LIETUVOS RESPUBLIKOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL PAUKŠČIŲ GRIPO BIOLOGINIO SAUGUMO PRIEMONIŲ PATVIRTINIMO 2006 m. gruodžio 15 d. Nr. B1-805 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir 2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu 2005/734/EB, nustatančiu biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatančiu ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose (OL 2005 L 274, p. 105):

1. Tvirtinu pridedamas Paukščių gripo biologinio saugumo priemones.
2. Laikau netekusiais galios: 2.
3. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. B1-598 „Dėl paukščių gripo kontrolės priemonių“ (Žin., 2005, Nr. 131-4756); 2.
4. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 17 d. įsakymą Nr. B1-54 „Dėl paukščių gripo kontrolės priemonių“ (Žin., 2006, Nr. 9-346).
5. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir Vidaus audito skyriams. DIREKTORIUS KAZIMIERAS LUKAUSKAS ______________ PATVIRTINTA Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. B1-805 PAUKŠČIŲ GRIPO BIOLOGINIO SAUGUMO PRIEMONĖS Paukščių gripo biologinio saugumo priemonės (toliau – Priemonės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir 2005 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu 2005/734/EB, nustatančiu biologinio saugumo priemones naminių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 subtipas, nuo laukinių paukščių pavojui sumažinti ir nustatančiu ankstyvo ligos aptikimo sistemą ypač pažeidžiamose teritorijose.
6. Priemonių tikslas – nustatyti tinkamas ir įmanomas priemones siekiant sumažinti paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių užsikrėtimo nuo laukinių paukščių didelio patogeniškumo paukščių gripu, kurį sukelia A gripo viruso H5N1 potipis (toliau – paukščių gripas), pavojų.
7. Atsižvelgusi į epizootinę paukščių gripo situaciją, VMVT gali taikyti šias paukščių gripo biologinio saugumo priemones, susijusias su: 2.
8. tiesioginio ir netiesioginio laukinių paukščių, ypač vandens paukščių, ir kitų paukščių, ypač ančių ir žąsų, kontakto išvengimu; 2.
9. ančių ir žąsų atskyrimu nuo kitų paukščių.
10. Paukščių gripo biologinio saugumo priemonės pasirenkamos taikyti atsižvelgus į šiuos veiksnius: 3.
11. laikymo vietų buvimas šalia paukščių, ypač paukščių iš Centrinės ir Rytų Azijos, Kaspijos ir Juodosios jūrų regionų, migracijos kelių; 3.
12. atstumas nuo laikymo vietos iki vandens telkinių, tvenkinių, pelkių, ežerų ar upių, kur gali būriuotis migruojantys vandens paukščiai; 3.
13. paukščių laikymo vietų buvimas vietovėse, kuriose didelis migruojančių paukščių, ypač vandens paukščių, tankis; 3.
14. paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių laikymas atvirose laikymo vietose ar kitose patalpose, kuriose negalima tinkamai užtikrinti laukinių paukščių, naminių paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių kontakto išvengimo; 3.
15. paukščių laikymo vietų buvimas teritorijoje, kurioje didelis paukščių laikymo vietų tankis; 3.
16. paukščių ir kitų nelaisvėje laikomų paukščių, transporto priemonių ir asmenų judėjimo laikymo vietoje bei iš jos intensyvumas ir kiti tiesioginiai bei netiesioginiai kontaktai tarp laikymo vietų.
17. Paukščių laikytojai turi nedelsdami pranešti teritorinei VMVT apie: 4.
18. daugiau nei 20 % sumažėjusį pašarų ir vandens suvartojimą; 4.
19. daugiau nei 5 % sumažėjusį kiaušinių dėjimą ilgiau nei dvi dienas; 4.
20. didesnį nei 3 % per savaitę gaištamumą; 4.
21. bet kokius klinikinius požymius arba pokyčius, leidžiančius įtarti paukščių gripą. ______________