← Lietuva

NUTARIMAS DĖL VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA 2003 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. O3-116 „DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAU

VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA N U T A R I M A S DĖL VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA 2003 M. GRUODŽIO 22 D. NUTARIMO NR. O3-116 „DĖL ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR ŠALTAM VANDENIUI PAŠILDYTI“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 2007 m. sausio 29 d. Nr. O3-5 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymu (2006, Nr. 130-4899), Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. balandžio 5 d. direktyva 2006/32/EB „Dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų“ bei vykdydama Vyriausybės 2006 m. gruodžio 1 d. pavedimą Nr. 27-7658, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria iš dalies pakeisti ir papildyti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. O3-116 patvirtintą Atskirų energijos rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir šaltam vandeniui pašildyti bei jų taikymo metodiką (Žin., 2003, Nr. 124-5667, Inform. pran., 2004, Nr. 94-839) bei išdėstyti nauja redakcija (pridedama). KOMISIJOS PIRMININKAS VIDMANTAS JANKAUSKAS PATVIRTINTA Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2007 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. O3-5 ATSKIRŲ ENERGIJOS IR KURO RŪŠIŲ SĄNAUDŲ NORMATYVŲ BŪSTUI ŠILDYTI IR KARŠTAM VANDENIUI RUOŠTI NUSTATYMO BEI TAIKYMO METODIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Ši metodika reglamentuoja atskirų energijos ir kuro rūšių normatyvinių bei faktinių sąnaudų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo ir taikymo tvarką skaičiuojant kompensacijas.
  2. Metodika siekiama įgyvendinti socialinės paramos prieinamumą gyventojams, apsirūpinant juos šiluma bei karštu vandeniu, nepriklausomai nuo naudojamų energijos ar kuro rūšių. II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  3. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos: Energijos rūšys – elektros ir šilumos energija. Kuro rūšys – kuras, naudojamas šildymui ir karštam vandeniui ruošti: buitinis kuras, suskystintos dujos, gamtinės dujos, akmens anglis, antracitas, durpės, durpių briketai, malkos, naudoti tepalai ir kita. Norminės kuro sąnaudos – kuro sąnaudos vienai kilovatvalandei energijos išgauti. Vidutiniai energijos ar kuro sąnaudų normatyvai – energijos ar kuro kiekiai ploto, tūrio vienetui ar pan., nustatomi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisijos) ir taikomi, kai nėra būsto šilumos reikmėms atskiros energijos ar kuro rūšių apskaitos. Faktinės energijos ar kuro sąnaudos – energijos ar kuro kiekiai ploto, tūrio vienetui ar pan., nustatomi pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus paskirstymo metodus. III. NUORODOS
  4. Metodika priimta remiantis šių teisės aktų nuostatomis: 4.
  5. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pakeitimo įstatymu (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2006, Nr. 130-4899); 4.
  6. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymu (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2003, Nr. 69-3118); 4.
  7. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu (Žin., 2003, Nr. 51-2254); 4.
  8. Statybos techniniu reglamentu STR 2.01.01

(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas (Žin., 1999, Nr. 107-3120; 2002, Nr. 98-4343); 4.5. Statybos techniniu reglamentu STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ ir statybos taisyklėmis ST 8860237.02:1998 „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimas“ (Žin., 2002, Nr. 39-1446; 2005, Nr. 75-2729); 4.6. Šilumos tiekimo tinklų ir šilumos punktų įrengimo taisyklėmis (Žin., 2005, Nr. 30-945); 4.7. Statybos techniniu reglamentu STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai“ (Žin., 2002, Nr. 81-3504); 4.8. Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 2005, Nr. 100-3733); 4.9. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutarimu Nr. 03-105 „Dėl maksimalių šilumos suvartojimo normų daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti“. 4.10. Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-122 patvirtintais rekomenduojamais „Balansiniu šilumos paskirstymo metodu Nr. 1“ bei „Metrologiniu šilumos paskirstymo metodu Nr. 2“ (Žin., 2004, Nr. 167-6172); 4.11. Komisijos 2005 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. O3-19 patvirtintais rekomenduojamais šilumos paskirstymo metodais Nr. 3 ir Nr. 4 (Žin., 2005, Nr. 60-2158); 4.12. Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. O3-41 patvirtintu rekomenduojamu „Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5“ (Žin., 2005, Nr. 92-3456); 4.13. Komisijos 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. O3-86 patvirtintu rekomenduojamu „Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodu Nr. 6“ (Inform. pran., 2006, Nr. 1-14); 4.14. Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. balandžio 5 d. direktyva 2006/32/EB „Dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų“. IV. ENERGIJOS IR KURO SĄNAUDŲ NORMATYVAI BEI JŲ TAIKYMAS 5. Energijos ir kuro normatyvinių ar faktinių sąnaudų, kurios gali būti kompensuojamos, nustatymas: 5.1. Energijos (
