Išrašas Išrašas LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS Lietuvos Respublikos Seimo posėdžių sekretoriatui 2007-05-23 Nr. 103- POSĖDŽIO PROTOKOLAS 2007-05-23 Nr. 19 Vilnius 6. SVARSTYTA: LR Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1, 2, 5, 8, 12, 15, 16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12
(1)straipsniu ir priedu įstatymo projektui Nr. XP-618
(6). NUTARTA: Teisės departamento pastabos ir pasiūlymai įstatymo projektui Nr. IXP-618
(6)Komiteto sprendimas
- Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalies nuostata yra brauktina kaip perteklinė. Nepritarti
- Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį, apibrėžiančią krūtimi maitinančios moters sąvoką. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka “krūtimi maitinanti moteris” apibrėžta Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 3 punkte, projekto nuostata brauktina kaip perteklinė. Nepritarti
- Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį, apibrėžiantį pagrindines šio įstatymo sąvokas, nauja sąvoka – “profesinė sveikata”. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka “profesinė sveikata” įstatymo projekte, nevartojama. Pastebėtina, kad neaiškus ir sąvokos turinys. Sveikata yra tapatinama su asmeniu, darbuotoju, bet ne su tam tikra profesija, o atskirų profesijų sveikatos sampratos nėra. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka “profesinė sveikata” nėra apibrėžta ir galiojančiame Profesinės sveikatos priežiūros įstatyme. Be to, įstatymo projektu Nr.XP-2068* siūloma šį įstatymą pripažinti netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti teikiamos sąvokos. Nepritarti
- Įstatymo projekto 4 straipsnyje siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį mokymą saugos ir sveikatos srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad “darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus <...> rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos”, o 2 dalyje siūloma nustatyti, kad, “darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį ar aukštesnįjį išsilavinimą <...>”. Atsižvelgiant į Švietimo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalis, minėtas nuostatas siūlytina derinti tarpusavyje. Be to, keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostata, kuri iš studentų ir mokinių, kurie privalo būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas specialybes ir profesijas, sąrašo eliminuoja aukštesniųjų mokyklų studentus, yra diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte vartojamos sąvokos “profesinės sveikatos specialistai” ir “darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai” nėra apibrėžtos, todėl nėra visiškai aiškios šių specialistų kompetencijos ribos. Pastebėtina, kad Sveikatos sistemos įstatyme vartojama sąvoka “sveikatos priežiūros specialistas”. Atsižvelgiant į tai, projekte vartojamos sąvokos derintinos tarpusavyje. Nepritarti
- Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje suformuluotos taisyklės turėtų būti tikslintinos ir derintinos su Darbo kodekso 260 straipsnio bei kitų straipsnių ir keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Pritarti
- Įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalyje teikiamos keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatos yra ydingos teisės požiūriu. Pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalį, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Kaip šalys laikosi sutarties, gali kontroliuoti jos pačios ar per atstovus. Todėl kontrolės teisė negali būti nustatyta tik vienai iš šalių (darbdaviui), nepaisant, ar tai darbo, ar civilinė sutartis. Atsižvelgiant į tai, nuostatos formuluotė “darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo kontroliuoja, kaip darbdavio samdyti darbuotojų ir saugos ir sveikatos specialistai arba samdoma įstaiga vykdo sutartinius įsipareigojimus” taisytina. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte vartojamos sąvokos “paskirtas darbuotojas” ir “samdomas darbuotojas”, tačiau nėra apibrėžtas šių sąvokų turinys. Be to, taisytina įstatymo projekte pateikta formuluotė “samdoma įstaiga” (keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 6 dalis, 121 straipsnis) – siūlytina atsisakyti žodžio “samdoma”, o žodį “įstaiga” keisti į žodžius “juridinis asmuo” arba “įmonė”. Pritarti
- Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūloma papildyti keičiamą įstatymą 121 straipsniu, reglamentuojančiu juridinių ir fizinių asmenų, teikiančių įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas, licencijavimą. Pagal keičiamo įstatymo 121 straipsnio 2 dalies nuostatas Vyriausybės įgaliotai institucijai nesuteikta teisė keisti licencijas. Atsižvelgiant į tai, šios dalies bei keičiamo įstatymo 121 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje. Keičiamo įstatymo 121 straipsnio 3 dalies 1 punkte vietoj žodžio “sritis” siūlytina vartoti sąvoką “tikslai”. Keičiamo įstatymo 121 straipsnio 3 dalies 2 punkto paskutinis sakinys yra brauktinas kaip perteklinis. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo teisė suteikiama tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims, reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 121 straipsnio 5 dalies pirmą sakinį. Keičiamo įstatymo 121 straipsnio 9 dalies 2 punkto nuostatą siūlytina patiksinti ir ją išdėstyti taip: “pateikta paraiška ir dokumentai neatitinka šio įstatymo ir (ar) kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų”. Diskutuotina keičiamo įstatymo 121 straipsnio 10 dalies 5 punkto nuostata, pagal kurią Vyriausybės įgaliota institucija gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą taisyklėse nustatytam terminui arba panaikinti licencijos galiojimą, kai darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikianti įmonė įgyja reorganizuojamo juridinio asmens teisinį statusą. Iš dalies pritarti
