----------------------------------------------------

(3). Pasiūlymo teikėjas Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Seimo nario J.Razmos 2007-01-04 pasiūlymai 1. Papildyti 3 straipsnio 1 dalį nauju 10 punktu ir jį išdėstyti taip: „10) reikalauti apmokėjimo dokumento už prekę ar paslaugą.“. 2. Reikalavimai paslaugai (darbams) Civiliniame kodekse nustatyti ne tik 6.350-6.370 straipsniuose, bet ir XXXIII skyriaus pirmame skirsnyje Ranga 6.644-6.671 straipsniuose ir antro skirsnio Vartojimo ranga 6.644-6.671 straipsniuose todėl 2 punkto redakciją reikėtų papildyti įvertinant minėtus straipsnius. 3. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra valstybės įstaiga prie Teisingumo ministerijos atskaitinga Vyriausybei valstybės įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką vartotojų teisių apsaugos srityje, užtikrinanti vartotojų teisių apsaugą ir koordinuojanti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, atsakingų už atitinkamos vartojimo srities veiklą vartotojų apsaugos srityje.“. 4. 11 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „teisingumo ministras“ įrašyti žodį „Vyriausybė“. 5. Papildyti 12 straipsnio pavadinimą žodžiu „pareigos“ ir jį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijos, teisės ir pareigos“. 6. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) pagal kompetenciją rengia teisės aktų projektus juos priima bei derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga ir rinkos priežiūra;“ 7. Papildyti 12 straipsnio 1 dalį naujais 14,15, 16 punktais „14) nagrinėja ar esami teisės aktai skirti produktų rinkos priežiūrai ir vartotojų teisių gynimui atitinka Lietuvos Respublikos atitinkamų kodeksų ir įstatymų nustatytus reikalavimus (atlieka prevencinę kontrolę) ir teikia jų pakeitimų projektus; 15) pagal savo kompetenciją tiria vartotojų skundus; 16) savo interneto tinklapyje pateikia kiekvieno ketvirčio veiklos ataskaitą, o pasibaigus metams tinklapyje – metinės veiklos ataskaitą; 17) skelbia „Valstybės žiniose“ Lietuvos standartų, susijusių su Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo įgyvendinimu, sąrašą.“ ir buvusį 14 punktą laikyti 17 punktu. 8. Papildyti 12 straipsnio 2 dalį šiuo 7 punktu „7) pareikšti ieškinį viešam interesui ginti pagal vartotojų skundus ar savo iniciatyva;“, o buvusį 7 punktą laikyti 8 punktu. 9. Papildyti 22 straipsnio 3 dalį nauju punktu ir jį išdėstyti taip: „6) užsakyti ekspertizės ir reikalingus tyrimus“, o buvusį 6 punktą laikyti 7 punktu. 10. Bendros pastabos dėl įstatymo projekto: įstatyme nėra konkrečių nuorodų į Civilinio kodekso ar atitinkamų įstatymų straipsnius ar nustatytus konkrečius reikalavimus dėl: - paslaugų (darbų) atlikimo terminų; - kainos nustatymo ir apmokėjimo tvarkos; - kokybės garantijos; - atsakomybės už netinkamos kokybės paslaugą; - terminų paslaugų kokybės trūkumams pareikšti; - nuostolių atlyginimo susietų su netinkamos kokybės paslauga; - nuostolių atlyginimo jeigu dėl paslaugos teikėjo kaltės buvo prarastas ar sugadintas vartotojo pateiktas daiktas ar medžiaga. Taip pat nėra reikalavimų ar nuorodų į atitinkamus teisės aktų straipsnius dėl vartojimo kredito, draudimo, nuomos, finansinio lizingo ir garantijos sutarčių sąlygų (šiose sutartyse paslaugos teikėjai dažnai nustato vienašališkas sutarčių sąlygas neatsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus ir vartotojo interesus). Nenurodant konkrečių nuorodų ar reikalavimų vartotojai, verslininkai ir kontroliuojančių institucijų pareigūnai neras šiame įstatyme reikalingos informacijos, todėl tų reikalavimų turės ieškoti Civiliniame kodekse ar kituose įstatymuose, tai įves papildomą painiavą įstatymo taikyme. Kaip pavyzdį galima nurodyti, kad dabartiniu metu galiojančiame įstatyme pretenziją dėl netinkamos paslaugos kokybės galima pareikšti per 6 mėnesius, o dėl prekės kokybės per 2 metus. Pateiktame įstatymo projekte šis reikalavimas reglamentuotas netinkamai, nes Civilinio kodekso 6.338, 6.363, 6.666 ir 6. 