← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ANČIOS EŽERO ŠIAURINĖS APYEŽERĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. sausio 29 d. Nr. D1-61 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

  1. Tvirtinu Ančios ežero šiaurinės apyežerės gamtotvarkos planą (pridedama).
  2. Pavedu: 2.
  3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą; 2.
  4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Veisiejų regioninio parko direkcija, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-61 ANČIOS EŽERO ŠIAURINĖS APYEŽERĖS GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  5. Ančios ežero šiaurinės apyežerės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija). Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  6. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271), yra Alytaus apskrityje, Lazdijų rajono savivaldybės Veisiejų seniūnijos teritorijoje. Ančios ežero šiaurinės apyežerės BAST patenka į Veisiejų regioninį parką, užima jo ekologinės apsaugos zonos dalį. Teritorijos plotas – 19 ha. Teritorijoje nustatytos 3 saugomos aukštesniųjų augalų rūšys ir 5 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai: Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Gana gausiai auga šaltiniuotų pelkių komplekse; rečiau pasitaiko drėgnose pievose; Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Pavienių augalų pasitaiko pelkių pakraščiuose, pakrūmėse; Plačialapė gegūnė (Dactylorhiza majalis). Gyvybinga šios rūšies populiacija aptikta rytinėje teritorijos dalyje. Augalai augo siaurame šlapios pievos rėžyje, esančiame tarp juodalksnių jaunuolyno ir dirbamo lauko. Iš viso augo apie 30 individų. Populiacijos būklė grėsminga, nes augavietė apauga krūmais ir ją gali paveikti iš dirbamų laukų sklindančios trąšos ir pesticidai; 6410 Melvenynai. Buveinė užima nedidelius plotelius tarp šaltiniuotų žemapelkių plotų. Buveinės būklė nėra gera dėl mažo užimamo ploto ir teritorijos apaugimo sumedėjusia augalija. Bendras buveinės plotas – iki 1 ha; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Gana natūralių šienaujamų mezofitų pievų išlikę šiaurrytinėje teritorijos dalyje. Dešiniajame upelio krante, į šiaurę nuo pagrindinio žemapelkių ploto plytintis drėgnos pievos plotas smarkiai užaugęs krūmais. Bendras šios buveinės plotas – apie 1,3 ha, iš jų vertinga buveinė užima apie 60 %; 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Didesni šio tipo buveinių plotai plyti centrinėje ir pietinėje teritorijos dalyje. Anksčiau šiose buveinėse buvo šienaujama, tačiau dabar jos beveik nebenaudojamos, todėl intensyviai apauga krūmais. Bendras buveinės užimamas plotas – apie 5,7 ha; 7230 Šarmingos žemapelkės. Šlapių pievų ir žemapelkių bendrijų daugiausia šiaurinėje pagrindinio šaltiniuotų žemapelkių komplekso dalyje ir įsiterpia įvairaus dydžio lopinėliais tarp nekalkingų šaltiniuotų pelkių plotų. Buveinės būklė nėra gera dėl teritorijos apaugimo sumedėjusia augalija. Bendras buveinės užimamas plotas – apie 1,2 ha; 91E0 *Aliuviniai miškai. Aliuvinių juodalksnynų bendrijos įsikūrusios palei Vernijo upelį, jungiantį Ančios ir Verniejo ežerus. Brandžių medynų plotai nedideli, tačiau bendrijų struktūra ir rūšių sudėtis pakankamai tipinga. Ilgainiui geros kokybės miškų plotai gali padidėti subrendus dabartiniams juodalksnių jaunuolynams. Bendras buveinės užimamas plotas – 3,9 ha, tačiau iš jų geros būklės yra tik apie 30–40 %. Pagrindinės grėsmės, galinčios turėti įtakos Ančios ežero šiaurinės apyežerės BAST vertybių būklę: sausinimo sistemos atnaujinimas; pievų ir pelkių suarimas; kirtimai aliuviniame miške; padidėjus ežerų taršai biogenais, biotopų eutrofikacija ir augalijos sudėties pokyčiai; iš dirbamų laukų ir daržų sklindančios trąšos ir pesticidai gali paveikti gamtines buveines, ypač pievų bendrijas ir plačialapės gegūnės populiaciją; bebrų populiacijos padidėjimas ir jų statomos didelės užtvankos; ankstyvas šienavimas; nuo kelių sklindančios dulkės ir žiemą barstoma druska gali neigiamai paveikti jautrias šaltiniuotų pelkių bendrijas. Didžiąją teritorijos dalį užima valstybinė žemė, esanti Veisiejų miestelyje. Šiaurinė teritorijos dalis, esanti Rūdos kaime, yra privati. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
  7. Gamtotvarkos plano tikslas – išlaikyti 7160 Nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, 7230 Šarmingų žemapelkių, 6410 Melvenynų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų ir 91E0 *Aliuvinių miškų buveinių su joms būdinga struktūra, rūšių sudėtimi ir retų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę.
  8. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.
  9. padidinti ir atkurti atvirus plotus šaltiniuotose ir šarmingose žemapelkėse, šienaujamose ir ganomose pievose, sumažinti retų augalų populiacijų fragmentaciją; 4.
