← Lietuva

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007-2012 metų sudėtis

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007-2012 metų sudėtis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2007-2012 metų sudėtis

  1. Gintautas Akelaitis dr., M. Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto docentas. Kalbos kultūros, retorikos, teksto lingvistikos, ypač stiprus sintaksės specialistas. Siūlo MRUNI G. 1949 m. 1992 m. birželio mėn. Vilniaus universitete apginta filologijos mokslų kandidato disertacija „Dabartinės lietuvių kalbos įterptiniai vienetai (semantika, struktūra, paskirtis diskurse)“. Dėstomi dalykai - Specialybės kalba; retorika. Lietuvių kalbos sintaksė, funkcinė gramatika (VPU). Paskelbti 37 darbai – straipsniai, atskiri leidiniai. Mokslinių interesų sritys: kalbos kultūra, specialybės kalba, retorika, teksto lingvistika Su žodynu – anglų, latvių, čekų ir kitos slavų kalbos. Visuomeninė veikla „Kalbos kultūros“ žurnalo redkolegijos narys, „Gimtosios kalbos“ žurnalo bendradarbis, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertas, Lietuvių kalbos draugijos revizijos komisijos narys, VPU Lituanistikos fakulteto tarybos narys.
  2. Albina Auksoriūtė dr., Lietuvių kalbos instituto Terminologijos centro vadovė. Būtų reikalinga kaip terminologijos specialistė Siūlo LKI G. 1965 m. 2000 m. gegužės 29 d. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lauryno Ivinskio terminologijos darbai“. Nuo 2000 m. rugsėjo mėn. dirbo Lietuvių kalbos instituto Terminologijos skyriuje moksline bendradarbe, o 2001 m. atestuota vyresn. moksline bendradarbe. Nuo 2001 m. pradžios yra Terminologijos skyriaus (dabar centro) vadovė. Be to, dalyvauja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisės ir Botanikos žodyno komisijos darbe, yra „Terminologijos“ leidinio redaktorių kolegijos narė (nuo 8 nr.).
  3. Valentina Dagienė dr., prof. Matematikos ir informatikos instituto vyresniojo mokslo darbuotoja Informatikos, kompiuterinės lingvistikos specialistė, kompiuterių terminų žodynų, vadovėlių autorė, puiki terminologė. Siūlo VU, LKI Yra paskelbusi per 60 mokslinių ir tiek pat metodinių darbų, parašiusi daugiau kaip 30 informatikos vadovėlių ir mokymo priemonių. Nuolatos rūpinasi informatikos mokymu bendrojo lavinimo mokyklose, lietuviškąja terminologija, inicijavo ir vadovavo parengiant bendrąsias informatikos mokymo programas. Vadovauja Jaunųjų programuotojų mokyklos veiklai. Organizuoja moksleivių informatikos olimpiadas. Skaitomi kursai: Vilniaus pedagoginiame universitete (1992–2002 m.), Vytauto Didžiojo universitete (2001 m.), Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete (nuo 1998 m.). Nuolatos dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose bei Lietuvos švietimo ir mokslo konkursuose, projektuose. Mokslinio darbo kryptys: algoritmavimo mokymas; informatikos didaktika; programinės įrangos bei mokomųjų programų lokalizavimas Mokslinių darbų tematika: informacijos technologijos bei kompiuterių taikymo jaunesniojo amžiaus vaikams mokyti teoriniai pagrindai; Logo metodologinės krypties mokslinių darbų analizė, įvairios Logo programinės įrangos tyrinėjimas ir lyginimas; algoritmavimo ir programavimo mokymo metodikos tikslinimas; informatikos mokymo pagrindinėje mokykloje turinio teorinis pagrindimas; informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo švietime teorinių pagrindų analizė; kompiuterinių programų lokalizavimo problematikos tyrimas ir kt.
