← Lietuva

VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS

VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKAS Į S A K Y M A S DĖL ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO 2007 m. gegužės 3 d. Nr. 1A-57 Vilnius Vadovaudamasis Privalomaisiais javų sėklos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 274 (Žin., 2000, Nr. 86-2640; 2005, Nr. 60-2134), Privalomaisiais aliejinių ir pluoštinių augalų sėklos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 381 (Žin., 2001, Nr. 4-107; 2004, Nr. 10-267), Privalomaisiais pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 382 (Žin., 2001, Nr. 5-145; 2005, Nr. 59-2081), ir siekdamas užtikrinti tikslų javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių tinkamumo nustatymą tam tikros veislės numatytos kategorijos sėkloms išauginti, tvirtinu Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisykles (pridedama). VIRŠININKAS JONAS LISAUSKAS PATVIRTINTA Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos viršininko 2007 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1A-57 ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMO TAISYKLĖS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

  1. Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių (toliau – taisyklės) tikslas – nustatyti pasėlių tinkamumą tam tikros veislės tam tikros kategorijos sėklai išauginti; 1.
  2. patikrinti, ar sėkliniai pasėliai pasižymi tomis veislės savybėmis, kuriomis jie privalo pasižymėti (veislės tapatumas), ir garantuoti, kad nėra tokių aplinkybių, kurios galėtų pakenkti sėklos kokybei iki nuimant derlių (veislinis grynumas). II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
  3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos: Sėklinio pasėlio aprobavimo aktas – dokumentas, kuriame nurodomas sėklinio pasėlio atitiktis šių taisyklių reikalavimams. Pasėlio kategorija – sėklinio pasėlio įvardijimas pagal būsimo derliaus sėklos kategoriją. Pasėlio kategorijos reikalavimai – veislinio grynumo, priemaišų kiekio ir kitų reikalavimų visuma, pagal kurią nustatoma, ar pasėlis tinka tam tikros kategorijos sėkloms išauginti. Sėklos kategorija – sėklos kokybinė grupė, nustatoma pagal sėklos dauginimo kartas – reprodukcijas. III. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
  4. Aprobuojami sėkliniai pasėliai tų augalų veislių, kurios įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą ir/ar Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – OECD) Veislių, tinkamų sėklos sertifikavimui, sąrašą. Javų, žolių, ankštinių augalų, aliejinių bei pluoštinių augalų sėkliniai pasėliai aprobuojami pagal OECD Sėklų dauginimo schemas.
  5. Dauginamosios medžiagos tiekėjas, norintis aprobuoti sėklinius pasėlius, pateikia Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – tarnyba) atitinkamam skyriui/poskyriui prašymą pagal tarnybos viršininko patvirtintą formą. Prašymai pateikiami kasmet iki gegužės 1 d. Dauginamosios medžiagos tiekėjas, sudaręs sutartis su sėklos augintojais, prašyme nurodo augintojų pavardes/pavadinimus, adresus, telefono numerį, augalo rūšį, veislę, kategoriją, pasėlio plotą ir kt.
  6. Aprobuotojas, prieš pradedant aprobuoti sėklinį pasėlį, patikrina sėklos įsigijimo dokumentus, sėklos sertifikatą, duomenis apie priešsėlius, sėjomainas, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaraciją.
  7. Jei veislė neįrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, o tik į Bendrąjį katalogą ar OECD Veislių, tinkamų sėklos sertifikavimui, sąrašą, pasėlio savininkas turi pateikti veislės aprašymą. Jei veislė yra hibridinė – tėvinių linijų aprašymus.
  8. Javų, pašarinių žolių, aliejinių bei pluoštinių augalų sėkliniai pasėliai turi būti apsėti sėkla, kuri yra tikrinama vegetaciniais bandymais veislės tapatumui ir veisliniam grynumui nustatyti.
  9. Aprobavimo metu tikrinama: 8.
  10. apsauginis atstumas; 8.
  11. veislės tapatumas; 8.
  12. veislinis grynumas.
  13. Aprobuotojas pagal esamą situaciją pasirenka kontrolinių laukelių išdėstymo schemą (1 pavyzdys). Pagal augalų specifiką gali būti ir kitokia pasėlių tikrinimo tvarka. 1 pavyzdys. Rekomenduojama kontrolinių laukelių išdėstymo schema.
  14. Jeigu aprobuojant nustatyta, kad sėkliniai pasėliai neatitinka jiems keliamų reikalavimų, o trūkumus galima pašalinti, aprobuotojas turi teisę leisti tai padaryti. Po to atliekamas pakartotinis aprobavimas. Tuo atveju, kai kategorijos reikalavimus atitinka ne visas sėklinis pasėlis, o tik jo dalis, aprobuotojas turi teisę aprobuoti tik tą dalį. Šiuo atveju turi būti išpjauta 1 m skiriamoji juosta, atskirianti aprobuotą lauką nuo neaprobuoto. (Sėklinio pasėlio aprobavimo aktas dauginamosios medžiagos tiekėjui įteikiamas tik įsitikinus, kad aprobuoto pasėlio derlius nuimtas ir atskirai supiltas saugoti.)
  15. Jeigu aprobuojamame sėkliniame pasėlyje priemaišų randama daugiau negu leidžiama, pasėlis pripažįstamas tokios kategorijos, kuriai atitinka pagal nustatytą priemaišų kiekį; 11.
  16. aprobuojami superelitinės kategorijos sėkliniai pasėliai turi atitikti elitinės kategorijos sėkliniam pasėliui keliamus reikalavimus; 11.
  17. radus tuščiosios avižos židinius, pažymima ir schematiškai lauko brėžinyje nurodoma vieta, (brėžinio laisva forma), kuri pridedama prie Sėklinio pasėlio aprobavimo akto. 11.2.
  18. sėklinio pasėlio, kuriame rasta tuščiosios avižos (židiniai), aprobuojama tik ta dalis, kuri atitinka tai kategorijai keliamus reikalavimus, o likusi dalis (su tuščiosios avižos židiniais) turi būti nupjauta iki derliaus nuėmimo. Šiuo atveju aprobuoto sėklinio pasėlio derlius turi būti supiltas saugoti atskirai ir apie tai aprobuotojas pažymi Sėklinio pasėlio aprobavimo akte; 11.2.
  19. sėklinis pasėlis išbrokuojamas, kai tuščiosios avižos židiniai ar pavieniai augalai išsidėstę per visą pasėlį.
  20. Sėkliniai pasėliai išbrokuojami, jei: 12.
  21. juose randama karantininių piktžolių; 12.
  22. jie labai piktžolėti ar išretėję; 12.
  23. Priešsėlis neatitinka nustatytų reikalavimų.
  24. Selekcininko ar jo įgalioto atstovo raštišku prašymu aprobuojamo sėklinio pasėlio kategorija gali būti pažeminama.
  25. Atlikus aprobavimą, aprobuotojas surašo Sėklinio pasėlio aprobavimo aktą, kurio forma patvirtinta tarnybos viršininko. 14.
  26. Sėklinio pasėlio aprobavimo aktui suteikiamas numeris, kuriame žymimi: 14.1.
  27. auginimo vietovės – savivaldybės kodas (dviženklis); 14.1.
  28. pasėlio aprobavimo metai (dviženklis); 14.1.
  29. augalų dauginamosios medžiagos tiekėjo pažymėjimo numeris (triženklis); 14.1.
  30. aprobuotojo numeris (dviženklis); 14.1.
  31. Sėklinio pasėlio aprobavimo akto registravimo numeris (triženklis). Savivaldybių kodai pateikti šių taisyklių 22 priede. Sėklinio pasėlio aprobavimo akto numerio užrašymo pavyzdys: 32/06/121/01/
  33. Augimo laikotarpiu sėkliniai pasėliai gali būti aprobuojami kelis kartus. Privalomas bent vienas aprobavimas tinkamiausiu veislės tapatumui ir veisliniam grynumui įvertinti laiku.
  34. Pagrindiniai aprobavimo metu atliekamo vertinimo principai yra šie: 16.
  35. priešsėliai turi būti tokie, kad nepageidaujamų tos pačios arba giminingos rūšies augalų savaiminio įsisėjimo ar įsimaišymo tarp sėklinių augalų rizika būtų sumažinta iki minimumo; 16.
  36. kryžmadulkių augalų pasėliai turi būti atskirti apsauginiais atstumais nuo kitų tos pačios rūšies pasėlių, siekiant išvengti užteršimo nepageidaujamomis žiedadulkėmis; 16.
  37. savidulkių augalų pasėliai turi būti atskirti nuo kitų tos pačios rūšies sėklinių pasėlių, kad nuimant derlių būtų išvengta sėklos mechaninio susimaišymo; 16.
  38. piktžolių ir kitų rūšių augalų, ypač tų, kurių sėklas gali būti sunku išvalyti, sėkliniuose pasėliuose turi būti kuo mažiau; 16.
  39. sėkliniai pasėliai neturėtų būti užsikrėtę ligomis, plintančiomis su sėkla; 16.
  40. hibridinių veislių vyriškųjų ir moteriškųjų augalų santykis turi atitikti selekcininko nustatytą dydį.
  41. Aprobuotojas turi gebėti atpažinti požymius, padedančius atskirti veisles ir turėti išsamių žinių apie aprobuojamas veisles. Šiuo požiūriu aprobuotojui būtų naudinga apsilankyti vegetaciniuose bandymuose, kur jis gautų patikimų duomenų apie pasėtos sėklos siuntos veislės tapatumą ir veislinį grynumą bei veislės savybes.
  42. Aprobuotojas privalo pateikti nešališką nuomonę apie sėklinio pasėlio būklę aprobavimo metu ir būti atskaitingas tik įgaliojusiai tai atlikti institucijai. IV. REIKALAVIMAI SĖKLINIAMS PASĖLIAMS
  43. Priešsėliai: 19.
  44. augintojas aprobuotojui turi pateikti informaciją apie per pastaruosius 3-5 metus (priklausomai nuo augalo rūšies) lauke augintus augalus bei galimą lauko padalijimą auginant tos pačios rūšies augalus; 19.
