NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TARNAUTOJŲ ELGESIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1023(2) 2007 m. kovo

(2)2007 m. kovo 14 d. Nr. 265 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 1314 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektui Nr. XP-1023

(2)(toliau vadinama – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui sudaryti darbo grupę iš teisininkų, mokslininkų, taip pat specialistų, kurie praktikoje nagrinėja asmenų etikos reikalavimų pažeidimus, kad ji iš esmės patobulintų Įstatymo projektą dėl šių priežasčių:

1. Iš Įstatymo projekto 1 straipsniu tvirtinamo Lietuvos Respublikos tarnautojų elgesio kodekso (toliau vadinama – Kodeksas) nuostatų matyti, kad subjektų, kuriems Kodeksas būtų taikomas, skiriamasis požymis yra įgaliojimų atlikti viešąjį administravimą turėjimas. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą gali būti suteikiami didesnei grupei asmenų, nei numatoma Kodekso 3 straipsnyje. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnį įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą gali turėti ir valstybės pareigūnai, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, todėl neaišku, kokiu principu vadovaujantis nustatomas subjektų, kuriems būtų taikomas Kodeksas, sąrašas.
2. Kodekso 5 straipsnio 10 dalyje tarnautojų elgesys apibrėžiamas kaip „tarnautojų tarnybinė veikla“. Taigi Kodekso 3 straipsnyje nurodytų tarnautojų (toliau vadinama – tarnautojai) elgesys būtų reglamentuojamas tik tarnybos metu. Tačiau iš kitų Kodekso straipsnių (pavyzdžiui, 7 straipsnio 5 punkto, 14 straipsnio 5 ir 7 punktų, 21 straipsnio) galima daryti išvadą, kad Kodeksas reglamentuos tarnautojų elgesį ir ne tarnybos metu. Tampa neapibrėžtos Kodekso taikymo ribos. Be to, praktikoje būtų keblu įvertinti ir ištirti tarnautojų elgesį ne tarnybos metu ir nesusijusį su jų tarnybine veikla, o Kodekso 21 straipsnyje numatytas tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas ir už tarnautojų veiksmus, padarytus ne tarnybos metu ir nesusijusius su jų tarnybine veikla, prieštarautų pačiai tarnybinės (drausminės) nuobaudos esmei.
3. Neaiški Kodekso 23 straipsnyje nurodytų tarnautojų elgesio kontrolės subjektų kompetencija ir tarpusavio santykiai, vienos kitas kartoja šių subjektų funkcijos. Antai Kodekso 25 straipsniu siūloma Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos suteikti įgaliojimus tirti Kodekso reikalavimų pažeidimus, kuriuos turėtų teisę tirti ir Kodekso 24 bei 26 straipsniuose nurodyti tarnautojų elgesio kontrolės subjektai; Kodekso 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Kodekso reikalavimų pažeidimų tyrimas, be kitų nurodytų atvejų, vykdomas ir tada, kai Kodekso nustatytais atvejais gaunamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos teikimas, tačiau Kodekse nenustatyta, kokiais atvejais Vyriausioji tarnybinės etikos komisija gali pateikti tokį teikimą; Kodekso 24 straipsnio 1 punkte, 25 straipsnyje ir 26 straipsnio 4 punkte numatomas labai platus subjektų, turinčių įgaliojimus rengti tarnautojų mokymą ir teikti konsultacijas ar rekomendacijas, ratas, tačiau neaiškūs subjektai, kuriems nurodytos paslaugos būtų teikiamos; be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) 47 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys, o ne kiti subjektai. Iš Kodekso 23 straipsnio 4 punkto neaišku, kurios kitos institucijos pagal kompetenciją gali būti laikomos tarnautojų elgesio kontrolės subjektais ir kokia jų kompetencija.
