LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2007–2010 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO 2007 m. kovo 21 d. Nr. 319 Vilnius Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 228 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti pridedamą Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2007–2010 metų programą (toliau vadinama – Programa). 2. Nustatyti, kad: 2.1. Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos, atsižvelgiant į šalies finansines galimybes, iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms ir kitoms institucijoms, atsakingoms už Programos įgyvendinimą, numatytų asignavimų ir 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos fondų lėšų. 2.2. Programos įgyvendinimą koordinuoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys ______________ Patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 319 LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2007–2010 METŲ PROGRAMA I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (toliau vadinama – ES), lietuvių kalba tapo viena iš oficialiųjų ES kalbų. Europos Bendrijos steigimo sutarties 149 straipsnyje ES deklaruoja pagarbą nacionalinėms kalboms ir užtikrina galimybę vartoti jas visose gyvenimo srityse. Skaitmeniniai lietuvių kalbos produktai, ištekliai, naujosios technologijos turi padėti išspręsti tiek konkrečius ES dirbantiems vertėjams keliamus uždavinius, tiek ES mažųjų valstybių kalbų sklaidos, mokymo ir mokymosi, mokslinių tyrimų strateginius iššūkius. Vis daugiau Lietuvos gyventojų naudojasi informacinėmis technologijomis. 2006 metų III ketvirčio duomenimis, internetu naudojosi 36,4 procento šalies interneto vartotojų – t. y. maždaug milijonas jos gyventojų. Viešojo administravimo institucijų paslaugomis, teikiamomis internetu, bent kartą per metus naudojosi 15 procentų gyventojų. Lietuvai integruojantis į daugiakultūrę pasaulio aplinką ir plintant informacinėms technologijoms, itin svarbu išsaugoti nacionalinę kultūrą ir lietuvių kalbą. Kita vertus, naudojimosi elektroninėmis paslaugomis plėtrą sąlygotų didesnės Lietuvos vartotojų galimybės naudotis informacinėmis technologijomis, turinčiomis lietuviškas sąsajas. 2. Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2007– 2010 metų programoje (toliau vadinama – ši Programa) vartojamos šios sąvokos: Lokalė – kompiuteryje ir jo programinėje įrangoje vartojamų elementų, priklausančių nuo kalbos ir kultūros normų, visuma. Lokalizacija – programinės įrangos pritaikymas tam tikrai kalbinei ir kultūrinei aplinkai. Unikodas – ženklų koduotė, apimanti daugelį šiuo metu naudojamų rašto sistemų. II. ESAMOS BŪKLĖS APŽVALGA 3. Bendruoju mastu: 3.1. Pastaruoju metu pasaulyje labai suintensyvėjo teksto automatinio vertimo tyrimai. Automatinis grožinės literatūros vertimas dar netobulas, tačiau šiuo būdu jau verčiami laikraščių straipsniai, techniniai tekstai, interneto puslapiai, juo naudojamasi telekomunikacinio daugiakalbio ryšio sistemose ir interneto paieškos paslaugų teikimo kompiuteriuose. 3.2. Kiekviena valstybė rūpinasi, kad šalies kompiuteriuose ir informacinėse sistemose būtų vartojami jos valstybinės kalbos rašto ženklai. Visos ES valstybės jau turi savo lokales, kuria ir adaptuoja kompiuterinius šriftus, rūpinasi senųjų rašmenų pavaizdavimu ir katalogavimu. Daugelis jų jau yra parengusios oficialių dokumentų, rekomenduotinų raštų, įvairių svarbesnių informacijos pateikimo formų šablonų rinkinius ir nuolat juos atnaujina. 3.3. Programinė įranga išverčiama ir pritaikoma dirbti su konkrečia kalba parašytais dokumentais, kad dialogas su kompiuteriu vyktų ta kalba, laikantis toje aplinkoje galiojančių standartų ir kultūros normų. Dėl kalbų, kultūrų ir informacinių technologijų įvairovės lokalizacijos mastai įvairiose pasaulio šalyse nevienodi. Didžiausią pažangą yra pasiekusios Vakarų Europos valstybės, Japonija, Jungtinės Amerikos Valstijos (dėl didėjančios lokalizuotos programinės įrangos paklausos). 