- Pagal keičiamo įstatymo 121 straipsnio 11 dalies nuostatas Vyriausybės įgaliota institucija, panaikinusi licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų raštu praneša darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikiančiai įmonei arba fiziniam asmeniui ir nurodo priežastis. Nuostatos turėtų būti tikslinamos atsižvelgiant į tai, kad pagal pateiktą nuostatos formuluotę nėra aišku, nuo kada baigiasi licencijos galiojimas (nuo Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimo priėmimo dienos, nuo fizinio ar juridinio asmens, teikiančio darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas, informavimo dienos ar kt.). Atkreiptinas dėmesys, kad fizinis ar juridinis asmuo, teikiantys darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, sužinoję apie licencijos galiojimo panaikinimą, turės informuoti apie tai įmones, kurioms teikė darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, bei nutraukti su jomis sutartinius santykius. Kita vertus, įmonės, kurioms buvo teikiamos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugos, turės sudaryti sutartis su kitais licencijuotais fiziniais ar juridiniais asmenimis. Pritarti
- Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamas įstatymo 21 straipsnio nuostatas, analogiškas nustatytoms Darbo kodekso 265 straipsnyje, siūlytume braukti kaip perteklines. Pritarti
- Redaguotina keičiamo įstatymo 39 straipsnio 5 dalies nuostatos formuluotė. Pritarti
- Keičiamo įstatymo priede vietoj žodžių “15 skyrius” reikėtų įrašyti “5 skyrius”. Pritarti
- Atkreiptinas dėmesys, kad ir galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje, ir teikiamame įstatymo projekte yra vartojamos sąvokos “darbdavio įgaliotas asmuo” ir “darbdaviui atstovaujantis asmuo”, kurios savo esme yra tapačios, nes atstovauti galima tik turint įgalinimus. Tačiau vienu atveju kalbama apie atstovavimą, kuris kyla iš įstatymo, o kitu atveju – apie atstovavimą, kylantį iš pavedimo. Atsižvelgiant į tai, keičiamame įstatyme reikėtų atsisakyti sąvokos “darbdaviui atstovaujantis asmuo”, nes darbdavio (juridinio ir fizinio asmens) atstovavimo santykiai yra reglamentuoti Civiliniame kodekse bei juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Šios dalies formuluotė taip pat derintina su Darbo kodekso 24 straipsnio nuostatomis. Jeigu įstatyme nebūtų atsisakyta “darbdaviui atstovaujančio asmens” sampratos, reikėtų teikti ir atitinkamų Darbo kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (pvz., 268 straipsnio). Nepritarti
- Vadovaujantis Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo 11 straipsnio 4 dalimi, teikiamo projekto oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašas papildytinas nuoroda “Žin., 2003, Nr.114” Pritarti PRIDEDAMA: Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 1, 2, 5, 8, 12, 15, 16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 straipsnių pakeitimo ir papildymo, V skyriaus pavadinimo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 12
(1)straipsniu ir priedu įstatymo projektas Nr. XP-618
(6)su inkorporuotomis Komiteto pritartomis Teisės departamento pastabomis ir pasiūlymais. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Protokolą rašė komiteto padėjėja Rita Virbalienė Projektas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 1, 2, 5, 8, 12, 15, 16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 121 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS 2007 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 2003, Nr.70-3170, Nr.112-4996) 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas 1 straipsnio 3 punkte vietoj žodžio „invalidams“ įrašyti žodį „neįgaliesiems“, straipsnį papildyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio Įstatymo paskirtis yra nustatyti: 1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti; 2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; 3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, neįgaliesiems; 4) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas; 5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus. 2. Šiuo Įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio Įstatymo priede.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas 1. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: „15. Neįgalusis – kaip nustatyta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje.“ 2. 