  4. Albinas Drukteinis dr., Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas Sintaksės specialistas Siūlo Klaipėdos univ. Lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, Lietuvių kalbos komisijos prie Klaipėdos miesto savivaldybės narys. 1975 m. baigė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetus, įgijo lituanisto-muziko kvalifikaciją. Nuo 1975 m. dirbo Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, 1991 m. reorganizuotuose į Klaipėdos universitetą, nuo 1989 m. – šio universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėjas. 1986 m. apgynė disertaciją „Objektiniai santykiai ir jų reiškimas dabartinėje lietuvių kalboje“. Ta tema paskelbė straipsnių „Kalbotyroje“ ir kituose lingvistiniuose leidiniuose. Pagrindinė tiriamojo darbo sritis – sintaksės semantika. Taip pat domisi kalbos vienetų vartojimo problemomis. Išleido praktines knygeles „Muzikų kalbos klaidos bei trūkumai“

(1993), „Būdingesnės medikų kalbos klaidos“
(1994), paskelbė straipsnių kalbos praktikos klausimais.
  1. Zigmantas Gudžinskas dr., vyr. m. d., Botanikos institutas Komisijai būtų reikalingas kaip terminologas ne lituanistas Siūlo LKI, VU Nuo 1987 m. dirba Botanikos institute Nuo 1996 m. - vyresnysis mokslo darbuotojas. Be pagrindinių mokslinių interesų, domisi terminologija.
  2. Asta Kazlauskienė VDU Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros vedėja, daktarė Lietuvių kalbos kultūra, Valstybinės kalbos praktika, Lietuvių kalbos fonetika, Lietuvių kalbos akcentologija; Siūlo VDU VDU Kompiuterinės lingvistikos centro vyresnioji mokslo darbuotoja. 1998 m. humanitarinių mokslų daktarė (VDU). Disertacijos tema: Pietinių vakarų aukštaičių tarmės balsių kiekybė. 2004 m. suteiktas humanitarinių mokslų docento vardas (VDU). Dėstomi dalykai: lietuvių kalbos kultūra, valstybinės kalbos praktika, lietuvių kalbos fonetika, lietuvių kalbos akcentologija; fonologija, morfonologija, struktūrinė kalbotyra ir statistiniai metodai, taikomoji kalbotyra, kalbotyros teorija ir metodologija.
  3. Bronius Maskuliūnas dr. Šiaulių universiteto docentas, Humanitarinio fakulteto dekanas Komisijai būtų reikalingas kaip baltų filologijos ir senųjų raštų kalbos specialistas Siūlo ŠU Humanitarinio fakulteto dekanas Bronius Maskuliūnas (g. 1964) 2000 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją tema „Posesyvumo raiška XVI–XVII a. lietuvių rašto paminkluose“. Nuo 1990 m. dirba Šiaulių universiteto Lietuvių kalbos katedroje (nuo 2005 m. – Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedra). 2005 m. buvo ŠU Europos studijų instituto direktorius. Nuo 2005 m. lapkričio – Humanitarinio fakulteto dekanas. 2006 m. suteiktas docento pedagoginis vardas. Pagrindinės mokslinių interesų sritys yra lietuvių rašomosios kalbos istorija, ypač XVI–XVII a. lietuviškų raštų kalbos, semantinių kategorijų tyrinėjimai, tekstologija. Šiomis temomis yra paskelbęs mokslinių straipsnių, recenzijų žurnaluose Archivum Lithuanicum, Baltistica, Baltu filologija, kitoje lingvistinėje spaudoje, skaitęs pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Stažavosi Anglijoje, Rusijoje, Lenkijoje. Yra žurnalo Archivum Lithuanicum redaktorių kolegijos narys. Skaito baltų filologijos įvado, kalbos mokslo pagrindų, senųjų lietuvių rašto paminklų, bendrosios kalbotyros, specialybės kalbos kultūros kursus. 2003–2005 m. šviečiamųjų kultūrinių televizijos laidų autorius ir vedėjas.
  4. Antanas Pakerys habil. dr., Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Fonetikos ir akcentologijos specialistas Siūlo VU, VPU 1964 m. baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą (dabar – Vilniaus pedagoginis universitetas), ten ir dirba. 1989–1992 m. – Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto dekanas, 1993–2003 m. – universiteto rektorius. 1968 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – dr.) disertaciją „Lietuvių literatūrinės kalbos dvibalsių au, ai, ei akustiniai požymiai: Eksperimentinės fonetikos tyrinėjimas“, 1982 m. parašė monografiją „Lietuvių bendrinės kalbos prozodija“, kurios pagrindu 1983 m. apgynė daktaro (dabar – habil. dr.) disertaciją. Svarbiausios publikacijos: „Lietuvių bendrinės kalbos prozodija“
(1982), „Akcentologija“ (1994, I d., 2002, II d.), „Tarptautinių žodžių kirčiavimas“
(1991), „Lietuvių bendrinės kalbos fonetika“ (1986, 1995 m.). Parašė mokomųjų knygų, daug mokslinių straipsnių.