  45. auginant hibridines veisles, tame pačiame lauke negali būti be pertraukos auginamos tos pačios rūšys.
  46. Duomenų apie pasėtą sėklą patikrinimas: 20.
  47. šios procedūros tikslas yra patikrinti, ar informacija, pateikta Sėklos sertifikate, sėklos etiketėje atitinka prašyme aprobuoti augalų sėklinius pasėlius pateiktą informaciją; 20.
  48. augintojas papildomai privalo šalia aprobuojamo sėklinio pasėlio įtvirtinti lauko žymeklį, kuriame būtų nurodytas dauginamosios medžiagos tiekėjas rinkai, augintojas, rūšis, veislė, pasėlio kategorija ir lauko dydis. Lauko žymeklis turi būti gerai matomas aprobuotojui; 20.
  49. auginant hibridines veisles, augintojas privalo aprobuotojui pateikti pasėtos vyriškosios ir moteriškosios tėvinės sėklos siuntų Sėklos sertifikatą ar etiketę.
  50. Veislės tapatumas: 21.
  51. aprobavimo paskirtis yra patikrinti sėklinius pasėlius kaip visumą ir užtikrinti, kad jie atitiktų oficialiame aprašyme pateiktas veislei būdingas savybes. Sėklinis pasėlis įvertinamas apžiūrint pakankamą augalų skaičių. Konkretus vertinamų augalų skaičius priklauso nuo tikrinamų požymių sudėtingumo ir veislės homogeniškumo. Kryžmadulkių veislių augalų reikėtų patikrinti daugiau nei savidulkių veislių augalų; 21.
  52. auginant kai kurias rūšis ne visada įmanoma patvirtinti atskirų veislių tapatumą sėkliniuose pasėliuose, bet visada turi būti garantuojama, kad augalas yra priskirtas teisingai veislių grupei (pvz., ankstyvųjų ar vėlyvųjų, tetraploidinių ar diploidinių, aukštaūgių ar žemaūgių ir t. t.); 21.
  53. auginant hibridines veisles, aprobuotojas privalo mokėti atskirti vyriškąją tėvinę liniją nuo moteriškosios. Privalo patikrinti kiekvieno tėvinio komponento tapatumą, naudojant atitinkamus oficialius tėvinių komponentų aprašymus.
  54. Sėklinio pasėlio būklė: 22.
  55. patikrinęs sėklinį pasėlį, kaip visumą, aprobuotojas turėtų patikrinti lauką nuodugniau, ypač jo pakraščius; 22.
  56. pažiūrėti, ar nėra požymių, rodančių, kad dalis lauko galėjo būti užsėta kita sėkla arba kad galėjo įsimaišyti kitų augalų sėklų, pavyzdžiui, lauko prieigose arba pakraščiuose. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama apsauginiams atstumams nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių patikrinti; 22.
  57. bendras sėklinio pasėlio būklės įvertinimas parodo, ar jis yra patenkinamos būklės, kad būtų galima nuodugniai tirti augalų veislinį grynumą; 22.
  58. jeigu sėklinio pasėlio būklė atitinka nustatytus reikalavimus, įgaliota institucija gali leisti nuimti derlių iš to paties pašarinių žolių sėklinio pasėlio antrais, trečiais metais.
  59. Apsauginiai atstumai: 23.
  60. jei apsauginis atstumas tarp sėklinių pasėlių ir nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių yra nepakankamas ir neatitinka minimalių reikalavimų, aprobuotojas privalo reikalauti, kad nepageidaujamas šaltinis būtų iš dalies arba visiškai sunaikintas ir taip pasiektas pageidaujamas apsauginis atstumas; 23.
  61. sėklinių pasėlių ir aplinkinių pasėlių planai, kuriuos pateikia augintojas, aprobuotojui turi suteikti informaciją apie galimus svetimų žiedadulkių šaltinius; 23.
  62. sėkliniuose ir gretimuose pasėliuose aprobuotojas turėtų paieškoti savaime įsisėjančių augalų ar piktžolių, kurie taip pat galėtų būti nepageidaujamu žiedadulkių šaltiniu.
  63. Rūšinis grynumas: 24.
  64. jei sėkliniame pasėlyje yra kitų rūšių augalų ir piktžolių, tai gali sukelti problemų, susijusių ne tik su sėkliniais pasėliais, bet ir su sėklų išvalymu. Ypač daug sunkumų sukelia toliau išvardyti augalai: 24.1.
  65. svidrės (Lolium spp.) ir javai kitų rūšių javų sėkliniuose pasėliuose; 24.1.
  66. sėjamieji žirniai (Pisum sativum), pupos (Vicia faba) ir daržinės pupelės (Phaseolus vulgaris) lęšių (Lens culinaris) ir sėjamųjų avinžirnių (Cicer arietinum) sėkliniuose pasėliuose; 24.1.
  67. vigna (Vigna spp.) sėjamųjų žirnių (Pisum sativum) pasėliuose. 24.
  68. Piktžolių rūšys, kurias gali būti sunku išvalyti valant sėklas: 24.2.
  69. dirvinės svidrės (Lolium remotum) linų (Linum usitatissimum) pasėliuose; 24.2.
  70. dirviniai garstukai (Sinapis arvenis) baltųjų garstyčių (Sinapis alba), rapsų (Brassica napus), ropių (Brassica rapa) ir sareptinių bastučių (Brassica juncea) pasėliuose; 24.2.
  71. alepiniai sorgai (Sorghum halepensis) hibridinių sorgų pasėliuose; 24.2.
  72. tuščiosios avižos (Avena fatua), varpučiai (Agropyron reperis), dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum), lipikai (Galium spp.), ruginės dirsės (Bromus secalinus) ir nelabosios svidrės (Lolium temulentum) javų pasėliuose.
  73. Veislinis grynumas: 25.
  74. jei sėklinis pasėlis atitinka aukščiau išdėstytus reikalavimus, paskutinis aprobavimo etapas yra veislinio grynumo įvertinimas; 25.
  75. veislinio grynumo įvertinimas atliekamas, naudojant kontrolinių laukelių procedūrą; 25.
  76. kontrolinių laukelių skaičius priklauso nuo augalo rūšies, sėklos kategorijos ir sėklinio pasėlio ploto; 25.
  77. kontroliniai laukeliai turi būti išdėstyti po visą lauką, ir tai reiškia, kad aprobuotojas turi dirbti laikydamasis iš anksto nustatytos tvarkos. Tačiau gali tekti atsižvelgti į kiekvieno lauko formą ir dydį, kiekvienai rūšiai būdingas savybes, o ypač į tai, ar veislinio grynumo reikalavimai yra išreikšti procentais ar maksimaliu netipiškų augalų kiekiu ploto vienete; 25.
  78. kontrolinių laukelių vietos turi būti pasirenkamos atsitiktine tvarka taip, kad apimtų visą pasėlį. Neturi būti sąmoningai pasirenkamos tos vietos, kuriose pasėliai atrodo geriau arba blogiau už vidutiniškus. Praktiškai tai galima padaryti iš anksto parenkant nustatytą atstumą tarp kiekvieno kontrolinio laukelio, bet dar reikėtų atsižvelgti ir į sėjos kryptį. Kiekvienas kontrolinis laukelis turi būti vis kitoje sėjamosios užgriebio juostoje; 25.
  79. veislinių priemaišų sąvoka apima kitų tos pačios rūšies veislių augalus, pakitusius augalus arba įvairias veislės atmainas; 25.
  80. lengvai nustatomi augalų aukščio, spalvos, formos, subrendimo laiko skirtumai. Ne tokie akivaizdūs požymiai, kaip lapo forma, lapo plaukuotumas, žiedų ir sėklų charakteristikos. Jie gali būti aptikti tik tyrinėjant tam tikrą augalo dalį. Kontroliniuose laukeliuose turi būti ieškoma priemaišų su lengviau pastebimais požymiais; 25.
  81. jeigu vegetacinių bandymų metu nustatyta, kad netipiški augalai viršija leistinas ribas, apie tai informuojami aprobuotojai. Ši informacija palengvina aprobuotojui priimti spendimą dėl sėklinio pasėlio atitikties tam tikros kategorijos sėklai išauginti. Sėkliniuose pasėliuose gali būti ir tokių netipiškų augalų, kurių nebuvo pastebėta atliekant vegetacinius bandymus. Juos taip pat būtina užregistruoti ir į tai atsižvelgti priimant sprendimą.
  82. Hibridinių pasėlių veislinis grynumas: 26.
  83. aprobuodamas hibridinių veislių pasėlius, aprobuotojas, prieš tikrindamas vyriškųjų ir moteriškųjų komponentų veislinį grynumą, privalo įsitikinti, kad per klaidą nebuvo sumaišytos dviejų komponentų eilės; 26.
  84. jei auginama kukurūzų, rapsų, sorgų ar saulėgrąžų hibridinė sėkla, ravėjimas yra priimtinas metodas siekiant vieno ar kito tėvinio komponento veislinio grynumo. Šiuo atveju augalai, neatitinkantys vieno arba kelių požymių, iš pasėlio turi būti pašalinti iki pasklindant žiedadulkėms; 26.
  85. taikant vyriškojo sterilumo metodą, aprobuotojas privalo įsitikinti, kad moteriškojo komponento eilutėse nėra įsimaišiusių vaisingų arba iš dalies vaisingų vyriškojo komponento augalų; 26.
  86. jei auginant kukurūzų hibridinę sėklą piestelės yra pašalintos mechaniniu būdu, aprobuotojas privalo įsitikinti, kad tai buvo atlikta iki moteriškiesiems augalams paskleidžiant žiedadulkes, o svarbiausia – iki to laiko, kai moteriškųjų augalų purkos tampa imlios; 26.
  87. aprobavimo metu sėklų augintojas privalo pranešti aprobuotojui derliaus nuėmimo sąlygas, siekiant užtikrinti, kad vyriškieji ir moteriškieji komponentai nebus sumaišyti. Vyriškojo komponento eilutės turi būti nuimtos atskirai prieš nuimant moteriškojo komponento eilutes. Tai netaikoma rugių (Secale cereale) ir rapsų (Brassica napus) hibridams, kurių vyriškoji ir moteriškoji linijos auginamos kartu (mišinyje); 26.
