← Lietuva

1969 M. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL LAIVŲ MATMENŲ NUSTATYMO Susitariančiosios Vyriausybės, SIEKDAMOS nustatyti vienodus t

1969 M. TARPTAUTINĖ KONVENCIJA DĖL LAIVŲ MATMENŲ NUSTATYMO Susitariančiosios Vyriausybės, SIEKDAMOS nustatyti vienodus tarptautinių reisų laivų matmenų nustatymo principus ir taisykles, MANYDAMOS, kad to geriausiai galima pasiekti sudarant konvenciją, SUSITARĖ: 1 straipsnis Bendrieji įsipareigojimai pagal Konvenciją Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja įgyvendinti šios Konvencijos ir jos priedų, kurie yra neatskiriama šios Konvencijos dalis, nuostatas. Bet kuri nuoroda į šią Konvenciją kartu yra ir nuoroda į jos priedus. 2 straipsnis Apibrėžtys Šioje Konvencijoje, jei specialiai nenurodyta kitaip: 1. „Taisyklės“ – prie šios Konvencijos pridėtos taisyklės; 2. „Administracija“ – valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, vyriausybė; 3. „tarptautinis reisas“ – reisas jūra iš šalies, kuriai ši Konvencija taikoma, į už šios šalies ribų esantį uostą, arba atvirkščiai. Taikant šią sąvoką, bet kuri teritorija, už kurios tarptautinius santykius atsako Susitariančioji Vyriausybė arba kurią valdo Jungtinės Tautos, laikoma atskira šalimi; 4. „bendroji talpa“ – bendras viso laivo dydis, nustatytas pagal šios Konvencijos nuostatas; 5. „naudingoji talpa“ – naudinga laivo talpa, nustatyta pagal šios Konvencijos nuostatas; 6. „naujas laivas“ – laivas, kurio kilis buvo pastatytas ant stapelio arba kurio statybos etapas šios Konvencijos įsigaliojimo dieną ar po jos yra panašus; 7. „esamas laivas“ – laivas, kuris nėra naujas; 8. „ilgis“ – 96 proc. laivo bendrojo ilgio vaterlinijoje, atitinkančioje 85 proc. mažiausio nuo kilio viršaus išmatuoto teorinio borto aukščio lygį, arba laivo ilgis toje pačioje vaterlinijoje nuo forštevenio priekio iki vairo balerio ašies, jei jis būtų didesnis. Laivuose, kurie buvo suprojektuoti plaukioti su pasvirusiu kiliu, šis ilgis matuojamas su projektine vaterlinija lygiagrečioje vaterlinijoje; 9. „Organizacija“ – Tarpvyriausybinė jūrų konsultacinė organizacija. 3 straipsnis Taikymas 1. Ši Konvencija taikoma tokiems tarptautinių reisų laivams:

  1. a)laivams, įregistruotiems šalyse, kurių vyriausybės yra Susitariančiosios Vyriausybės;
  2. b)laivams, įregistruotiems teritorijose, kurioms šios Konvencijos galiojimas išplėstas pagal 20 straipsnio sąlygas;
  3. c)neregistruotiems laivams, plaukiojantiems su valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava. 2. Ši Konvencija taikoma:
  4. a)naujiems laivams;
  5. b)esamiems laivams, kuriuose atlikti tokie perdirbimai arba pakeitimai, kad dėl jų, Administracijos nuomone, gerokai pasikeičia šių laivų bendroji talpa;
  6. c)esamiems laivams – jei to pageidauja laivo savininkas;
  7. d)visiems esamiems laivams – praėjus dvylikai metų po Konvencijos įsigaliojimo; tačiau šiems laivams (be nurodytų šio punkto b ir c dalyse) taikant atitinkamus kitų esamų tarptautinių konvencijų reikalavimus lieka galioti ta pati jiems nustatyta talpa. 3. Esamų laivų, kuriems ši Konvencija taikoma pagal šio straipsnio 2 punkto c papunktį, bendroji talpa negali būti po to nustatoma pagal reikalavimus, Administracijos taikytus tarptautinių reisų laivams prieš įsigaliojant šiai Konvencijai. 4 straipsnis Išimtys 1. Ši Konvencija netaikoma:
  8. a)karo laivams;
  9. b)trumpesniems kaip 24 m (79 pėdų) laivams. 2. Niekas iš to, kas čia nurodyta, netaikoma laivams, plaukiojantiems tik:
  10. a)Didžiuosiuose Šiaurės Amerikos ežeruose ir Šv. Lauryno upe iki rytinės ribos, einančios rumbo linija, nubrėžta nuo Cap des Rosiers kyšulio iki Anticosti salos West Point kyšulio ir toliau į šiaurę nuo Anticosti salos 63° vakarų ilgumos dienovidiniu.