2 straipsnio 18 dalyje išbraukti žodžius „iki vienų metų“ ir šią dalį išdėstyti taip: „18. Krūtimi maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir krūtimi maitina savo vaiką.“ 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 30 dalimi: „30. Profesinė sveikata – darbuotojų sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiūra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės.“ 4. Buvusią 2 straipsnio 30 dalį laikyti 31 dalimi. 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1. 5 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios. 2. 5 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Mokymas saugos ir sveikatos srityje 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms, statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias studijų programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios mokyklos. 2.. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje. Profesinės sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti darbo medicinos ir (
- ar)darbo higienos gydytojai, taip pat sveikatos priežiūros specialistai, turintys aukštąjį universitetinį medicinos, visuomenės sveikatos, slaugos išsilavinimą arba turintys neuniversitetinį visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantys Sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 3. Bendrojo lavinimo mokyklos privalo supažindinti mokinius su bendraisiais saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimais. 4. Aukštųjų mokyklų studentai, profesinių mokyklų mokiniai privalo būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas specialybes ir profesijas.“ 5 straipsnis. 12 straipsnio 1 ir 6 dalies pakeitimas ir 3 dalies pripažinimas netekusia galios 1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gali paskirti vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar (
- ir)sudaryti sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu fiziniu ar (
- ir)juridiniu asmeniu. Visais atvejais saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.” 2. 12 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios. 3. Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: “6. Darbdavys informuoja darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančius asmenis apie įmonės darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei evakuavimo priemonių įgyvendinimą.” 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 121 straipsniu Papildyti Įstatymą 121 straipsniu: „121 straipsnis. Juridinių ir fizinių asmenų, teikiančių darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas, licencijavimas 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas gali teikti fizinis, juridinis asmuo ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, turintys licenciją, kuri suteikia teisę teikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas, ir apsidraudę savo civilinę atsakomybę. 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka licencijas išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimą ir panaikina galiojimo sustabdymą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Vyriausybės įgaliota institucija. Darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugų teikimo licencijavimo taisykles (toliau – Taisyklės) tvirtina Vyriausybė. 3. Juridinis asmuo, norintis gauti licenciją, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) steigimo dokumentuose turi būti numatyta įmonės veiklos tikslai – teikti darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas ir atlikti įmonei teikiamų paslaugų kokybės kontrolę; 2) įmonės specialistai privalo būti atestuoti vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Atsižvelgiant į įmonių, kurioms teikiamos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugos, ekonominės veiklos rūšį ir profesinės rizikos pobūdį, tarnyboje turi būti specialistai, turintys technikos, ergonomikos, chemijos ar kitų techninių sričių aukštąjį ar aukštesnįjį inžinerinį išsilavinimą pagal specialiąsias studijų programas ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje patirtį, taip pat profesinės sveikatos specialistai, atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus; 3) turėti paskirtą darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą, kuris vadovautų paslaugų įmonėse teikimo organizavimui ir vykdytų tokių paslaugų teikimo kontrolę; 4) turėti reikalingą įrangą, prietaisus bei kitas darbui reikalingas priemones. 4. Fizinis asmuo, norintis gauti licenciją, privalo būti atestuotas vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Atsižvelgiant į įmonių, kurioms bus teikiamos darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugos, ekonominės veiklos rūšį ir profesinės rizikos pobūdį, fizinis asmuo turi turėti technikos, ergonomikos, chemijos ar kitų techninių sričių aukštąjį ar aukštesnįjį inžinerinį išsilavinimą pagal studijų programas arba specialias darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto studijų programas ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje patirtį; taip pat turi turėti reikalingą įrangą, prietaisus bei kitas darbui reikalingas priemones. 5. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau tokiu atveju sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti dokumentus, pateiktus licencijai gauti, laikotarpis, per kurį pakeičiami šie dokumentai arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip išduodant ar atsisakant išduoti licenciją. 6. Licencija išduodama neterminuotam laikui. 7. Priėmus sprendimą išduoti licenciją, už jos išdavimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 8. Licencija neišduodama, jeigu: 1) darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiantis ar tokias paslaugas teikti siekiantis juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų arba fizinis asmuo, teikiantis darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas ar siekiantis teikti tokias paslaugas, neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų; 2) pateikti paraiška ir dokumentai neatitinka šio įstatymo ir (
- ar)kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; 3) darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančiam juridiniam ar fiziniam asmeniui buvo panaikintas licencijos galiojimas ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai. 9. Vyriausybės įgaliota institucija gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą Taisyklėse nustatytam terminui arba panaikinti licencijos galiojimą šiais atvejais: 1) darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančio juridinio ar fizinio asmens prašymu; 2) jeigu paaiškėja, kad darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiantis juridinis arba fizinis asmuo Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus dokumentus; 3) jeigu nustatoma, kad darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiantis juridinis arba fizinis asmuo nesilaiko šio įstatymo, taisyklių nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų; 4) jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiantis juridinis arba fizinis asmuo, kuriems licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas; 5) kai darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiantis juridinis asmuo įgyja likviduojamo ar reorganizuojamo juridinio asmens teisinį statusą. 10. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančio juridinio ar fizinio asmens raštišką pranešimą apie pašalintus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiantis juridinis ar fizinis asmuo pašalino nurodytus pažeidimus. 11. Vyriausybės įgaliota institucija apie licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos juridiniam asmeniui panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka. Apie licencijos išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos juridiniam asmeniui arba fiziniam asmeniui panaikinimą Vyriausybės įgaliota institucija taip pat skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Vyriausybės įgaliota institucija, panaikinusi licencijos galiojimą, apie tai nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančiam juridiniam arba fiziniam asmeniui ir nurodo priežastis. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja po 10 darbo dienų nuo jo priėmimo.” 7 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose.“ 8 straipsnis. 16 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas ir Energetikos įstatymas.“ 9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai 1. Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai atliekami darbuotojams, nurodytiems Darbo kodekso 265 straipsnyje. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveiktai. 2. Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (
- ar)darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai. 3. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustato darbdavys.“ 10 straipsnis. 25 straipsnio 10 ir 13 punktų pakeitimas ir papildymas 1. 25 straipsnio 10 punkte vietoj žodžių „valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos“ įrašyti žodžius „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ ir šį punktą išdėstyti taip: „10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;“. 2. 25 straipsnio 13 punktą papildyti žodžiais „įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotoją, kuris nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų“ ir šį punktą išdėstyti taip: „13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų;“. 11 straipsnis. 27 straipsnio 8 dalies pakeitimas 27 straipsnio 8 dalyje išbraukti žodžius „ir kitas“, „įmonėms“ ir šią dalį išdėstyti taip: „8. Įstaigoms, teikiančioms mokymo paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, išskyrus įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kompetencijos reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota įstaiga.“ 12 straipsnis. 29 straipsnio 3 dalies pakeitimas 29 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „Profesinės sveikatos priežiūros įstatyme“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai atlieka sveikatos priežiūros funkcijas, numatytas, Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. Įmonės kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.“ 13 straipsnis. 34 straipsnio 3 punkto pakeitimas 34 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisija ar sveikatos priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas“ įrašyti žodžius „pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės“ ir šį punktą išdėstyti taip: „3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti perkelti į kitą darbą, jeigu pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;“. 