4. Lietuvos mastu: 4.1. Naujiems kalbos technologijų srities tyrimams ir praktiniams darbams paskatino Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2000– 2006 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 471 (Žin., 2000, Nr. 36-1002). Iš nurodytosios programos įgyvendinimui skirtų lėšų Valstybinė lietuvių kalbos komisija skatino ir palaikė kompiuterių programinės įrangos, interneto ir elektroninio pašto lietuvinimo, lietuvių kalbos automatinio vertimo, atpažinimo, sintezės ir kitus darbus. Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Informacinės visuomenės plėtros komitetas) užsakymu buvo sulietuvintas raštinės programinės įrangos paketas „OpenOffice. org“ (www. ivpk. lt). Taip pat atlikti interneto naršyklių „Mozilla“ ir „Opera“ lietuvinimo darbai (adaptuojamos ir naujos šių naršyklių versijos), sukurta lituanistikos mokslui pritaikyta lietuvių kalbos rašto ženklų sistema „Palemonas“ (www. vlkk. lt), paskelbta internete viešai prieinama duomenų bazė „Lietuvių kalbos morfologinis žodynas“ (http://donelaitis. vdu. lt), išleistas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teigiamai įvertintas ir patvirtintas „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“, remiamas internete viešai prieinamo lygiagrečiojo lietuvių kalbos tekstyno (http://donelaitis. vdu.
- lt)kūrimas. 4.2. Sudaromos įvairios kalbos išteklių bazės, skirtos mokslo tiriamiesiems darbams, skaitmeniniams įrankiams ir elektroniniams lietuvių kalbos skaitmeniniams produktams kurti. 2005 metais internete pradėjo veikti akademinis „Lietuvių kalbos žodynas“ (www. lkz. lt), kuriame pateikta maždaug 0,5 mln. žodyno straipsnių, o jo korpusą sudaro 11 mln. žodžių. Parengta Nacionalinės kalbos išteklių duomenų bazės koncepcija, apimanti senosios lietuviškos raštijos leksiką, tarminius žodžius, bendrinę leksiką. 2005 metais pradėti Nacionalinės kalbos išteklių duomenų bazės kūrimo darbai. 4.3. Lietuvoje vykdomi rašytinės kalbos tekstynų kaupimo darbai. Visuomenei internetu prieinamas dabartinės rašytinės lietuvių kalbos tekstynas, turintis 100 mln. teksto žodžių. Be to, kaupiamas lygiagretusis lietuvių ir kitų kalbų (anglų, vokiečių, čekų) tekstynas, parengti keli nedideli specialieji tekstynai. Tačiau dabartinio neanotuoto lietuvių kalbos tekstyno modernioms lietuvių kalbos technologijoms (informacijos paieškos, mašininio vertimo ir kitoms sistemoms) kurti nepakanka. Esamiesiems ir būsimiesiems tekstynams reikia bendros lietuvių kalbai pritaikytos programinės įrangos, kuri leistų kuo geriau panaudoti turimus kalbos išteklius ir iš jų gaunamus skaitmeninius aprašus. 4.4. Kad skaitmeniniu pavidalu būtų išsaugotas lietuvių kalbos paveldas, turi būti sukurta bendra lietuvių kalbos paveldo skaitmeninė informacinė erdvė. Internetu turi būti nuolat skleidžiamas lietuviškas turinys pasaulio visuomenei, pateikiama aktuali, išsami ir patikima informacija, užtikrinamas nuolatinis, patikimas, geros kokybės lietuvių kalbos paveldo išteklių naudojimas mokslo, švietimo ir kultūros tikslams. Lietuvių kalbos paveldo skaitmeninimo darbai kol kas dar nevykdomi nuosekliai: institucijos šiuos darbus dirba tik savo iniciatyva, nes tenka ieškoti finansavimo iš įvairių šaltinių. 4.5. Kompiuterijos ir informacinių technologijų terminijos tvarkymas Lietuvoje pastaraisiais metais pagerėjo. Informacinės visuomenės plėtros komiteto iniciatyva atnaujinta ir patobulinta pagrindinė interneto svetainė „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (www. likit. lt), kurioje pateikiamos lietuvių kalbos vartojimo kompiuterijoje problemos ir jų sprendimai, skelbiami naujausi kompiuterijos žodynai. Intensyviai tvarkoma ir kitų sričių terminija: rengiami ir leidžiami daugiakalbiai aiškinamieji žodynai, kuriamos vartotojams viešai prieinamos terminų bazės. Sukurta lietuvių kalbos terminų bazė (Lietuvių kalbos terminynas, www. terminynas. lt.) 4.6. 