  11. b)Kaspijos jūroje; arba
  12. c)La Platos, Paranos ir Urugvajaus upėmis iki rytinės ribos, einančios rumbo linija, nubrėžta tarp kyšulių Punta Rasa (Cabo San Antonio) Argentinoje ir Punta del Este Urugvajuje. 5 straipsnis Neįveikiamų aplinkybių (Force majeure) atvejai 1. Jei šios Konvencijos nuostatos laivui negalioja jam išplaukiant į bet kokį reisą, jos nepradeda jam galioti ir tada, kai jis dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių yra priverstas pakeisti jam nustatytą maršrutą. 2. Taikydamos šios Konvencijos nuostatas, Susitariančiosios Vyriausybės turi tinkamai atsižvelgti į bet kokio laivo bet kokį nukrypimą nuo maršruto arba vėlinimąsi dėl blogo oro arba kitokių neįveikiamų aplinkybių. 6 straipsnis Talpų apskaičiavimas Bendrąją ir naudingąją talpas nustato Administracija; tačiau ji gali patikėti nustatyti šias talpas jos pripažintiems asmenims arba organizacijoms. Kiekvienu atveju ši Administracija prisiima visišką atsakomybę už bendrosios ir naudingosios talpų apskaičiavimą. 7 straipsnis Liudijimo išdavimas 1. Kiekvienam laivui, kurio bendroji ir naudingoji talpos nustatytos pagal šią Konvenciją, išduodamas Tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma). 2. Šį liudijimą išduoda Administracija arba jos tinkamai įgalioti bet koks asmuo arba organizacija. Kiekvienu atveju Administracija prisiima visišką atsakomybę už liudijimo išdavimą. 8 straipsnis Kitos vyriausybės išduodamas liudijimas 1. Susitariančioji Vyriausybė gali, kitos Susitariančiosios Vyriausybės prašymu, pagal šią Konvenciją nustatyti laivo bendrąją ir naudingąją talpas ir išduoti arba įgalioti išduoti šiam laivui Tarptautinį laivo matmenų liudijimą (1969 m. forma). 2. Liudijimo kopija ir talpų apskaičiavimo kopija kaip galima anksčiau perduodamos prašymą pateikusiai vyriausybei. 3. Taip išduotame liudijime nurodoma, kad jis buvo išduotas paprašius valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja arba plaukios, vyriausybei; šis liudijimas galioja ir turi būti pripažįstamas taip pat, kaip ir pagal 7 straipsnį išduotas liudijimas. 4. Tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma) negali būti išduotas nė vienam laivui, plaukiojančiam su valstybės, kurios vyriausybė nėra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava. 9 straipsnis Liudijimo forma 1. Liudijimas parengiamas jį išduodančios šalies valstybine kalba arba kalbomis. Jei vartojamoji kalba nėra nei anglų nei prancūzų kalba, liudijimo tekste turi būti vertimas į vieną iš šių kalbų. 2. Liudijimo forma turi atitikti II priede pateiktą formą. 10 straipsnis Liudijimo panaikinimas 1. Jei laivo sandara, konstrukcija, tūris, patalpų naudojimas, bendras skaičius keleivių, kuriuos laivui leidžiama vežti pagal jo keleivinį liudijimą, laivui nustatyta krovininė vaterlinija arba leidžiama grimzlė pakeičiami tiek, kad dėl to padidėja laivo bendroji arba naudingoji talpa, Tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma) – išskyrus taisyklėse nustatytas išimtis – netenka galios ir Administracija turi jį panaikinti. 2. Laivui Administracijos išduotas liudijimas netenka galios laivą perdavus plaukioti su kitos valstybės vėliava, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 punkte. 3. Perdavus laivą plaukioti su kitos valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava, Tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma) lieka galioti ne ilgiau kaip tris mėnesius, arba kol Administracija vietoj jo neišduoda kito Tarptautinio laivo matmenų liudijimo (1969 m. forma), atsižvelgiant į tai, kas įvyktų anksčiau. Valstybės, su kurios vėliava laivas plaukiojo iki tol, Susitariančioji Vyriausybė kaip galima anksčiau po laivo perdavimo nusiunčia Administracijai liudijimo, kurį laivas turėjo jo perdavimo metu, kopiją bei atitinkamų jo matmenų apskaičiavimo kopiją. 11 straipsnis Liudijimo pripažinimas Susitariančiosios Vyriausybės pagal šią Konvenciją išduotas liudijimas turi būti pripažįstamas kitų Susitariančiųjų Vyriausybių ir visais su šia Konvencija susijusiais atvejais jų laikomas taip pat galiojančiu, kaip ir jų išduoti liudijimai. 12 straipsnis Tikrinimas 1. Kai laivas, plaukiojantis su valstybės, kurios vyriausybė yra Susitariančioji Vyriausybė, vėliava yra kitų Susitariančiųjų Vyriausybių uostuose, jį gali tikrinti šių vyriausybių tinkamai įgalioti pareigūnai. Taip tikrinant užtenka įsitikinti, kad:
  13. a)laivas turi galiojantį Tarptautinį laivo matmenų liudijimą (1969 m. forma); ir
  14. b)pagrindinės laivo savybės atitinka liudijime nurodytus duomenis. 2. Toks patikrinimas jokiu būdu neturi laivo kaip nors užlaikyti. 3. Jei tikrinant būtų atskleista, kad pagrindinės laivo savybės skiriasi nuo nurodytųjų jo Tarptautiniame laivo matmenų liudijime (1969 m. forma) taip, kad dėl šio skirtumo laivo bendroji arba naudingoji talpa tampa didesnė, apie tai turi būti nedelsiant pranešta valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, vyriausybei. 13 straipsnis Privilegijos Į šios Konvencijos teikiamas privilegijas negali pretenduoti joks laivas, neturintis galiojančio pagal šią Konvenciją išduoto liudijimo. 14 straipsnis Ankstesnės sutartys, konvencijos ir susitarimai 1. Visos kitos šiuo metu galiojančios su laivų matmenimis susijusios sutartys, konvencijos ir susitarimai tarp valstybių, šios Konvencijos Šalių, ir toliau visiškai galios visos ir visą joms nustatytą laiką:
