← Lietuva

ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS GENERALINIS DIREKTORIUS Į S A K Y M A S DĖL ŽVEJYBOS KVOTŲ BALTIJOS JŪROJE SKYRIMO 2007 m. sausio 24 d. Nr. V1-8 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) 10 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 3D-451 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymą“ (Žin., 2004, Nr. 153-5588) 1.4 punktu, tvirtinu pridedamus:

  1. Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo taisykles;
  2. Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisiją;
  3. Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos darbo reglamentą. GENERALINIS DIREKTORIUS AIDAS ADOMAITIS PATVIRTINTA Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V1-8 ŽVEJYBOS KVOTŲ BALTIJOS JŪROJE SKYRIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  4. Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo tvarką.
  5. Žvejybos kvotos Baltijos jūroje skiriamos žuvų išteklių naudotojams (toliau – naudotojai), Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiems verslinės žvejybos veiklą. Jų sąrašus tvirtina Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – departamentas).
  6. Žvejybos kvotos Baltijos jūroje skiriamos nedidinant šiame telkinyje žvejojančių naudotojų skaičiaus, bendro laivų skaičiaus bei menkes žvejojančių laivų skaičiaus, bendrų žvejybos pajėgumų (pagal laivų bendrą talpą (GT) ir pagrindinių variklių bendrą galią (kW)).
  7. Nauji naudotojai žvejybos kvotas Baltijos jūroje gali gauti kai: 4.
  8. tame telkinyje žvejyba užsiimanti individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę; 4.
  9. tame telkinyje žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu; 4.
  10. kai keli tame telkinyje žvejojantys naudotojai jungimo būdu sudaro naują įmonę.
  11. Kitais atvejais nauji naudotojai žvejybos Baltijos jūroje kvotas gali gauti tik vietoj praradusio teisę žvejoti šiuose telkiniuose naudotojo, pritarus daugiau negu pusei tame telkinyje žvejojančių įmonių arba jas atstovaujančių organizacijų.
  12. Europos Tarybai priėmus teisės aktą, kuriuo nustatomos šalims narėms žvejybos kvotos arba atitinkamai institucijai priėmus įsakymą dėl žvejybos limitų Baltijos jūroje, komisija išsiunčia pranešimus apie žvejybos kvotų skyrimą Baltijos jūroje žvejojančių įmonių asociacijoms. Pranešimuose nurodoma: 6.
  13. skiriamo žvejybos limito dydis; 6.
  14. prašymų žvejybos kvotoms gauti pateikimo terminas; 6.
  15. žvejybos kvotų skyrimo vieta ir laikas; 6.
  16. adresas, kuriuo reikia pateikti dokumentus dėl žvejybos kvotų, ir telefonas papildomai informacijai gauti; 6.
  17. kitos žvejybos kvotų skyrimo sąlygos.
  18. Žvejybos kvotos skiriamos tik tiems naudotojams, kurie pateikė visus reikalaujamus duomenis bei dokumentus.
  19. Žvejybos kvotos naudotojams skiriamos kalendoriniams metams.
  20. Žvejybos kvotos naudotojams neskiriamos, jeigu: 9.
  21. neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos; 9.
  22. nustatyta tvarka nepateikė duomenų apie žvejybą.
  23. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais: 10.
  24. kai naudotojas daugiau negu dvejus metus Baltijos jūroje nevykdė žvejybos. Toks naudotojas išbraukiamas iš Baltijos jūroje žvejojančių įmonių sąrašo; 10.
  25. sustabdžius naudotojo žvejybinę veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų – tam laikotarpiui, kol sustabdyta žvejyba; 10.
  26. pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl paramos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtra ir žuvininkystė“ prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“ arba Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. Veiksmų programos priemonę „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ (toliau – pasirašius sutartį su NMA), jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu.
  27. Pasirašius sutartį su NMA: 11.
  28. to laivo neišnaudota žvejybos kvota grąžinama valstybei ir komisija skiria ją kitiems naudotojams; 11.