  1. qe)normatyvinės sąnaudos, kurios gali būti kompensuojamos, nustatomos pagal 6, 7, 8 punktuose pateiktas 1, 2, 3 lenteles: šildymui, (qŠe) kWh/m2 per mėn. karštam vandeniui: šalto vandens pašildymui, (qKve) kWh/m3 karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai qRe) kWh/būstui per mėn. 5.1.1. Faktinės šilumos sąnaudos nustatomos iš apskaitos prietaisų rodmenų arba apskaičiuojamos pagal Komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus paskirstymo metodus. Šilumos sąnaudų šildymui dalis, kuri gali būti kompensuojama, negali viršyti maksimalių energijos sąnaudų normatyvų, nustatytų pagal 6 punktą. 5.1.2. Kai elektros energijos arba dujų (gamtinių ar išgarintų suskystintų) faktinės sąnaudos (tik būstui šildyti arba būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti) nustatomos iš atskiro apskaitos prietaiso rodmenų, sąnaudų šildymui dalis, kuri gali būti kompensuojama, negali viršyti maksimalių energijos sąnaudų normatyvų, nustatytų pagal 6 punktą. 5.1.3. Kai šilumos reikmėms suvartotos elektros energijos arba dujų (gamtinių ar išgarintų suskystintų) faktinių sąnaudų nustatymui atskiras apskaitos prietaisas neįrengtas, elektros energijos arba dujų sąnaudų dalis, kuri gali būti kompensuojama, negali viršyti vidutinių energijos sąnaudų normatyvų, nustatytų pagal 6 punktą. 5.2. Kuro rūšių (
  2. gk)vidutinės normatyvinės sąnaudos, kurios gali būti kompensuojamos, nustatomos 5.1 punkte nustatyta tvarka, įvertinus naudojamo kuro normines sąnaudas (Ck) bei kuro deginimo prietaisų naudingo veikimo koeficientą (hk): šildymui gŠk = qŠe x Ck/hk kg*/m2 per mėn. karštam vandeniui: šalto vandens pašildymui gKvk = qKve x Ck/hk kg*/m3 karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai) gRk = qRe x Ck/hk kg*/būstui per mėn. čia Ck – norminės kuro sąnaudos kg*/kWh nustatomos iš 10 punkto 4 lentelės; hk – kuro deginimo prietaisų nvk pagal techninę dokumentaciją arba 0,7 – kai jos nėra; * – dimensija gali būti ir kitokia. 5.2.1. Kai šilumos reikmėms sunaudotas faktinis kuro kiekis apskaitos prietaisais nenustatomas, kompensacijos skaičiuojamos rečiau negu kartą per mėnesį, kuro sąnaudos būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti, kurios gali būti kompensuojamos, nustatomos taikant vidutinius šilumos sąnaudų normatyvus, nustatytus standartinėmis sąlygomis. 5.2.2. Kuro rūšių vidutinės normatyvinės sąnaudos būsto šildymui (gŠk) bei šalto vandens pašildymui (gKvk), kurios gali būti kompensuojamos, taikomos bet kuriuo atveju, o karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai gRk) – pateikus projektą ir įrengimą patvirtinančius dokumentus. 6. Maksimalūs ir vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai (qŠe) būstui šildyti pateikiami 1 lentelėje: 1 lentelė Namų tipai Maksimalūs energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui qŠe0max kWh/m2 per mėn. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui qŠe0vidut kWh/m2 per mėn. Gyvenamieji namai, pastatyti iki 1992 metų bei ne pagal RSN 143-92 ir STR 2.05.01:2005 reikalavimus Vieno aukšto, vienbučiai ir daugiabučiai 52 36 Vieno-dviejų aukštų, vienbučiai ir daugiabučiai, įskaitant mansardas 50 35 Dviejų aukštų daugiabučiai blokuoti 44 31 3–4 aukštų, daugiabučiai 38 27 5 aukštų daugiabučiai 34 24 6 aukštų ir aukštesni 35 25 Gyvenamieji namai, pastatyti pagal RSN 143-92 ir STR 2.05.01:2005 reikalavimus Vieno aukšto, vienbučiai ir daugiabučiai 31 21 Vieno-dviejų aukštų, vienbučiai ir daugiabučiai, įskaitant mansardas 30 21 Dviejų aukštų daugiabučiai blokuoti 26 18 3–4 aukštų 23 16 5 aukštų 21 15 6 aukštų ir aukštesni 21 15 6.1. Maksimalūs (qŠe0mx) ir vidutiniai (qŠe0vidut) energijos sąnaudų normatyvai būsto šildymui nustatyti esant tokioms standartinėms sąlygoms: ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė išorės oro temperatūra 0°C, butų (patalpų) aukštis nuo grindų iki lubų 2,5 m, ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė trukmė 30,4 paros (730 valandų), ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė vidaus patalpų temperatūra + 18°C. 6.2. Kai faktinės sąlygos skiriasi nuo