  15. a)laivams, kuriems ši Konvencija netaikoma; ir
  16. b)laivams, kuriems ši Konvencija taikoma – dėl dalykų, kurie jos nuostatose specialiai nenurodyti. 2. Tačiau jei šios sutartys, konvencijos ir susitarimai prieštarauja šios Konvencijos nuostatoms, viršenybę turi šios Konvencijos nuostatos. 15 straipsnis Informacijos teikimas 1. Susitariančiosios Vyriausybės įsipareigoja perduoti ir deponuoti Organizacijai:
  17. a)pakankamą skaičių pagal šios Konvencijos nuostatas išduotų jų liudijimų pavyzdžių, kad jie būtų išplatinti tarp Susitariančiųjų Vyriausybių;
  18. b)įvairiais klausimais, kurie patenka į šios Konvencijos taikymo sritį, privalomų skelbti įstatymų, įsakymų, dekretų, taisyklių ir kitokių teisės aktų tekstus; ir
  19. c)nevyriausybinių institucijų, įgaliotų veikti vyriausybių vardu sprendžiant su laivų matmenimis susijusius klausimus, sąrašus, kad jie būtų išplatinti tarp Susitariančiųjų Vyriausybių. 16 straipsnis Pasirašymas, priėmimas ir prisijungimas 1. Šią Konvenciją galima pasirašyti per šešis mėnesius nuo 1969 m. birželio 23 d., o vėliau prie jos bus galima prisijungti. Jungtinių Tautų valstybių narių, bet kurių specializuotų institucijų, Tarptautinės atominės energijos agentūros narių arba Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto šalių vyriausybės gali tapti Konvencijos Šalimis:
  20. a)pasirašydamos ją be išlygos dėl priėmimo;
  21. b)pasirašydamos ją su išlyga dėl priėmimo ir ją priimdamos; arba
  22. c)prie jos prisijungdamos. 2. Konvencija priimama arba prie jos prisijungiama deponuojant Organizacijai priėmimo arba prisijungimo dokumentą. Organizacija praneša visoms šią Konvenciją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms vyriausybėms apie kiekvieną naują priėmimą arba prisijungimą ir atitinkamų dokumentų deponavimo datą. Organizacija taip pat praneša Konvenciją jau pasirašiusioms vyriausybėms apie bet kokį jos pasirašymą per šešis mėnesius nuo 1969 m. birželio 23 d. 17 straipsnis Įsigaliojimas 1. Ši Konvencija įsigalioja praėjus dvidešimt keturiems mėnesiams nuo dienos, kai ją pagal 16 straipsnio sąlygas be išlygų dėl priėmimo arba deponavusios priėmimo ar prisijungimo dokumentus pasirašo ne mažiau kaip dvidešimt penkios valstybių, kurių prekybos laivynai kartu sudaro ne mažiau kaip šešiasdešimt penkis procentus viso pasaulio prekybos laivyno bendrosios talpos, Vyriausybės. Šios Konvencijos įsigaliojimo datą Organizacija praneša visoms ją pasirašiusioms arba prie jos prisijungusioms Vyriausybėms. 2. Vyriausybėms, deponavusioms šios Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie jos dokumentą per šio straipsnio 1 punkte minimus dvidešimt keturis mėnesius, priėmimas arba prisijungimas įsigalioja įsigaliojant šiai Konvencijai arba praėjus trims mėnesiams nuo priėmimo arba prisijungimo dokumento deponavimo dienos, atsižvelgiant į tai, kuri šių datų yra vėlesnė. 3. Vyriausybėms, deponavusioms šios Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie jos dokumentą po jos įsigaliojimo, ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams nuo šio dokumento deponavimo dienos. 4. Jei bet kuris šios Konvencijos priėmimo arba prisijungimo prie jos dokumentas deponuojamas po dienos, kai įvykdomos visos priemonės, reikalingos, kad įsigaliotų šios Konvencijos pakeitimas, arba po to, kai, pakeitimą priimant vienbalsiai, pripažįstama, kad visos Susitariančiosios Vyriausybės jį priėmė pagal 18 straipsnio 2 punkto b papunkčio sąlygas, laikoma, kad šis dokumentas taikomas pakeistai Konvencijai. 18 straipsnis Pakeitimai 1. Ši Konvencija gali būti iš dalies pakeičiama kurios nors Susitariančiųjų Vyriausybių pasiūlymu, tam panaudojant bet kurią iš šiame straipsnyje nurodytų procedūrų. 2. Priimant pakeitimą visais balsais:
  23. a)Susitariančiajai Vyriausybei paprašius, apie bet kokį jos siūlomą šios Konvencijos pakeitimą Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad jį apsvarstytų ir vienbalsiai priimtų.
  24. b)Bet kuris toks pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima visos Susitariančiosios Vyriausybės, jei nesusitariama dėl ankstesnės datos. Jei kuri nors Susitariančioji Vyriausybė per dvidešimt keturis mėnesius nuo dienos, kai Organizacija jai pirmą kartą praneša apie pakeitimą, nepraneša pastarajai šį pakeitimą priimanti arba atmetanti, laikoma, kad ji šį pakeitimą priėmė. 3. Pakeitimas po apsvarstymo pačioje Organizacijoje:
  25. a)Susitariančiajai Vyriausybei paprašius, bet koks jos siūlomas šios Konvencijos pakeitimas svarstomas Organizacijoje. Jei jis priimamas Organizacijos Jūrų saugumo komiteto posėdyje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų dviejų trečdalių balsų dauguma, apie šį pakeitimą bent prieš šešis mėnesius iki jo svarstymo Organizacijos Asamblėjoje pranešama visoms Organizacijos narėms ir visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms.
  26. b)Jei pakeitimas priimamas Asamblėjoje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų dviejų trečdalių balsų dauguma, Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad jį priimtų.
  27. c)Toks pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių. Pakeitimas įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, išskyrus tas iš jų, kurios prieš įsigaliojant šiam pakeitimui pareiškia jo nepriimančios.