2003 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymas (Žin., 2004, Nr. 7-129), kuriuo pirmą kartą teisiškai reglamentuota nuoseklaus lietuvių kalbos terminijos kaupimo, kūrimo, sisteminimo, norminimo, derinimo su kitų kalbų terminija procedūra. Vadovaujantis šiuo teisės aktu, neturinčiu analogo kitose šalyse, pradėtas kurti Lietuvos Respublikos terminų bankas (www. terminai. vlkk.
- lt)(toliau vadinama – terminų bankas). Tai – ne tik viešas ir laisvai prieinamas visiems interneto vartotojams terminų šaltinis, bet ir bendra valstybės institucijų, kitų juridinių ir fizinių asmenų informacinė sistema. Terminiją pagal savo kompetenciją čia pradėjo kaupti ir tvarkyti Lietuvos Respublikos Seimas ir jam atskaitingos institucijos, ministerijos, Vyriausybės įstaigos, įstaigos prie ministerijų. Terminų banko informacine sistema gali naudotis mokslo institutai, universitetai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, be to, jie gali patys teikti mokslo, technikos, meno, kitų visuomenės gyvenimo sričių terminiją. Terminų bankas labai reikalingas teisės aktų rengėjams ir (arba) vertėjams, ypač dirbantiems ES institucijose. 4.7. Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių kalbos institutas 2005 metais Briuselyje, Europos lingvistinių organizacijų asociacijos asamblėjoje, pasirašė deklaraciją, kuri ragina daug dėmesio skirti kalbų mokymosi ir pažinimo keliakalbių instrumentų ir produktų kūrimui. Deklaracijoje teigiama, kad „tobulesnių bei gausesnių užsienio kalbų mokymo kompiuterinių lingvistinių įrankių projektavimą ir gamybą turėtų remti ir nacionalinės vyriausybės, ir ES institucijos. Turėtų būti kuriami bendruosius Europos standartus atitinkantys įrankiai: vienakalbiai, daugiakalbiai bei lygiagretūs tekstynai, tezaurai, terminų bankai, žodynai, automatinio vertimo bei kalbų mokymo priemonės. Ypatingas dėmesys bei parama turėtų būti skiriami kurti lingvistiniams įrankiams tų kalbų bei kalbų porų, kurios kol kas nesudomino komercinių struktūrų“. 4.8. Lietuvoje suaktyvėjo programinės įrangos lokalizavimo darbai, tačiau į lietuvių kalbą išversta dar palyginti nedaug programinės įrangos. Daugelis programinės įrangos vartotojų nėra kompiuterijos specialistai. Įsigydami programinę įrangą, jie patys negali nei įvertinti jos kokybės, nei nustatyti, ar ši įranga tinkama naudoti lietuviškoje terpėje. Nėra teisinių priemonių, ribojančių prekybą tarptautinių ir Lietuvos standartų neatitinkančia programine įranga arba nevisaverte programine įranga. Lokalizacijos darbų plėtra per pastaruosius metus į oficialias ES kalbas siekė 94 procentus, į lietuvių kalbą – 83 procentus. Taigi atsilikimas nuo ES valstybių senbuvių ne mažėja, o didėja. Kad būtų pasiektas ES valstybių vidurkis, reikėtų išversti maždaug 2,5 karto daugiau programinės įrangos tekstų. 4.9. Nuotolinis mokymas – perspektyvus būdas, vis plačiau taikomas visame pasaulyje. Atsiradęs suderinus tradicinių mokymo metodų patirtį ir šiuolaikines technologijas, nuotolinis mokymas suteikia galimybę ne tik įgyti žinių, bet ir nuolat jas tobulinti. Nuotolinis švietimas lietuvių kalba itin praverstų lietuvių kilmės užsienio šalių piliečiams (jie galėtų lavinti gimtosios kalbos įgūdžius) arba kitakalbiams Lietuvos Respublikos piliečiams (mokantis lietuvių kalbos). Vis intensyviau pritaikoma virtualioji mokymosi aplinka. Tai yra kultūrinė mokymo ir mokymosi terpė, todėl ją reikia itin kruopščiai parengti darbui Lietuvoje (šiuo metu tai beveik nedaroma). Itin svarbu plėtoti lietuvišką turinį virtualiosiose mokymosi terpėse. Kol kas dažniausiai kuriami tik aukštųjų mokyklų kursai. Ypač pasigendama medžiagos įvairaus amžiaus mokiniams. 