  88. hibridų, išaugintų hibridiniuose pasėliuose, veislinis grynumas gali būti patikrintas tik vegetacinių bandymų metu pasėjus juos išaugintos hibridinės sėklos bandiniais. Veisliniam grynumui išsaugoti reikia laikytis šių reikalavimų: 26.6.
  89. tinkami apsauginiai atstumai iki nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių; 26.6.
  90. geros sąlygos žiedadulkėms pasklisti; 26.6.
  91. aukštas vyriškojo sterilumo lygis tarp moteriškojo komponento; 26.6.
  92. aukštas abiejų tėvinių komponentų veislinio grynumo lygis; 26.6.
  93. vyriškojo komponento derlius nuimamas atskirai prieš nuimant sėklas brandinančių (moteriškojo) komponento derlių. V. JAVŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS
  94. Avižų, miežių, kvietrugių, kviečių, speltų aprobuojami superelitinės kategorijos (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos (C1) ir sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos (C2) sėkliniai pasėliai. Strypainių, rugių, sorgų, kukurūzų ir savidulkių kvietrugių – superelitinės kategorijos (A), elitinės (B) ir sertifikuotos kategorijos (C) sėkliniai pasėliai.
  95. Avižų, miežių, kvietrugių, paprastųjų kviečių, rugių, strypainių, speltų sėkliniai pasėliai aprobuojami pieninės – vaškinės brandos metu ne mažiau kaip vieną kartą.
  96. Sorgų rūšies (Sorghum spp.) ir kukurūzų sėkliniai pasėliai aprobuojami žydėjimo metu: 29.
  97. kryžmadulkės veislės – vieną kartą; 29.
  98. inbredinės ir hibridų linijos – tris kartus. Pirmas aprobavimas vykdomas prieš žydėjimą, antras – žydėjimo metu ir trečias – žydėjimo pabaigoje.
  99. Javų sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta tos pačios rūšies augalų ne mažiau kaip dvejus metus, išskyrus tuos atvejus, kai auginama ta pati veislė.
  100. Kviečių, miežių ir avižų sėkliniams pasėliams reikalavimų apsauginiams atstumams nėra. Tarp savidulkių augalų sėklinių pasėlių turi būti palikta tik aiški riba. Jeigu viename lauke auginamos kelios varpinių javų rūšys, skirtingų veislių ar kategorijų javai, tarp jų turi būti palikta neužsėta arba užsėta kitais augalais juosta. Kitoms javų rūšims minimalūs apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių turi būti tokie, kaip nurodyta šių taisyklių 1 priede.
  101. Aprobuojant javų sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 50 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 50 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas, tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant javų sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per puse mažesnis, nei nurodyta lentelėje, pateiktoje šių taisyklių 3 priede.
  102. Aprobuojant vertinamas: 33.
  103. veislinis grynumas, kurio metu: 33.1.
  104. 10 kontrolinių laukelių, kurių vieno plotas yra 20 m2 (plotis 1 m, ilgis 20 m), skaičiuojami netipiški augalai. Avižų, miežių, kviečių, kvietrugių bei kryžmadulkių kukurūzų sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams, kurie nurodyti šių taisyklių 2 priede, apskaičiuojamas naudojant „neleistinų kiekių“ metodą. Naudojant šį metodą bendras netipiškų augalų kiekis rastas 10 kontrolinių laukelių turi būti susietas su apytikriu 1 ha sėklinio pasėlio augalų populiacijos dydžiu. Pvz.: apskaičiuodami apytikrį 1 ha sėklinio pasėlio augalų populiacijos dydį siauraeiliame pasėlyje naudojame šią formulę: kai: P = 1 ha augalų populiacijos dydis; M = vidutinis augalų skaičius 1 m eilutėje; W = atstumas tarp augalų eilučių. Nustatydami avižų, miežių, kviečių, kvietrugių bei kryžmadulkių kukurūzų veislinį grynumą visuose 10 kontrolinių laukelių suskaičiuojame augalų kiekį 1 m ilgio eilutėse. Sakykime, kad iš viso suskaičiuota 670 augalų. Padaliname gautą augalų kiekį iš kontrolinių laukelių kiekio ir gauname vidutinį augalų kiekį sėklinio pasėlio 1 m eilutėje – 670: 10 = 67,0 augalai. Išmatuojame tarpueilio plotą, kuris šiame pavyzdyje yra 15,2 cm. Padaliname vidutinį augalų kiekį 1 m eilutėje iš tarpueilio ploto ir gauname augalų populiacijos dydį 1 ha sėklinio pasėlio – 67,0: 15,2 = 4,
  105. Gautą skaičių suapvaliname ir priimame, kad apytikris 1 ha augalų populiacijos dydis yra 4,4 milijono augalų hektare. Apskaičiuodami apytikrį 1 ha sėklinio pasėlio augalų populiacijos dydį plačiaeiliame pasėlyje naudojame šią formulę: P = 20000 x N, kai: P = 1 ha augalų populiacijos dydis; N = vidutinis augalų skaičius 0,5 m
  106. Visuose 10 kontrolinių laukelių suskaičiuojame bendrą augalų kiekį 0,5 m2 ploteliuose. Padaliname jį iš kontrolinių laukelių kiekio ir gauname vidutinį augalų kiekį 0,5 m2 pasėlio plote. Gautą vidutinį augalų kiekį padauginame iš 20000 ir suapvalinę gauname apytikrį augalų populiacijos dydį 1 ha. 33.1.
  107. Siekiant įvertinti ar savidulkių avižų, miežių, kviečių, kvietrugių ir kryžmadulkių kukurūzų sėklinis pasėlis atitinka veislinio grynumo reikalavimus, reikia naudotis lentele, pateikta šių taisyklių 3 priede. Pagal ją sėkliniai pasėliai pripažįstami atitinkančiais veislinio grynumo reikalavimus, jei bendras netipiškų augalų kiekis 10 kontrolinių laukelių yra mažesnis už skaičių, atitinkantį apytikslį 1 ha augalų populiacijos dydį ir minimalų veislinio grynumo procentą. Sėklinis pasėlis pripažįstamas neatitinkančiu veislinio grynumo reikalavimų, jei bendras netipiškų augalų kiekis 10 kontrolinių laukelių yra lygus arba didesnis už šį skaičių. Pvz.: kviečių sėkliniame pasėlyje elitinės kategorijos sėklai išauginti aprobavimo metu 10 kontrolinių laukelių rasti 72 netipiški augalai. Aprobuojamo sėklinio pasėlio 1 ha apytikris augalų populiacijos dydis 3 500
  108. Veislinio grynumo reikalavimai šios kategorijos kviečių sėkliniam pasėliui yra 99,9 %. Pagal šių taisyklių 3 priede pateiktą lentelę matome, kad pasėlis atitinka nustatytus veislinio grynumo reikalavimus, nes netipiškų augalų skaičius, rastas 10 kontrolinių laukelių yra mažesnis už
  109. 33.
  110. Kryžmadulkių rugių, kvietrugių, sorgų rūšių sėkliniuose pasėliuose skaičiuoti augalų populiacijos dydį nėra prasmės, nes šių augalų veislinis grynumas išreiškiamas kaip maksimalus netipiškų augalų kiekis ploto vienete. Šių augalų sėkliniuose pasėliuose netipiškų augalų negali būti daugiau kaip: 33.2.
  111. elitinės sėklos pasėliuose – 1 augalas 30 m2 arba 7 augalai 200 m2; 33.2.
  112. sertifikuotos kategorijos sėklos pasėliuose – 1 augalas 10 m2 arba 20 augalų 200 m
  113. 33.
  114. Hibridinių rugių pasėliuose netipiškų augalų negali būti daugiau kaip: 33.3.
  115. elitinės sėklos pasėliuose – 1 augalas 30 m2 arba 7 augalai 200 m2; 33.3.
  116. sertifikuotos kategorijos sėklos pasėliuose – 1 augalas 10 m2 arba 20 augalų 200 m
  118. Rūšinis grynumas, kurio metu: 34.
  119. 10 kontrolinių laukelių skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai: 34.1.
  120. savidulkių avižų, miežių, kviečių, kvietrugių, kryžmadulkių kukurūzų, rugių, strypainių sėkliniams pasėliams rūšinio grynumo reikalavimų nėra; 34.1.
  121. sorgų rūšių sėkliniuose pasėliuose rūšinių, t. y. kitos sorgų rūšies, augalų negali būti daugiau kaip: 34.1.2.
  122. elitinės sėklos pasėliuose – 1 augalas 30 m2 arba 7 augalai 200 m2; 34.1.2.
  123. sertifikuotos kategorijos sėklos pasėliuose – 1 augalas 10 m2 arba 20 augalų 200 m
  124. VI. PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS
  125. Aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos (C) kategorijos pašarinių žolių sėkliniai pasėliai, išskyrus mėlynžiedes liucernas, kurių aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B) bei sertifikuotos kategorijos pirmos (C1) ir antros reprodukcijos (C2) sėkliniai pasėliai.
  126. Varpinių žolių sėkliniai pasėliai aprobuojami augalų plaukėjimo pradžioje, ankštinių augalų – žydėjimo metu.
  127. Pašarinių žolių sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta varpinių žolių ne mažiau kaip 2 metai, ankštinių žolių – ne mažiau kaip 3 metai.
  128. Pašarinių žolių sėkliniams pasėliams minimalūs apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių turi būti tokie, kaip nurodyta šių taisyklių 4 priede. Tarp apomiktiškai apsidulkinančių pievinių miglių sėklinių pasėlių turi būti palikta aiški riba. Jeigu viename lauke auginamos kelios apomiktinių miglių rūšys, skirtingų veislių ar kategorijų, tarp jų turi būti palikta neužsėta arba užsėta kitais augalais juosta.
  129. Aprobuojant pašarinių žolių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai. Šiuo atveju tikrinamas atitinkamas kontrolinių laukelių skaičius remiantis 6 priede nurodytais apskaičiavimais. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus.
  130. Aprobuojant vertinamas: 40.
  131. veislinis grynumas, kurio metu: 40.1.