  28. d)Priimant pakeitimą, Asamblėja dviejų trečdalių joje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų balsų dauguma, įskaitant du trečdalius Vyriausybių, kurios atstovaujamos Jūrų saugumo komitete ir dalyvauja ir balsuoja Asamblėjoje, gali pasiūlyti nutarti, kad šis pakeitimas yra toks svarbus, jog bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, pagal šio punkto c papunkčio sąlygas pareiškusi jo nepriimanti ir nepriėmusi šio pakeitimo per dvylika mėnesių nuo jo įsigaliojimo, šiam laikotarpiui pasibaigus nustoja būti šios Konvencijos šalimi. Prieš šiam nutarimui įsigaliojant, jį turi priimti du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių.
  29. e)Niekas, kas išdėstyta šiame punkte, negali sukliudyti Susitariančiajai Vyriausybei, pirma pasiūliusiai pakeičiant šią Konvenciją veikti pagal šio punkto sąlygas, vėliau bet kuriuo metu imtis alternatyvių veiksmų pagal šio straipsnio 2 arba 4 punktus. 4. Konferencijos priimami pakeitimai:
  30. a)Paprašius Susitariančiajai Vyriausybei, kurią palaiko ne mažiau kaip vienas trečdalis Susitariančiųjų Vyriausybių, Organizacija sušaukia Vyriausybių konferenciją šios Konvencijos pakeitimams apsvarstyti.
  31. b)Apie kiekvieną pakeitimą, priimtą šioje konferencijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Susitariančiųjų Vyriausybių dviejų trečdalių balsų dauguma, Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, kad jį priimtų.
  32. c)Toks pakeitimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo dienos, kai jį priima du trečdaliai Susitariančiųjų Vyriausybių. Pakeitimas įsigalioja visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms, išskyrus tas iš jų, kurios prieš įsigaliojant šiam pakeitimui pareiškėjo nepriimančios.
  33. d)Pagal šio punkto a papunkčio sąlygas sušaukta konferencija priimant pakeitimą gali joje dalyvaujančiųjų ir balsuojančiųjų dviejų trečdalių balsų dauguma nutarti, kad šis pakeitimas yra toks svarbus, kad bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, pagal šio punkto c papunkčio sąlygas pareiškusi jo nepriimanti ir nepriėmusi šio pakeitimo per dvylika mėnesių nuo jo įsigaliojimo, šiam laikotarpiui pasibaigus nustoja būti šios Konvencijos šalimi. 5. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie bet kokius pakeitimus, kurie gali įsigalioti pagal šio straipsnio sąlygas, taip pat kiekvieno šių pakeitimų būsimo įsigaliojimo datą. 6. Priimant pagal šio straipsnio sąlygas bet kurį pakeitimą arba skelbiant pareiškimą, Organizacijai deponuojami atitinkami dokumentai, o ši praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie pareiškimo priėmimą arba jo gavimą. 19 straipsnis Denonsavimas 1. Bet kuri Susitariančioji Vyriausybė gali denonsuoti šią Konvenciją bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo Konvencijos įsigaliojimo šiai Vyriausybei dienos. 2. Denonsavimo dokumentas deponuojamas Organizacijai, o ši apie kiekvieną gautą denonsavimo dokumentą praneša kitoms Susitariančiosioms Vyriausybėms. 3) Denonsavimas įsigalioja praėjus vieniems metams po to, kai Organizacija gauna denonsavimo dokumentą arba po tokio ilgesnio laiko, koks jame nurodytas. 20 straipsnis Teritorijos 1.
  34. a)Jungtinės Tautos – tais atvejais, kai jos valdo teritoriją – arba bet kuri už teritorijos tarptautinius ryšius atsakinga Susitariančioji Vyriausybė, siekdamos išplėsti šios Konvencijos galiojimą tokiai teritorijai, kaip galima greičiau konsultuojasi su šia teritorija arba imasi kitokių atitinkamų priemonių ir gali bet kuriuo metu pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog šios Konvencijos galiojimas išplečiamas šiai teritorijai.
  35. b)Šios Konvencijos galiojimas pranešime įvardytai teritorijai išplečiamas nuo pranešimo gavimo dienos arba nuo kitos šiame pranešime nurodytos datos. 2.
  36. a)Jungtinės Tautos arba bet kuri Susitariančioji Vyriausybė, pagal šio straipsnio 1 punkto a papunkčio sąlygas pareiškusios apie Konvencijos galiojimo išplėtimą teritorijai, gali bet kuriuo metu praėjus penkeriems metams nuo dienos, kai Konvencijos galiojimas taip išplečiamas bet kuriai teritorijai, pareikšti, raštu pranešdamos Organizacijai, jog ši Konvencija nustoja galiojusi bet kuriai pranešime įvardytai teritorijai.