4.10. Švietimo ir mokslo ministerija vykdo įvairių originalių lietuvių kalbai skirtų mokomųjų kompiuterinių programų pirkimą (Lietuvių kalbos kompiuterinis sąvadas, Lietuvių tarmės, Gimtoji istorija, Įdomioji Lietuvos istorija, Lietuvių etninė kultūra, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas ir panašiai), palaiko svetainę www. emokykla. lt. Šie darbai yra aktualūs ir turi būti toliau plėtojami. III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ (SSGG ANALIZĖ) 5. Stiprybės: 5.1. Lietuvoje sukaupta nemažai kompiuterinių klasikinės formos kalbinių išteklių, žinių, kurių reikia jiems apdoroti, parengta atitinkamos kvalifikacijos specialistų; 5.2. sukurta dalis kalbos technologijų, pradėta lietuvinti svarbiausia taikomoji kompiuterinė programinė įranga, atliekami kiti reikiami darbai; 5.3. sutelktas lietuvių kalbos specialistų, dirbančių informacinių technologijų taikymo srityje ir sistemingai plėtojančių inovatyvius šios srities darbus, branduolys; 5.4. ES visokeriopai remia nacionalinių tautų ir kultūrų išsaugojimą. 6. Silpnybės: 6.1. trūksta tarpdalykinių kompiuterinės lingvistikos ir kitų kalbos technologijų specialistų, išmanančių lietuvių kalbos ir informacinių technologijų sąsają; 6.2. nepakankamai propaguojami lietuvių kalbos dalykai elektroninėje terpėje; 6.3. nepakanka specialistų, išmanančių automatinio vertimo specifiką; 6.4. per mažai rūpinamasi kompiuterinių šriftų specifinių ženklų (kirčiuotos lietuviškos raidės, transkripcijos ir senieji rašto ženklai) kodavimo sutvarkymu unikode; 6.5. informacinių technologijų specialybių studentai ir specialistai negauna žinių apie šiuolaikinių technologijų naudojimo lietuviškoje terpėje specifiką. 7. Galimybės: 7.1. sudaryti sąlygas išsaugoti valstybinės lietuvių kalbos statusą integruojantis į daugiakalbę ES; 7.2. sukurti būtiniausius kalbos technologijų programinius produktus; 7.3. sukaupti ir išsaugoti Lietuvos elektroninių tekstų archyvą, atspindintį kiekvieno regiono savitumą; 7.4. parengti nacionalinį lietuvių kalbos tekstyną ir garsyną, apimančius daug įvairių tekstynų ir garsynų, turinčių įvairialypę programinę įrangą ir prieinamų vartotojams internetu; 7.5. lokalizavus programinę įrangą, sumažinti socialinę gyventojų atskirtį – visi, net ir nemokantys užsienio kalbų, galės pasinaudoti informacinėmis technologijomis; 7.6. įsitraukti į Europos Bendrijos ir kitas tarptautines kalbos technologijų programas. 8. Grėsmės: 8.1. neatlikus šioje Programoje numatytų darbų, nebus užtikrintas lietuvių kalbos išlikimas šalia didžiųjų ES valstybių kalbų, nebus išlaikytas dabartinis jos statusas; 8.2. pavėluotai įsitraukus į Europos Bendrijos ir kitas tarptautines kalbos technologijų programas, nebus laiku įvykdyti šioje Programoje numatyti darbai; 8.3. be sulietuvintos programinės įrangos dalis Lietuvos gyventojų, nemokančių anglų kalbos (apie 60 procentų), ir toliau negalės visapusiškai naudotis programine įranga, o nepakankamai mokantys anglų kalbą (apie 30 procentų) patirs papildomų sunkumų naudodamiesi nelokalizuota programine įranga; 8.4. be sulietuvintos programinės įrangos vis didės atsilikimas nuo ES valstybių senbuvių informacinių technologijų srityje; 8.5. lietuvių kalba, neįdiegta į elektroninę terpę, bus nevisavertė, nes nepasklidusi elektroninėje terpėje greitai taps joje nebevartojama ir bus pasmerkta iš jos išnykti. IV. PROGRAMOS TIKSLAS IR uždaviniai 9. Šios Programos tikslas – išsaugoti lietuvių kalbą kaip lietuvybės pamatą visose valstybės gyvenimo srityse ir kuo plačiau už jos ribų, diegti lietuvių kalbą į modernias informacines technologijas; per kalbos technologijas lygiateisiškai, lygiaverčiai integruotis į daugiakalbę ir įvairialypę ES bendruomenę. 