14 straipsnis. Įstatymo V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V SKYRIUS JAUNŲ ASMENŲ, MOTINYSTĖS, NEĮGALIŲJŲ SAUGA“. 15 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas 38 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „invalidų“ įrašyti žodį „neįgaliųjų“, vietoj žodžio „invalidams“ įrašyti žodį „neįgaliesiems“, papildyti straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Dirbančių neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos 1. Dirbančių neįgaliųjų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse. 2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui.“ 16 straipsnis. 39 straipsnio papildymas Papildyti 39 straipsnį 5 dalimi: „5. Informaciją apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitikimą darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka įmonės teikia Valstybinei darbo inspekcijai.“ 17 straipsnis. 44 straipsnio 9 ir 13 dalių pakeitimas 1. 44 straipsnio 9 dalyje po žodžių „nuostatais ir“ įrašyti žodžius „Vyriausybės patvirtintu“ ir šią dalį išdėstyti taip: „9. Ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.“ 2. Pakeisti 44 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos teikiamos paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šios komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.“ 18 straipsnis. 45 straipsnio 3 dalies pakeitimas 45 straipsnio 3 dalį papildyti sakiniu „Profesinių ligų valstybės registro nuostatus tvirtina Vyriausybė“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Visų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat profesinių ligų patvirtinimo aktai registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka profesinės ligos taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities teritorinėje įstaigoje ir Profesinių ligų valstybės registre. Profesinių ligų valstybės registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.“ 19 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 1 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL 2004 specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 47).“ 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 6 ir 16 straipsniai įsigalioja nuo 2008 m. liepos 1 d. 21 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2008 m. sausio 1 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBUOTOJŲ SAUGOS IR SVEIKATOS ĮSTATYMO 1, 2, 5, 8, 12, 15, 16, 21, 25, 27, 29, 34, 38, 39, 44, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, V SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 121 STRAIPSNIU IR PRIEDU ĮSTATYMAS 2007 m. d. Nr. Vilnius (Žin., 2003, Nr.70-3170, Nr.112-4996) 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas ir papildymas 1 straipsnio 3 punkte vietoj žodžio „invalidams“ įrašyti žodį „neįgaliesiems“, straipsnį papildyti 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis 1. Šio Įstatymo paskirtis yra nustatyti: 1) teisines nuostatas ir reikalavimus siekiant apsaugoti darbuotojus nuo profesinės rizikos ar tokią riziką sumažinti; 2) profesinės rizikos įvertinimo, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų tyrimo tvarkos bendrąsias nuostatas; 3) darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, taikomus dirbantiems jauniems asmenims, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms moterims, invalidams neįgaliesiems; 4) darbuotojų saugos ir sveikatos viešąjį administravimą ir valstybės institucijų kompetenciją, darbdavių, darbdavių atstovų ir darbuotojų teises bei pareigas siekiant sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, taip pat darbuotojų atstovų teises sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas; 5) atsakomybės už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimus bendruosius principus. 2. Šiuo Įstatymu įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas, nurodytas šio Įstatymo priede.“ 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas ir papildymas 1. Pakeisti 2 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip: 15. Invalidas – neįgalus asmuo, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sveikatos trūkumų norminių teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas ribotas darbingumas. „15. Neįgalusis – kaip nustatyta Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje.“ 2. 2 straipsnio 18 dalyje išbraukti žodžius „iki vienų metų“ ir šią dalį išdėstyti taip: „18. Krūtimi maitinanti moteris – motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir krūtimi maitina savo vaiką iki vienų metų.“ 3. Papildyti 2 straipsnį nauja 30 dalimi: „30. Profesinė sveikata – darbuotojų fizinė ir psichinė sveikata, kuriai išsaugoti ir stiprinti vykdoma darbo aplinkos kenksmingų veiksnių, lemiančių sveikatos pakenkimus, prevencija, darbo aplinkos pritaikymas darbuotojų fiziologinėms ir psichologinėms galimybėms, darbuotojų sveikatos priežiūra, įgyvendinamos sveikatos stiprinimo priemonės.“ 4. Buvusią 2 straipsnio 30 dalį laikyti 31 dalimi. 3 straipsnis. 