standartinių, maksimalūs ir vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai skaičiuojami: 6.2.1. faktinė ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) išorės oro vidutinė temperatūra, įvertinama koeficientu kt: kt = (1 – tiš / 18) čia tiš – ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) vidutinė išorės oro temperatūra, pateikta Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos, ±°C; 6.2.2. faktinis butų (patalpų) aukštis, įvertinamas koeficientu kH: kH = H / 2,5 čia H – faktinis butų (patalpų) aukštis nuo grindų iki lubų, m; 6.2.3. faktinė ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) trukmė, įvertinama koeficientu kz: kz = z / 730 čia z – ataskaitinio laikotarpio (energijos vartojimo) faktinė trukmė, val.; 6.2.4. maksimalus (qŠF max) ir vidutinis (qŠF vidut) energijos sąnaudų normatyvas šildymui, įvertinantis visas faktines sąlygas: qŠeFmax = qŠe0max x (kt x kH x
  3. kz)kWh/m2 per mėn. arba qŠeFvidut = qŠe0vidut x (kt x kH x
  4. kz)kWh/m2 per mėn. 6.3. Netipiniams sudėtingos formos ir didelio tūrio pastatams maksimalūs ir vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai šildymui gali būti koreguojami pagal 4.8 punkte nustatytą tvarką. 7. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai šalto vandens kubinio metro pašildymui (qKve) pateikiami 2 lentelėje: 2 lentelė Taikymas Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai qKve kWh/m3 Respublikoje 51 Panevėžio m.* 66 Visagino m.* 69 * – atvira karšto vandens tiekimo sistema Kitokius vidutinius energijos sąnaudų normatyvus šalto vandens kubinio metro pašildymui nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija. 8. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai karšto vandens temperatūros palaikymui (cirkuliacijai qRe) pateikiami 3 lentelėje: 3 lentelė Karšto vandens tiekimo sistemos tipas Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai qRe kWh/ būstui per mėn. Kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai* bute ir vonios šildytuvas 160 Kai yra du karšto vandens ir cirkuliacijos sistemos stovai bute, bet nėra vonios šildytuvo 80 Kai cirkuliacijos sistema yra tik namo rūsyje 10 * – stovas – vienas vamzdis Kitokius vidutinius energijos sąnaudų normatyvus cirkuliacijai nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija. 8.1. Vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai cirkuliacijai nustatyti esant standartinėms sąlygoms, kai ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) trukmė 30,4 paros (730 valandų). 8.2. Kai faktinės sąlygos skiriasi nuo standartinių, vidutiniai energijos sąnaudų normatyvai perskaičiuojami, ataskaitinio laikotarpio (mėnesio) faktinę trukmę įvertinant koeficientu kz: qRez = qRe x kz kWh/būstui per mėn., kz = z/730 čia z – ataskaitinio laikotarpio (šilumos vartojimo) faktinė trukmė, val. 8.3. Kai vonioje įrengtas elektrinis vonios šildytuvas, vidutinės normatyvinės energijos sąnaudos cirkuliacijai (qRe), kurios gali būti kompensuojamos, nustatomos iš atitinkamos cirkuliacijos sistemos su vonios šildytuvu vidutinio energijos sąnaudų normatyvo atimant analogiškos cirkuliacijos sistemos be vonios šildytuvo vidutinį energijos sąnaudų normatyvą. 9. Savivaldybei nustačius kitokius vidutinius energijos sąnaudų normatyvus šalto vandens kubinio metro pašildymui (qKve) bei cirkuliacijai (qRe), jų suma negali viršyti 7 bei 8 punktuose nustatytų normatyvų sumos. 10. Kuro rūšių norminės kuro sąnaudos (Ck) pateikiamos 4 lentelėje: 4 lentelė Kuro rūšys Dimensija Norminės kuro sąnaudos Ck Dyzelinis krosnių kuras kg/kWh 0,0851 Suskystintos naftos dujos* kg/kWh 0,0783 Išgarintos suskystintos naftos dujos m3/kWh 0,0334 Gamtinės dujos** kg/kWh 0,0763 nm3/kWh 0,1075 Suskystintos gamtinės dujos kg/kWh 0,0798 Akmens anglis**** kg/kWh 0,2093–0,1173 (Vidutinės 0,1633) Antracitas kg/kWh 0,1228 Durpės**** kg/kWh 0,4615–0,2609 (Vidutinės 0,3612) Durpių briketai**** kg/kWh 0,2250–0,2143 (Vidutinės 0,2197) Naudoti tepalai kg/kWh 0,1321 Malkos 25–30 proc. drėgnumo, natūraliai džiovintos*** kg/kWh 0,2609 ktm3/kWh 0,6536xl0-3 Pjuvenų granulės / medienos briketai kg/kWh 0,2143 Atliekos**** kg/kWh 0,4864–0,3365 (Vidutinės 0,4114) Elektros energija/šilumos energija kWh/kWh 1 * – suskystintas dujas tiekiant iš grupinių rezervuarų, dujų apskaitos ir paskirstymo butams tvarką nustato savivaldybė; ** – dujų kiekis, kuris, esant norminėms sąlygoms (temperatūra + 20°C, slėgis – 101,325 kPa), užima vieno kubinio metro tūrį; *** – ktm3 – kietmetris; **** – vidutinės norminės kuro sąnaudos taikomos, kai nepateikiama kuro sertifikato kopija. Kitų kuro rūšių normines kuro sąnaudas (Ck) nustato savivaldybė, suderinusi su Komisija. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.