LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL GRIPO IR ŪMINIŲ VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2007 m. balandžio 20 d. Nr. V-282 Vilnius Siekdamas sustiprinti gripo epidemiologinę priežiūrą bei pasirengimą gripo pandemijai Lietuvoje: 1. Tvirtinu Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisykles (pridedama). 2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. V-802 „Dėl Gripo epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 167-6153). 3. Pavedu kontroliuoti šio įsakymo vykdymą ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RIMVYDAS TURČINSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. V-282 GRIPO IR ŪMINIŲ VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ INFEKCIJŲ EPIDEMIOLOGINĖS PRIEŽIŪROS TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (toliau – ŪVKTI) epidemiologinės priežiūros taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų funkcijas vykdant gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą bei su tuo susijusios informacijos teikimą. 2. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinė priežiūra vykdoma siekiant įvertinti sergamumą gripu ir ŪVKTI, sergamumo dinamiką, nustatyti vyraujančius ir genetiškai naujus gripo virusus, prognozuoti epidemijas, pasirengti gripo pandemijai, laiku pritaikyti profilaktikos ir kontrolės priemones, sumažinti sveikatos nuostolius gripo epidemijų ar pandemijos metu. 3. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą vykdo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos, koordinuoja – Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras. 4. Šiose Taisyklėse vartojami gripo ir ŪVKTI atvejų apibrėžimai: klinikinis gripo atvejis – susirgimas, atitinkantis gripo klinikinį apibūdinimą: ūmi ligos pradžia ir nors vienas šių bendrųjų simptomų: karščiavimas (> 38°C), galvos skausmas, raumenų skausmas ir nors vienas šių kvėpavimo takų sistemos simptomų: kosulys, gerklės skausmas, kvėpavimo sutrikimas, sloga; klinikinis ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos atvejis – ūminis viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomais pasireiškiantis susirgimas, atitinkantis apibūdinimą -ūmi ligos pradžia ir nors vienas kvėpavimo takų sistemos simptomų: sloga, gerklės skausmas, kosulys, kvėpavimo sutrikimas, ir / ar nors vienas iš bendrųjų simptomų: karščiavimas, galvos ir raumenų skausmas; patvirtintas gripo atvejis – gripo klinikinį apibūdinimą atitinkantis atvejis, patvirtintas laboratoriniais tyrimais, t. y. atitinkantis bent vieną iš keturių laboratorinių gripo diagnozės kriterijų: gripo viruso išskyrimas; gripo antigeno nustatymas tiesioginės imunofliuorescencijos metodu; specifinės gripo viruso RNR nustatymas; specifinių serumo antikūnų prieš A arba B gripą atsako nustatymas. Vien aukštu serologiniu titru negalima patvirtinti esamos gripo infekcijos. Šiose Taisyklėse vartojami gripo ir ŪVKTI atvejų apibrėžimai gali būti keičiami atsižvelgiant į Europos Komisijos sprendimo pakeitimus ir susiklosčiusią gripo situaciją pasaulyje. II. GRIPO IR ŪVKTI ATVEJŲ REGISTRAVIMAS IR INFORMACIJOS TEIKIMAS 5. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: 5.1. gripo sezono metu kasdien visuomenės sveikatos centrams apskrityse teikia duomenis apie gripą ir ŪVKTI, nurodydamos: gripo atvejų skaičių iš viso; gripo atvejų skaičių 0–17 metų amžiaus grupėje; ŪVKTI atvejų skaičių iš viso; ŪVKTI atvejų skaičių 0–17 metų amžiaus grupėje; 5.2. apie kiekvieną asmens sveikatos priežiūros įstaigos laboratorijoje patvirtintą gripo atvejį faksu arba elektroniniu paštu informuoja Lietuvos AIDS centrą, nurodydamos virusologinio tyrimo datą ir metodą, nustatyto viruso tipą (potipį, padermę), paciento amžių, lytį, gyvenamąją vietą (miestą arba rajoną), susirgimo datą, pagrindinius klinikinius simptomus, informaciją apie skiepijimą nuo gripo bei antivirusinių vaistų vartojimą ir kt. Pirminius bandinius (išskirta padermė ar RNR) siunčia į Lietuvos AIDS centro laboratoriją viruso padermėms saugoti ir sekoms nustatyti; 5.3. apie kiekvieną nustatytą ar įtariamą mirties nuo gripo ar ŪVKTI atvejį teisės aktų nustatyta tvarka informuoja visuomenės sveikatos centrus apskrityse. 6. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse: 6.1. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio visuomenės sveikatos centrai gripo sezono metu nuo 40-os iki 20-os kalendorinių metų savaitės imtinai, jei Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras nenurodo kitaip, teikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų savaitės duomenis apie registruotus gripo ir ŪVKTI atvejus (2 priedas) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui kiekvieną pirmadienį iki 12.00 val. elektroniniu paštu arba faksu; 6.2. visuomenės sveikatos centrai apskrityse stebi ir vertina sergamumą gripu ir ŪVKTI apskrityje ir savivaldybėse ir kas savaitę informuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą (kiekvieną pirmadienį iki 12.00 val. faksu arba elektroniniu paštu), tik kai mieste ar rajone sergamumas pasiekia epideminį lygį (išskyrus šių Taisyklių 6.1 punkte numatytą informacijos teikimą), nurodydami savaitės duomenis apie registruotus gripo ir ŪVKTI atvejus (2 priedas); 6.3. gripo sezono metu nuolat stebi sergamumą gripu ir ŪVKTI, o sergamumui pasiekus epideminį lygį arba grįžus į įprastą lygį, informuoja savivaldybės sveikatos skyrių arba savivaldybės gydytoją ir rekomenduoja savivaldybei skelbti gripo epidemijos pradžią arba pabaigą; apie paskelbtos gripo epidemijos pradžią ir pabaigą telefonu, faksu ar elektroniniu paštu informuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrą; 6.4. gripo sezono metu žiniasklaidai, savivaldybės sveikatos skyriui arba savivaldybės gydytojui, kitoms suinteresuotoms institucijoms teikia informaciją apie sergamumą gripu ir ŪVKTI ir rekomenduojamas gripo profilaktikos ir kontrolės priemones. 7. Sergamumas gali būti laikomas epideminiu, kai sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro apie 30 procentų visų registruotų gripo ir ŪVKTI atvejų. Vertindami sergamumą kaip epideminį, kiekvieno visuomenės sveikatos centro apskrityje epidemiologai taip pat atsižvelgia į atitinkamus administracinei teritorijai būdingus neepideminio laikotarpio sergamumo rodiklius, sergamumo dinamiką ir kitus ypatumus. 8. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras: 8.1. organizuoja ir koordinuoja gripo ir ŪVKTI duomenų rinkimą; 8.2. vertina ir apibendrina sergamumo gripu ir ŪVKTI duomenis; 8.3. gripo sezono metu teikia informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir žiniasklaidai apie sergamumą gripu ir ŪVKTI, nustatytus gripo virusus, rekomenduojamas gripo profilaktikos ir kontrolės priemones; 8.4. keičiasi informacija su tarptautinėmis gripo priežiūros institucijomis; 8.5. apibendrina ir vertina skiepijimo nuo gripo duomenis. III. GRIPO IR ŪVKTI EPIDEMIOLOGINĖ PRIEŽIŪRA, PAREMTA PASIRINKTINE KLINIKINE VIRUSOLOGINE DIAGNOSTIKA 9. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinę priežiūrą, paremtą pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, koordinuoja Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, vykdo Lietuvos AIDS centras ir visuomenės sveikatos centrai apskrityse. 10. Gripo ir ŪVKTI epidemiologinė priežiūra, paremta pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, užtikrina sistemingą virusologinę gripo ir dalies ŪVKTI diagnostiką, susieja klinikinius ir virusologinius gripo duomenis (t. y. klinikinė diagnostika ir virusologiniai tyrimai vykdomi toje pačioje pasirinktoje gyventojų dalyje), užtikrina, kad sergamumo duomenys atspindėtų situaciją visoje šalies teritorijoje. 11. Gripo ir ŪVKTI klinikinėje virusologinėjė diagnostikoje dalyvauja 1–5 procentai visos šalies šeimos gydytojų, vidaus ligų ir vaikų ligų gydytojų, kurie kas savaitę teikia duomenis apie klinikinius gripo ir ŪVKTI atvejus ir ima bandinius gripo virusui nustatyti, diagnozavę klinikinius gripo atvejus ir ne mažiau kaip 10 procentų visų nustatytų ŪVKTI atvejų. 12. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras, koordinuodamas gripo ir ŪVKTI klinikinę virusologinę diagnostiką, numato, kiek kiekvienos apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių gydytojų turės dalyvauti gripo ir ŪVKTI klinikinėje virusologinėje diagnostikoje, ir teikia šį skaičių visuomenės sveikatos centrams apskrityse ir apskričių viršininkų administracijoms; kiekvieną savaitę apibendrina gripo ir ŪVKTI klinikinės virusologinės diagnostikos duomenis ir teikia siūlymus gripo epidemiologinės priežiūros efektyvumui užtikrinti, bendradarbiauja su tarptautinėmis institucijomis, vykdančiomis ir koordinuojančiomis gripo epidemiologinę priežiūrą. 13. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, dalyvaujančių gripo ir ŪVKTI epidemiologinėje priežiūroje, paremtoje pasirinktine klinikine virusologine diagnostika, vadovai visuomenės sveikatos centro apskrityje teikimu paskiria numatytą skaičių gydytojų, kurie dalyvaus gripo ir ŪVKTI klinikinėje virusologinėje diagnostikoje, užtikrina, kad bandiniai gripo virusologiniams tyrimams, laikantis Bandinių gripo virusologiniams tyrimams paėmimo ir transportavimo reikalavimų (1 priedas), pridedant Bandinio siuntimo gripo virusologiniam tyrimui ir tyrimo rezultatų lapą (4 priedas), būtų laiku ir tinkamomis sąlygomis (laikantis temperatūros režimo) pristatyti į Lietuvos AIDS centro laboratoriją. Paskirti gydytojai vykdo susirgimų gripu ir ŪVKTI apskaitą ir kiekvieną pirmadienį visuomenės sveikatos centrui apskrityje faksu arba elektroniniu paštu pateikia gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos savaitinius duomenis (3 priedas). 14. Visuomenės sveikatos centrai apskrityse: 14.1. numato asmens sveikatos priežiūros įstaigų ir gydytojų, dalyvausiančių gripo ir ŪVKTI klinikinėje virusologinėje diagnostikoje, skaičių ir apie tai informuoja pasirinktų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovus; 14.2. kiekvieną pirmadienį apibendrina apskrityje dirbančių gydytojų, dalyvaujančių gripo ir ŪVKTI klinikinėje virusologinėje diagnostikoje, pateiktus duomenis ir kiekvieną pirmadienį faksu arba elektroniniu paštu pateikia Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui gripo ir ūminių kvėpavimo takų infekcijų pasirinktinės klinikinės virusologinės diagnostikos savaitinius duomenis (3 priedas); 14.3. analizuoja duomenis ir teikia siūlymus dėl vykdomos gripo epidemiologinės priežiūros, paremtos pasirinktine klinikine virusologine diagnostika. 15. Lietuvos AIDS centras: 15.1. teikia rekomendacijas bandinių paėmimo ir transportavimo klausimais; 15.2. aprūpina klinikinėje virusologinėje diagnostikoje dalyvaujančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas transportinėmis terpėmis ir priemonėmis bandiniams paimti; 15.3. atlieka gripo virusologinius tyrimus; 15.4. bendradarbiauja su Pasaulio sveikatos organizacija, Europos Sąjungos institucijomis, koordinuojančiomis gripo laboratorinę diagnostiką, ir Pasaulio sveikatos organizacijos akredituotomis gripo laboratorijomis; 15.5. teikia informaciją apie gripo virusologinių tyrimų rezultatus: apie kiekvieną teigiamą virusologinio tyrimo rezultatą – bandinį siuntusiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai (faksu), užpildydamas Bandinio siuntimo gripo virusologiniam tyrimui ir tyrimo rezultatų lapo (4 priedas) antrą dalį; 15.6. apibendrina bandinio siuntimo lapo duomenis ir kiekvieną antradienį faksu ar elektroniniu paštu pateikia visuomenės sveikatos centrams apskrityse ir Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centrui savaitės duomenis apie gripo virusologinius tyrimus (5 priedas). IV. GRIPO IR ŪVKTI PROFILAKTIKOS PRIEMONĖS 16. Rekomenduojamos šios gripo profilaktikos ir kontrolės priemonės: 16.1. skiepijimas nuo gripo rekomenduojamas kiekvienais metais prieš prasidedant gripo epideminiam laikotarpiui (geriausia – spalio-lapkričio mėn., tačiau gali būti atliekamas ir vėlesniais gripo sezono mėnesiais). Gripo rizikos grupėms priskiriama: 16.1.1. 65 m. ir vyresni asmenys; 16.1.2. slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninių arba skyrių, globos institucijų pacientai; 16.1.3. suaugusieji ir vaikai, vyresni kaip 6 mėn., sergantys lėtinėmis širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis arba (
DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.