LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL MOKYTOJO PROFESIJOS KOMPETENCIJOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2007 m. sausio 15 d. Nr. ISAK-54 Vilnius Vadovaudamasi Valstybinės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468 (Žin., 2006, Nr. 60-2139), 1.2 punktu, tvirtinu Mokytojo profesijos kompetencijos aprašą (pridedama) ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ ROMA ŽAKAITIENĖ ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-54 MOKYTOJO PROFESIJOS KOMPETENCIJOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mokytojo profesijos kompetencijos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja mokytojo profesinės veiklos pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio, atitinkamas specialiojo ugdymo, profesinio mokymo, neformaliojo vaikų švietimo programas kompetencijų grupes, kompetencijas, gebėjimus. 2. Aprašo paskirtis – nustatyti vienodus mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo kriterijus, reikalingus profesinėje veikloje. 3. Apraše vartojamos sąvokos: Bendrakultūrinė kompetencija – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą žmogaus veiklą konkrečioje(-iose) kultūroje(-ose). Profesinės kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, reikalingos sėkmingai bendrajai ugdymo veiklai, jos nespecifikuojant pagal ugdymo turinio koncentrus/sritis. Bendrosios kompetencijos – žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai, kitos asmeninės savybės, reikalingos mokytojo veiklai ir galimos perkelti iš vienos rūšies veiklos į kitą. Specialiosios kompetencijos – mokytojo žinios, įgūdžiai, gebėjimai, vertybinės nuostatos, požiūriai ir kitos asmeninės savybės, sąlygojančios sėkmingą jo veiklą konkrečiame ugdymo turinio koncentre/srityje. Kitos Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) vartojamas sąvokas. 4. Mokytojo profesijos kompetencijos apima bendrakultūrinę, profesines, bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. II. MOKYTOJO BENDRAKULTŪRINĖ KOMPETENCIJA 5. Mokytojo bendrakultūrinę kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 5.1. saugoti ir plėtoti daugialypę, tautinių mažumų patirtimi praturtintą Lietuvos kultūrą; 5.2. dalyvauti kuriant pilietinę visuomenę: suvokti švietimo demokratizavimo, decentralizavimo procesus, paaiškinti šalies konstitucinės demokratijos teoriją ir praktiką, skatinti ir palaikyti teisinių normų laikymąsi; 5.3. gerbti ugdytinių socialinį, kultūrinį, kalbinį ir etninį tapatumą; 5.4. vadovautis šiuolaikine švietimo paskirties samprata: kurti informacinę ir žinių visuomenę; 5.5. integruoti pasaulio istorijos, geografijos, kultūros žinias vertinant Europos Sąjungos šalių kultūrų įvairovės poveikį Lietuvai; 5.6. dalyvauti visuomenės ir švietimo kaitos procesuose naudojant socialinių, gamtos mokslų, naujų technologijų pasiekimus ir atliepti modernėjančios visuomenės iššūkius; 5.7. vertinti namų aplinkos vaidmenį ir šeimos vertybių skirtumus bendraujant su mokiniais ir jų tėvais (globėjais, rūpintojais); 5.8. mokyti mokinius vadovaujantis bendražmogiškomis vertybėmis. III. MOKYTOJO PROFESINĖS KOMPETENCIJOS 6. Mokytojo profesinės kompetencijos: 6.1. informacinių technologijų naudojimo; 6.2. ugdymo(
- si)aplinkų kūrimo; 6.3. dalyko turinio planavimo ir tobulinimo; 6.4. mokymo(
- si)proceso valdymo; 6.5. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo; 6.6. mokinių motyvavimo ir paramos jiems; 6.7. mokinio pažinimo ir jo pažangos pripažinimo; 6.8. profesinio tobulėjimo. 7. Informacinių technologijų naudojimo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 7.1. naudoti kompiuterio techninę ir programinę įrangą, pagrindines interneto paslaugas mokymo(
- si)procese, rengiant tekstinę ir vaizdinę informaciją; 7.2. ugdyti mokinių informacinę kultūrą sistemingai plėtojant jų kompiuterinį raštingumą, laikantis etinių ir higieninių darbo su kompiuteriu reikalavimų. 8. Ugdymo(
- si)aplinkų kūrimo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 8.1. kurti saugią, mokinio emocinį, socialinį, intelektualinį, dvasinį vystymąsi palaikančią ugdymo(
- si)aplinką; 8.2. saugiai ir veiksmingai pritaikyti fizinę erdvę, naudoti informacijos ir komunikacijos technologijas, įrankius ir priemones; 8.3. kurti toleranciją ir bendradarbiavimą skatinančią aplinką, kurioje mokinys turi galimybę rodyti iniciatyvą, veikti savarankiškai ir atrasti bendraminčių; 8.4. kurti pokyčiams palankią ugdymo(
- si)aplinką, kurioje mokinys jaučiasi saugus ir pasitikintis savimi bei kitais. 9. Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 9.1. parengti mokymo programą, teminį planą remiantis ugdymą reglamentuojančiais dokumentais; 9.2. formuluoti mokymo(
- si)tikslus bei uždavinius; 9.3. atrinkti mokymo (
- si)metodus, tinkamus mokymo (
- si)tikslams pasiekti; 9.4. parengti mokiniams įdomią ir patrauklią mokymo(
- si)medžiagą; 9.5. numatyti išteklius, būtinus mokymo(
