1 1 1996.06.24 16:40 Priimti įstatymo projekto straipsniai 1 straipsnis priimtas 1996 06 13 2 - 36 straipsniai priimti 1

1 1 1996.06.24 16:40 Priimti įstatymo projekto straipsniai 1 straipsnis priimtas 1996 06 13 2 - 36 straipsniai priimti 1996 06 19 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMAS 1996 m. birželio d. Nr. I - Vilnius (Žin., 1992, Nr. 22-635, Nr. 24 - 710; 1993, Nr. 10 - 234; 1994, Nr. 89 - 1718; 1995, Nr. 7 - 142) 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo išdėstymas nauja redakcija Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymą išdėstyti taip: “LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMAS I. BENDRIEJI NUOSTATAI 1 straipsnis. Seimo narių rinkimų pagrindai Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose. 2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

1. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.
2. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Nustatant piliečiui, kuris atvyko gyventi į Lietuvą iš kitos valstybės, nuolatinio gyvenimo faktą, nustatytas Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais Lietuvos Respublikoje” vienerių metų terminas netaikomas, o taip nustatytas nuolatinio gyvenimo faktas pripažįstamas reikšmingu tik pagal Seimo rinkimų įstatymą.
3. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, likus 65 dienoms iki rinkimų nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.
4. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.
5. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties ir nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami. 3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė Kiekvienas turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje apygardose, o šie balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsui.. Kiekvienas rinkėjas turi lygią teisę pareikšti savo nuomonę dėl kandidatų, įrašytų į tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o ši nuomonė yra lygiavertė kiekvieno kito balsavusio už šį sąrašą rinkėjo nuomonei. 4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų. 5 straipsnis. Slaptas balsavimas
6. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už bet kurį kitą asmenį arba pavesti kitam balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali asmeniškai balsuoti padedant kitam asmeniui, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 65 straipsnio penktojoje dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją paviešinti.
7. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.
8. Rinkėjas privalo balsuoti slaptai. 6 straipsnis. Seimo rinkimų datos paskelbimas
9. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Lietuvos Respublikos Seimas arba Respublikos Prezidentas .
10. Eilinius Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus keturiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos, Respublikos Prezidentas nėra paskelbęs eilinių Seimo rinkimų datos, eiliniai Seimo rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, kai iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant Seimo narių įgaliojimams.
11. Jeigu karo veiksmų metu turi būti rengiami eiliniai rinkimai, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.
12. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, arba skelbiami Respublikos Prezidento Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje nustatytais atvejais. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo. Respublikos Prezidento dekrete dėl eilinių Seimo rinkimų, Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų diena.
13. Naujo Seimo rinkimų diena - yra diena, kada balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir pirmajame rinkimų ture vienmandatėse rinkimų apygardose. Balsavimas paštu bei balsavimas laivuose ir diplomatinėse atstovybėse vykdomas iki balsavimo dienos arba baigiamas balsavimo dieną kaip tai nustatyta šiame įstatyme. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik esant paskelbtiems rinkimų rezultatams, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.
14. Pakartotino balsavimo, naujų ar pakartotinų rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje datą, nustatytais šiame įstatyme atvejais, ne vėliau kaip po 15 dienų nuo dienos kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. 7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
15. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip 24 valandos iki posėdžio pradžios. Vyriausioji rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl: naujų ir pakartotinų rinkimų datų; rinkimų apygardų ribų nustatymo; rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir sudėties keitimo; kandidatų registravimo; burtais sprendžiamų klausimų; rinkimų rezultatų, galutinių rinkimų rezultatų nustatymo; Seimo nario įgaliojimų priešlaikinio nutraukimo; įgaliojimų pripažinimo naujam Seimo nariui; nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei rinkimų įstatymo pažeidimų - papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA) .
16. Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti: partijų, politinių organizacijų, kandidatų į Seimo narius atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių organizacijų antspaudu patvirtintas pažymas; visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo pažymėjimus. Kandidatas į Seimo narius rinkimų komisijos posėdyje gali dalyvauti: jeigu priimamas sprendimas dėl jo asmeninės veikos arba dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių aplinkybių; jei jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.
17. Esantys posėdžių salėje asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti videoįrašus. Fotografuoti ir filmuoti, daryti videoįrašus, kai tam reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo įrangą, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.
18. Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu tai būtina garantuoti netrikdomas darbo sąlygas darbuotojams, apsaugoti rinkimų dokumentus.
19. Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti grėsmė rinkimų komisijos ar jo dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas gali duoti nurodymą policijai tikrinti įeinančių į salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.
20. Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžio salės asmenis, kliudančius normaliam komisijos darbui. 8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Valstybės lėšomis apmokama rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbas. Savivaldybių lėšomis apmokama balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymas, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimo ir išsaugojimo išlaidos. II. RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS 9 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas
21. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalinama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių, atsižvelgiant į rinkėjų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0.9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų nustato ir likus ne mažiau kaip 90 dienoms iki rinkimų “Valstybės žiniose” skelbia rinkimų apygardą sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardos rinkimų komisijos adresą ir telefoną.
22. Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių. 10 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
23. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.
24. Miesto, rajono teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jame padaromus pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.
25. Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.
26. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo būstinės adresas keičiami esant reikalui, bet ne vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi daryti pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, pakeistų pavadinimų arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir telefonus. III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS 11 straipsnis. Rinkimų komisijos
27. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo: 1) Vyriausioji rinkimų komisija; 2) apygardų rinkimų komisijos; 3) apylinkių rinkimų komisijos.
28. Į rinkimų komisijas gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar referendumo įstatymų pažeidimus.
29. Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į Seimo narius; kandidatu į Seimo narius ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu į Seimo narius ir rinkimų stebėtoju; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, jeigu jis pageidauja būti kandidatu į Seimo narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu ar pradėdamas rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki to raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario preigų. Jeigu rinkimų komisijos narys nėra to padaręs, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už rinkimų įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas ar išbraukiamas iš kandidatų į Seimo narius. 12 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas
30. Vyriausioji rinkimų komisija yra nuolat veikianti aukščiausia Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumų organizavimo institucija.
31. Vyriausiąją rinkimų komisiją ketveriems metams, laikotarpiu, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 100 dienų ir ne daugiau kaip 130 dienų, sudaro Seimas. Prieš neeilinius Seimo rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija naujai nesudaroma, jos įgaliojimai išlieka iki Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaryta prieš eilinius Seimo rinkimus.
32. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš: komisijos pirmininko; trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų šešių kandidatų; trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatų; partijų, politinių organizacijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
33. Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į Vyriausiąją rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau kandidatų.
34. Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
35. Partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Vyriausiąją rinkimų komisiją po vieną atstovą iki komisijos sudarymo.
36. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo 11 straipsnio antrosios ir trečiosios dalių reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatų atmesti.
37. Visais atvejais asmenys, paskirti į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti daugiau kaip 1/2 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka traukiant burtus po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų, kurių turi būti dvigubai daugiau, negu reikia papildomai paskirti narių į Vyriausiąją rinkimų komisiją.
38. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat komisijos nariai, burtais paskirti į komisiją, jeigu jie yra partijų, politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę šiose partijose ir politinėse organizacijose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir politinių organizacijų veikloje bei vykdyti jų pavedimų.
39. Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje išsirenka pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių. Pirmininko pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių partijoms, politinėms organizacijoms. 13 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties patikslinimas po Seimo rinkimų
40. Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 100 dienų po pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio patikslina Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį, atleisdamas ir naujai paskirdamas komisijos narius, pasiūlytus partijų bei politinių organizacijų, taip, kad jos sudėtis atitiktų šių partijų, politinių organizacijų gautus mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Esant reikalui Seimas gali tik papildyti burtais paskirtų komisijos narių skaičių.
41. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir paskirtų burtais komisijos narių įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko tik šiais atvejais: 1) atsistatydinus; 2) mirus; 3) nebeatitinkant šio įstatymo 11 straipsnio antrojoje dalyje rinkimų komisijos nariui nustatytų reikalavimų; 4) kai šio asmens atžvilgiu įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis; 5) kai Konstitucinis teismas priima išvadą , kad Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas buvo pažeistas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veikos. 14 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai
42. Vyriausioji rinkimų komisija garantuoja vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, tuo tikslu ji leidžia šiems Lietuvos Respublikos įstatymams įgyvendinti instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas visoms institucijoms ir pareigūnams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai gali būti pakeisti tik jos pačios arba įsigaliojusiu teismo sprendimu. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, partijų, politinių ar visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą, organizuojant rinkimus ar referendumą - draudžiamas.