10. Šios Programos uždaviniai: 10.1. sudaryti sąlygas, užtikrinančias visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose valstybės gyvenimo srityse; 10.2. lituanizuoti kompiuterinės programinės įrangos ir skaitmeninių įrenginių vartotojų sąsajas, kurti ir norminti šių sąsajų terminiją; 10.3. kaupti lietuvių kalbos išteklius, kurti skaitmeninius atitikmenis; 10.4. kurti kalbos analizės ir automatinio vertimo įrankius, pagrįstus naujomis technologijomis. V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI IR NUMATOMI REZULTATAI 11. Šios Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai yra: 11.1. sukurtų elektroninių kalbos duomenų bazių ir jose esančių vienetų skaičius; 11.2. parengtų skaitmeninių tekstynų, garsynų ir žodynų skaičius; 11.3. sukurtų lietuviškos šnekos atpažinimo ir sintezės prietaisų prototipų skaičius; 11.4. parengtų, aprobuotų ir išleistų terminų skaičius; 11.5. įvykusių renginių (seminarų ir konferencijų) skaičius; 11.6. pagrindinės interneto svetainės „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (www. likit.
- lt)lankytojų skaičius. 12. Įgyvendinus šioje Programoje numatytus uždavinius, bus pasiekti šie rezultatai: 12.1. bus sulietuvinta programinė įranga, būtina Europos kompiuterio vartotojo pažymėjimui gauti, taip pat naudojama bendrojo lavinimo mokyklose ir aukštosiose mokyklose bendrosios paskirties dalykams mokyti; 12.2. bus sutvarkytas ir praktiškai įgyvendintas visų lietuvių kalbos rašto ženklų kodavimas unikode, jų įvedimas į klaviatūrą; 12.3. bus parengti anglų– lietuvių kalbos kompiuterijos terminų žodynas (ne mažiau kaip 15000 žodžių) ir aiškinamasis norminis kompiuterijos terminų žodynas (ne mažiau kaip 6000 žodžių), kuriuos sudarys informatikos ir vartotojo sąsajų su kompiuteriu terminai, ir anglų– lietuvių kalbų frazių, vartojamų sąsajai su kompiuteriu, žodynas (tekstynas); bus parengta programinės įrangos lokalizavimui skirta vertimų atmintis; 12.4. kompiuterinėse darbo vietose, kurios įrengiamos valstybės institucijose ir mokymo įstaigose, taip pat viešosiose informacinių technologijų naudojimo vietose (pavyzdžiui, interneto kavinėse) bus užtikrinta galimybė vartoti lietuvių kalbą; 12.5. veiks įvairūs nacionaliniai lietuvių kalbos tekstynai, apimantys skirtingas kalbos ir šnekos atmainas; 12.6. bus sukurta nuotolinio lietuvių kalbos mokymo sistema, prieinama visiems vartotojams. VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 13. Šios Programos įgyvendinimo darbus viešina pagrindinė interneto svetainė „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (www. likit. lt). 14. Šios Programos priede pateikiamas priemonių planas ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti. ______________ Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2007–2010 metų programos priedas LIETUVIŲ KALBOS INFORMACINĖJE VISUOMENĖJE 2007– 2010 METŲ PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANAS Eil. Nr. Uždavinio pavadinimas Priemonės pavadinimas Įvykdymo laikas (metai) Vykdytojai Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) 2007 metais 2008 metais 2009 metais 2010 metais iš viso 1. Sudaryti sąlygas, užtikrinančias visavertį lietuvių kalbos funkcionavimą visose valstybės gyvenimo srityse 1.1. Atnaujinti ir plėtoti šios Programos interneto svetainę „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“ (www. likit. lt), kurioje būtų sudaryta galimybė visuomenei gauti mokymosi taisyklingai vartoti lietuvių kalbą paslaugas 2007–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinamas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas), Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Matematikos