678 straipsniuose nurodoma, kad vartotojas pretenziją gali pareikšti per protingą terminą ir kt. Taip pat dažnai kyla ginčai pareiškus pretenziją dėl techniškai sudėtingų ir brangių daiktų netinkamos kokybės kaip suprasti Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 6 punkto reikalavimus „Pakeisti techniškai sudėtingą ir brangią prekę pirkėjas turi teisę reikalauti, jeigu tos prekės kokybei nustatyti reikalavimai iš esmės pažeisti.“, todėl reikėtų atskiru punktu konkretizuoti kas yra techniškai sudėtinga ir brangi prekė bei paaiškinti kokius reikalavimus laikyti esminiais. 1. Nepritarti Pritarti Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies pataisoms būtų netikslinga, kadangi apmokėjimo dokumentų išdavimo tvarką reglamentuoja kiti teisės aktai. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 patvirtinto Kasos aparatų diegimo ir naudojimo aprašo 5 punkte nustatyta, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą ir pan. 2. Nepritarti Abejotina, ar būtų tikslinga pritarti pasiūlymui dėl 4 straipsnio 2 dalies pataisos, kadangi Įstatymo projekte netikslinga atkartoti Civiliniame kodekse išdėstytų nuostatų. Be to, Civilinio kodekso 6.672 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vartojimo rangos sutarčiai mutatis mutandis taikomos šio kodekso 6.188, 6.350-6.370 straipsniuose nustatytos taisyklės, to paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vartojimo rangos santykiams, kurių šio kodekso normos nenustato, taikomi vartotojų teisių gynimo ir kiti su šių teisių gynimu susiję įstatymai. 3. Nepritarti 2006 m. gruodžio 19 d. Seimo plenarinio posėdžio metu analogiškai pataisai nebuvo pritarta. 4. Nepritarti 2006 m. gruodžio 19 d. Seimo plenarinio posėdžio metu analogiškai pataisai nebuvo pritarta. 5. Nepritarti Nepritartume pateiktam 12 straipsnio pavadinimo papildymui žodžiais „ir pareigos“ kadangi Įstatymo projekto 12 straipsnis reglamentuoja Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcijas ir teises. 6. Nepritarti Nėra tikslinga pritarti pasiūlytai 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto pataisai, kadangi nėra aiški šios pataisos esmė. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos funkcija – priimti ir derinti teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga. 7. Nepritarti Nėra tikslinga pritarti pasiūlymui 12 straipsnio 1 dalį papildyti naujais 14, 15 ir 16 punktais: 7.1. nepritartume 12 straipsnio papildymu 14 punktu, kadangi tai būtų perteklinė nuostata. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą priima ir derina teisės aktus, susijusius su vartotojų teisių apsauga, vadovaujantis 4 punktu dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su vartotojų teisių apsauga, projektų teikia išvadas ir pasiūlymus; 7.2. 12 straipsnio papildymas 15 punktu būtų perteklinė nuostata, kadangi minėta funkcija yra nustatyta Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nagrinėja vartotojų skundus išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka; 7.3. nepritartume pasiūlymui 12 straipsnį papildyti 16 punktu, nes tai yra ne šio teisės akto reguliavimo dalykas; 7.4 nebūtų tikslinga pritarti pateiktai 12 straipsnio 1 dalies 17 punkto pataisai. Pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 64-2324), kuriuo perkeliama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB, 6 straipsnį, Taryba koordinuoja teisės aktų, reglamentuojančių produktų saugą, įgyvendinimą. Taip pat šio įstatymo 4 straipsnyje teigiama, jog produktas yra saugus, kai pavojaus ir pavojaus kategorijų aspektu jis atitinka savanoriškai taikomus kaip nacionalinius standartus perimtus Europos standartus, nuorodos į kuriuos buvo paskelbtos Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje, o Lietuvos nuorodos į tokius nacionalinius standartus nustatyta tvarka buvo paskelbtos „Valstybės žiniose“. Pažymėtina, kad pagal Aplinkos ministro 2005-09-15 įsakymu Nr. D1-450 patvirtintų Lietuvos standartizacijos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 7.6 punktą, Lietuvos standartizacijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka teikia informaciją apie standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras. 8. Nepritarti Pasiūlyta pataisa dėl 12 straipsnio 2 dalies papildymo 7 punktu būtų perteklinė nuostata. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka gina vartotojų viešą interesą. 9. Nepritarti Pasiūlytai pataisai papildyti 22 straipsnio 3 dalį nauju punktu nebūtų tikslinga pritarti. Įstatymo projekto 21 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei vartotojo prašymui išnagrinėti reikia atlikti ekspertizę ar laboratorinius tyrimus, kuriais nustatoma prekių ir (

1. ar)su jomis susijusių paslaugų kokybė, tai atliekama iš Tarnybai, Inspekcijai ar Valstybinei visuomenės sveikatos priežiūros tarnybai tam tikslui numatytų valstybės biudžeto asignavimų, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta ginčus nagrinėjančių institucijų teisė gauti išvadą iš valstybės ir savivaldybių institucijų, 5 punkte numatyta, kad minėtos institucijos turi kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatytas teises. Todėl netikslinga papildomai įtvirtinti siūlomą nuostatą. 10. Nepritarti Nepritartume pasiūlytoms bendroms pastaboms, pateiktoms dėl Įstatymo projekto, kadangi nėra tikslinga atkartoti Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Seimo nario J.Razmos 2007-01-05 pasiūlymai 1. Papildyti 22 straipsnį nauja 2 dalimi „2. Nagrinėdamos ginčus šio straipsnio 1 dalyje nurodytos institucijos gina teisėtus vartotojų interesus. Institucijos turi užtikrinti asmenų nagrinėjančių ginčus nepriklausomumą nuo verslo ir kitų interesų grupių įtakos arba verslo ir vartotojų įtaka turi būti subalansuota (jų atstovų turi būti po lygiai).“, o tolesnes dalis atitinkamai pernumeruoti. 2. 25 straipsnio 1 dalyje po žodžių „pagal jai pateiktus rašytinius ir (
2. ar)daiktinius įrodymus.“ įrašyti žodžius „Vartotojas informuojamas apie ginčo nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką ir kartu supažindinamas su kitos šalies nuomone bei ekspertų išvadomis.“. 3. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Ginčas nagrinėjamas laikantis rungimosi ir ginčo nagrinėjimo operatyvumo bei skaidrumo principų.“. 4. Kitos pastabos dėl įstatymo projekto Šeštame skirsnyje „Vartotojų teisių gynimas ne teisme“ taip pat kai kur kituose įstatymo projekto straipsniuose (taip pat ir kai kuriuose kituose įstatymuose, pvz., Energetikos įstatyme, žr. 26 str.) nepagrįstai naudojama sąvoka „išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka“ (preliminary extra judicial hearing of complaints), kuri suponuoja, kad tai būtų preliminarinė (dažniausiai tai būna būtina) procedūra prieš kreipiantis į teismą (pvz., LR CPK 412 str., darbo bylose, būtent ten tinkamai naudojama išankstinės sprendimo tvarkos sąvoka). Šiuo atveju geriau tiktų „neteisminio vartotojų ginčų sprendimo tvarka“ (out – of – court settlement of consumer disputes). 1. Nepritarti Pasiūlyta pataisa dėl 22 straipsnio papildymo 2 dalimi būtų perteklinė nuostata. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnis nustato pareigūno, valstybės tarnautojo, darbuotojo nušalinimo pagrindus. 2. Nepritarti Siūlomą 25 straipsnio 1 dalies pataisą įstatyme įtvirtinti netikslinga, kadangi rašytinio proceso tvarka ginčai nagrinėjami ginčo šalims nedalyvaujant. Be to, Įstatymo projekto 25 straipsnio 6 dalis nustato, kad ginčo šalys ir kiti nagrinėjant ginčą dalyvaujantys suinteresuoti asmenys turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus, nuorašus, kopijas, teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems nagrinėjant ginčą dalyvaujantiems asmenims, pateikti prašymus, gauti ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo nuorašą, naudotis kitomis šio įstatymo suteikiamomis teisėmis. Šiomis teisėmis nagrinėjant ginčą dalyvaujantys asmenys privalo naudotis sąžiningai, nevilkindami ginčo nagrinėjimo. 