43. Vyriausioji rinkimų komisija vykdydama Seimo rinkimus: 1) suskirsto Lietuvos teritoriją į vienmandates rinkimų apygardas; 2) sudaro apygardų rinkimų komisijas; 3) priima kandidatų į Seimo narius iškėlimo pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatus ir skelbia rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus, jiems suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus; 4) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką; 5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas; 6) prižiūri kaip vykdomas šis įstatymas; 7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, taip pat esant reikalui ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų; 8) vykdo daugiamandatės apygardos rinkimų komisijos funkcijas; 9) nustato ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus; 10) išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Seimo nario pažymėjimą; 11) perduoda Valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus; 12) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
44. Laikotarpyje tarp rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija vykdo Lietuvos Respublikos Seimo mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus Seimo nario įgaliojimams; pripažįsta įgaliojimus naujiems Seimo nariams, išrinktiems daugiamandatėje rinkimų apygardoje; skelbia naujus arba pakartotinus rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje.
45. Vyriausioji rinkimų komisija apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę, rūpinasi rinkėjų lavinimu. Taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.
46. Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka. 15 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas
47. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų.
48. Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš: dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras; dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija; po vieną tame mieste, rajone dirbančio “B” grupės valdininko, kurį pasiūlo to miesto, rajono meras; partijų, politinių organizacijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
49. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir daugiau kandidatų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių miestų, rajonų teritorijų, tai komisija sudaroma iš tiek “B” grupės valdininkų, kiek merų turi teisę siūlyti kandidatus.
50. Partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija kandidatų atmesti negali. Jei kandidatų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoje jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatus, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.
51. Visais atvejais asmenys, paskirti į apygardų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatų.
52. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus arba referendumą.
53. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.
54. Apygardos rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 16 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai Apygardos rinkimų komisija: 1) informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas; 2) prižiūri, kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas; 3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas; 4) sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu; 5) surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą; 6) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus; 7) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus. 17 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
55. Ne vėliau kaip likus 75 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras.
56. Į apylinkės rinkimų komisiją kandidatus turi teisę siūlyti partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) bei partijos, politinės organizacijos, gavusios savivaldybės tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) savivaldybės tarybos rinkimuose, bet kiekviena partija arba politinė organizacija turi teisę siūlyti po tiek pat kandidatų kaip ir kitos, turinčios teisę siūlyti kandidatus partijos bei politinės organizacijos.
57. Partijos, politinės organizacijos savo kandidatūrų sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 62 dienoms iki rinkimų.
58. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. Jeigu kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardų rinkimų komisija negali atmesti pasiūlyto kandidato.
59. Jeigu kandidatų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali pakeisti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą teikti į apylinkių rinkimų komisijas trūkstamą kandidatūrų skaičių. Mero teikiami kandidatai negali būti partijų, politinių organizacijų nariais ar jais tapti iki jų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant komisijos narį prieštarauja dėl mero teikiamo kandidato skyrimo apylinkės rinkimų komisijos nariu, tai šis kandidatas negali būti skiriamas komisijos nariu.
60. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria apygardų rinkimų komisijos.
61. Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 18 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai Apylinkės rinkimų komisija: 1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas susipažinti su jais rinkėjams, partijų ir politinių organizacijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus; 2) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų; 3) gali stebėti, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vykdomas balsavimas paštu ir kontroliuoti, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose; 4) pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės; 5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje; 6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą; 7) svarsto tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir priima dėl jų sprendimus; 8) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus. 19 straipsnis. Rinkimų komisijų narių priesaika ir rašytinis pasižadėjimas
62. Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs priesaiką arba rašytinį pasižadėjimą.
63. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai ir pirmininkas prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo pirmininkas arba jo pavaduotojas. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko priesaikos tekstas: “Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas.”
64. Apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų nariai, pirmininkai duoda rašytinį pasižadėjimą. Rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstas: “Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises. Tepadeda man Dievas.”
65. Prisiekti arba duoti rašytinį pasižadėjimą galima ir be paskutiniojo sakinio. Prisiekęs asmuo pasirašo po priesaikos tekstu. Priesaika galioja visam paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laikotarpiui. Neprisiekus pradėti vykdyti rinkimų komisijos nario pareigas negalima.
66. Rinkimų komisijos narių, pirmininkų priesaikas, rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios institucijos.
67. Institucija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką iki kada jis privalo prisiekti arba duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo neprisiekęs, nedavęs rašytinio pasižadėjimo daugiau kaip per 10 dienų nuo paskyrimo arba prisiekęs, arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje. 20 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
68. Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.