5 straipsnio 2 dalies pakeitimas 5 straipsnio 2 dalyje po žodžio „kodeksas“ įrašyti žodį „ir“, išbraukti žodžius „ir Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas“ ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Sveikatos apsaugos ministerijos kompetenciją darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nustato Darbo kodeksas, ir šis Įstatymas ir Profesinės sveikatos priežiūros įstatymas.“ 3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas 1. 5 straipsnio 2 dalį pripažinti netekusia galios. 2. 5 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti atitinkamai 2 ir 3 dalimis. 4 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Mokymas saugos ir sveikatos srityje 1. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnyboms, statinių projektavimo, statinių statybos saugos ir sveikatos koordinatorius pagal specialias mokymo studijų programas rengia Lietuvos Respublikos aukštosios ir aukštesniosios mokyklos. 2. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje. Darbuotojų saugos ir sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba neuniversitetinį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir įgiję darbuotojų saugos ir sveikatos žinių darbui atitinkamoje ekonominės veiklos srityje. iš jų Profesinės sveikatos specialistais įmonėse gali dirbti darbo medicinos ir (
- ar)darbo higienos gydytojai, taip pat sveikatos priežiūros specialistai, turintys aukštąjį universitetinį medicinos, visuomenės sveikatos, slaugos išsilavinimą arba turintys neuniversitetinį visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantys Sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. 3. Bendrojo lavinimo mokyklos privalo supažindinti moksleivius mokinius su bendraisiais saugos ir sveikatos darbe ir buityje reikalavimais. 4. Aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentai, profesinių (amatų) mokyklų moksleiviai mokiniai privalo būti mokomi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pagal įgyjamas specialybes ir profesijas.“ 5 straipsnis. 12 straipsnio 1 ir 6 dalies pakeitimas ir 3 dalies pripažinimas netekusia galios 1. Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, darbdavys steigia darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Ją sudaro vienas ar daugiau darbuotojų – saugos ir sveikatos specialistų. Jeigu nesteigiama tarnyba, darbdavys samdo įstaigą arba vieną ar daugiau šios srities specialistų (ne įmonės darbuotojų) šios tarnybos funkcijoms atlikti arba šias funkcijas atlieka darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo. Visais atvejais paskirtų ar pasamdytų specialistų, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą. 1. Darbdavys, siekdamas sudaryti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių susirgimų prevencinių priemonių įgyvendinimo priežiūrai, atsižvelgdamas į profesinę riziką, darbuotojų skaičių, įmonėje paskiria vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigia atskirą įmonės struktūrinį padalinį – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą. Kai įmonėje nėra arba nepakanka darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų, darbdavys samdo vieną ar daugiau šios srities specialistų (fizinių asmenų – ne įmonės darbuotojų), turinčių licenciją teikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas, arba samdo įstaigą, teikiančią įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas ir turinčią licenciją verstis tokia veikla. Visais atvejais įmonėje paskirtų ar pasamdytų specialistų turi būti pakankamai, kad būtų užtikrinta nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencinių priemonių įgyvendinimo priežiūra. Kai įmonėje nepaskiriami darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai, nesteigiama tarnyba, nesamdomi darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai (ne įmonės darbuotojai) arba nesamdoma įstaiga, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencinių priemonių įgyvendinimo priežiūrą vykdo darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo. Darbdavys savarankiškai sprendžia, ar steigti bendrą darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar atskirą įmonės darbuotojų saugos tarnybą ir atskirą įmonės darbo medicinos tarnybą. “1. Darbdavys, siekdamas užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą, gali paskirti vieną ar daugiau darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų arba steigti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą, ar (
- ir)sudaryti sutartį dėl darbo saugos ir sveikatos paslaugų teikimo su licencijuotu fiziniam ar (