  132. superelitinės ir elitinės kategorijos sėkliniuose pasėliuose 30 m2 (1 m pločio ir 30 m ilgio), pievinių miglių 20 m2, sertifikuotos kategorijos visų pašarinių žolių 10 m2 kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami netipiški augalai. Maksimalus leidžiamas netipiškų augalų kiekis pašarinių žolių sėkliniuose pasėliuose nurodytas šių taisyklių 5 priede. Pašarinių žolių sėklinio pasėlio veislinis grynumas išreikštas netipiškų augalų kiekiu ploto vienete, todėl pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams nustatoma naudojant kontrolinių laukelių metodą. 40.1.
  133. Kontrolinių laukelių metodo taikymo pavyzdys. Aprobuojant pašarinių žolių sėklinį pasėlį, kurio plotas 10 ha pagal šių taisyklių 6 priedo apskaičiavimus turi būti patikrinama 16 kontrolinių laukelių. Sėklinis pasėlis pripažįstamas tinkamu, jei, kaip nurodyta šių taisyklių 7 priede pateiktoje lentelėje, 16 įvertintų kontrolinių laukelių randama 18 arba mažiau netipiškų augalų. Jei netipiškų augalų randama 24 ir daugiau, pasėlis pripažįstamas netinkamu ir išbrokuojamas. Kontroliniuose laukeliuose radus nuo 19 iki 23 netipiškų augalų, kontrolinių laukelių metodas leidžia atlikti dar vieną papildomą netipiškų augalų skaičiavimą, bet ne daugiau kaip 36 kontroliniuose laukeliuose. Jei papildomai įvertintuose 20 kontrolinių laukelių (16 + 20 = 36) randama mažiau kaip 44 netipiški augalai, laukas pripažįstamas tinkamu. Jeigu netipiškų augalų kiekis yra 44 ar daugiau, laukas pripažįstamas netinkamu ir išbrokuojamas. Aprobuotojas, remdamasis pasėlio būkle ir laiko sąnaudomis, savo nuožiūra pasirenka papildomai tikrinamų kontrolinių laukelių kiekį. 40.
  134. Rūšinis grynumas. Aukščiau nurodyto dydžio kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai. Maksimalus leidžiamas kitų rūšių augalų kiekis pašarinių žolių sėkliniuose pasėliuose nurodytas šių taisyklių 8 priede. Priemaišos (kitų rūšių augalai ir piktžolės), sunkiai išvalomos iš pašarinių augalų sėklos nurodytos šių taisyklių 9 priede.
  135. Specifiniai reikalavimai aprobuojant ankštinių žolių sėklinius pasėlius: 41.
  136. aprobuojant raudonuosius dobilus, reikia nustatyti jų tipą (ankstyvieji ar vėlyvieji). Ankstyvųjų dobilų tipui būdingas 5-7, vėlyvųjų 8-9 vidutinis tarpubamblių skaičius. Pastebėjus, kad lauke dobilai neatitinka dokumentuose nurodytų duomenų, sudaromas aprobavimo pėdas, kurio metu: 41.1.
  137. visuose kontroliniuose laukeliuose atsitiktinai pasirenkama po 10 kerų. Iš kero imama po vieną išsivysčiusį stiebą, kuris turi susiformavusį žiedyną (galvutę). Analizuojant pėdą, skaičiuojami stiebų tarpubambliai nuo apačios į viršų. Pirmuoju laikomas ne trumpesnis kaip 1 cm tarpubamblis, paskutiniuoju – esantis stiebo viršūnėje žemiau lapelių, dengiančių žiedyną. Žiedyno kotelis prie tarpubamblio nepriskaičiuojamas; 41.
  138. aprobuojant baltuosius dobilus, reikia nustatyti sistematinę formą: 41.2.
  139. hollandicum – šios formos dobilai 2–3 savaitėmis anksčiau pradeda žydėti, yra stambesni, turi didesnius lapelius, ilgesnius lapų ir žiedynų kotelius negu laukiniai dobilai; 41.2.
  140. giganteum – šios formos dobilai žydi negausiai ir ilgiau, jų lapai bei žiedai stambesni, greičiau atželia. VII. PAŠARINIŲ ANKŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS
  141. Lubinų, pupų, žirnių, vikių aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos (C1) ir sertifikuotos kategorijos antros (C2) reprodukcijos sėkliniai pasėliai.
  142. Ankštinių augalų sėkliniai pasėliai aprobuojami žydėjimo metu. Esant būtinumui, vikių sėklinis pasėlis gali būti apžiūrimas pakartotinai, kai augalų 2–3 apatinės ankštys yra subrendusios.
  143. Pašarinių ankštinių augalų sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta ankštinių augalų ne mažiau kaip 3 metai, išskyrus tuos atvejus, kai auginama ta pati veislė ir kategorija.
  144. Minimalūs pašarinių ankštinių augalų apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių nurodyti šių taisyklių 12 priede. Minimalių apsauginių atstumų galima nesilaikyti, jei yra pakankama natūrali apsauga nuo nepageidaujamo apdulkinimo šaltinio.
  145. Aprobuojant pupų ar žirnių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 20 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 20 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant pupų ar žirnių sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai.
  146. Aprobuojant vertinamas: 47.
  147. veislinis grynumas, kurio metu: 47.1.1 pupų, žirnių sėkliniuose pasėliuose 10 kontrolinių laukelių kurių vieno dydis yra 20 m, skaičiuojami netipiški augalai; 47.1.
  148. pupų, žirnių sėklinių pasėlių atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams apskaičiuojama kaip aprašyta javams bei naudojantis lentele, pateikta 3 priede.
  149. Aprobuojant pupų ar žirnių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant atitinkamą kontrolinių laukelių skaičių prisilaikant 6 priede nurodytų apskaičiavimų. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus.
  150. Aprobuojant vertinamas: 49.
  151. veislinis grynumas, kurio metu: 49.1.
  152. lubinų, vikių sėkliniuose pasėliuose, auginant superelitinę ir elitinę sėklą 30 m2, o auginant sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklą 10 m2 dydžio kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami netipiški augalai. Lubinų ir vikių sėkliniuose pasėliuose vertinamų kontrolinių laukelių kiekis priklauso nuo aprobuojamo pasėlio ploto, kaip nurodyta šių taisyklių 6 priede; 49.1.
  153. lubinų, vikių sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams apskaičiuojama kaip aprašyta pašarinėms žolėms bei naudojantis lentele, pateikta 7 priede.
  154. Pašarinių ankštinių augalų sėklinių pasėlių veislinio grynumo reikalavimai nurodyti šių taisyklių 13 priede.
  155. Rūšinis grynumas, kurio metu: 51.
  156. aukščiau nurodyto dydžio kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai, nurodyti 9 priede; 51.
  157. pašarinių ankštinių augalų sėkliniuose pasėliuose kitų sunkiai išvalomų rūšių augalų gali būti ne daugiau kaip: 51.2.
  158. auginant superelitinę ir elitinę sėklą – 1 augalas 30 m2; 51.2.
  159. auginant sertifikuotos kategorijos pirmos ir antros reprodukcijos sėklą- 1 augalas 10 m
  160. VIII. KITŲ RŪŠIŲ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS
  161. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų, bitinių facelijų aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B) ir sertifikuotos kategorijos (C) sėkliniai pasėliai.
  162. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų sėkliniai pasėliai aprobuojami 2 kartus – rudenį ir vasarą – iki Sėklojų žydėjimo pradžios.
  163. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų superelitinės ir elitinės kategorijos sėkloms gauti daroma griežta pirmamečių augalų (pasodų) atranka rudenį ir pavasarį po išlaikymo. Iš superelitinės kategorijos pasodų gali būti atrenkami ne vien pasodai superelitinės kategorijos sėkloms išauginti (5 % turimų pasodų kiekio), tačiau ir pasodai elitinės kategorijos sėkloms išauginti (30 % pasodų kiekio). Neatitinkantys kokybės reikalavimų, tačiau turintys visus veislei būdingus požymius pasodai gali būti naudojami sertifikuotos kategorijos sėklai išauginti. Atranką atlieką selekcininkas arba jo įgaliotas asmuo. Surašomi pavasarinės atrankos aktai, nurodant, kiek ir kokios reprodukcijos pasodų atrinkta. Griežčiai, pašariniai kopūstai, pašariniai ridikai auginami bepasodžiu būdu aprobuojami rudenį žemesnei kategorijai. Sėkliniuose pirmamečiuose A, B ir C kategorijų pasėliuose turi būti pašalinti žyduoliai.
  164. Bitinių facelijų sėkliniai pasėliai aprobuojami vieną kartą žydėjimo metu.
  165. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų, sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta šių rūšių augalų ne mažiau kaip 5 metai, bitinių facelijų – ne mažiau kaip 2 metai, išskyrus tuos atvejus, kai auginama ta pati veislė ir kategorija.
  166. Minimalūs kitų rūšių pašarinių augalų sėklinių pasėlių apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių nurodyti šių taisyklių 10 priede. Minimalių apsauginių atstumų galima nesilaikyti, jei yra pakankama natūrali apsauga nuo nepageidaujamo apdulkinimo šaltinio.
  167. Aprobuojant pašarinių ridikų ir bitinių facelijų sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant atitinkamą kontrolinių laukelių skaičių prisilaikant 6 priede nurodytų apskaičiavimų. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus.
  168. Aprobuojant vertinamas: 59.
  169. veislinis grynumas, kurio metu: 59.1.
  170. superelitinės ir elitinės kategorijos pašariniu ridikų ir bitinių facelijų sėkliniuose pasėliuose 30 m2 (1 m pločio ir 30 m ilgio), sertifikuotos kategorijos 10 m2 kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami netipiški augalai. Pašarinių ridikų, bitinių facelijų sėkliniuose pasėliuose netipiškų augalų gali būti ne daugiau kaip: 59.1.1.
  171. auginant superelitinę ir elitinę sėklą – 1 augalas 30 m2 (7 augalai 200 m2); 59.1.1.