ir informatikos institutas 20 20 20 20 80 1.2. Įdiegti skaitmeninės lietuvių kalbos išteklių prieigos informacines sistemas 2008–2010 Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvių kalbos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Kauno technologijos universitetas 100 100 100 300 1.3. Didinti aktualių lietuvių kalbai skaitmeninių tekstų (dokumentų, leidinių ir kitų) apimtį 2008–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas 200 300 300 800 1.4. Rengti konferencijas ir seminarus lietuvių kalbos vartojimo informacinėje visuomenėje klausimais 2007–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvių kalbos institutas, Matematikos ir informatikos institutas 20 20 25 25 90 1.5. Parengti nuotolinio mokymo programą, sudarančią sąlygas internetu mokytis lietuvių kalbos, organizuoti jos vykdymą 2007–2010 Švietimo ir mokslo ministerija 50 150 50 50 300 1.6. Kurti, adaptuoti ir diegti lietuvių kalbos tvarkymo informacinėse technologijose standartus, įskaitant unikodą ir atviruosius standartus 2008–2009 Lietuvos standartizacijos departamentas prie Aplinkos ministerijos, Lietuvių kalbos institutas, Matematikos ir informatikos institutas 100 100 200 2. Lituanizuoti kompiuterinės programinės įrangos ir skaitmeninių įrenginių vartotojų sąsajas, kurti ir norminti šių sąsajų terminiją 2.1. Norminti informacinėse technologijose vartojamus lietuvių kalbos terminus ir leksinius vienetus 2007–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija 20 20 20 60 2.2. Lokalizuoti visuomenei aktualią laisvai platinamą programinę įrangą 2007–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas 180 220 250 250 900 2.3. Atlikti programinės įrangos kalbinio aprobavimo ir atitikties standartams studiją 2008 Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija 20 20 2.4. Sukurti dokumentų šablonus tekstų rengyklėms, skaičiuoklėms, pateikčių, tinklalapių programoms laisvai platinamoje programinėje įrangoje 2008–2009 Informacinės visuomenės plėtros komitetas 90 90 180 2.5. Kurti originalius edukacinius žaidimus, skatinančius vartoti lietuvių kalbą ir veikiančius laisvai platinamoje programinėje įrangoje 2008 Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Lietuvių kalbos institutas 400 400 2.6. Rengti ir tobulinti lokalizacijai būtinas priemones: kompiuterijos terminų žodynus, tekstynus ir vertimų eilučių duomenų bazes 2009–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas 250 250 500 3. Kaupti lietuvių kalbos išteklius, kurti skaitmeninius atitikmenis 3.1. Parengti ir įgyvendinti projektą „Tūkstantmetis: lituanistinio paveldo Europos civilizacijoje skaitmeninimas“ 2008–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Vilniaus universitetas 350 350 300 1000 3.2. Suskaitmeninti nacionalinio kalbos paveldo kartotekas 2008–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Lietuvių kalbos institutas 200 150 150 500 3.3. Skaitmeninti esamuosius vienakalbius ir daugiakalbius žodynus ir kurti naujus 2008–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas 300 300 300 900 3.4. Tobulinti esamuosius lietuvių kalbos kompiuterinius šriftus ir kurti naujus 2008–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija 100 150 150 400 4. Kurti kalbos analizės ir automatinio vertimo įrankius, pagrįstus naujomis technologijomis 4.1. Sukurti specializuotų teisinės ir verslo dalykinių sričių mašininio vertimo sistemų žodynus internetinės informacijos vertimo priemonės pagrindu 2008–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas 200 200 200 600 4.2. Parengti teksto santraukų darymo ir gramatikos tikrintuvo programines priemones 2009–2010 Informacinės visuomenės plėtros komitetas 200 200 400 Iš viso 270 2490 2555 2315 7630 ______________