3. Pritarti 4. Pritarti Tikslinga pritarti pateiktai pataisai sąvoką „išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka“ pakeisti į sąvoką „neteisminio vartotojų ginčų sprendimo tvarka“. Teisės departamento 2006-01-09 išvada Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Vertinant projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams bei Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Keičiamo įstatymo 9 straipsnyje, nustatančiame vartotojų teisių apsaugos institucinę sistemą, naudojama vartotojų teisių apsaugos “užtikrinimo” sąvoka (toliau projekte ši sąvoka vartojama keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte). Tuo tarpu kitose projekto nuostatose, reglamentuojančiose analogiškus visuomeninius santykius ar detalizuojančiose keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, pavyzdžiui keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte, 7 straipsnio 3 punkte, 10 straipsnio 7 dalyje, 12 straipsnio 1 dalies 8 punkte, 13 straipsnio 1 dalies 8 bei 12 punktuose, 17 straipsnio 1 dalyje ir kt. naudojama vartotojų teisių “gynimo” sąvoka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civiliniame kodekse (6.188, 6.360, 6.363, 6.672, 6.891 straipsniuose) naudojama vartotojų teisių “gynimo” sąvoka. Siūlytume suvienodinti projekte vartojamas sąvokas. 2. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte žodis “teismo” keistinas žodžiu “teisme”. 3. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio redakcija nėra aiški. Siūlytume ją patikslinti, t.y. išdėstyti šio straipsnio normą dviem sakiniais, po žodžių “kurių tinkamumo naudoti terminas yra pasibaigęs” padedant tašką. 4. Keičiamo įstatymo 30 straipsnyje tarp kitų subjektų, galinčių ginti vartotojų viešąjį interesą yra įvardijamos vartotojų asociacijos ir juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projektą vartotojų viešasis interesas galės būti ginamas ir administracinėje teisenoje, nėra aiškus šios projekto normos santykis su Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsniu, pagal kurį kitokie juridiniai asmenys, nei valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos ar tarnybos, neturi teisės ginti viešojo intereso. 5. Nėra aišku, apie kokį “įgaliojimą” yra kalbama keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 bei 3 dalyse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl pažeidimų Bendrijoje savo kompetentingų subjektų prašymu valstybės narės praneša Komisijai, kad šie subjektai yra kompetentingi pareikšti ieškinį pagal 2 straipsnį (pabraukta - mūsų). Šiuo metu Lietuvos Respublika yra pranešusi, o Komisija savo komunikate (2006/C 39/02) įtvirtinusi, jog kompetentinga pareikšti ieškinius dėl uždraudimo pagal direktyvos 98/27/EB 2 straipsnį Lietuvoje yra pripažinta Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos. Tuo atveju, jei projekto 34 straipsnio 2 dalyje minimos vartotojų asociacijos pateiktų prašymą, kad apie jas, kaip kompetentingus subjektus pareikšti ieškinį pagal direktyvos 2 straipsnį, būtų pranešta Komisijai, Lietuvos Respublika nedelsiant apie Lietuvos sąrašo pasikeitimus tiesiog turėtų informuoti Komisiją. 6. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 bei 2 dalyse yra numatomos procesinės pareigos teismui (pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie ieškinio ar pareiškimo (skundo) dėl vartotojų viešo intereso gynimo priėmimą nagrinėti; išsiųsti sprendimo nuorašą Vartotojų teisių apsaugos tarnybai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje civilinio proceso įstatymus, yra nustatoma bendra taisyklė, pagal kurią civilinės, darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo ir kitos bylos yra nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodeksą. Pažymėtina ir tai, kad šioje normoje yra nustatomos išimtys iš bendros taisyklės tam tikrų kategorijų byloms - darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto ir restruktūrizavimo bei ypatingos teisenos. Šių bylų nagrinėjimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. Atsižvelgiant į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusios bylos negalėtų būti priskirtos nė vienai iš CPK 1 straipsnio 1 dalies 2 sakinyje nustatytų bylų kategorijų, kurioms gali būti taikomos išimtys, pastaroji CPK norma bei keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 bei 2 dalies normos laikytinos kolizinėms. Pagal CPK 1 straipsnio 2 dalį jeigu yra prieštaravimų tarp Civilinio proceso kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų, teismas vadovaujasi šio Kodekso normomis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas suteikia pirmenybę kitų įstatymų normoms. Atsižvelgus į tai, manytume, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 bei 2 dalies normos neturėtų būti taikomos praktikoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 ir dalyse numatomas aukščiau nurodytų teismo pareigų įvykdymo terminas – 1 darbo diena. Manytume, kad toks teismui nustatomas terminas neatitinka protingumo kriterijų, lyginant, pvz.: su Civilinio proceso kodekso 275 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga bylos šalių ir trečiųjų asmenų, neatvykusių į teismo posėdį, atžvilgiu - šiems asmenims teismo sprendimas nuorašas turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos. 7. Įstatymo projekto priede nuorodas į jame įvardintų įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų paskelbimo lietuvių kalba šaltinius reikėtų pateikti, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktų rekomendacijų, patvirtintų Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 129KKK 12.1, 12.2 nei 24.1 punktais. Įstatymo projekto priedą reikėtų išdėstyti taip: “ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1. 1998 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321); 2. 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 223); 3. 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtoms finansinėms paslaugoms ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 90/619/EB ir direktyvas 97/7/EB ir 98/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 4 tomas, p. 321); 4. 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr.2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (OL 2004 L 364, p.1).” 1. Nepritarti Nebūtų tikslinga pritarti siūlymui suvienodinti Įstatymo projekte naudojamą vartotojų teisių apsaugos „užtikrinimo“ sąvoką keičiant į vartotojų teisių „gynimo“ sąvoką, kadangi Įstatymo projekto 9 straipsnyje, 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte, 11 straipsnio 1 dalyje, 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte naudojama vartotojų teisių apsaugos „užtikrinimo“ sąvoka yra platesnė nei vartotojų teisių „gynimo“ sąvoka, susijusi su institucine sistema ir neprieštarauja Civiliniame kodekse įtvirtintoms nuostatoms. Tuo tarpu vartotojų teisių „gynimo“ sąvoka yra labiau susijusi su vartotojų pažeistų teisių ir interesų gynimu. Be to, Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatyta, kad vartotojų teisių apsauga įgyvendinama taikant prevencines priemones (ugdant, informuojant, konsultuojant vartotojus, atliekant tyrimus, atliekant rinkos priežiūrą ir kitas priemones); per administracinę, civilinę, baudžiamąją atsakomybę; ginant vartotojų teises ne teisme šio įstatymo šeštojo skirsnio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir teisme. 