  172. auginant sertifikuotos kategorijos sėklą – 1 augalas 10 m2 (20 augalų 200 m2). Pašarinių ridikų ir bitinių facelijų sėklinio pasėlio veislinis grynumas išreikštas netipiškų augalų kiekiu ploto vienete, todėl pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams nustatomas naudojant kontrolinių laukelių metodą, kuris aprašytas šių taisyklių 40.1.2 punkte; 59.1.
  173. aprobuojant griežčių ar pašarinių kopūstų sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant griežčių ar pašarinių kopūstų sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai. Šių augalų sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams skaičiuojama, kaip aprašyta javams, naudojantis 3 priede pateikta lentele; 59.1.
  174. kitų rūšių pašarinių augalų sėklinių pasėlių veislinio grynumo reikalavimai nurodyti šių taisyklių 11 priede. 59.
  175. Rūšinis grynumas, kurio metu: 59.2.
  176. aukščiau nurodyto dydžio kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai, kurie nurodyti šių taisyklių 9 priede. Griežčių, pašarinių kopūstų, pašarinių ridikų, bitinių facelijų sėkliniuose pasėliuose gali būti ne daugiau kaip: 59.2.1.
  177. auginant superelitinę ir elitinę sėklą – 1 augalas 30 m2 (7 augalai 200 m2); 59.2.1.
  178. auginant sertifikuotos kategorijos sėklą – 1 augalas 10 m2 (20 augalų 200 m2). IX. ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS
  179. Baltųjų garstyčių, daržinių aguonų, daržinių dygminų, dvinamių kanapių, juodųjų bastučių, paprastųjų kmynų, rapsų, rapsukų, sareptinių bastučių, tikrųjų saulėgrąžų aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B) ir sertifikuotos kategorijos (C) sėkliniai pasėliai.
  180. Vienanamių kanapių, gauruotųjų sojų aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos (C1) ir antros (C2) reprodukcijų sėkliniai pasėliai.
  181. Pluoštinių ir sėmeninių linų aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos (C1), antros (C2) ir trečios (C3) reprodukcijų sėkliniai pasėliai.
  182. Rapsų, rapsukų, tikrųjų saulėgrąžų hibridinių veislių elitinės (B) ir sertifikuotos kategorijos (C) sėkliniai pasėliai.
  183. Aliejiniai ir pluoštiniai augalai aprobuojami žydėjimo metu.
  184. Hibridinės rapsų, rapsukų ir tikrųjų saulėgrąžų veislės aprobuojamos tris kartus. Pirmas aprobavimas atliekamas prieš augalų žydėjimą, antras – žydėjimo pradžioje ir trečias – žydėjimo pabaigoje. Hibridinės veislės yra auginamos juostomis ir paprastai tėvinės formos morfologiškai aiškiai skiriasi viena nuo kitos. Aprobuojant pasėlį hibridinei sėklai gauti kiekviena tėvinio komponento juosta tikrinama atskirai. Pirmo hibridinių pasėlių aprobavimo metu vertinamas tėvinių formų tapatumas ir veislinis grynumas bei apsauginiai atstumai. Antro aprobavimo metu vertinami motininės formos augalai, turi jie ar neturi vaisingų dulkinių. Elitinės kategorijos pasėliuose, kuriuose naudojamas vyriškasis sterilumas, augalų su vyriškuoju sterilumu turi būti ne mažiau kaip 99 %. Auginant sertifikuotos kategorijos sėklą, augalų su vyriškuoju sterilumu turi būti ne mažiau kaip 98 %. Trečio aprobavimo metu patikrinama, ar tėvinės formos, barsčiusios žiedadulkes, augalai yra nupjauti prieš nuimant motininės formos augalus, brandinusius sėklas.
  185. Aliejinių ir pluoštinių augalų sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta baltųjų garstyčių, juodųjų bastučių, rapsų, rapsukų, sareptinių bastučių ne mažiau kaip 5 metai, gauruotųjų sojų ne mažiau kaip 3 metai, daržinių aguonų, daržinių dygminų, kanapių, paprastųjų kmynų, sėmeninių ir pluoštinių linų, tikrųjų saulėgrąžų ne mažiau kaip 2 metai.
  186. Tikrųjų saulėgrąžų hibridinėms veislėms ne mažiau kaip 2 metai, o rapsų bei rapsukų hibridinėms veislėms – 5 metai.
  187. Minimalūs aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių nurodyti šių taisyklių 14 priede.
  188. Aprobuojant aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha – laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai.
  189. Aprobuojant vertinamas: 70.
  190. veislinis grynumas, kurio metu: 70.1.
  191. 10 kontrolinių laukelių, kurių kiekvienas yra po 20 m2 (plotis 1 m, ilgis 20 m), skaičiuojami netipiški augalai; 70.1.
  192. baltųjų garstyčių, daržinių aguonų, rapsų, rapsukų, tikrųjų saulėgrąžų sėklinių pasėlių atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams, skaičiuojama naudojantis lentele, nurodyta šių taisyklių 16 priede; 70.1.
  193. aliejinių ir pluoštinių linų sėklinių pasėlių atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams, skaičiuojama naudojantis lentele, nurodyta šių taisyklių 17 priede; 70.1.
  194. gauruotųjų sojų – naudojantis, lentele nurodyta šių taisyklių 18 priede; 70.1.
  195. aprobuojant daržinių dygminų, juodųjų bastučių, kanapių, paprastųjų kmynų, sareptinių bastučių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha, tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant atitinkamą kontrolinių laukelių skaičių prisilaikant 6 priede nurodytų apskaičiavimų. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus; 70.1.
  196. daržinių dygminų, juodųjų bastučių, kanapių, paprastųjų kmynų, sareptinių bastučių sėklinio pasėlio 200 m2 kontrolinių laukelių plote superelitinei ir elitinei sėklai išauginti gali būti ne daugiau kaip 7 netipiški augalai, sertifikuotos kategorijos sėklai išauginti ne daugiau kaip 20 netipiškų augalų; 70.1.
  197. minimalūs aliejinių ir pluoštinių augalų sėklinių pasėlių veislinio grynumo reikalavimai nurodyti šių taisyklių 15 priede. 70.
  198. Rūšinis grynumas, kurio metu: 70.2.
  199. aukščiau nurodytuose kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai. Visų aliejinių bei pluoštinių augalų superelitinės ir elitinės kategorijos sėkliniuose pasėliuose gali būti 7 kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai, sertifikuotos kategorijos – 20 augalų; 70.2.
  200. kitų rūšių sunkiai išvalomų iš aliejinių ir pluoštinių augalų sąrašas nurodytas šių taisyklių 19 priede. X. MAŽAI PAPLITUSIŲ ŽEMĖS ŪKIO AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APROBAVIMAS Sėjamieji grikiai, rytiniai ožiarūčiai, sėjamosios seradėlės
  201. Sėjamųjų grikių aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B), sertifikuotos kategorijos pirmos (C1) ir antros (C2) reprodukcijos sėkliniai pasėliai. Rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių aprobuojami superelitinės (A), elitinės (B) ir sertifikuotos (C) kategorijos sėkliniai pasėliai.
  202. Sėjamieji grikiai, rytiniai ožiarūčiai, sėjamosios seradėlės aprobuojami žydėjimo metu.
  203. Sėjamųjų grikių, rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėkliniams pasėliams turi būti parinktas laukas, kuriame nebuvo auginta šių rūšių augalų ne mažiau kaip 3 metai.
  204. Minimalūs sėjamųjų grikių, rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėklinių pasėlių apsauginiai atstumai nuo nepageidaujamų žiedadulkių šaltinių nurodyti šių taisyklių 20 priede.
  205. Minimalūs sėjamųjų grikių, rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių veislinio grynumo reikalavimai nurodyti šių taisyklių 21 priede.
  206. Aprobuojant sėjamųjų grikių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 20 ha, tikriname 10 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 20 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant po 10 kontrolinių laukelių. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus. Aprobuojant sėjamųjų grikių sėklinį pasėlį, kurio plotas yra 3 ha ar mažiau, tikrinami 5 kontroliniai laukeliai.
  207. Aprobuojant vertinamas veislinis grynumas, kurio metu sėjamųjų grikių sėklinio pasėlio 10 kontrolinių laukelių, kurių vieno dydis yra 20 m2, skaičiuojami netipiški augalai. Sėjamųjų grikių sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams apskaičiuojama kaip ir javams naudojantis lentele, pateikta 3 priede.
  208. Aprobuojant rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėklinį pasėlį, kurio plotas iki 10 ha tikriname 16 kontrolinių laukelių. Jei sėklinis pasėlis yra didesnis nei 10 ha, tada laukas dalijamas į dvi dalis ir kiekviena dalis aprobuojama atskirai, tikrinant atitinkamą kontrolinių laukelių skaičių ir prisilaikant 6 priede nurodytų apskaičiavimų. Pabaigus abiejų sėklinio pasėlio dalių aprobavimą pildomas vienas aprobavimo aktas tik tuo atveju, jei kiekviena pasėlio dalis atitinka nustatytus reikalavimus.
  209. Aprobuojant vertinamas: 79.
  210. veislinis grynumas, kurio metu: 79.1.
  211. rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėklinio pasėlio atitiktis ar neatitiktis veislinio grynumo reikalavimams apskaičiuojama kaip ir pašarinėms žolėms naudojantis lentele, pateikta 7 priede; 79.
  212. rūšinis grynumas, kurio metu: 79.2.
  213. aukščiau nurodytuose kontroliniuose laukeliuose skaičiuojami kitų sunkiai išvalomų rūšių augalai, kurie nurodyti šių taisyklių 9 priede; 79.2.