  29. jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu, jis išbraukiamas iš tame telkinyje žvejojančių įmonių sąrašo. Nauji naudotojai į tą vietą neįrašomi; 11.
  30. jeigu naudotojui buvo leista vieną menkių kvotą išgaudyti dviem laivais, pasirašius sutartį su NMA dėl vieno laivo, kuriam buvo suteikti prioritetiniai balai už menkių žvejybą, antrajam laivui menkių kvota neskiriama; 11.
  31. jeigu naudotojas žvejojo vienu nuomojamu laivu, laivo savininkui dėl to laivo pasirašius sutartį su NMA, naudotojas išbraukiamas iš tame telkinyje žvejojančių įmonių sąrašo.
  32. Jeigu, pasirašius sutartį su NMA, tais metais, kai supjaustomas laivas, parama naudotojui neišmokama, tam laivui skiriama pusė metinės žvejybos kvotos. Laivą supjausčius, to laivo neišnaudota žvejybos kvota grąžinama valstybei ir komisija skiria ją kitiems naudotojams.
  33. Tam tikriems naudotojams skirtas žvejybos kvotas perduoti arba kitokiu būdu leisti naudoti jas kitiems naudotojams draudžiama. Jeigu naudotojas atsisako žvejybos kvotų, jis privalo raštu apie tai informuoti komisiją. Žvejybos kvotos, kurių naudotojai atsisako, kitiems naudotojams skiriamos taisyklių 15 punkte nustatyta tvarka.
  34. Jeigu naudotojas, gavęs žvejybos kvotą per šešis mėnesius (žvejybos draudimo laikotarpis neįskaitomas) be svarbių priežasčių nepradėjo žvejybos, jam skirta žvejybos kvota mažinama dvigubai arba anuliuojama. Šias kvotas komisija skiria kitiems, tame telkinyje turintiems žvejybos kvotas naudotojams taisyklių 15 punkte nustatyta tvarka.
  35. Papildomos žvejybos kvotos naudotojams: 15.
  36. skiriamos pagal jų pateiktus prašymus, atsižvelgiant į žvejybos kvotų išnaudojimą bei žvejybos laivų, kuriais naudotojui leista žvejoti atitinkamų rūšių žuvis, skaičių; 15.
  37. skiriamos III-IV metų ketvirtį, kai naudotojas išnaudoja ne mažiau kaip 80 proc. turimos tam tikros žuvų rūšies žvejybos kvotos. Gamintojų organizacijų nariams papildomos žvejybos kvotos skiriamos atsižvelgiant į gamintojų organizacijų motyvuotus pasiūlymus; 15.
  38. neskiriamos taisyklių 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytais atvejais, kol naudotojas neįvykdo minėtų punktų reikalavimų. II. ŽVEJYBOS KVOTŲ BALTIJOS JŪROJE SKYRIMAS
  39. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas Baltijos jūroje, pateikia komisijai įmonės registravimo pažymėjimo ir įstatų kopiją (kai naudotojas yra juridinis asmuo ir šie dokumentai teikiami pirmą kartą arba pasikeitus rekvizitams) arba verslo liudijimo kopiją (kai naudotojas yra fizinis asmuo) bei prašymą, kuriame nurodo: 16.
  40. norimų gauti žvejybos kvotų dydį; 16.
  41. laivo (-ų), kuriuo (-iais) numato žvejoti, pavadinimą (-us); 16.
  42. Bendrijos laivyno rejestro identifikavimo numerį; 16.
  43. naudotojai, nuomojantys laivą (-us), pateikia laivo (-ų) nuomos sutarties (-čių) kopiją (-as).
  44. Jeigu žvejybos kvotų pagal pateiktus prašymus neužtenka, jos skiriamos pagal laivų (turinčių galiojančius klasifikacinius liudijimus), kuriais naudotojui leista žvejoti, skaičių ir: 17.
  45. paskutinių trejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį; 17.
  46. paskutinių dvejų metų žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį arba paskutinių metų žvejybos kvotų panaudojimą – jeigu naudotojas žvejojo atitinkamai dvejus arba vienerius metus; 17.
