← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIETUVOS APLINKOS APSAUGOS NORMATYVINIO DOKUMENTO LAND 85-2007 „LIETUVOS ŽUVŲ INDEKSO APSKAIČIAVIMO METODIKA“ PATVIRTINIMO 2007 m. balandžio 4 d. Nr. D1-197 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2004, Nr. 60-2121) 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) nuostatomis, tvirtinu Lietuvos aplinkos apsaugos normatyvinį dokumentą LAND 85-2007 „Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika“ (pridedama). APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. D1-197 LAND 85-

  1. LIETUVOS ŽUVŲ INDEKSO APSKAIČIAVIMO METODIKA I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  2. Lietuvos žuvų indekso apskaičiavimo metodika (toliau – Metodika) nustato Lietuvos žuvų indekso (toliau – LŽI) apskaičiavimo tvarką.
  3. Šia Metodika privalo vadovautis juridiniai ir fiziniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka atliekantys upių ekologinės būklės vertinimą pagal ichtiofauną. II. NUORODOS
  4. Ši Metodika parengta vadovaujantis šiais teisės aktais: 3.
  5. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544); 3.
  6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 „Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti parašo patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 69-2481); 3.
  7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 92-4179). III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  8. Lietuvos žuvų indeksas – rodiklis, parodantis upių ekologinę būklę pagal žuvų bendrijų struktūros ir sudėties pokyčius žmogaus veiklos poveikyje.
  9. Kitos Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas. IV. LIETUVOS ŽUVŲ INDEKSO APSKAIČIAVIMAS
  10. Lietuvos žuvų indeksas (toliau – LŽI) apskaičiuojamas pagal įvairias žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių verčių, kurios kinta priklausomai nuo antropogeninio poveikio rūšies ir jo stiprumo, santykį su etaloninėmis vertėmis pagal šią formulę: LŽI = (NR1 + NR2 +... + NRn) / n, čia: NR1.... NRn – įvairias žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių verčių santykis su jų etaloninėmis vertėmis; n – įvairias žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių skaičius.
  11. Įvairias žuvų ekologines grupes atspindintys rodikliai (toliau – Rodikliai), pagal kurių vertes apskaičiuojamas LŽI, yra šie: 7.
  12. netolerantiškų (ypač jautrių) žuvų individų santykinis gausumas (%) bendrijoje (NTOLE, n %); 7.
  13. litofilinių žuvų individų santykinis gausumas (%) bendrijoje (LITH, n %); 7.
  14. litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius (% tarp visų rūšių) bendrijoje (LITH, sp %); 7.
  15. netolerantiškų žuvų rūšių skaičius (NTOLE sp); 7.
  16. reofilinių žuvų individų santykinis gausumas (%) bendrijoje (RH, n %); 7.
  17. tolerantiškų (nejautrių) žuvų individų santykinis gausumas (%) bendrijoje (TOLE, n %); 7.
  18. visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas (%) bendrijoje (OMNI, n %); 7.
  19. tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius (% visų rūšių tarpe) bendrijoje (TOLE, sp %).
  20. Siekiant nustatyti šios Metodikos 7.1–7.8 punktuose nurodytų Rodiklių vertes (R), reikia priskirti tyrimo vietoje identifikuotas žuvų rūšis atitinkamoms ekologinėms grupėms pagal 1 lentelėje pateiktą informaciją ir įvertinti atitinkamos ekologinės grupės individų santykinį gausumą (procentais nuo visų sugautų individų skaičiaus), absoliutų ar santykinį rūšių skaičių (procentais nuo visų aptiktų rūšių skaičiaus). 