69. Pasibaigus rinkimams apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikęs visus įstatymu jam pavestus darbus.
70. Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam priesaiką arba rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario priesaiką ar rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. 21 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų iki balsavimo pabaigos
71. Partija bei politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti: 1) apylinkės rinkimų komisijos - apygardos rinkimų komisijai; 2) apygardos rinkimų komisijos - Vyriausiajai rinkimų komisijai; 3) Vyriausiosios rinkimų komisijos - Vilniaus apygardos teismui.
72. Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. 22 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
73. Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti jų įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.
74. Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijai motyvuotą atsakymą.
75. Pagalbiniams darbams rinkimų komisija gali samdyti reikiamą skaičių personalo.
76. Miestų, rajonų savivaldybės, valstybinės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti. 23 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas Rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus. 24 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas
77. Rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš jo pareigų komisijoje gali atleisti rinkimų komisija, patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų komisija, išsprendusi skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo.
78. Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
79. Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka. IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJO PAŽYMĖJIMAS 25 straipsnis. Rinkėjų sąrašai
80. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai: 1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas; 2) vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašas; 3) rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas.
81. Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus - išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
82. Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.
83. Rinkimų agitacijai organizuoti, kandidatų arba kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu, gali būti sudaromi apibendrinti rinkėjų sąrašai (be rinkėjų pavardžių, be gimimo datų, be tikslaus gyvenamosios vietos adreso). Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija, politinė organizacija ar kandidatas.
84. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir vienmandačių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose. Sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. 26 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą bendroji tvarka
85. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
86. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija pagal valstybinių institucijų ir apygardų rinkimų komisijų teikiamą informaciją.
87. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašų turi būti išbraukiamas: miręs Lietuvos Respublikos pilietis; asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės; pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
88. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai. 27 straipsnis. Vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą magnetinėse laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų perduoda apygardos rinkimų komisijai. Kartu sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma. 28 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą, sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko administracija, rinkėjų sąrašą. 29 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas su rinkėjų sąrašais Likus ne mažiau kaip 55 dienų iki rinkimų apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje, prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas, turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti. 30 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas
89. Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti paštu negalima.
90. Rinkėjo pažymėjime nurodoma: 1) rinkėjo vardas ir pavardė; 2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena); 3) rinkėjo adresas; 4) vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris; 5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas; 6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. 31 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas rinkėjui
91. Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjui organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui, pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive, rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
92. Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip 40 dienų iki rinkimų.
93. Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų komisijai savo pasą arba kitą jo asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir jį nedelsiant išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, apylinkės rinkimų komisija apie tai nedelsiant praneša apygardos rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai patikslinami rinkėjų sąrašai.
94. Apygardos rinkimų komisija, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, kuris negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo, raštu to prašant rinkėjui - pagal rinkėjo pateiktą Lietuvos Respublikos piliečio pasą su gyvenamosios vietos įrašu. 32 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų sudarymo
95. Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
96. Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą paaiškėjus, kad išankstiniame sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.
97. Rinkėjo perkėlimą iš vieno rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitą, toje pačioje rinkimų apygardoje, tvarko apygardos rinkimų komisija ir apie padarytus pakeitimus rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vieno rinkimų apygardos rinkėjų sąrašo į kitą tvarko Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais atvejais. 33 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių įrašymas į rinkėjų sąrašus
98. Užsienio valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas.
99. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė likus ne mažiau kaip 15 dienų iki Seimo rinkimų perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Šis sąrašas gali būti papildomas rinkėjais, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje. 34 straipsnis. Krašto apsaugos karių, laivuose bei bausmės atlikimo vietose esančių rinkėjų įrašymas į rinkėjų sąrašus
100. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba alternatyvią tarnybą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje jie nuolatos gyveno iki jie buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba alternatyvią tarnybą.
101. Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, kurios teritorijoje jie nuolatos gyvena.
102. Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės, į kurį yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.
103. Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu to prašo, jis įrašomas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta. 35 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas, sudarius galutinius rinkėjų sąrašus, o taip pat rinkimų dieną Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 14 valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir tuoj pat praneša rinkėjo pavardę, vardą, asmens kodą ir jo paso numerį ir pase įrašytą adresą apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija patikrina ar rinkėjas yra įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba jam balsuojant pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas. 36 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
104. Rinkėjas arba partijos, politinės organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas pagal šiame įstatyme nustatytą tvarką nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
105. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas, o jo sprendimas yra galutinis.
106. Praleidus nustatytus terminus pareikšti pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
107. Apie gautus skundus ir teismo sprendimu rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.