  47. laivų skaičių bei visų tame telkinyje žvejojančių naudotojų paskutinių metų žvejybos kvotų panaudojimo bendrą vidurkį, jeigu naudotojas tik pradeda žvejoti; 17.
  48. laivų skaičių, jeigu anksčiau tos žuvų rūšies kvotos nebuvo skiriamos.
  49. Reorganizuotiems naudotojams žvejybos kvotos skiriamos pagal laivų skaičių, paskutinių metų žvejybos kvotų išnaudojimą, paskutinių dviejų arba trijų metų žvejybos kvotų išnaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo atitinkamai vienerius, dvejus, trejus ar daugiau metų.
  50. Jeigu pagal naudotojų pateiktus prašymus žvejybos kvotų užtenka, naudotojams žvejybos kvotos gali būti neskiriamos ir leidžiama žvejoti, kol bus išnaudotas nustatytas žvejybos limitas.
  51. Baltijos jūros priekrantėje žvejojančioms įmonėms gali būti skiriama bendra žvejybos kvota.
  52. Jeigu naudotojas skirtą žvejybos kvotą viršijo, metinis žvejybos kvotų panaudojimas skaičiuojant žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį (taisyklių 17.1–17.3 punktai) imamas ne didesnis kaip skirta žvejybos kvota.
  53. Naudotojui, viršijusiam žvejybos kvotą daugiau negu 2 proc., kitais metais žvejybos kvota mažinama tokiu kiekiu, kokiu jis žvejybos kvotą viršijo.
  54. Jeigu naudotojai žvejybos kvotų neišnaudoja, prašymus dėl žvejybos kvotų atsisakymo gali pateikti iki einamųjų metų gruodžio 1 d. Žvejybos kvotų atsisakius nustatytu laiku, neišnaudota žvejybos kvota kitų metų žvejybos kvotos dydžiui įtakos neturi. Apie sumažintas žvejybos kvotas naudotojai informuojami raštu. III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  55. Šiose taisyklėse nereglamentuotus žvejybos kvotų skyrimo atvejus sprendžia komisija.
  56. Naudotojams, kuriems skirtos žvejybos kvotos, išsiunčiamas komisijos posėdžio protokolo išrašas
  57. Naudotojai komisijos sprendimą gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
  58. Už šiomis taisyklėmis skirtų žvejybos kvotų naudojimo pažeidimus, kaip ir už verslinę žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, naudotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ______________ PATVIRTINTA Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V1-8 ŽVEJYBOS KVOTŲ BALTIJOS JŪROJE SKYRIMO KOMISIJA Vaclovas Petkus – Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius, komisijos pirmininkas; Erlandas Lendzbergas – Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos kontrolės skyriaus vedėjas, komisijos pirmininko pavaduotojas; Remigijus Sakas – Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausias specialistas, komisijos sekretorius; Irina Jakovleva – Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė; Lina Kairytė – Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje departamento Žvejybos reguliavimo skyriaus vyresnioji specialistė; Birutė Paliukėnaitė – Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vyresnioji specialistė. ______________ PATVIRTINTA Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2007 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. V1-8 ŽVEJYBOS KVOTŲ BALTIJOS JŪROJE SKYRIMO KOMISIJOS DARBO REGLAMENTAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  59. Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos darbo reglamentas (toliau – reglamentas) nustato Žvejybos kvotų Baltijos jūroje skyrimo komisijos (toliau – komisija) darbo tvarką.
  60. Komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo ir nešališkumo principais. II. KOMISIJOS FUNKCIJOS
  61. Komisija nagrinėja žuvų išteklių naudotojų (toliau – naudotojai) prašymus dėl žvejybos kvotų Baltijos jūroje ir skiria jas naudotojams. III. KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
  62. Komisijos veiklos forma yra posėdžiai. Komisija gali kviesti dalyvauti komisijos posėdžiuose stebėtojų teisėmis įmonių, žvejojančių Baltijos jūroje, asociacijų vadovus arba jų įgaliotus asmenis.
