų ir išmokų skyrimas ir mokėjimas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo išmokų skyrimas ir mokėjimas, ugdymo paslaugų teikimas, lygių galimybių dalyvauti kultūros, sporto ir kitose visuomenės gyvenimo srityse užtikrinimas. Įstatymas taip pat numato, kad už visas minėtąsias grandis atsako atskiros kompetentingos institucijos. Įstatymo 15 straipsnio 3 dalis numato, kad už neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto rėmimą ir organizavimą atsako Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Todėl Įstatymo projekte Nr. XP-1522 pateiktas siūlymas Kūno kultūros ir sporto departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės remti ir organizuoti tik neįgaliųjų didelio meistriškumo kūno kultūrą ir sportą, atskiriant jį nuo masinio neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto plėtojimo, įtvirtintų neįgaliųjų diskriminaciją, o tai prieštarautų Įstatyme įtvirtintiems lygių teisių ir galimybių principams. 1.
- Pakeitus Įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, kaip siūloma Įstatymo projekte Nr. XP-1522, susiklostytų teisinio neapibrėžtumo situacija: nebeliktų institucijos, atsakingos už neįgaliųjų kūno kultūros ir sporto organizavimą bei rėmimą. Pagal Įstatymo 15 straipsnio 1 dalį apskričių viršininkai ir savivaldybių institucijos atsako tik už neįgaliųjų integravimą į kultūrinę veiklą, poilsį ir sportą, lygių galimybių jiems dalyvauti šiose gyvenimo srityse kartu su kitais visuomenės nariais sudarymą.
- Nepritarti Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XP-1585 (toliau vadinama – Įstatymo projektas Nr. XP-1585) dėl šių priežasčių: 2.
- Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos ir mokamos remiantis Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) (toliau vadinama – Pensijų įstatymas) ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781; 2005, Nr. 83-3066). Šių pensijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos įtvirtinimas Įstatyme kaip nuolat, o ne pereinamuoju laikotarpiu galiojančių nuostatų, neatitiktų Įstatymo paskirties, kadangi valstybinės socialinio draudimo pensijos nėra Įstatymo teisinio reguliavimo dalykas. 2.
- Aiškinamajame rašte pateiktas argumentas, kad Įstatymo projekto Nr. XP-1585 tikslas – sukakusių senatvės pensijos amžių asmenų, kuriems iki Įstatymo įsigaliojimo buvusia tvarka buvo nustatytas invalidumas, teisių ir garantijų išsaugojimas, yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog siekiant užtikrinti, kad asmenys, neįgiję valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo (toliau vadinama – pensijų draudimo stažas) dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl savo negalios, iki senatvės pensijos amžiaus sukakties gavę valstybines socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensijas, įgytų teisę į valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, netekto darbingumo (invalidumo) pensijos gavimo laikotarpiai prilyginami pensijų draudimo stažui (Pensijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Šių pensijų gavimo laikotarpiai pensijų draudimo stažui prilyginami ir tais atvejais, kai invalidumo ir (ar) netekto darbingumo pensijos buvo mokėtos anksčiau (su pertraukomis ar be jų), bet ne iki pat senatvės pensijos amžiaus sukakties. Todėl tokie atvejai, kai valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija mažėja dėl to, kad pritrūksta pensijų draudimo stažo, galimi tik tuomet, jeigu asmuo tam tikrą laiką nebuvo nei dirbantis (t.y. apdraustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu) ir mokantis valstybinio socialinio draudimo įmokas, nei pripažintas invalidu. MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ VILIJA BLINKEVIČIŪTĖ ______________