  1. Jūratė Palionytė VLKK pirmininko pavaduotoja Komisijos darbo organizavimas, teisės aktų projektų rengimas Siūlo VU, VPU 1975 m. baigė Vilniaus universitetą. Dirbo vertėja, redaktore, atsakingąja sekretore kino spaudoje („Savaitės ekranas“, „Kinas“). Nuo 1992 m. dirba Kalbos komisijoje (vyresniąja konsultante, vyriausiąja referente), nuo 1998 m. – pirmininko pavaduotoja. Sudarė teisės aktų rinkinį „Lietuvos Respublikos valstybinė kalba“ (su D. Mikulėniene, 1997).
  2. Antanas Račis Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto direktoriaus pavaduotojas redakciniams darbams. Komisijos narys. Kalbos praktikos specialistas Siūlo Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas 1959 m. baigė Vilniaus universitetą. 1959–1970 m. dirbo lietuvių kalbos mokytoju Vilniaus rajono mokyklose. 1970 m. pradėjo dirbti Vyriausiojoje enciklopedijų redakcijoje (dabar – Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas). Nuo 2001 m. – direktoriaus pavaduotojas redakciniams darbams, „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ vyriausiasis redaktorius.
  3. Alma Ragauskaitė Lietuvių kalbos institutas Vardyno specialistė Siūlo LKI 1996 m. su pagyrimu baigė Vilniaus pedagoginį universitetą. Nuo 1996 m. dirba Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyriuje. 1998–2002 m. studijavo Lietuvių kalbos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto doktorantūroje. 2002 m. apgynė daktaro disertaciją „XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai“, už ją suteikta Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų mokslinių darbų premija. Išleido monografiją „XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai“
(2005). Paskelbė straipsnių iš onomastikos. Rašo „Lietuvos vietovardžių žodyno“ tekstą. Pagrindinė tyrimų sritis – lietuvių miestiečių istoriniai asmenvardžiai.
  1. Meilutė Ramonienė doc. dr., Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros vedėja. Taikomosios kalbotyros, kalbos metodikos, valstybinės kalbos mokymo specialistė Siūlo VU Filologijos daktarė (baltų kalbos), 1987 m. apgynė disertaciją „Lietuvių pavardės XVIII amžiaus pabaigoje“ Nuo 1990 m. docentė. 1995-1999 m. Helsinkio universiteto Slavų ir baltų filologijų katedros lektorė. Dėstomi dalykai taikomoji kalbotyra; svetimųjų kalbų dėstymas; lietuvių kalbos kaip svetimosios dėstymo metodika; dabartinės lietuvių kalbos morfologija; lietuvių onomastika; lietuvių antroponimika. Projektai 2000-2003 m. „Emerging Linguistic Ecologies in Lithuania: Status – Frameworks – Prospects“, Britų Akademijos grantas 2000-2002 m. „Second Language for/at the workplace“, Europos dabartinių kalbų centras (Gracas, Austrija) 1996 – 2001 m. „Slenksčio“, „Aukštumos“ ir „Pusiaukelės“ lygių lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymo turinio aprašai, Europos Tarybos remtas projektas (projekto vadovė); 1996 – 2006 m. Lietuvių kalbos vadovėliai Lietuvos tautinių mažumų mokyklų 3-12 klasėms , projektas, remtas Atviros Lietuvos fondo. 5 knygų ir 40 straipsnių autorė
  2. Vilija Salienė doc. dr., Vilniaus pedagoginis universitetas. Kalbos didaktikos specialistė Siūlo VU, VPU 1981 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar – VPU). Pedagoginį ir mokslinį tiriamąjį darbą dirbo Vilniuje. Nuo 1991 m. dirba VPU Lituanistikos fakultete, 1992 m. apgynė socialinių mokslų daktaro disertaciją. Lituanistikos fakulteto Lietuvių kalbos didaktikos katedros vedėja. Mokyklinių vadovėlių, pratybų sąsiuvinių, papildomų mokymo priemonių autorė. Tyrimų sritis – kalbos ugdymo didaktika, mokinių pasiekimų vertinimas, ugdymo proceso tobulinimas.