  214. rytinių ožiarūčių, sėjamųjų seradėlių sėkliniuose pasėliuose kitų sunkiai išvalomų rūšių gali būti ne daugiau kaip 1 augalas 30 m2 elitiniuose pasėliuose ir 1 augalas 10 m2 sertifikuotos kategorijos pasėliuose. ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 1 priedas MINIMALŪS JAVŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI Pasėliai Minimalūs atstumai, m Strypainiai, rugiai: – auginant elitinę sėklą 300 – auginant sertifikuotos kategorijos sėklą 250 Sorgų rūšių (Sorghum spp.) 300 Kryžmadulkiai kvietrugiai: – auginant elitinę sėklą 300 – auginant sertifikuotą sėklą 250 Savidulkiai kvietrugiai: – auginant elitinę sėklą 50 – auginant sertifikuotą sėklą 20 Kryžmadulkiai kukurūzai: – auginant įprastinių veislių elitinę sėklą 200 – auginant įprastinių veislių sertifikuotą sėklą 200 – hibridinių veislių elitinę sėklą 200 Hibridiniai rugiai: – auginant elitinę sėklą naudojant vyrišką sterilumą 1000 – auginant elitinę sėklą nenaudojant vyriško sterilumo 600 – auginant sertifikuotos kategorijos sėklą 500 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 2 priedas MINIMALŪS AVIŽŲ, MIEŽIŲ, PAPRASTŲJŲ KVIEČIŲ, KVIETRUGIŲ IR KRYŽMADULKIŲ KUKURŪZŲ PASĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI Pasėlio kategorija Minimalus veislinis grynumas, % Avižos, miežiai, kviečiai Kvietrugiai Kukurūzai Elitinės sėklos (B) 99,9 99,7 99,5 Sertifikuotos kategorijos sėklos (C) – – 99,0 Sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėklos (C1) 99,7 99,0 – Sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos sėklos (C2) 99,0 98,0 – ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 3 priedas LEISTINI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI SĖKLINIO PASĖLIO 200 M2 KONTROLINIŲ LAUKELIŲ PLOTE Apskaičiuotas apytikris augalų populiacijos dydis, vnt./ha Veislinio grynumo standartai 99,9 % 99,7 % 99,5 % 99,0 % 98,0% Neleistinas netipiškų augalų kiekis 200 m2 plote 200000 19 30 52 96 250000 23 36 63 118 300000 26 41 74 139 350000 30 47 85 161 375000 32 49 90 171 400000 33 52 96 182 425000 35 55 101 192 450000 37 58 107 203 475000 39 61 112 214 500000 40 63 118 224 525000 42 65 123 235 550000 44 68 128 245 575000 45 71 134 256 600000 47 74 139 266 625000 49 76 145 277 650000 51 79 150 288 675000 52 81 155 298 700000 54 85 161 309 725000 56 87 166 319 750000 57 89 171 329 775000 59 92 177 340 800000 61 95 182 350 825000 62 97 187 361 850000 64 101 193 371 875000 66 103 198 382 900000 67 107 203 392 925000 69 120 209 403 950000 71 131 214 413 975000 72 143 219 423 1000000 74 155 224 434 1 250 000 34 90 163 277 538 1 500 000 40 107 171 330 641 1 750 000 46 123 201 382 744 2 000 000 52 139 242 434 847 2 250 000 57 155 256 486 950 2 500 000 63 171 273 538 1053 2 750 000 68 187 298 590 1155 3 000 000 74 203 328 641 1258 3 100 000 76 210 333 662 1299 3 200 000 78 216 342 683 1340 3 300 000 81 222 358 703 1380 3 400 000 83 229 363 724 1421 3 500 000 85 235 372 745 1462 3 600 000 87 241 388 765 1503 3 700 000 89 248 398 786 1544 3 800 000 92 254 411 806 1585 3 900 000 94 260 418 827 1626 4 000 000 96 267 848 1666 4 100 000 98 273 868 1707 4 200 000 100 279 889 1748 4 300 000 103 286 909 1789 4 400 000 105 292 930 1830 4 500 000 107 298 950 1870 4 600 000 109 305 971 1911 4 700 000 111 311 991 1952 4 800 000 113 317 1012 1993 4 900 000 116 323 1033 2033 5 000 000 118 330 1053 2074 5 100 000 120 336 1074 2115 5 200 000 122 342 1094 2156 5 300 000 124 349 1115 2196 5 400 000 126 355 1135 2237 5 500 000 129 361 1156 2278 5 600 000 131 367 1176 2318 5 700 000 133 374 1197 2359 5 800 000 135 380 1217 2400 5 900 000 137 386 1237 2440 6 000 000 139 392 1258 2481 6 200 000 144 405 1299 2562 6 400 000 148 417 1340 2644 6 600 000 152 430 1381 2725 6 800 000 156 442 1422 2806 7 000 000 161 455 1463 2887 7 250 000 166 471 1514 2989 7 500 000 171 486 1565 3090 7 750 000 177 502 1616 3192 8 000 000 182 517 1667 3293 Pastaba. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per pusę mažesnis, nei nurodyta lentelėje. ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 4 priedas MINIMALŪS PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI Pasėliai Minimalūs atstumai, m Varpinės ir ankštinės žolės: – auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis 200 – auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha 100 – auginant sėklą, kuri bus tiesiogiai naudojama pašariniams arba dekoratyviniams pasėliams, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis 100 – auginant sėklą, kuri bus tiesiogiai naudojama pašariniams arba dekoratyviniams pasėliams, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha 50 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 5 priedas MAKSIMALŪS LEIDŽIAMI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIUOSE PASĖLIUOSE Rūšys Pasėlio kategorija B C Visos varpinės žolės, išskyrus pievines migles (Poa pratensis L.) 1 augalas 30 m2 1 augalas 10 m2 Visos ankštinės žolės, išskyrus žirnius ir pupas 1 augalas 30 m2 1 augalas 10 m2 Apomiktinės miglės 1 augalas 20 m2 6 augalai 10 m2 Neapomiktinės miglės 1 augalas 20 m2 4 augalai 10 m2 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 6 priedas PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ TIKRINAMŲ KONTROLINIŲ LAUKELIŲ KIEKIS PRIKLAUSOMAI NUO APROBUOJAMO LAUKO DYDŽIO Pasėlio dydis, ha Kontrolinių laukelių skaičius, vnt. 1–2 4 3–4 8 5–7 12 8–10 16 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 7 priedas KONTROLINIŲ LAUKELIŲ KIEKĮ ATITINKANČIOS SĖKLINIŲ PASĖLIŲ PRIPAŽINIMO ARBA NEPRIPAŽINIMO RIBOS Kontrolinių laukelių skaičius, vnt. Pasėlis pripažįstamas tinkamu, jei netipiškų augalų skaičius yra lygus arba mažesnis nei, vnt. Jei netipiškų augalų skaičius yra šiame intervale, reikalingas papildomas skaičiavimas Pasėlis pripažįstamas netinkamu, jei netipiškų augalų skaičius yra lygus arba didesnis, vnt. 4 1 2–9 10 8 6 7–14 15 12 12 13–18 19 16 18 19–23 24 20 22 23–29 30 24 27 28–34 35 28 31 32–38 39 32 36 37–43 44 36 43 – 44 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 8 priedas MAKSIMALŪS LEIDŽIAMI KITŲ RŪŠIŲ AUGALŲ KIEKIAI PAŠARINIŲ ŽOLIŲ SĖKLINIUOSE PASĖLIUOSE Rūšys Pasėlio kategorija B C Visos rūšys, išskyrus svidres (Lolium species) 1 augalas 30 m2 1 augalas 10 m2 Svidrės (Lolium species) 1 augalas 50 m2 1 augalas 10 m2 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 9 priedas PRIEMAIŠŲ, KURIOS SUNKIAI IŠVALOMOS IŠ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ, SĄRAŠAS Rūšys Priemaišos Kitų rūšių Piktžolių Raudonieji dobilai Mėlynžiedės liucernos Hibridinės liucernos Geltonžiedės liucernos Baltažiedžiai barkūnai Paprastieji garždeniai Rausvieji dobilai (stambios sėklos) Baltieji dobilai (stambios sėklos) Vasariniai ir žieminiai rapsai Garstyčios (smulkios sėklos) Geltonžiedžiai barkūnai (Melilotus officinalis L.) Paprastieji lipikai (Galium mollugo L.) Apyninės liucernos (Medicago lupulina L.) Siauralapiai gysločiai (Plantago lanceolata L.) Dirvinės usnys (Cirsium arvense Scop) Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus L.) Paprastosios naktižiedės (Silene cucubalus Wib.) Baltažiedžiai šakiniai (Melandrium album Garcke) Baltosios balandos (Chenopodium album L.) Paprastosios morkos (Daucus carota L.) Rausvieji dobilai Raudonieji dobilai (smulkios sėklos) Baltieji dobilai Paprastieji garždeniai Pašariniai motiejukai (plikos sėklos) Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetoscella L.) Paprastosios juodagalvės (Brunella vulgaris L.) Baltosios balandos (Chenopodium album L.) Apyninės liucernos (Medicago lupulina L.) Baltažiedžiai šakiniai (Melandrium album Garcke) Paprastosios naktižiedės (Silene cucubalus Wib.) Dirvinės neužmirštuolės (Myosotis arvensis Hill.) Siauralapės žliūgės (Stellaria graminea L.) Paprastosios glažutės (Cerastium caespitosum Gilib.) Dirvinės čiužutės (Thlaspi arvense L.) Plačialapiai gysločiai (Plantago major L.) Baltieji dobilai Raudonieji dobilai (smulkios sėklos) Rausvieji dobilai Paprastieji gargždeniai Pašariniai motiejukai (plikos sėklos) Tos pačios kaip ir rausvųjų dobilų sėkliniuose pasėliuose Mėlynžiedės ir hibridinės liucernos Raudonieji dobilai Geltonžiedės liucernos Baltažiedžiai barkūnai Rausvieji dobilai (stambios sėklos) Paprastieji gargždeniai Baltieji dobilai (stambios sėklos) Vasariniai ir žieminiai rapsai Garstyčios (smulkios sėklos) Geltonžiedžiai barkūnai (Melilotus afficinalis L.) Apyninės liucernos (Medicago lupulina L) Paprastieji lipikai (Galium mollugo L) Dirvinės usnys (Cirsium arvense Scop) Siauralapiai gysločiai (Plantago lanceolata L.) Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus L.) Paprastosios naktižiedės (Silene cucubalus Wib.) Baltažiedžiai šakiniai (Melandrium album Garcke) Baltosios balandos (Chenopodium album L.) Paprastosios morkos (Daucus carota L.) Paprastieji garždeniai Rausvieji dobilai Baltieji dobilai (smulkios sėklos) Mėlynžiedės liucernos (smulkios sėklos) Hibridinės liucernos (smulkios sėklos) Geltonžiedės liucernos Baltažiedžiai barkūnai Pašariniai motiejukai (plikos sėklos) Siauralapiai gysločiai (Plantago lanceolata L.) Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus L.) Dirviniai bobramuniai (Anthemus arvensis L.) Baltosios balandos (Chenopodium album L.) Dirvinės usnys (Cirsium arvense Scop) Paprastieji lipikai (Galium mollugo L.) Baltažiedžiai šakiniai (Melandrium album Garcke) Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetosella L.) Paprastosios naktižiedės (Silene cucubalus Wib.) Dirvinės čiužutės (Thlaspi arvense L.) Dirvinės našlaitės (Viola arvensis Murr.) Esparcetai Kviečiai Grikiai Gudiniai žiaudriniai (Lappula echinata Gil.) Aitrieji vėdrynai (Ranunculus acer L.) Pašariniai motiejukai Paprastieji garždeniai Rausvieji dobilai Baltieji dobilai Dirvinės našlaitės (Viola arvensis Murr.) Baltosios balandos (Chenopodium album L.) Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetosella L.) Paprastieji kežiai (Spergula vulgaris Boeningh) Dirvinės neužmirštuolės (Myosotis arvensis Hill.) Paprastosios juodgalvės (Brunella vulgaris L.) Paprastieji lipikai (Galium mollugo L.) Daržinės žliūgės (Stellaria media L.) Bekvapės ramunės (Matricaria inodora L.) Dirvinės smilguolės (Apera spica venti P. B.) Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L.) Paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium L.) Paprastosios baltagalvės (Leucanthemum vulgare Lam.) Tikrieji eraičinai Raudonieji eraičinai Paprastosios šunažolės Nendriniai eraičinai Daugiametės svidrės Gausiažiedės svidrės Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.) Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.) Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.) Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.) Nendriniai eraičinai Paprastosios šunažolės Tikrieji eraičinai Daugiametės svidrės Gausiažiedės svidrės Nendriniai dryžučiai Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.) Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.) Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.) Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.) Nendriniai dryžučiai Paprastosios šunažolės Tikrieji eraičinai Nendriniai eraičinai Daugiametės svidrės Gausiažiedės svidrės Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.) Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.) Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.) Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.) Raudonieji eraičinai Paprastosios šunažolės Tikrieji eraičinai Daugiametės svidrės Vienametės svidrės Aviniai eraičinai Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.) Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.) Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetosella L.) Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Aviniai eraičinai Paprastosios šunažolės Raudonieji eraičinai Tikrieji eraičinai Daugiametės svidrės Vienametės svidrės Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.) Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.) Smulkiosios rūgštynės (Rumex acetosella L.) Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Dirsuolės Tikrieji eraičinai Svidrės Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.) Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Paprastieji varpučiai (Agropyron reperis P. B.) Paprastosios šunažolės Daugiametės svidrės Gausiažiedės svidrės Tikrieji eraičinai Aviniai eraičinai Varpučiai Pieviniai pašiaušėliai Pūkuotosios vilnūnės (Holais lanatus L.) Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.) Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.) Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Rugiagėlės (Centaurea cyanus L.) Siauralapiai gysločiai (Plantago lanceolata L.) Aukštosios avižuolės Gausiažiedės svidrės Paprastosios šunažolės Tikrieji eraičinai Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Paprastieji varpučiai (Agropyron reperis P. B.) Vienametės svidrės Daugiametės svidrės Gausiažiedės svidrės Tikrieji eraičinai Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.) Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.) Daugiametės svidrės Paprastosios šunažolės Gausiažiedės svidrės Tikrieji eraičinai Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.) Švelniosios dirsės (Bromus mollis L.) Paprastieji dalgučiai (Erodium cicutarium L' Herit) Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.) Pieviniai pašiaušėliai Paprastosios šunažolės Tikrieji eraičinai Nariuotieji pašiaušėliai (Alopecurus geniculatus L) Krūminiai builiai (Anthriscus silvestris Hoffm.) Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L.) Kiškinės viksvos (Carex leporina L.) Pievinės miglės Paprastosios miglės Pelkinės miglės Nariuotieji pašiaušėliai Šunažolės Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L.) Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.) Dirvinės smilguolės (Apera spica-venti P. B.) Kiškinės viksvos (Carex leporina L.) Bekvapės ramunės (Matricaria inodora L.) Baltosios smilgos Paprastosios smilgos Pievinės miglės Dirvinės smilguolės (Apera spica-venti P. B.) Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.) Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L) Paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium L.) Kiškinės viksvos (Carex leporina L.) Paprastosios smilgos Baltosios smilgos Pievinės miglės Dirvinės smilguolės (Apera spica-venti P. B.) Kupstinės šluotsmilgės (Deschampsia caespitosa P. B.) Pūkuotosios vilnūnės (Holcus lanatus L) Paprastosios kraujažolės (Achillea millefolium L.) Kiškinės viksvos (Carex leporina L.) Tarpgentiniai hibridai Tikrieji eraičinai Nendriniai eraičinai Paprastosios šunažolės Paprastieji varpučiai (Agropyron repens P. B.) Dirvinės dirsės (Bromus arvensis L.) Švelniosios dirsės (Bromus molis L.) Paprastieji dalgučiai (Erodium cicuturium L.) Rytiniai ožiarūčiai Rauktalapės rūgštynės (Rumex crispus L.) Dirvinės usnys (Cirsium arvense (L.) Scop. Kibieji lipikai (Galium aparine L.) Sėjamosios seradėlės Raudonieji dobilai Mėlynžiedės liucernos Baltažiedžiai barkūnai Žirniai Pupos Vikiai Lubinai Vikiai Žirniai Lubinai Totoriniai grikiai (Fagopyrum tataricum L.) Dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum L.) Lubinai Žirniai Pupos Griežčiai Rapsai Baltosios garstyčios Pašariniai kopūstai Pašariniai ridikai Dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum L.) Dirviniai garstukai (Sinapis arvensis L.) Įvairios rūgštynės (Rumex L.) Kibieji lipikai (Galium aparine L.) Pašariniai kopūstai Griežčiai Rapsai Baltosios garstyčios Pašariniai ridikai Dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum L.) Dirviniai garstukai (Sinapis arvensis L.) Įvairios rūgštynės (Rumex L.) Kibieji lipikai (Galium aparine L.) Bitinės facelijos Sėjamosios seradėlės Kibieji lipikai (Galium aparine L.) Pašariniai ridikai Griežčiai Rapsai Baltosios garstyčios Pašariniai kopūstai Dirviniai ridikai (Raphanus raphanistrum L.) Dirviniai garstukai (Sinapis arvensis L.) Įvairios rūgštynės (Rumex L.) Kibieji lipikai (Galium aparine L.) ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 10 priedas MINIMALŪS KITŲ RŪŠIŲ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI Pasėliai Minimalūs atstumai, m Griežčiai, pašariniai kopūstai, pašariniai ridikai, bitinės facelijos: – auginant elitinės kategorijos sėklą 400 – auginant sertifikuotos kategorijos sėklą 200 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 11 priedas MINIMALŪS KITŲ RŪŠIŲ PAŠARINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI Rūšys Pasėlio kategorija Veislinis grynumas Griežčiai, pašariniai kopūstai B 99,7 % C 98,0 % Bitinės facelijos, pašariniai ridikai: B ne daugiau kaip 1 augalas 30 m2 C ne daugiau kaip 1 augalas 10 m2 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklės 12 priedas MINIMALŪS PAŠARINIŲ ANKŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI Pasėliai Minimalūs atstumai, m Rūšys, išskyrus žirnius: – auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis 200 – auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha 100 – auginant sėklą, kuri bus naudojama pašariniams pasėliams, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis 100 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 13 priedas MINIMALŪS PAŠARINIŲ ANKŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI Rūšys Pasėlio kategorija Veislinis grynumas Žirniai, pupos B 99,7 % C1 99,0 % C2 98,0 % Vikiai, lubinai B 1 augalas 30 m2 C1, C2 1 augalas 10 m2 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 14 priedas MINIMALŪS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI Pasėliai Minimalūs atstumai, m Daržiniai dygminai, juodieji bastučiai, sėjamosios kanapės, išskyrus vienanames, paprastieji kmynai, sareptiniai bastučiai, rapsukai, baltosios garstyčios: – auginant elitinės kategorijos sėklą 400 – auginant sertifikuotos kategorijos sėklą 200 