  37. b)Ši Konvencija nustos galioti bet kuriai tokiame pranešime minimai teritorijai praėjus vieniems metams arba kitam šiame pranešime nurodytam laikotarpiui nuo dienos, kada Organizacija jį gavo. 3. Organizacija praneša visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms apie šios Konvencijos galiojimo išplėtimą bet kurioms teritorijoms pagal šio straipsnio 1 punkto sąlygas ir apie bet kurio tokio išplėtimo galiojimo baigtį pagal 2 punkto nuostatas, kiekvienu atveju nurodydama datą, nuo kurios šios Konvencijos galiojimas taip išplečiamas arba nutraukiamas. 21 straipsnis Deponavimas ir registravimas 1. Ši Konvencija deponuojama Organizacijai, o jos Generalinis Sekretorius patvirtintas jos kopijas siunčia visoms Susitariančiosioms Vyriausybėms ir visoms prie šios Konvencijos prisijungusioms vyriausybėms. 2. Iškart po Konvencijos įsigaliojimo Organizacijos Generalinis Sekretorius jos tekstą siunčia Jungtinių Tautų sekretoriatui, kad jis būtų įregistruotas ir paskelbtas pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį. 22 straipsnis Kalbos Ši Konvencija sudaryta vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis; abu tekstai yra autentiški. Parengiami ir kartu su pasirašytu originalu deponuojami oficialūs vertimai į ispanų ir rusų kalbas. TAI PATVIRTINDAMI, tinkamai savo Vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.* PRIIMTA 1969 metų birželio dvidešimt trečią dieną Londone ______________ I PRIEDAS TAISYKLĖS LAIVŲ BENDRAJAI IR NAUDINGAJAI TALPOMS NUSTATYTI 1 taisyklė Bendrosios nuostatos 1. Laivo talpa susideda iš bendrosios talpos ir naudingosios talpos. 2. Bendroji talpa ir naudingoji talpa nustatomos pagal šių taisyklių nuostatas. 3. Neįprastų tipų laivų, dėl kurių konstrukcinių ypatybių taikyti šių taisyklių nuostatas būtų neracionalu arba neįgyvendinama, bendrąją talpą ir naudingąją talpą nustato Administracija. Taip nustačiusi laivo talpą, Administracija pateikia Organizacijai jos taikyto metodo detales, kad jos būtų išplatintos Susitariančiųjų Vyriausybių žiniai. 2 taisyklė Prieduose vartojamų terminų apibrėžtys 1. Viršutinis denis Viršutinis denis – pats aukščiausias vientisas, nuo blogo oro ir jūros bangų poveikio neapsaugotas denis, kuris laivui plaukiant jūra turi nuolatines drėgmei nepralaidžias užsandarinimo priemones visoms angoms jo išorinėje dalyje ir po kuriuo visos angos laivo bortuose turi nuolatines priemones joms uždaryti, kad nepraleistų vandens. Jei laivo viršutinis denis pakopinės konstrukcijos, viršutiniu deniu laikoma žemiausia neapsaugoto denio linija ir jos pratęsimas lygiagrečiai su viršutine denio dalimi. 2. Teorinis borto aukštis
  38. a)Teorinis borto aukštis – vertikalus atstumas, išmatuotas nuo kilio viršaus iki viršutinio denio apačios prie laivo borto. Mediniuose ir mišrios (kompozicinės) konstrukcijos laivuose šis atstumas matuojamas nuo kilio išdrožos apkalai apatinės briaunos. Jei laivo midelio pjūvio apatinė dalis yra įdubusios formos arba jei išilgai kilio įtaisytos storos apkalos juostos, šis atstumas matuojamas nuo taško, kuriame laivo vidurio link pratęsta plokščiosios laivo dugno dalies linija kerta kilio šoną.
  39. b)Laivuose su suapvalinta denio ir bortų jungimosi briauna teorinis borto aukštis matuojamas iki taško, kuriame kertasi teorinės denio ir borto apkalos linijos, pratęsus jas taip, lyg denis ir bortai jungtųsi kampu.
  40. c)Jei viršutinis denis yra pakopinės konstrukcijos, o paaukštintoji denio dalis nusitęsusi virš taško, kuriame turi būti nustatomas teorinis borto aukštis, šis aukštis matuojamas iki pagalbinės linijos, nuo apatinės žemosios denio dalies pratęsiamos linija, lygiagrečia su paaukštintąja denio dalimi. 3. Plotis Plotis – didžiausias laivo plotis, išmatuotas laivo midelyje iki teorinio španto linijos, jei laivas su metaline korpuso apkala, arba iki laivo korpuso išorinio paviršiaus, jei jo apkala iš kitokios medžiagos. 4. Uždaros patalpos Uždaros patalpos – visos patalpos, kurias apriboja laivo korpusas, stacionarūs arba judami perdarai ar pertvaros, deniai arba dangos, išskyrus nuolatinius arba nuimamus tentus (uždangas). Jokie tarpai denyje, jokios angos laivo korpuse, denyje arba patalpos dangoje ar patalpos perdaruose ar pertvarose arba perdaro ar pertvaros nebuvimas neleidžia patalpos laikyti uždara patalpa. 5. Neįtraukiamos patalpos Nepaisant to, kas pasakyta šios taisyklės 4 punkte, patalpos, nurodytos a-e papunkčiuose, vadinamos neįtraukiamomis patalpomis ir nėra įtraukiamos į uždarų patalpų tūrį; tačiau bet kuri šių patalpų laikoma uždara patalpa, jei ji atitinka mažiausiai vieną iš šių trijų sąlygų: – patalpoje įrengtos lentynos arba kitokios priemonės kroviniams ar atsargoms laikyti; – patalpos angos turi bet kokias priemones joms uždaryti; – konstrukcija suteikia bet kokią galimybę šias angas uždaryti.
  41. a)
  42. i)Patalpa antstate už galinės angos, kurios aukštis lygus tarpui tarp denių, neįskaitant užuolaidos pavidalo plokštės šios angos viršuje, kurios aukštis daugiau kaip 25 milimetrais (vienu coliu) neviršija gretimų denio bimsų aukščio; šios angos plotis turi būti lygus arba didesnis kaip 90 proc. angos linijoje išmatuoto denio pločio. Ši nuostata taikoma taip, kad į uždarų patalpų tūrį nebūtų įtraukta tiktai patalpos dalis tarp jos faktinės galinės angos ir linijos, nubrėžtos lygiagrečiai su angos linija arba jos priekiu per atstumą, lygų pusei angos linijoje išmatuoto denio pločio (I papildymas, 1 brėžinys).
