LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA IŠVADA DĖL galimo interesų Konflikto 2006-05 –10 Nr.101-I-09 Vil

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO ETIKOS IR PROCEDŪRŲ KOMISIJA IŠVADA DĖL galimo interesų Konflikto 2006-05 –10 Nr.101-I-09 Vilnius Komisijos posėdyje dalyvavo: Komisijos nariai: Romualda Kšanienė, Antanas Matulas, Algirdas Monkevičius, Skirmantas Pabedinskas, Algimantas Salamakinas, Aldona Staponkienė, Antanas Napoleonas Stasiškis, Dalia Teišerskytė, Manfredas Žymantas Į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją kreipėsi Antikorupcijos komisija, prašydama išaiškinti, ar svarstant Seimo nutarimo projektą Seimo plenariniame posėdyje, Seimo komitetuose neturėtų nuo svarstymo ir balsavimo nusišalinti Seimo nariai, priklausantys Darbo partijai ir Socialdemokratų partijai (t. y. partijoms, gavusioms aukas iš įmonių, suinteresuotų ginčytino Vyriausybės nutarimo priėmimu). Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja: 2004 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau Vyriausybė) nutarimas Nr. 848 „Dėl numatomų įgyvendinti ekonominių projektų ir svarbių visuomenės projektų valstybinės svarbos pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ reglamentavo numatomų įgyvendinti ekonominių projektų ir svarbių visuomenės projektų pripažinimą valstybinės svarbos projektais ir nustatė tokio pripažinimo kriterijus. UAB „Jurgena“, UAB „Geruda“ ir UAB „Posūkis“2004 metais kreipėsi į Vyriausybę dėl Gariūnų turgavietės pripažinimo valstybinės svarbos projektu. Minėtų įmonių Vyriausybei pateiktas projektas neatitiko 2000 m. liepos 17 d. Vyriausybės nutarime numatytų pagrindinių kriterijų. 2004 m. lapkričio 2 d. Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo 2000 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 848 „Dėl numatomų įgyvendinti ekonominių projektų ir svarbių visuomenės projektų valstybinės svarbos pripažinimo nuostatų patvirtinimo“ pripažino netekusiu galios. 2004 m. lapkričio 10 d., praėjus savaitei po valstybinės svarbos projektams keliamų kriterijų panaikinimo, UAB „Posūkis“ Socialdemokratų partijai paaukojo 37000 litų, o 2005 m. pradžioje UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ Darbo partijai paaukojo po 37500 litų. 2005 m. liepos 21 d. Vyriausybė priėmė nutarimą Nr.808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“, pagal kurį UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ įgijo teisę ne aukciono tvarka 50 metų valdyti 38 ha valstybinės žemės, kurios minimali vertė siekia daugiau kaip 100 milijonų litų. Kilus abejonėms dėl minėto Vyriausybės nutarimo konstitucingumo ir siekiant kiek galima greičiau teisiškai išspręsti svarbų klausimą, buvo parengtas Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2005 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos konkurencijos, žemės ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymams“ projektas. Seimo Antikorupcijos komisijai taip pat suabejojo, ar negali kilti interesų konfliktas, jei minėto Seimo nutarimo projekto svarstymo Seime metu dalyvautų ir balsuotų Socialdemokratų ir Darbo partijoms priklausantys Seimo nariai. Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio metu Komisijos pirmininko pavaduotojas Skirmantas Pabedinskas pateikė dokumentus, liudijančius, kad finansinę paramą rinkimų kampanijos metu iš UAB „Posūkis“, UAB „Jurgena“ ir UAB „Geruda“ yra gavusi Liberalų ir Centro sąjunga, o taip pat Seimo nariai Česlovas Juršėnas, Danutė Bekintienė ir Rimantas Remeika. Seimo statuto 18 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo vengti interesų konflikto tarp Seimo nario privačių interesų ir jo pareigų atstovauti visuomenės interesams, taip pat neturi elgtis taip, kad visuomenėje kiltų abejonių, kad toks konfliktas yra. Privatūs interesai apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje, kur nurodoma, kad privatūs interesai – tai asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad „Pilietinė Tauta, bendrų reikalų tvarkymą, taip pat atstovavimą Tautai ir valstybei patikėjusi asmenims, dėl savo užimamų pareigų ar įgyto mandato priimantiems visuomenei ir valstybei reikšmingus sprendimus, turi būti apsaugota nuo valstybės pareigūnų savivalės, nuo jų veikimo ne Tautos ir Lietuvos valstybės, bet savo asmeniniais ar grupiniais interesais, nuo jų naudojimosi savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti“. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad Seimo nario laisvas mandatas negali būti naudojamas ne Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. „Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir Seimo nario sąžinės sampratą, pagal kurią tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus.“ Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad prieš prasidedant klausimo svarstymui arba svarstymo metu Seimo narys, kuris svarstomame klausime turi privatų interesą, privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes Etikos ir procedūrų komisija nusprendė: 1. Rekomenduoti Seimo nariams svarstant Seimo nutarimo projektą „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2005 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos konkurencijos, žemės ir piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymams“: - įvertinti Seimo Antikorupcijos komisijos išvadas, kurios atskleidžia minėto Vyriausybės nutarimo priėmimo aplinkybes ir pagrindžia abejones dėl šio nutarimo teisėtumo bei galimo pavojingo visuomenei interesų konflikto, - atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo išaiškinimą, kad Seimo nario laisvas mandatas – tai ne Tautos atstovo privilegija, o viena iš teisinių priemonių, kad tautai bus deramai atstovaujama jos demokratiškai išrinktoje atstovybėje Seime, kad tarp Seimo nario nuožiūros bei Seimo nario sąžinės ir Konstitucijos reikalavimų, Konstitucijos saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio: pagal Konstituciją Seimo nario nuožiūra ir jo sąžinė turi būti orientuotos į Konstituciją, į Tautos ir Lietuvos valstybės interesus. 2. Seimo nariams, kurie Seime svarstomame klausime turi privatų interesą, priminti, kad vadovaujantis Seimo statuto 18 straipsnio 6 dalies nuostata, prieš prasidedant tokio klausimo svarstymui arba svarstymo metu jie privalo informuoti posėdžio pirmininką apie interesų konflikto grėsmę ir nusišalinti nuo tolesnio klausimo svarstymo ir balsavimo. 3. Siūlyti Seimo valdybai neatidėliojant inicijuoti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo, taip pat Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis būtų užkirstas kelias neskaidriai lobistinei veiklai finansuojant politines partijas. Komisijos pirmininkas Algirdas Monkevičius