- si)tikslams pasiekti. 10. Mokymo(
- si)proceso valdymo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 10.1. siekti pusiausvyros tarp žinių perteikimo ir konsultavimo, vadovavimo ir lyderiavimo, stebėsenos ir priežiūros; 10.2. taikyti įvairias psichosocialines ir edukacines intervencijas, padedančias valdyti konfliktus ir priimti sprendimus; 10.3. tikslingai taikyti šiuolaikines ugdymo(
- si)technologijas ir mokymo(
- si)metodus; 10.4. prieinamai ir suprantamai mokiniui perteikti ugdymui(
- si)reikalingą informaciją; 10.5. naudoti įvairias ugdymo strategijas, plėtojančias mokinių kritinį mąstymą, problemų sprendimą ir kūrybiškumą; 10.6. dalyvauti kuriant ir įgyvendinant integruotų specialiųjų poreikių mokinių ugdymo(
- si)programas. 11. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 11.1. derinti kiekybinę ir kokybinę, formalią ir neformalią mokinių pasiekimų vertinimo strategijas užtikrinant intelektualinį, socialinį ir fizinį mokinių vystymąsi; 11.2. vertinti mokinių pasiekimus pagal vienodus vertinimo kriterijus; 11.3. pasirinkti mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo tipus, būdus ir metodus plėtojant mokinių mokymosi pajėgumus; 11.4. vertinti mokinių socialinę pažangą. 12. Mokinių motyvavimo ir paramos jiems kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 12.1. ugdyti mokinių gebėjimą įsivertinti ir pasitikėti savimi; 12.2. sukurti aplinką, padedančią mokiniui patirti pažinimo džiaugsmą; 12.3. sudominti mokinius mokomuoju dalyku; 12.4. padėti mokiniams spręsti mokymosi problemas. 13. Mokinio pažinimo ir jo pripažinimo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 13.1. vertinti mokinio vystymąsi, pažintines galias ir veiklą vadovaujantis psichologijos teorijomis; 13.2. empatiškai identifikuoti mokinio emocinius sunkumus ir ypatingą nerimą; 13.3. atpažinti specialiuosius mokinių poreikius suteikiant papildomą pagalbą; 13.4. atpažinti skirtingą mokinių požiūrį į mokymąsi kuriant mokymosi galimybes; 13.5. identifikuoti išimtinius atvejus, keliančius grėsmę vaiko sveikatai ir psichosocialinei raidai; 13.6. pripažinti mokinio individualumą kaip vertybę, laiduojančią mokymosi pažangą. 14. Profesinio tobulėjimo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 14.1. objektyviai vertinti savo galias profesinėje veikloje išlaikant savigarbą ir pasitikint savimi; 14.2. projektuoti karjerą: planuoti, sistemingai tobulinti savo profesinę veiklą. IV. MOKYTOJO BENDROSIOS KOMPETENCIJOS 15. Mokytojo bendrosios kompetencijos: 15.1. komunikacinė ir informacijos valdymo; 15.2. bendravimo ir bendradarbiavimo; 15.3. tiriamosios veiklos; 15.4. reflektavimo ir mokymosi mokytis; 15.5. organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo. 16. Komunikacinę ir informacijos valdymo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 16.1. taisyklingai vartoti kalbą realioje ir/ar virtualioje profesinėje aplinkoje; 16.2. bendrauti užsienio kalba(-omis); 16.3. naudoti verbalinius ir neverbalinius komunikavimo būdus skatinant mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą; 16.4. konceptualiai ir vaizdžiai išreikšti savo idėjas bei interpretuoti mintis, faktus ir jausmus skirtinguose profesinės veiklos kontekstuose naudojant komunikacijos priemones; 16.5. atlikti ugdymui aktualios informacijos paiešką: žinoti, atrinkti ir naudoti adekvačias duomenų bazes. 17. Bendravimo ir bendradarbiavimo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 17.1. bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiais skirtingų kultūrų asmenimis darbo srityje ir socialinėje aplinkoje bei gebėti spręsti konfliktus; 17.2. skatinti aktyvų mokinių bendravimą ir bendradarbiavimą klasėje; 17.3. bendradarbiauti su kolegomis, pagalbiniu personalu, profesinio orientavimo ir kitais specialistais, kuriant ugdymo(
- si)prielaidas ir vertinant mokymosi pasiekimus; 17.4. bendrauti su mokinių tėvais (globėjais, rūpintojais) pripažįstant jų vaidmenį, teises ir atsakomybę sudarant ugdymo(
- si)sąlygas; 17.5. bendradarbiauti su pagalbą vaikui ir šeimai teikiančiomis organizacijomis. 18. Tiriamosios veiklos kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 18.1. pasirinkti adekvačią tyrimo strategiją, struktūrą ir metodus projektuojant tyrimą; 18.2. organizuoti profesinės veiklos tyrimą. 19. Reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 19.1. organizuoti savo mokymąsi individualiai ir grupėje; 19.2. įvertinti profesinės praktikos privalumus ir trūkumus numatant profesinio tobulėjimo perspektyvas; 19.3. nuolat tikslingai atnaujinti žinias ir lavinti įgūdžius. 20. Organizacijos tobulinimo bei pokyčių valdymo kompetenciją sudaro mokėjimas ir sugebėjimas: 20.1. produktyviai dalyvauti mokyklos savivaldos institucijų veikloje ir adekvačiai vertinti problemiškas situacijas mokykloje; 20.2. vadovautis mokyklos kaitą reglamentuojančiais dokumentais; 20.3. dalyvauti projektų veikloje. ______________