LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LABANORO UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. vasario 28 d. Nr. D1-128 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu: 1. Tvirtinu Labanoro upės slėnio gamtotvarkos planą (pridedama). 2. Pavedu Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą ir lėšų, reikalingų joms įgyvendinti, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. D1-128 LABANORO UPĖS SLĖNIO GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Labanoro upės slėnio gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 2. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Labanoro upės slėnis – yra Vilniaus apskrityje, Švenčionių rajono savivaldybės Labanoro seniūnijoje. Labanoro upės slėnis yra Labanoro regioniniame parke, apima šio parko Padumblės botaninio-zoologinio draustinio dalį ir miškų ūkio zonos dalį. Labanoro regioninis parkas atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271), todėl parkas (išskyrus rekreacinės, žemės ūkio, kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas) įtrauktas į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 399 „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635) Labanoro regioninis parkas (išskyrus rekreacinės, žemės ūkio, kitos (gyvenamosios) paskirties prioriteto funkcines zonas) paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 220 ha. Labanoro upės slėnyje aptinkama nemažai saugomų Lietuvos floros rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784), tarp jų – raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea), statusis atgiris (Huperzia selago), širdinė dviguonė (Listera cordata). Teritorijoje taip pat aptikta 10 tipų Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos I priedą: 6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai. Negausūs, maždaug 2 ha plotą užimantys briedgaurynų fragmentai telkiasi slėnio žemutinėse terasose teritorijos šiaurrytinėje dalyje ties Intyklės kaimu. 6410 Melvenynai. Teritorijoje šio tipo buveinės užima nemažus (apie 7

1. ha)plotus upelio salpoje, tačiau daugelio būklė sparčiai blogėja dėl intensyvaus apaugimo medžiais ir krūmais. Buveinių atkūrimui ir palaikymui būtina kuo skubiau imtis gamtotvarkos priemonių. 6450 Aliuvinės pievos. Aliuvinių pievų plotai plyti upelio salpos žemuosiuose lygmenyse. Gerai išsilaikiusių aliuvinių pievų išliko šiaurinėje teritorijos dalyje, kur šių buveinių naudojimas dar nenutrūkęs. Kitose vietose pievos degraduoja dėl užžėlimo sumedėjusia augalija. Šio tipo buveinė užima maždaug 3 ha plotą. 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Natūralių šienaujamų mezofitų pievų pasitaiko šalia sodybų ir gyvenvietės šiaurinėje teritorijos dalyje. Kai kurios iš jų tebenaudojamos ir yra geros būklės, kitos apleistos, todėl užželia krūmais ir medžiais. Šienaujamos mezofitų pievos užima apie 2 ha. 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Nedideli šio tipo buveinių plotai aptinkami visoje teritorijoje – upelio slėnyje, užpelkėjusiuose reljefo pažemėjimuose. Bendrai tarpinės pelkės teritorijoje užima maždaug 114 ha. Didžiausi šių buveinių plotai telkiasi žemapelkių komplekso, esančio pietinėje teritorijos dalyje, vakariniame pakraštyje ir vakarinėje teritorijos dalyje plytinčiose pelkėtose slėnio dalyse. Buveinės intensyviai apauga krūmais ir medžiais. 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės. Didžiausi šio tipo buveinių fragmentai, užimantys apie 15 ha plotą, telkiasi žemapelkių komplekso, plytinčio teritorijos pietinėje dalyje, viduryje. Buveinės geros būklės, tačiau daugelyje vietų pradeda apaugti medžiais ir krūmais. Mažesnių šaltiniuotų žemapelkių plotų pasitaiko visame upelio slėnyje. Šiose buveinėse telkiasi daugelio teritorijoje aptiktų retųjų augalų rūšių radavietės. 9010 *Vakarų taiga. Brandūs spygliuočių miškai ant mineralinių dirvožemių teritorijoje negausūs, užima maždaug 20 ha plotą ir aptinkami ant aukštesnių smėlėtų gūbrių ir slėnio terasose. 9050 Žolių turtingi eglynai. Gerai išsilaikiusių mišrių miškų, kurių medynuose vyrauja paprastoji eglė (Picea abies), o žolių dangoje – lapuočių miškams būdingos rūšys, teritorijoje negausu. Šio tipo buveinių pasitaiko vakarinėje teritorijos dalyje. Jos užima apie 30 ha plotą. 9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Pelkinių juodalksnynų (Alnetea glutinosae) su įvairaus gausumo eglės ir pušies priemaiša fragmentai įsiterpia tarp pelkinių spygliuočių miškų ir miško bendrijų, įsikūrusių ant mineralinių dirvožemių. Šio tipo buveinių daugiau telkiasi rytinėje teritorijos dalyje. Jos užima apie 23 ha plotą. 