4. Abejotinas Tarnautojų privačių interesų registro steigimo ir su jo veikla susijusių nuostatų reglamentavimo Kodekse tikslingumas, kadangi Kodekse siūlomi nustatyti tarnautojų elgesio reikalavimai tiesiogiai nesusiję su tarnautojų privačių interesų deklaravimu ir tarnautojų bei jų artimųjų giminaičių turto, pajamų ar kitokios turtinės ir neturtinės naudos deklaravimo reglamentavimu. Be to, atitinkamų turto ir pajamų deklaracijų pateikimas jau reglamentuotas kituose įstatymuose. Taip pat svarstytina, ar Kodekso 22 straipsnio 3 dalyje siūlomas nustatyti ratas asmenų, apie kurių turtą, pajamas ir kitokią turtinę ir neturtinę naudą tarnautojas turėtų pateikti duomenis, nėra per platus. Tarnautojas gali neturėti galimybių deklaruoti privačių interesų deklaracijoje duomenų apie artimų giminaičių turtą, pajamas, išlaidas, gautas dovanas ir kitokią turtinę ar neturtinę naudą, be to, svarstytina, ar jis, reikalaudamas minėtų duomenų iš savo artimųjų giminaičių, nepažeistų žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumo konstitucinio principo.
5. Daugelis Kodekso nuostatų pakartoja kitų įstatymų (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431), Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (Žin., 2003, Nr. 114-5115) ir kt.) nuostatas, kuriose jau yra įtvirtina valstybės tarnautojų atsakomybė už jų nesilaikymą, arba šioms nuostatoms prieštarauja. Neaišku, koks būtų Kodekso ir minėtų įstatymų nuostatų tarpusavio santykis priėmus Kodeksą ir kuriuo teisės aktu (Kodeksu ar minėtais įstatymais) vadovaujantis tarnautojams būtų taikoma atsakomybė. Tai gali sukelti painiavą dabartiniame teisiniame tarnybinės (drausminės) atsakomybės reglamentavime: antai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569) jau reglamentuoja tarnybinio (drausminio) nusižengimo tyrimą, tarnybinių (drausminių) nuobaudų rūšis; pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 240 straipsnį atitinkamas nuobaudas skiria tarnautoją į pareigas priimantys asmenys ir darbdaviai, tačiau pagal Kodekso 30 straipsnį tarnybines (drausmines) nuobaudas galėtų skirti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
6. Kodekso tekstas taisytinas ir dėl nenuosekliai vartojamų sąvokų. Antai Kodekso 5 straipsnio 2 dalyje apibrėžta artimojo giminaičio ar svainystės ryšiais susijusio asmens sąvoka nenuosekliai vartojama Kodekso 5 straipsnio 3 dalyje, 9 straipsnio 2 punkte, 17 straipsnyje ir kituose straipsniuose; Kodekso 5 straipsnio 9 dalyje apibrėžta sąvoka yra iš esmės tapati šio straipsnio 6 dalyje įtvirtintai sąvokai, be to, Kodekso reikalavimų pažeidimu visuomet bus padaroma žala visuomenės ar valstybės interesams, todėl tai nelaikytina kriterijumi, kuriuo vadovaujantis sprendžiama, ar Kodekso reikalavimų pažeidimas yra šiurkštus; kai kuriuose Kodekso straipsniuose ar jų dalyse pasikartoja Kodekso nuostatos, antai Kodekso 12 straipsnio 1 punktas pakartoja 8 straipsnio 2 punktą, Kodekso 16 straipsnio 2 dalies nuostata dėl skatinimo, reikalavimo ar siekimo, kad pavaldiniai ar vadovai pažeistų įstatymus, pakartoja Kodekso 7 straipsnio 5 punkte nustatomą reikalavimą.
7. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte biudžeto lėšų poreikis numatomas tik Tarnautojų privačių interesų registrui įsteigti. Priėmus Įstatymo projektą, biudžeto lėšų prireiktų ir Kodekso reikalavimų laikymosi priežiūrai administruoti, todėl aiškinamajame rašte turėtų būti nurodytas bent preliminarus papildomų biudžeto lėšų poreikis Kodeksui įgyvendinti. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ______________