  3. Irena Smetonienė dr., Vilniaus universiteto docentė Komisijos vadyba, teisės aktų projektų rengimas. Kalbos praktikos, teksto lingvistikos specialistė Siūlo LLTI, VU, VPU 1986 m. baigė Vilniaus universitetą. 1986–1989 m. dirbo pedagoginį darbą Kaune. 1986–2002 m. – Lietuvos televizijos vyresnioji redaktorė, vėliau Kalbos kultūros skyriaus viršininkė. Televizijoje rengė laidas „Žodis“, „Mūsų kalba“, „Mūsų elementorius“, „Gerbkime žodį“, radijuje – „Taisyk žodžiui kelią“, „Gimtoji kalba“. Tuo pat metu dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Pedagoginis universitetas), Vilniaus universitete. 2002 m. paskirta Kalbos komisijos pirmininke. 2001 m. apgynė daktaro disertaciją „Garsinės reklamos stilius“. Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, reklamos teorijos klausimais. Sukūrė keliasdešimt laidos „Taisyk žodžiui kelią“, per šimtą laidos „Mūsų kalba“, per kelis šimtus laidų „Gerbkime žodį“ ir „Mūsų elementorius“ scenarijų.
  4. Bonifacas Stundžia habil. dr., Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius. Akcentologijos, baltistikos specialistas Siūlo VU 1976 m. baigė Vilniaus universitetą, ten ir dirba. Nuo 1996 m. – Baltų filologijos katedros (dabar - Baltistikos ir bendrosios kalbotyros) vedėjas. Nuo 1994 m. – Lietuvos mokslo tarybos narys. 1983 m. išrinktas Milano kalbininkų draugijos nariu korespondentu. 1981 m. apgynė filologijos mokslų kandidato (dabar – dr.) disertaciją „Giminės kategorija ir daiktavardžio giminių bei kamienų variantai baltų kalbose (o–/ā ir iio/ē kamienai)“, 1996 m. – habilituoto daktaro disertaciją monografijos „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“ pagrindu. Skaito arba skaitė šiuos kursus universiteto studentams: lietuvių kalbos istorinę gramatiką, baltų filologijos įvadą, lietuvių kalbos akcentologiją, lyginamosios istorinės kalbotyros įvadą, lietuvių dialektologiją, dabartinę lietuvių kalbą, prūsų kalbą, lyginamąją indoeuropiečių kalbų gramatiką. Išleido monografiją „Lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema“
(1995), vadovėlį „Lietuvių kalbos kirčiavimas. Mokytojo knyga“
(1996), drauge su M. Klusiu parengė leidinį „Pirmoji prūsų knyga“
(1995), su K. Eigminu – „Sapūno ir Šulco gramatika „Compendium Grammaticae Lithuanicae“
(1997), su R. Šepetyte – „Martynas Mažvydas. Katekizmas“
(1997). Lietuvos ir kitų šalių lingvistinėje spaudoje paskelbė daugiau kaip 90 mokslinių straipsnių, recenzijų, tezių, informacijų įvairiais baltų ir lietuvių kalbotyros bei jos istorijos, akcentologijos, morfologijos, fonetikos ir dialektologijos klausimais, per 50 straipsnių Lietuvos periodikoje. Žurnalo „Baltistica“ redaktorius (nuo 1996).
  1. Daiva Vaišnienė dr., Lietuvių kalbos instituto mokslinė sekretorė Dialektologijos specialistė Siūlo LKI Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus mokslo darbuotoja. Mokslinių interesų sritis - dialektologija
  2. Giedrius Viliūnas doc. dr., Švietimo ir mokslo ministerija Tyrimų sritis – istorinis romanas, dabar dirba ŠMM ministro patarėju. Kultūrologas. Komisijoje reikalingas dėl sąsajų su švietimo sistema plačiąja prasme Siūlo VU Literatūrologas, mokslo politikas. Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.