91D0 *Pelkiniai miškai. Pelkiniai spygliuočių miškai užima daugelį užpelkėjusių žemutinių slėnio terasų. Didžiausią plotą užima pelkiniai pušynai (Vaccinio uliginosae–Pinetum, Ledo–Pinetum), kai kur su didele beržų ir eglių priemaiša. Ne taip gausu pelkinių eglynų (Sphagno girgensohnii–Piceetum). Daugelis tokių bendrijų palyginti neseniai susiformavusios buvusių atvirų tarpinių pelkių ir žemapelkių vietose, todėl rūšių sudėtis ir medyno struktūra dar nėra nusistovėjusi. Pelkiniai miškai teritorijoje užima apie 46 ha. Labanoro upės slėnyje peri Lietuvoje nykstantys kukučiai (Upupa epops) ir žalvarniai (Coracius garrulus). Nendrynuose peri keletas baublių (Botaurus stellaris) porų, miškuose – vapsvaėdžiai (Pernis apivorus), mažieji ereliai rėksniai (Aquila pomarina), žaliosios meletos (Picus viridis). Pagrindinė grėsmė yra palaipsnis šlapynių ir pelkių buveinių plotų mažėjimas dėl augalijos sukcesijos ir kai kurių antropogeninės kilmės faktorių (melioracija, tarša biogeninėmis medžiagomis). Dalis žemės ūkio naudmenų (apie 15%) yra privačios. Dalis miškų Labanoro upės slėnyje yra privačiose valdose. Valstybiniai miškai užima 47 ha. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 3. Gamtotvarkos plano tikslas – sudaryti sąlygas atkurti ir palaikyti palankią šių teritorijoje randamų Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių apsaugos būklę: 6230 *Rūšių turtingi briedgaurynai, 6410 Melvenynai, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos, 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai, 7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės, 7230 Šarmingos žemapelkės, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai. 4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.1. tvarkyti užželiančias pelkių ir pievų buveines, šalinant sumedėjusią augaliją ir šienaujant; 4.2. palaikyti gerą miško buveinių apsaugos būklę; 4.3. atstatyti natūralų teritorijos hidrologinį režimą. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 Galimos alternatyvos 1. Tvarkyti užželiančias pelkių ir pievų buveines, šalinant sumedėjusią augaliją ir šienaujant 1.1. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsti ir išvežti (2,3,5,6,8,10, 12–14 ir 16–21 tvarkymo plotai) Labanoro regioninio parko direkcija 2007–2008 metai I Konsultuoti ūkininkus, kad jie privačioje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą 1.2. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (2, 3, 5,6,8, 10, 12–14 ir 16–21 tvarkymo plotai) Labanoro regioninio parko direkcija 2008, 2009, 2010,2013, 2016 metai III 1.3. organizuoti šienavimą ir (
2. ar)ganymą (2, 3, 5, 6, 8, 10, 12–14 ir 16–21 tvarkymo plotai) Labanoro regioninio parko direkcija 2008–2016 metai I 2. Palaikyti gerą miško buveinių apsaugos būklę 2.1. kartografuoti Europos Bendrijos svarbos gamtines miško buveines Labanoro upės slėnyje Labanoro regioninio parko direkcija 2007–2008 metai I 2.2. privataus miško savininkams pateikti informaciją apie miško savininkams skiriamas kompensacines Natura 2000 išmokas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, surengiant tam skirtus 2 seminarus Labanoro regioninio parko direkcija 2007–2008 metai I 3. Atstatyti natūralų teritorijos hidrologinį režimą 3.1. organizuoti hidrologinio režimo atstatymo projekto parengimą Labanoro regioninio parko direkcija 2008–2009 metai II 3.2. įgyvendinti hidrologinio režimo atstatymo projektą Labanoro regioninio parko direkcija 2009–2010 metai II 1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios. 2 KPP AAP – Kaimo plėtros plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė. V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS 6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą Labanoro upės slėnio teritorijoje organizuoja Labanoro regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų gamtos vertybių priežiūrą. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI 7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat kitos teisės aktų nustatyta tvarka gautos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA 8. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas ir prireikus siūloma jį tikslinti kas 3 metai, atsižvelgiant į realų Gamtotvarkos plano priemonių poveikį, atsiradusius naujus veiksnius ir siekiant įvertinti plano įgyvendinimo rezultatus ir efektyvumą. 9. Gamtotvarkos plano priemonių efektyvaus įgyvendinimo rodikliai yra didėjantis Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių užimamas plotas ir gerėjanti struktūra, taip pat didėjanti saugomų augalų ir buveinių gausa. Pelkių, pievų ir miškų buveinių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių monitoringas turėtų būti atliekamas ne rečiau kaip kas 3 metai. Pirmieji monitoringo stebėjimai pagal šią programą numatyti 2008 metais. 10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą ir peržiūros ataskaitos parengimą atsakinga Labanoro regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Parengtą Gamtotvarkos plano peržiūros ataskaitą Labanoro regioninio parko direkcija pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą parengiama peržiūros ataskaita, pateikiant tokią informaciją: 11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 11.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 11.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 11.4. pasiekti rezultatai ir siūlomi Gamtotvarkos plano pakeitimai. PASTABA. *Ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai. ______________