2. Atsižvelgti Pritarta J.Razmos 2007- 01-05 4 pasiūlymui 3. Pritarti 4. Nepritarti Pagal 30 straipsnio 1 dalį juridiniai asmenys vartotojų viešąjį interesą galės ginti tik įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2005 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 281 sudaryta darbo grupė viešojo intereso gynimo teisiniam reglamentavimui tobulinti, be kita ko, parengė Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 37, 40, 44, 56, 103 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą. Projekte, atsižvelgiant į Viešojo intereso gynimo civiliniame ir administraciniame procesuose įstatymo projekto nuostatas, patikslinamas subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, ratas, t.y., siūloma Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį papildyti 4 punktu, nustatančiu, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal fizinių ar juridinių asmenų kreipimąsi dėl viešojo intereso gynimo. 5. Pritarti Dėl Įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatų, jog „Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali įgalioti šio įstatymo <…> reikalavimus atitinkančias vartotojų asociacijas <…>”, buvo perkeliama direktyvos 98/27/EB 4 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog „kompetentingų subjektų prašymu, valstybės narės praneša Komisijai <…>”. Tuo tarpu kompetentingi subjektai turi atitikti nacionalinėje teisėje nustatytus reikalavimus (kaip numatyta direktyvos 98/27/EB 3 str. 1 d.
3. b)p.). Nustatymo procedūra, ar vartotojų asociacijos atitinka keičiamo įstatymo 31 straipsnio reikalavimus bei pranešimas Komisijai apie šiuos reikalavimus atitinkančias asociacijas, pavadinti „Lietuvos Respublikos valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos įgaliojimu”, kadangi šiuos veiksmus turėtų atlikti Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip valstybės institucija, koordinuojanti vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimą. Įstatymo projekto 34 straipsnio 3 dalyje minima „įgaliojimų apimtis” – tai vartotojų asociacijų tikslai (kadangi šios asociacijos kartais veikia tik tam tikroje vartojimo santykių sferoje, o savo veikloje privalo laikytis savo tikslų. Europos Komisijai būtų pranešama apie šios asociacijos tikslų vartojimo santykiuose apimtis). Tačiau dėl aiškumo 34 straipsnio 2 ir 3 dalis siūlytume išdėstyti taip: „2. Įstatymo 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančios vartotojų asociacijos, apie kurias pranešta Europos Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi teisę kreiptis į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą. 3. Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių vartotojų asociacijų prašymu praneša Europos Komisijai šių asociacijų pavadinimus ir tikslus. Jeigu kiti įstatymai numatys kreipimosi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas teisę kitoms valstybės institucijoms, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai šių institucijų pavadinimus ir jų įgaliojimų apimtį.“ 6. Pritarti Pritartina pastaboms, pateiktoms dėl Įstatymo projekto 35 straipsnio 1 ir 2 dalies. Dėl tų pačių priežasčių (įpareigojimo teismui nustatymo) siūlytina atsisakyti 3 dalies, 4 dalies atsisakytina, nes joje siūlomas reguliuoti klausimas išsprendžiamas keičiamose 1 ir 2 dalyse. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, 35 straipsnį siūloma keisti taip: “35 straipsnis. Viešas paskelbimas apie viešojo intereso gynimą. 1. Šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys, ginantys vartotojų viešąjį interesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ieškinio ar pareiškimo (skundo) priėmimo nagrinėti teisme apie tai privalo pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto tinklalapyje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo pagal šį skirsnį priėmimo, šį srendimą išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriuose nustatytas viešojo intereso pažeidimas, skelbia savo interneto tinklalapyje.” 7. Pritarti NUSPRĘSTA: Seimo nario J.Razmos 2007-01-04 pasiūlymams nepritarti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Seimo nario J.Razmos 2007-01-05 pasiūlymams pritarti iš dalies. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Seimo Teisės departamento 2006-01-09 išvadai pritarti iš dalies. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas Tikra: Komiteto padėjėja Birutė Kovalenkienė 2007-01-11