Rapsai: – auginant nehibridinių veislių elitinės kategorijos sėklą 200 – auginant hibridinių veislių elitinės kategorijos sėklą 500 –auginant nehibridinių veislių sertifikuotos kategorijos sėklą 100 – auginant hibridinių veislių sertifikuotos kategorijos sėklą 300 Tikrosios saulėgrąžos: – auginant nehibridinių veislių elitinės kategorijos sėklą 750 – auginant hibridinių veislių elitinės kategorijos sėklą 1500 – auginant sertifikuotos kategorijos sėklą 500 Vienanamės kanapės: – auginant elitinės kategorijos sėklą 5000 – auginant sertifikuotos kategorijos sėklą 1000 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 15 priedas MINIMALŪS ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI Rūšys ir kategorija Minimalus veislinis grynumas Baltosios garstyčios: – elitinės kategorijos sėkla 99,7 % – sertifikuotos kategorijos sėkla 99,0 % Daržinės aguonos: – elitinės kategorijos sėkla 99,0 % – sertifikuotos kategorijos sėkla 98,0 % Gauruotosios sojos: – elitinės kategorijos sėkla 99,5 % – sertifikuotos kategorijos sėkla 99,0 % Nehibridiniai rapsai, rapsukai, išskyrus sėklą tų veislių, kurios naudojamos pašarui (nepašariniai): – elitinės kategorijos sėkla 99,9 % – sertifikuotos kategorijos sėkla 99,7 % Nehibridinių rapso porūšiai, rapsukų veislės, naudojamos pašariniams tikslams: – elitinės kategorijos sėkla 99,7 % – sertifikuotos kategorijos sėkla 99,0 % Hibridiniai rapsai: – elitinės kategorijos sėkla, moteriškas komponentas 99,0 % – elitinės kategorijos sėkla, vyriškas komponentas 99,9 % – sertifikuotos kategorijos sėkla 90,0 % Sėmeniniai ir pluoštiniai linai: – elitinės kategorijos sėkla 99,7 % – sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos sėkla 98,0 % – sertifikuotos kategorijos antros ir trečios reprodukcijų sėkla 97,5 % Nehibridinės tikrųjų saulėgrąžų veislės: – elitinės kategorijos sėkla 99,7 % – sertifikuotos kategorijos sėkla 99,0 % Daržiniai dygminai, juodieji bastučiai, kanapės, paprastieji kmynai, sareptiniai bastučiai: – elitinės kategorijos sėkla ne daugiau kaip 1 augalas 30 m2 – sertifikuotos kategorijos sėkla ne daugiau kaip 1 augalas 10 m2 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 16 priedas LEISTINI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI BALTŲJŲ GARSTYČIŲ, DARŽINIŲ AGUONŲ, RAPSŲ, RAPSUKŲ, TIKRŲJŲ SAULĖGRĄŽŲ 200 M2 KONTROLINIŲ LAUKELIŲ PLOTE Apskaičiuotas apytikris augalų populiacijos dydis vnt./ha Veislinio grynumo reikalavimai 99,9 % 99,7 % 99,0 % 98,0% Leistinas netipiškų augalų kiekis 200 m 20000 3 3 9 14 25000 3 4 10 16 30000 3 4 11 19 35000 3 5 13 21 40000 3 6 14 24 45000 4 7 15 26 50000 4 7 16 29 60000 4 8 19 33 70000 5 9 21 38 80000 5 10 24 43 90000 5 11 26 47 100000 6 11 29 52 110000 6 12 31 56 120000 6 13 33 61 130000 6 14 36 65 140000 7 14 38 70 150000 7 15 40 74 160000 7 16 43 78 170000 8 17 45 83 180000 8 17 47 87 190000 8 18 49 92 200000 9 19 52 96 225000 9 21 57 107 250000 10 23 63 118 275000 11 24 68 129 300000 11 26 74 139 325000 12 28 80 150 350000 13 30 85 161 375000 13 32 91 171 400000 14 33 96 182 425000 15 35 101 193 450000 15 37 107 203 475000 16 39 112 214 500000 16 40 118 225 525000 17 42 123 235 550000 18 44 129 246 575000 18 45 134 256 600000 19 47 139 267 625000 20 49 145 277 650000 20 51 150 288 675000 21 52 155 298 700000 21 54 161 309 725000 22 56 166 319 750000 23 57 171 330 800000 23 59 177 340 825000 24 61 182 351 850000 24 62 187 361 875000 25 64 193 372 900000 26 66 198 382 925000 26 67 203 392 950000 27 69 209 403 975000 27 71 214 413 1000000 28 72 219 424 Pastaba. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per pusę, mažesnis nei nurodyta lentelėje. ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 17 priedas LEISTINI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI SĖMENINIŲ IR PLUOŠTINIŲ LINŲ SĖKLINIO PASĖLIO 200 M2 KONTROLINIŲ LAUKELIŲ PLOTE Apskaičiuotas apytikris augalų populiacijos dydis vnt./ha Veislinio grynumo reikalavimai 99,7 % 98,0 % 97,5 % Leistinas netipiškų augalų kiekis 200 m2 1 500 000 107 642 796 1 800 000 126 765 951 2 100 000 146 889 1105 2 400 000 165 1012 1258 2 700 000 184 1135 1412 3 000 000 203 1258 1565 3 300 000 222 1381 1718 3 600 000 241 1504 1871 3 900 000 260 1626 2024 4 200 000 279 1749 2177 4 500 000 298 1871 2329 4 800 000 317 1993 2482 5 100 000 336 2116 2634 5 400 000 355 2238 2787 5 700 000 374 2360 2939 6 000 000 392 2482 3091 6 300 000 411 2604 3244 6 600 000 430 2726 3396 6 900 000 449 2848 3548 7 200 000 467 2970 3700 7 500 000 486 3091 3852 Pastaba. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per pusę mažesnis, nei nurodyta lentelėje. ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 18 priedas LEISTINI NETIPIŠKŲ AUGALŲ KIEKIAI GAURUOTŲJŲ SOJŲ SĖKLINIO PASĖLIO 200 M2 KONTROLINIŲ LAUKELIŲ PLOTE Apskaičiuotas apytikris augalų populiacijos dydis vnt./ha Veislinio grynumo reikalavimai 99,5 % 99,0 % Leistinas netipiškų augalų kiekis 200 m2 50 000 10 16 55 000 11 18 60 000 11 19 65 000 12 20 70 000 13 21 80 000 14 24 90 000 15 26 100 000 16 29 125 000 20 34 150 000 23 40 175 000 26 46 200 000 28 52 225 000 32 57 250 000 34 63 275 000 37 68 300 000 40 74 325 000 43 80 350 000 46 85 375 000 49 91 400 000 52 96 425 000 54 101 450 000 57 107 475 000 60 112 500 000 63 118 525 000 66 123 550 000 68 129 575 000 71 134 600 000 74 139 625 000 77 145 650 000 80 150 675 000 82 155 700 000 85 161 725 000 88 166 750 000 91 171 800 000 96 182 850 000 101 193 900 000 107 203 950 000 112 214 1 000 000 118 225 Pastaba. Vertinant sėklinių pasėlių atitiktį ar neatitiktį veislinio grynumo reikalavimams 5 kontroliniuose laukeliuose leistinas netipiškų augalų skaičius priimamas per pusę mažesnis, nei nurodyta lentelėje. Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 19 priedas PRIEMAIŠŲ, KURIOS SUNKIAI IŠVALOMOS IŠ ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ RŪŠIŲ, SĄRAŠAS Rūšys Priemaišos Sėmeniniai ir pluoštiniai linai Dirvinės svidrės (Lolium remotuni) Rapsai, rapsukai, sareptiniai bastučiai Garstukai, dirviniai ridikai, kibieji lipikai, paprastosios barborytės Kmynai Paprastieji varpučiai, ruginės dirsės, dirviniai ridikai ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 20 priedas MINIMALŪS SĖJAMŲJŲ GRIKIŲ, RYTINIŲ OŽIARŪČIŲ IR SĖJAMŲJŲ SERADĖLIŲ SĖKLINIŲ PASĖLIŲ APSAUGINIAI ATSTUMAI Pasėliai Minimalūs atstumai, m Sėjamieji grikiai: – auginant elitinės kategorijos sėklą 300 – auginant sertifikuotos C1 ir C2 kategorijos sėklą 250 Rytiniai ožiarūčiai, sėjamosios seradėlės: – auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis 200 – auginant sėklą, kuri bus naudojama tolesniam dauginimui, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha 100 – auginant sėklą, kuri bus tiesiogiai naudojama pašariniams pasėliams, kai lauko plotas 2 ha ir mažesnis 100 – auginant sėklą, kuri bus tiesiogiai naudojama pašariniams pasėliams, kai lauko plotas didesnis negu 2 ha 50 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 21 priedas MINIMALŪS SĖJAMŲJŲ GRIKIŲ, RYTINIŲ OŽIARŪČIŲ IR SĖJAMŲJŲ SERADĖLIŲ VEISLINIO GRYNUMO REIKALAVIMAI Rūšys ir kategorija Minimalus veislinis grynumas Sėjamieji grikiai: – elitinės kategorijos sėkla 99,9 % – sertifikuotos kategorijos pirmos reprodukcijos (C1) ir sertifikuotos kategorijos antros reprodukcijos (C2) sėkla 99,7 % Rytiniai ožiarūčiai, sėjamosios seradėlės: – elitinės kategorijos sėkla ne daugiau kaip 1 augalas 30 m2 – sertifikuotos kategorijos sėkla ne daugiau kaip 1 augalas 10 m2 ______________ Žemės ūkio augalų sėklinių pasėlių aprobavimo taisyklių 22 priedas SAVIVALDYBIŲ KODAI Eil. Nr. Savivaldybių pavadinimas Savivaldybių kodai
  215. Akmenės r. 32
  216. Alytaus m. 11
  217. Alytaus r. 33
  218. Anykščių r. 34
  219. Birštono 12
  220. Biržų r. 36
  221. Druskininkų 15
  222. Elektrėnų 42
  223. Ignalinos r. 45
  224. Jonavos r. 46
  225. Joniškio r. 47
  226. Jurbarko r. 94
  227. Kalvarijos 48
  228. Kaišiadorių r. 49
  229. Kauno m 19
  230. Kauno r. 52
  231. Kėdainių r. 53
  232. Kelmės 54
  233. Klaipėdos m. 21
  234. Klaipėdos r. 55
  235. Kretingos r. 56
  236. Kupiškio 57
  237. Kazlų Rūdos 58
  238. Lazdijų r. 59
  239. Marijampolės 18
  240. Mažeikių r. 61
  241. Molėtų r. 62
  242. Neringos 23
  243. Pagėgių 63
  244. Pakruojo 65
  245. Palangos 25
  246. Panevėžio m. 27
  247. Panevėžio r. 66
  248. Pasvalio 67
  249. Plungės 68
  250. Prienų r. 69
  251. Radviliški r. 71
  252. Raseinių r. 72
  253. Rokiškio r. 73
  254. Rietavo 74
  255. Skuodo r. 75
  256. Šakių r. 84
  257. Šalčininkų r. 85
  258. Šiaulių m. 29
  259. Šiaulių r. 91
  260. Šilalės r. 87
  261. Šilutės r. 88
  262. Širvintų r. 89
  263. Švenčionių r. 86
  264. Tauragės r. 77
  265. Telšių r. 78
  266. Trakų r. 79
  267. Ukmergės r. 81
  268. Utenos r. 82
  269. Varėnos r. 38
  270. Vilkaviškio r. 39
  271. Vilniaus m. 13
  272. Vilniau r. 41
  273. Visagino m. 30
  274. Zarasų 43 ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.