  63. Komisijos darbą organizuoja komisijos pirmininkas, jis yra atsakingas už jos funkcijų vykdymą, prireikus atstovauja jai kitose institucijos. Komisijos pirmininko nesant, jį pavaduoja komisijos pirmininko pavaduotojas.
  64. Komisijos pirmininkas: 6.
  65. koordinuoja komisijos darbą, atsako už jai pavestų funkcijų atlikimą; 6.
  66. prireikus duoda kitiems komisijos nariams raštiškus ar žodinius pavedimus atlikti išsamesnį svarstomų klausimų tyrimą, parengti jų įvertinimą, pranešimą komisijos posėdžiui; 6.
  67. pasirašo komisijos posėdžių protokolus, kitus dokumentus, susijusius su komisijos veikla.
  68. Komisijos posėdžių sekretorius: 7.
  69. suderinęs su komisijos pirmininku, šaukia komisijos posėdžius ir juos protokoluoja; 7.
  70. rengia komisijos posėdžių medžiagą (nutarimų projektus, tvarko raštvedybą ir pan.); 7.
  71. vykdo kitus komisijos pirmininko, o jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojo pavedimus komisijos posėdžio rengimo klausimais.
  72. Komisijos posėdžių sekretorius yra komisijos narys.
  73. Komisijos posėdžių darbotvarkė ir siūlomų nagrinėti klausimų medžiaga komisijos nariams elektroniniu paštu pateikiama ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas iki komisijos posėdžio.
  74. Komisija gali keisti posėdžio darbotvarkę paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma.
  75. Komisijos posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, o prireikus ir dažniau.
  76. Komisijos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau negu pusė komisijos narių ir būtinai – komisijos pirmininkas, o jeigu komisijos pirmininko nėra – komisijos pirmininko pavaduotojas.
  77. Komisijos nutarimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsuojama tik tada, jei komisijos narių nuomonės nesutampa. Kiekvienas komisijos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia komisijos pirmininko, o jeigu komisijos pirmininko nėra – komisijos pirmininko pavaduotojo balsas. Jeigu komisijos narių nuomonės nesutampa, atskirosios komisijos narių nuomonės įrašomos į protokolą.
  78. Komisijos narys, negalintis dalyvauti posėdyje dėl pateisinamos priežasties, ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas iki šaukiamo posėdžio turi apie tai pranešti komisijos sekretoriui. IV. KOMISIJOS NUTARIMŲ ĮFORMINIMAS
  79. Komisijos posėdžiai protokoluojami. Protokole nurodoma posėdžio data, protokolo eilės numeris, posėdžio dalyviai, svarstomų klausimų pavadinimai ir priimti nutarimai. Protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per penkias darbo dienas po posėdžio.
  80. Komisijos sekretorius elektroniniu paštu išsiunčia protokolo projektą visiems komisijos nariams ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo įvykusio komisijos posėdžio. Komisijos nariai turi teisę per dvi darbo dienas nuo protokolo išsiuntimo dienos faksu arba elektroniniu paštu pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl protokolo. Per dvi darbo dienas nepateikus pastabų ir pasiūlymų, laikoma, kad protokolui pritarta.
  81. Protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius, o jeigu komisijos pirmininko nėra – komisijos pirmininko pavaduotojas.
  82. Ne vėliau kaip per tris darbo dienas po komisijos posėdžio protokolo pasirašymo išsiunčiami protokolo išrašai naudotojams, kuriems skirtos žvejybos kvotos.
  83. Pateikusiems prašymus naudotojams, kuriems žvejybos kvotos nebuvo skirtos, pranešama raštu ne vėliau kaip per tris darbo dienas po komisijos posėdžio protokolo pasirašymo. V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
  84. Naudotojai komisijos sprendimą gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
  85. Komisijos veiklos dokumentai (posėdžių protokolai, naudotojų prašymai dėl žvejybos kvotų ir kiti dokumentai) saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2389; 2004, Nr. 57-1982) nustatyta tvarka. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.