  43. a)
  44. ii)Jei dėl kurios nors konstrukcinės priežasties (išskyrus atvejus, kai laivo išorės apkala konverguoja) patalpos plotis būtų mažesnis kaip 90 procentų denio pločio, į uždarų patalpų tūrį neįtraukiama tiktai patalpos dalis tarp angos linijos ir su ja lygiagrečios linijos, nubrėžtos per tašką, kuriame skersai laivo išmatuotas patalpos plotis lygus arba mažesnis kaip 90 procentų denio pločio (I papildymas, 2, 3, ir 4 brėžiniai).
  45. a)iii) Jei kurias nors dvi patalpas, kurių vieną arba abi pagal papunkčių a i ir / arba a ii sąlygas leidžiama neįtraukti į uždarų patalpų tūrį, skiria visiškai atviras (neįskaitant falšbortų arba atvirų turėklų) tarpas, šis leidimas joms netaikomas, kai šias dvi patalpas skiriantis tarpas mažesnis už pusę mažiausio denio pločio patalpas skiriančiame tarpe (I papildymas, 5 ir 6 brėžiniai).
  46. b)Jūros bangų ir atmosferos poveikiui atvira patalpa po virš denio iškelta danga, jei šią dangą iš neapsaugotų patalpos šonų su laivo korpusu jungia tik ją laikantys stovai. Šiai patalpai galima įrengti atvirus turėklus arba falšbortą su užuolaidos pavidalo plokšte ties jais, arba prie laivo borto įtaisyti stovus, tačiau atstumas tarp turėklų arba falšborto viršaus ir užuolaidos plokštės turi būti ne mažesnis kaip 0,75 metro (2,5 pėdos) arba kaip vienas trečdalis patalpos aukščio, atsižvelgiant į tai, kuris šių dydžių didesnis (I papildymas, 7 brėžinys).
  47. c)Patalpa antstate, kuris tęsiasi nuo vieno laivo borto iki kito, esanti tiesiai tarp priešpriešiniuose bortuose įrengtų angų, kurių aukštis ne mažesnis kaip 0,75 metro (2,5 pėdos) arba kaip vienas trečdalis antstato aukščio, atsižvelgiant į tai, kuris šių dydžių didesnis. Jei anga įrengta tiktai iš vieno borto, į uždarų patalpų tūrį neįtraukiama šios patalpos dalis apribojama ne daugiau kaip vienu trečdaliu laivo pločio priešais angą, matuojant nuo angos link laivo vidurio (I papildymas, 8 brėžinys).
  48. d)Patalpa, įrengta tiesiai po neuždaroma anga virš jos esančiame denyje, jei ši anga neapsaugota nuo blogo oro poveikio ir jei į uždarų patalpų tūrį neįtraukiama patalpos dalis apribojama angos plotu (I papildymas, 9 brėžinys).
  49. e)Antstatą ribojančioje pertvaroje įrengta nuo blogo oro poveikio neapsaugota niša, kurios anga, neturinti priemonių jai uždaryti, vertikaliai tęsiasi nuo vieno denio iki kito – jei šios nišos vidaus plotis ne didesnis už įėjimo į ją plotį ir jei jos ilgis antstato viduje ne daugiau kaip du kartus didesnis už įėjimo plotį. 6. Keleivis Keleivis – kiekvienas asmuo, kuris:
  50. a)ne laivo kapitonas, įgulos narys arba kitas asmuo, pasamdytas ar priimtas dirbti laive ar eiti bet kurias su šio laivo veikla susijusias pareigas;
  51. b)ne jaunesnis kaip metų vaikas. 7. Krovinių patalpos Apskaičiuojant naudingąją talpą, įtraukiamos krovinių patalpos, t. y. uždaros patalpos, pritaikytos vežti krovinius, kurie bus iš laivo iškraunami, su sąlyga, kad šios patalpos įtraukiamos ir apskaičiuojant bendrąją talpą. Šios krovinių patalpos paženklinamos patvariu būdu raidėmis CC (angl. cargo compartment), išdėstytomis taip, kad gerai matytųsi; raidžių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 100 milimetrų (4 coliai). 8. Nepralaidus drėgmei jūroje Nepralaidus drėgmei jūroje – neleidžiantis vandeniui patekti į laivo vidų esant bet kokiam jūros bangavimui. 3 taisyklė Bendroji talpa Laivo bendroji talpa (BT) nustatoma pagal šią formulę: BT = K1V; čia: V – bendras visų laivo uždarų patalpų tūris kubiniais metrais; K1 = 0,2 + 0,02 lgV (arba pagal lentelę, pateiktą 2 papildyme). 4 taisyklė Naudingoji talpa 1. Laivo naudingoji talpa (NT) nustatoma pagal šią formulę: NT = K2Vc(4d/3D)^2 + K3(N1 + N2/10); čia:
  52. a)daugiklis (4d/3D)^2 negali būti didesnis už vienetą;
  53. b)dėmuo K2VC (4d/3D)^2 negali būti didesnis kaip 0,25 BT;
  54. c)NT neturi būti mažesnė kaip 0,3 BT; šioje formulėje: Vc – bendras krovinių patalpų tūris kubiniais metrais; K2 = 0,2 + 0,02 lgVc (arba pagal lentelę, pateiktą 2 papildyme); BT + 10,000 K3 = 1,25 _____________; 10,000 D – teorinis borto aukštis midelyje, pagal apibrėžtį 2 taisyklės 2 punkte; d – teorinė grimzlė midelyje, pagal apibrėžtį šios taisyklės 2 punkte; N1 – keleivių skaičius ne daugiau kaip 8 vietų kajutėse; N2 – kitų keleivių skaičius; N1 + N2 – bendras keleivių skaičius, kurį laivui leidžiama vežti pagal laivo keleivinį liudijimą; BT – laivo bendroji talpa, nustatyta pagal 3 taisyklės nuostatas, jei N1 + N2 mažiau negu 13, laikoma, kad N1 + N2 lygu nuliui. 2. Šios taisyklės 1 punkte nurodyta teorinė grimzlė (