  10. sumažinti nuo kelio Veisiejai–Avižieniai sklindančią taršą; 4.
  11. sumažinti aliuvinių miškų buveinės pažeidimų grėsmę, išlaikyti struktūrą; 4.
  12. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę; 4.
  13. informuoti visuomenę, vietos gyventojus, žemės savininkus (naudotojus) ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus, ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  14. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 Galimos alternatyvos
  15. Padidinti ir atkurti atvirus plotus šaltiniuotose ir šarmingose žemapelkėse, šienaujamose ir ganomose pievose, sumažinti retų augalų populiacijų fragmentaciją 1.
  16. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsti ir išvežti (1,2 tvarkymo plotai) Veisiejų regioninio parko direkcija 2007–2009 metai I Konsultuoti ūkininkus, kad jie privačioje arba išsinuomotoje žemėje pievas ir šlapžemes tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą 1.
  17. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (2 tvarkymo plotas) Veisiejų regioninio parko direkcija 2009–2010 metai I 1.
  18. organizuoti pelkių šienavimą (2 tvarkymo plotas) Veisiejų regioninio parko direkcija 2010, 2012, 2015 metai I 1.
  19. organizuoti pievų šienavimą (1,4 tvarkymo plotai) Veisiejų regioninio parko direkcija 2008–2016 metai I
  20. Sumažinti nuo kelio Veisiejai-Avižieniai sklindančią taršą 2.
  21. apsauginės medžių ir krūmų juostos prie kelio formavimas (5 tvarkymo plotas) Veisiejų regioninio parko direkcija 2009 metai III
  22. Sumažinti aliuvinių miškų buveinės pažeidimų grėsmę, išlaikyti struktūrą 3.
  23. siekti, kad medžioklės plotų naudotojai reguliuotų vietinę bebrų populiaciją (3 tvarkymo plotas) Veisiejų regioninio parko direkcija 2007–2016 metai II 3.
  24. pateikti privačių miškų savininkams informaciją apie galimybes gauti paramą pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonę „Miškų aplinkosauga“, keičiant leistinus plynus kirtimus neplynais (1 seminaras). Konsultuoti savininkus ir naudotojus rengiant būtinus dalyvavimui priemonėje dokumentus Veisiejų regioninio parko direkcija 2007–2013 metai (seminaras – 2007 metais) I
  25. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę 4.
  26. įtraukti teritoriją į kontrolės programą ar kontroliuojamų objektų sąrašą ir reguliariai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) ją patikrinti Veisiejų regioninio parko direkcija, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007–2016 metai II
  27. Informuoti visuomenę, vietos gyventojus, žemės savininkus (naudotojus) ir kitus suinteresuotus asmenis apie teritorijos gamtines vertybes ir apsaugos priemones, įskaitant taikomus apribojimus, ir įtraukti juos į buveinių tvarkymą 5.
  28. suorganizuoti susitikimą su vietos gyventojais ir žemės savininkais (naudotojais) išaiškinant jiems teritorijos gamtines vertybes, apsaugos priemones, galiojančius apribojimus ir galimybes tvarkyti teritoriją, gaunant už tai išmokas, numatytas KPP AAP Veisiejų regioninio parko direkcija 2007 metai I 5.
  29. kartu su VĮ Veisiejų miškų urėdija pateikti paraišką KPP priemonės, pagal kurią remiamos ne pelno investicijos miškuose, paramai gauti, kad būtų įrengtas pažintinis takas į „Ievų salą“ Veisiejų regioninio parko direkcija 2008–2009 metai II 5.
  30. parengti po 1 straipsnį per metus regioninėje spaudoje apie teritorijos svarbą, vertybes, gamtotvarkos darbus Veisiejų regioninio parko direkcija 2007–2016 metai II 5.
  31. išleisti lankstinuką apie Ančios ežero šiaurinės apyežerės BAST (1000 egzempliorių tiražu) Veisiejų regioninio parko direkcija 2008 metai II 1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios. 2 KPP AAP – Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė. V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  32. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Ančios ežero šiaurinės apyežerės BAST organizuoja Veisiejų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Ančios ežero šiaurinės apyežerės BAST palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už saugomos teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą, gamtos išteklių naudojimo kontrolę. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
  33. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
  34. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ar rūšių kokybės, dydžio ar skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
  35. Pelkių, pievų ir miškų buveinių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių stebėsena atliekama ne rečiau nei kas 3 metai. Stebėseną vykdo Veisiejų regioninio parko direkcija. Buveinių būklė vertinama pagal šiuos rodiklius: buveinės struktūra, charakteringų augalų rūšių skaičius ir gausumas, neigiamų veiksnių buvimas.
  36. Pirmą kartą buveinių būklę reikėtų įvertinti ir Gamtotvarkos plano peržiūrą atlikti pabaigus pagrindinius tvarkomuosius darbus, t. y. 2009 m., o vėliau – kas 5 metus.
  37. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Veisiejų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Veisiejų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  38. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 12.
  39. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 12.
  40. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 12.
  41. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 12.
  42. pasiekti rezultatai; 12.
  43. suinteresuotų asmenų indėlis, derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.
  44. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 10 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacija arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę. PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.