1 lentelė. Lietuvos gėlavandenių ir praeivių žuvų bei nėgių (išskyrus nevietines rūšis ir išimtinai ežeruose gyvenančias rūšis) suskirstymas į ekologines grupes. Rūšis Ekologinės grupės pagal: Bendrą atsparumą Mitybą (pagal objektą) Mitybą (pagal vietą) Buveinę Neršto substratą Migracinę elgseną Aukšlė paprastoji TOLE OMNI EURY Aukšlė srovinė NTOLE INSV W RH LITH Dyglė devynspyglė TOLE OMNI W LI Dyglė trispyglė TOLE OMNI W EURY Ešerys TOLE W EURY Gružlys B RH Karosas paprastasis TOLE OMNI B LI PHYT Karosas sidabrinis TOLE OMNI B EURY PHYT Karšis TOLE OMNI B EURY POTAD Kartuolė NTOLE W EURY Kiršlys NTOLE INSV W RH LITH POTAD Kirtiklis auksaspalvis OMNI B EURY PHYT Kirtiklis paprastasis B EURY PHYT Kūjagalvis NTOLE INSV B RH LITH Kuoja TOLE OMNI W EURY Lašiša NTOLE INSV W RH LITH LONG Lydeka PISC W EURY PHYT Lynas TOLE OMNI B LI PHYT Meknė OMNI W RH POTAD Nėgė jūrinė NTOLE B RH LITH LONG Nėgė mažoji NTOLE B RH LITH POTAD Nėgė upinė NTOLE B RH LITH LONG Ožka OMNI W EURY POTAD Perpelė W RH LONG Plakis TOLE OMNI B EURY Plekšnė B LI Pūgžlys B EURY Rainė W RH LITH Raudė OMNI W LI PHYT Salatis PISC W EURY LITH POTAD Saulažuvė OMNI W LI PHYT Skersnukis B RH LITH POTAD Starkis PISC W EURY Stinta PISC W EURY Strepetys OMNI W RH LITH Šamas PISC B EURY PHYT Šapalas OMNI W RH LITH POTAD Šlakys NTOLE INSV W RH LITH LONG Šlyžys B RH LITH Ungurys TOLE B EURY LONG Upėtakis NTOLE INSV W RH LITH Ūsorius B RH LITH POTAD Vėgėlė PISC B EURY LITH POTAD Vijūnas B LI PHYT Žiobris B RH LITH POTAD * – paryškintu šriftu pažymėtos jautriausios, o pasvirusiu – atspariausios rūšys čia: NTOLE – ypač jautrios žuvys; TOLE – nejautrios žuvys; OMNI – visaėdės žuvys; INSV – žuvys, mintančios vabzdžiais ir dugno bestuburiais; PISC – žuvys, mintančios kitomis žuvimis; W – žuvys, plaukiojančios vandens stulpo viduryje; B – dugninės žuvys; EURY – euritopinės žuvys, gyvenančios tiek tekančiame, tiek ir stovinčiame vandenyje; RH – reofilinės (upinės) žuvys, gyvenančios tik tekančiame vandenyje; LI – limnofilinės (ežerinės) žuvys, gyvenančios tik stovinčiame vandenyje; PHYT – neršiančios ant augalų žuvys; LITH – neršiančios ant akmenų ir žvirgždo žuvys; POTAD – potadrominės žuvys, migruojančios upės baseino ribose; LONG – dideliais atstumais (upė–jūra) migruojančios žuvys.
  21. Skaičiuojant LŽI skirtingiems upių tipams, yra naudojami visi šios Metodikos 7 punkte nurodyti Rodikliai, išskyrus šios Metodikos 10 punkte nurodytus atvejus.
  22. Skaičiuojant LŽI I upių tipui, nenaudojami šios Metodikos 7.5 ir 7.8 punktuose nurodyti Rodikliai, o II ir IV upių tipams – šios Metodikos 7.4 punkte nurodyti Rodikliai.
  23. Žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių verčių santykis su jų etaloninėmis vertėmis (NR) apskaičiuojamas dviem būdais: 11.
  24. šios Metodikos 7.6–7.8 punktuose nurodytų Rodiklių, kurių vertės didėjant žmogaus poveikiui mažėja, NR apskaičiuojamas pagal formulę: NR = R / RC, čia: R – atitinkamoje tyrimo vietoje nustatyta rodiklio vertė; RC – atitinkama tipui nustatyta etaloninė rodiklio vertė, nurodyta 2 lentelėje; 11.
  25. šios Metodikos 7.1–7.5 punktuose nurodytų Rodiklių, kurių vertės didėjant žmogaus poveikiui didėja, NR apskaičiuojamas pagal formulę: NR = (R – 100) / (RC – 100), čia: R – atitinkamoje tyrimo vietoje nustatyta rodiklio vertė; RC – atitinkama tipui nustatyta etaloninė rodiklio vertė, nurodyta 2 lentelėje. 2 lentelė. Žuvų ekologines grupes atspindinčių rodiklių etaloninės vertės skirtingų tipų upėse. Rodikliai Upės tipas INTOL, n % LITH, n % LITH, sp % INTOL sp RH, n % TOLE, n % OMNI, n % TOLE, sp % 1 61 96 83 3 – 1 3 – 2 22 52 41 – 58 33 37 18 3 45 93 72 5 95 2 4 14 4 18 33 39 – 46 37 53 18 5 27 65 52 5 83 23 38 14 6 18 33 39 – 46 37 53 18 7 27 65 52 5 83 23 38 14
  26. Rodiklio santykis su etalonine verte (NR) gali svyruoti nuo 0 iki
  28. Jeigu apskaičiuoto NR vertė yra didesnė už 1, ji yra prilyginama
  29. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.