  55. d)yra viena iš šių laivo grimzlių:
  56. a)laivams, kuriems taikoma galiojanti Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo – grimzlė, atitinkanti jiems pagal šią Konvenciją nustatytą vasaros krovininę vaterliniją (išskyrus medienos krovinių krovinines vaterlinijas);
  57. b)keleiviniams laivams – grimzlė, atitinkanti aukščiausią laivo skirstymo į skyrius krovininę vaterliniją, jiems nustatytą pagal galiojančią Tarptautinę konvenciją dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje arba pagal kitą jiems taikomą tarptautinį susitarimą;
  58. c)laivams, kuriems Tarptautinė konvencija dėl laivų krovininės vaterlinijos nustatymo netaikoma, tačiau turintiems jiems pagal nacionalinius reikalavimus nustatytas krovinines vaterlinijas – grimzlė, atitinkanti jiems taip nustatytą vasaros krovininę vaterliniją;
  59. d)laivams, kuriems krovininė vaterlinija nustatyta, tačiau grimzlė apribota pagal nacionalinius reikalavimus – didžiausia jiems leidžiama grimzlė;
  60. e)kitiems laivams – 75 procentai teorinio borto aukščio midelyje, pagal šios sąvokos apibrėžtį 2 taisyklės 2 punkte. 5 taisyklė Naudingosios talpos keitimas 1. Jei pasikeičia 3 ir 4 taisyklėse apibrėžti laivo dydžiai, pvz., V, Vc, d, N1 ar N2, ir dėl to padidėja pagal 4 taisyklės nuostatas nustatyta jo naudingoji talpa, šiam laivui nedelsiant pradedama taikyti pagal pakitusius dydžius iš naujo nustatyta naudingoji talpa. 2. Laivui, kuriam nustatytos 4 taisyklės 2 punkto a ir b papunkčiuose nurodytos krovininės vaterlinijos, leidžiama naudotis tiktai viena iš pagal 4 taisyklės nuostatas jam nustatytų naudingųjų talpų; ši talpa turi atitikti tą krovininę vaterliniją, kuri laivui nustatyta atsižvelgiant į jo konkrečią paskirtį. 3. Jei pakinta laivo dydžiai, pvz., V, Vc, d, N1 ar N2, apibrėžti 3 ir 4 taisyklėse, arba jei, pasikeitus laivo darbo pobūdžiui, pasikeičia ir atitinkama jam paskirta šios taisyklės 2 punkte nurodyta krovininė vaterlinija ir dėl to pagal 4 taisyklės nuostatas nustatyta jo naudingoji talpa sumažėja, naujas tarptautinis laivo matmenų liudijimas (1969 m. forma) su jame nurodyta naujai nustatyta naudingąja talpa laivui neišduodamas tol, kol nepraeina dvylika mėnesių nuo laivo turimo liudijimo išdavimo dienos; tačiau šis reikalavimas netaikomas:
  61. a)jei laivas perduodamas plaukioti su kitos valstybės vėliava;
  62. b)jei laive atliekami perdirbimai arba pakeitimai, kurie, Administracijos nuomone, yra kapitalinio pobūdžio – pvz., antstato pašalinimas, dėl kurio prireiktų keisti laivui nustatytą krovininę vaterliniją; arba
  63. c)keleiviniams laivams, specialiais, pvz., maldininkų, reisais ne kajutėse pervežantiems didelį skaičių keleivių. 6 taisyklė Tūrių apskaičiavimas 1. Iš metalo pastatytuose laivuose visi į bendrosios ir naudingosios talpų skaičiavimus įtraukiami tūriai apskaičiuojami išmatuojant patalpas iki laivo korpuso arba konstrukcinių ribojančių plokščių vidinės pusės (nepaisant pritaisytos izoliacijos ar pan.), o iš bet kurios kitokios medžiagos pastatytuose laivuose – iki korpuso išorės arba iki konstrukcinių ribojančių paviršių vidinės pusės. 2. Išsikišimų tūriai įtraukiami į bendrą tūrį. 3. Jūros bangavimui atidengtų patalpų tūrių galima neįtraukti į bendrą tūrį. 7 taisyklė Išmatavimas ir apskaičiavimas 1. Visiems tūriams apskaičiuoti naudojami dydžiai išmatuojami vieno centimetro arba vienos dvidešimtosios pėdos dalies tikslumu. 2. Tūriai apskaičiuojami tam tikrai patalpai taikomais skaičiavimo būdais ir laikantis Administracijai priimtino tikslumo. 3. Skaičiavimas neturi būti sudėtingas, kad jį būtų galima nesunkiai patikrinti. ______________ II PRIEDAS TARPTAUTINIS LAIVO MATMENŲ LIUDIJIMAS (1969 M. FORMA) (Oficialus antspaudas) Išdavė pagal 1969 m. Tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo, įgaliojus ................................................................................................................................................................ (visas oficialus šalies pavadinimas) Vyriausybei, kuriai ši Konvencija įsigaliojo 19, ................................................................................................................................................................. (visas oficialus asmens arba pagal 1969 m. Tarptautinę konvenciją dėl laivų matmenų nustatymo organizacijos pripažintos organizacijos pavadinimas) Laivo pavadinimas Skiriamasis numeris arba raidės Įregistravimo uostas Data* *Atitinkamai įrašoma arba data, kai laivo kilis buvo pastatytas ant stapelio ar kai laivo statybos etapas buvo panašus (2 straipsnio 6 punktas), arba data, kai laive buvo atlikti kapitalinio pobūdžio perdirbimai arba pakeitimai (3 straipsnio 2 punkto b papunktis). PAGRINDINIAI MATMENYS Ilgis (2 straipsnio 8 punktas) Plotis (2 taisyklės 3 punktas) Teorinis borto aukštis midelyje iki viršutinio denio (2 taisyklės 2 punktas) ŠIO LAIVO TALPOS: BENDROJI TALPA NAUDINGOJI TALPA Šiuo liudijimu pažymima, kad šio laivo talpos buvo nustatytos pagal 1969 m. Tarptautinės konvencijos dėl laivų matmenų nustatymo nuostatas. Išduota........................................................... 