LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖ KULTŪROS PAVELDO KOMISIJA S P R E N D I M A S DĖL KULTŪROS PAVELDO IŠSAUGOJIMO KLAIPĖDOJ

(121)Vilnius LR valstybinė kultūros paveldo komisija, paskatinta 2007-02-01 bei 2007-02-12 Klaipėdos miestiečių iniciatyvinės grupės raštų, patikrino keliamus klausimus, susipažino su probleminiais objektais. Rezultatai buvo aptarti š. m. vasario 23 d. ir kovo 9 d. Komisijos posėdžiuose. Dauguma problemų bei paveldo naikinimo atvejų (Herkaus Manto g. 20, Tilžės g. 4, S. Šimkaus g. 7, Šaltkalvių g./Daržų g. 3/1, Didžioji Vandens g. 6, Aukštoji g. 3A ir kt.) pasitvirtino. Investuotojų siekis gauti papildomo pelno dėl vietos prestižiškumo, kraštovaizdžio vertės pasireiškia skverbimusi į saugomas teritorijas, kultūros paveldo žalojimu ir jo nustelbimu. Įsivyravus nebaudžiamumui, tapo įprasta, kad šių privačių interesų realizavimui talkina savivaldybių ir valstybinių valdymo institucijų pareigūnai, architektai, kultūros paveldo ekspertai, priimdami sprendimus, pažeidžiančius viešuosius interesus bei konkrečius teisės aktų reikalavimus. Nėra patvirtintos aukštybinių pastatų išdėstymo schemos (specialiojo plano), tačiau jie statomi, jų projektai derinami. Komisija kelia problemą, ar neturės neigiamų pasekmių Kultūros paveldo departamento jau suderinti tokios schemos (specialiojo plano) bei Klaipėdos miesto bendrojo plano projektai, ar jie atitinka teisės aktais nustatytus reikalavimus dėl paveldo apsaugos. Komisija atkreipė dėmesį į tai, kad įstatymai įpareigoja, kai valstybės saugomas kultūros paveldo objektas ar vietovė yra sužalojamas ar kitaip sumenkinama vertė, nustatyti padarytą žalą bei tiesioginius ir netiesioginius nuostolius, o kaltiesiems asmenims taikyti civilinę bei įstatymų nustatytais atvejais administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Tai turi būti taikoma ne tik tada, kai žalą padaro savininkas ar naudotojas, nugriaudamas ar vykdydamas darbus be leidimo, bet ir tais atvejais, kai žalą padaro valstybės ar savivaldybės institucija, tarnautojas ar ekspertas, suderindamas apsaugos reikalavimų neatitinkantį projektą, netinkamai įteisindamas apsaugos priemones, nesąžiningai atlikdamas ekspertizę bei priimdamas kitokius neleistinus sprendimus nepriklausomai nuo to, ar tai buvo tyčinis pažeidimas, ar padaryta dėl kompetencijos stokos. Valstybinė kultūros paveldo komisija nusprendžia:

1. Priminti Kultūros ministerijai ir Kultūros paveldo departamentui, kad kiekvienu saugomo kultūros paveldo sužalojimo ar sunaikinimo atveju turi būti nustatyta bei įvertinta padaryta žala, išaiškinti kaltininkai ir iš jų išreikalautas žalos atstatymas, nuostolių atlyginimas bei taikoma įstatymais nustatyta administracinė ar/ir baudžiamoji atsakomybė.
2. Rekomenduoti Kultūros paveldo departamentui patikrinti, ar pagrįstai Klaipėdos teritorinis padalinys suderino Klaipėdos miesto bendrojo plano, aukštybinių statinių išdėstymo schemos (specialiojo plano), kitus dar neįteisintus ar nerealizuotus teritorijų planavimo bei statybų techninius projektus ir, išaiškinus paveldui grėsmę keliančius atvejus, imtis visų galimų priemonių, kad būtų išvengtas ar bent sumažintas tokių departamento darbuotojų priimtų sprendimų neigiamas poveikis.
3. Rekomenduoti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai nepritarti Klaipėdos bendrojo plano projekto tvirtinimui, jeigu juo yra nustatoma tilto į Kuršių neriją galimybė.
4. Pasiūlyti Klaipėdos miesto savivaldybei: 4.
5. peržiūrėti aukštybinių pastatų išdėstymo schemos (specialiojo plano) projektą, atsižvelgiant į urbanistinių struktūrų – Klaipėdos senamiesčio (U17), miesto istorinės dalies (U16), Smiltynės (U14) ir istorinio kultūrinio kraštovaizdžio apsaugos reikalavimus; 4.
6. formuojant Klaipėdos miesto Vitės istorinės dalies užstatymą, ypatingą dėmesį teikti miesto kultūrinio kraštovaizdžio savitumo išsaugojimui ir atkūrimui; 4.
7. skirti daugiau dėmesio ir lėšų miesto kultūros paveldo, viešųjų erdvių restauravimui, išryškinimui, eksponavimui, naudojimui bei atskleidimui. KOMISIJOS PIRMININKAS JONAS GLEMŽA ______________