LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui Juliui Sabatauskui Seimo posėdžių sekretoriatui 2006-12- Nr. Nr. 102-s-išv.-67/4 Į 2006-12-15 DĖL SEIMO NUTARIMO PROJEKTO XP - 1909 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – STT) pagal kompetenciją susipažino su Jūsų pastaboms ir pasiūlymams pateiktu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui nepateiktų Valstybės saugumo departamento dokumentų“ projektu Nr. XP - 1909 (toliau – projektas). Pažymėtina, kad projektas nesietinas su STT veikla, yra vienkartinio taikymo teisės aktas, todėl, įvertinus STT įstatymo leidėjo apibrėžtą kompetenciją, manome, kad STT šiuo atveju nėra projekto derinimo subjektas. Tačiau STT atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) 2006-12-05 Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje nutarta pritarti Seimo nutarimo projektui "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinio tyrimo išvados" (Nr. XP - 1888) po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą, o 2006-12-14 plenarinio posėdžio metu minėtam projektui pritarta po svarstymo. Vadovaujantis tuo manytina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2006 m. rugsėjo 28 d. Seimo nutarimu Nr. X-823 “Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti Valstybės saugumo departamento veiklos parlamentinį tyrimą” nustatytame statuse parlamentinį tyrimą baigė; 2) Lietuvos Respublikos Seimo statutas (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97), parlamentinę atitinkamo subjekto priežiūrą atliekančiam Lietuvos Respublikos Seimo komitetui suteikia reikiamas galimybes bei kompetenciją, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, išreikalauti iš valstybės institucijų ir pareigūnų, išskyrus teismus, dokumentus, išvadas raštu, ataskaitas bei kitokią reikiamą medžiagą; tikrinti, kaip laikomasi įstatymų, Seimo nutarimų, kaip atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas bei pasiūlymus; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinį tyrimą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu nagrinėti Seimui atskaitingų valstybės institucijų metų ataskaitas; išklausyti Vyriausybės nario ar kitos valstybinės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją ir pan., todėl, STT nuomone, atskiro teisės akto, dubliuojančio parlamentinės priežiūros subjekto įgaliojimus, priimti netikslinga. Pastebėtina, kad projekto nuostatų turinio analizė leidžia daryti prielaidą, kad Valstybės saugumo departamentui būtų nustatyta perteklinė prievolė Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (nepatikslinant ar tai būtų parlamentinės kontrolės ar parlamentinio tyrimo dalykas) pateikti „departamento turimą, Komiteto prašytą ir iki šiol negautą būtiną analitinę medžiagą“ (projekto preambulėje naudojamos sąvokos „analitinės pažymos“). Pažymėtina, kad projekte vartojamos netikslios atitinkamam tyrimui prašomos medžiagos sąvokos, o tai neleidžia tinkamai identifikuoti projekte nurodomos informacijos reglamentavimo ypatumų. Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos operatyvinės veikos įstatymo 17 straipsnį, nustatantį įslaptintos operatyvinės bei kitos įslaptintos informacijos panaudojimą ne operatyvinėje veikloje ir šios informacijos atskleidimą: įslaptinta operatyvinė informacija gali būti panaudojama baudžiamajame procese ją nustatyta tvarka išslaptinus, kitais įstatymų nustatytais atvejais (pvz.: pateikiant informaciją apie asmenį siekiantį eiti ar einantį pareigas valstybės tarnyboje), minėta ir kita įslaptinta informacija gali būti panaudojama tik Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka laikantis principo „būtina žinoti“. Svarbu pabrėžti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 21 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio 4 d. nutarimo "Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 73 straipsnio 3 dalies (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai" motyvuojamosios dalies II skyriaus 6.3 punkto nuostatos išaiškinimo“ pasisakė, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi įgaliojimus, esant ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui, pavesti Seimo laikinajai tyrimo komisijai ištirti ir tokius dalykus, kuriems ištirti bus reikalinga ir atitinkamų valstybės institucijų vykdomo tyrimo (taip pat ir ikiteisminio, operatyvinio) medžiaga, tačiau tai negali būti tokia informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją apskritai negali būti atskleidžiama Seimo laikinajai tyrimo komisijai, taip pat negali būti paneigti įstatymų nustatytų subjektų įgaliojimai neatskleisti informacijos, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, taip pat ir nebaigtam ikiteisminiam, operatyviniam tyrimui. Pagarbiai, Direktorius Povilas Malakauskas Aurimas Miškinis, 266-33-29 Dalius Jakštas, 266-33-58