19..................................................... (liudijimo išdavimo vieta) (išdavimo data) ..................................................................... (liudijimą išduodančio pareigūno parašas) ir/arba (išduodančios institucijos antspaudas) Jei pasirašoma, pridedama ši pastraipa: Čia pasirašantis pareiškia, kad jis pirmiau nurodytos Vyriausybės tinkamai įgaliotas išduoti šį liudijimą. ............................................................................... (Parašas) Į LAIVO TALPĄ ĮTRAUKTOS PATALPOS BENDROJI TALPA NAUDINGOJI TALPA Patalpos pavadinimas Vieta Ilgis Patalpos pavadinimas Vieta Ilgis Po deniu – – KELEIVIŲ SKAIČIUS (4 taisyklės 1 punktas) Keleivių skaičius ne daugiau kaip 8 vietų kajutėse.. Kitų keleivių skaičius.. TEORINIS BORTO AUKŠTIS NEĮTRAUKIAMOS PATALPOS (2 taisyklės 5 punktas) (4 taisyklės 2 punktas) Tos iš čia nurodytų patalpų, kurios apima ir uždarus, ir neįtraukiamus tūrius, pažymimos žvaigždute (*). Pirmo matavimo vieta ir data.................................................................................................... Paskutinio iš ankstesnių matavimų vieta ir data....................................................................... PASTABOS: ______________ 1 PRIEDĖLIS Brėžiniai, nurodyti 2 taisyklės 5 punkte Šiuose brėžiniuose: O – neįtraukiama patalpos dalis; C – uždara patalpa; I – patalpos dalis, kuri turi būti laikoma uždara patalpa. Užbrūkšniuotos dalys turi būti įtraukiamos į uždarų patalpų tūrį. B – denio plotis angoje. Laivuose su suapvalinta denio ir bortų jungimosi briauna plotis matuojamas taip, kaip parodyta 11 brėžinyje. ______________ 2 PRIEDĖLIS KOEFICIENTAI K1 IR K2, NURODYTI 3 TAISYKLĖJE IR 4 TAISYKLĖS 1 PUNKTE V arba Vc – tūris kubiniais metrais V arba Vc K1 arba K2 V arba Vc K1 arba K2 V arba Vc K1 arba K2 V arba Vc K1 arba K2 10 0,2200 45000 0,2931 330000 0,3104 670000 0,3165 20 0,2260 50000 0,2940 340000 0,3106 680000 0,3166 30 0,2295 55000 0,2948 350000 0,3109 690000 0,3168 40 0,2320 60000 0,2956 360000 0,3111 700000 0,3169 50 0,2340 65000 0,2963 370000 0,3114 710000 0,3170 60 0,2356 70000 0,2969 380000 0,3116 720000 0,3171 70 0,2369 75000 0,2975 390000 0,3118 730000 0,3173 80 0,2381 80000 0,2981 400000 0,3120 740000 0,3174 90 0,2391 85000 0,2986 410000 0,3123 750000 0,3175 100 0,2400 90000 0,2991 420000 0,3125 760000 0,3176 200 0,2460 95000 0,2996 430000 0,3127 770000 0,3177 300 0,2495 100000 0,3000 440000 0,3129 780000 0,3178 400 0,2520 110000 0,3008 450000 0,3131 790000 0,3180 500 0,2540 120000 0,3016 460000 0,3133 800000 0,3181 600 0,2556 130000 0,3023 470000 0,3134 810000 0,3182 700 0,2569 140000 0,3029 480000 0,3136 820000 0,3183 800 0,2581 150000 0,3035 490000 0,3138 830000 0,3184 900 0,2591 160000 0,3041 500000 0,3140 840000 0,3185 1000 0,2600 170000 0,3046 510000 0,3142 850000 0,3186 2000 0,2660 180000 0,3051 520000 0,3143 860000 0,3187 3000 0,2695 190000 0,3056 530000 0,3145 870000 0,3188 4000 0,2720 200000 0,3060 540000 0,3146 880000 0,3189 5000 0,2740 210000 0,3064 550000 0,3148 890000 0,3190 6000 0,2756 220000 0,3068 560000 0,3150 900000 0,3191 7000 0,2769 230000 0,3072 570000 0,3151 910000 0,3192 8000 0,2781 240000 0,3076 580000 0,3153 920000 0,3193 9000 0,2791 250000 0,3080 590000 0,3154 930000 0,3194 10000 0,2800 260000 0,3083 600000 0,3156 940000 0,3195 15000 0,2835 270000 0,3086 610000 0,3157 950000 0,3196 20000 0,2860 280000 0,3089 620000 0,3158 960000 0,3196 25000 0,2880 290000 0,3092 630000 0,3160 970000 0,3197 30000 0,2895 300000 0,3095 640000 0,3161 980000 0,3198 35000 0,2909 310000 0,3098 650000 0,3163 990000 0,3199 40000 0,2920 320000 0,3101 660000 0,3164 1000000 0,3200 Koeficientai K1 ir K2 tarpinėms tūrių V ir Vc reikšmėms apskaičiuojami linijine interpoliacija. Tarpinių tūrių V ir Vc reikšmių koeficientai K1 ir K2 apskaičiuojami linijine interpoliacija. ______________ * Parašai praleisti.

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.