- ir)juridiniu asmeniu. Visais atvejais saugos ir sveikatos specialistų, atsižvelgiant į įmonės dydį ir darbuotojų profesinę riziką, turi būti pakankamai, kad jie galėtų organizuoti įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos prevencines priemones.” 2. 12 straipsnio 3 dalį pripažinti netekusia galios: 3. Valstybės ir savivaldybių institucijose ar įstaigose darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos gali būti nesteigiamos. Šios tarnybos funkcijas atlieka institucijos ar įstaigos vadovo paskirtas asmuo. Jo žinios iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalo būti patikrintos vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. 3. Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 6. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja įmonės darbuotojų saugos tarnybą ar samdytų įstaigų specialistus apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei evakuavimo priemonių įgyvendinimą. „6. Kai įmonėje nėra arba nepakanka darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir kai darbdavys samdo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus (ne įmonės darbuotojus) arba samdo įstaigą, darbdaviui atstovaujantis asmuo arba darbdavio įgaliotas asmuo kontroliuoja, kaip darbdavio samdyti darbuotojų saugos ir sveikatos specialistai arba samdoma įstaiga vykdo sutartinius įsipareigojimus įmonei. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar darbdavio įgaliotas asmuo informuoja paskirtus ar samdomus darbuotojų saugos ir sveikatos specialistus, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybą ar samdomas įstaigas ir jų specialistus apie įmonėje paskirtus darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei evakuavimo priemonių įgyvendinimą.“ “6. Darbdavys informuoja darbuotojų saugos ir sveikatos paslaugas teikiančius asmenis apie įmonės darbuotojus, atsakingus už pirmąją medicinos pagalbą ir priešgaisrinių bei evakuavimo priemonių įgyvendinimą.” 6 straipsnis. Įstatymo papildymas 121 straipsniu Papildyti Įstatymą 121 straipsniu: „121 straipsnis. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugų licencijavimas 1. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas gali teikti samdoma įstaiga – juridinis asmuo ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje – turinti licenciją, kuri suteikia teisę teikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas, ir apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. 2. Licencijas išduoda, jų galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina ir galiojimą panaikina, prižiūri ir kontroliuoja kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų Vyriausybės įgaliota institucija Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugų teikimo licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugų teikimo licencijavimo taisykles (toliau šiame straipsnyje - taisyklės) tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Samdoma įstaiga, norinti gauti licenciją, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) samdomos įstaigos steigimo dokumentuose turi būti numatyta įstaigos veiklos sritis - teikti įmonėms samdomos įstaigos paslaugas bei atlikti įmonei teikiamų paslaugų kokybės kontrolę; 2) samdomos tarnybos specialistai privalo būti apmokyti bei atestuoti, vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais, ir turi turėti savo pareigoms atlikti reikalingų gebėjimų ir įgūdžių. Atsižvelgiant į įmonių, kurioms teikiamos samdomos įstaigos paslaugos, ekonominės veiklos rūšį ir profesinės rizikos pobūdį, samdomoje tarnyboje turi būti specialistai, turintys technikos, ergonomikos, chemijos ar kitų techninių sričių aukštąjį ar aukštesnįjį inžinerinį išsilavinimą pagal specialiąsias mokymo programas ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje patirtį, bei profesinės sveikatos specialistai, atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Samdomos įstaigos specialistų pareigybių aprašymuose turi būti nurodytos pareigos, kvalifikacijos reikalavimai, teisės ir atsakomybė; 3) samdomos tarnybos specialistai turi pateikti nešališkumo ir nepriklausomumo deklaracijas, kad yra nepriklausomi nuo darbdavių ar darbuotojų organizacijų ir nešališki darbdavio bei darbuotojų atžvilgiu. 4) turėti paskirtą darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą, kuris vadovautų samdomos įstaigos paslaugų įmonėse teikimo organizavimui ir vykdytų tokių paslaugų teikimo kontrolę. Tokio asmens kvalifikacija negali būti žemesnė už samdomos įstaigos specialistų kvalifikaciją, jis turi turėti ne mažesnę kaip 2 metų darbo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje patirtį; 5) turėti reikalingą įrangą, prietaisus bei kitas darbui reikalingas priemones. 4. Samdoma įstaiga, norinti gauti licenciją, turi pateikti paraišką (prašymą), įstaigos įstatų įregistravimo pažymėjimo, įstaigos įstatų kopijas, darbuotojų kvalifikaciją bei darbo patirtį įrodančių dokumentų kopijas ir kitus dokumentus, nustatytus taisyklėse bei informaciją apie turimą įrangą, prietaisus bei darbui reikalingas priemones. Už paraiškos (prašymo), pateiktų duomenų ir informacijos teisingumą atsako pareiškėjas. 5. Vyriausybės įgaliota institucija priima sprendimą išduoti licenciją tik įsitikinusi, kad pateikti duomenys atitinka šio straipsnio 3 dalies, taisyklių nustatytus reikalavimus. 6. Vyriausybės įgaliota institucija, prieš priimdami sprendimą dėl licencijos išdavimo, turi teisę nuvykti į samdomą įstaigą patikrinti pateiktų duomenų ir informacijos teisingumą ir pagal tai įvertinti, ar samdoma įstaiga yra pasirengusi teikti paraiškoje (prašyme) nurodytas įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas. 7. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas samdomai įstaigai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau tokiu atveju sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 45 dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti duomenis dokumentuose, pateiktuose licencijai gauti, laikotarpis, per kurį pakeičiami šie duomenys arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip išduodant ar atsisakant išduoti licenciją. 8. Vyriausybės įgaliota institucija apie licencijų išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui juridinių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka, skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. 9. Licencija išduodama neterminuotam laikui. 10. Priėmus sprendimą išduoti licenciją, už jos išdavimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 11. Licencija neišduodama, jeigu: 1) samdoma įstaiga neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų; 2) pateikti paraiška ir dokumentai neatitinka šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; 3) samdomai įstaigai buvo panaikintas licencijos galiojimas ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai. 12. Vyriausybės įgaliota institucija gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą taisyklėse nustatytam terminu arba licencijos galiojimą panaikinti: 1) samdomos įstaigos prašymu; 2) jeigu paaiškėja, kad samdoma įstaiga Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus dokumentus; 3) jeigu nustatoma, kad samdoma įstaiga nesilaiko šio įstatymo, taisyklių nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų; 4) jeigu samdoma įstaiga, kuriai licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas; 5) kai samdoma įstaiga įgyja likviduojamo ar reorganizuojamo juridinio asmens teisinį statusą. 13. Vyriausybės įgaliota institucija, panaikinusi licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų raštu praneša samdomai įstaiga ir nurodo priežastis. 14. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi samdomos įstaigos raštišką pranešimą apie pašalintus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad samdoma įstaiga pašalino nurodytus pažeidimus.“ „121 straipsnis. Juridinių ir fizinių asmenų, teikiančių įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas, licencijavimas 1. Įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas gali teikti fizinis, juridinis asmuo ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas, turintys licenciją, kuri suteikia teisę teikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas, ir apsidraudę savo civilinę atsakomybę draudimu. 2. Įmonės Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugų teikimo licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka licencijas išduoda, sustabdo jų galiojimą, panaikina galiojimą ir panaikina galiojimo sustabdymą, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi licencijuojamos veiklos sąlygų, Vyriausybės įgaliota institucija. Įmonės Darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugų teikimo licencijavimo taisykles (toliau šiame straipsnyje – Taisyklės) tvirtina Vyriausybė. 3. Juridinis asmuo, norintis gauti licenciją, turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) steigimo dokumentuose turi būti numatyta įmonės veiklos sritis tikslai – teikti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas ir atlikti įmonei teikiamų paslaugų kokybės kontrolę; 2) įmonės specialistai privalo būti atestuoti vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Atsižvelgiant į įmonių, kurioms teikiamos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugos, ekonominės veiklos rūšį ir profesinės rizikos pobūdį, tarnyboje turi būti specialistai, turintys technikos, ergonomikos, chemijos ar kitų techninių sričių aukštąjį ar aukštesnįjį inžinerinį išsilavinimą pagal specialiąsias mokymo studijų programas ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje patirtį, taip pat profesinės sveikatos specialistai, atitinkantys sveikatos apsaugos ministro nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Samdomos įstaigos specialistų pareigybių aprašymuose turi būti nurodytos pareigos, kvalifikacijos reikalavimai, teisės ir atsakomybė; 3) turėti paskirtą darbuotojų saugos ir sveikatos specialistą, kuris vadovautų tarnybos paslaugų įmonėse teikimo organizavimui ir vykdytų tokių paslaugų teikimo kontrolę; 4) turėti reikalingą įrangą, prietaisus bei kitas darbui reikalingas priemones. 4. Fizinis asmuo, norintis gauti licenciją, privalo būti atestuotas vadovaujantis Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendraisiais nuostatais. Atsižvelgiant į įmonių, kurioms bus teikiamos darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugos, ekonominės veiklos rūšį ir profesinės rizikos pobūdį, fizinis asmuo turi turėti technikos, ergonomikos, chemijos ar kitų techninių sričių aukštąjį ar aukštesnįjį inžinerinį išsilavinimą pagal studijų programas arba specialias darbuotojų saugos ir sveikatos specialisto studijų programas ir ne mažesnę kaip 2 metų darbo darbuotojų saugos ir sveikatos srityje patirtį; taip pat turi turėti reikalingą įrangą, prietaisus bei kitas darbui reikalingas priemones. 5. Sprendimas dėl licencijos išdavimo ar motyvuotas atsisakymas ją išduoti turi būti pateiktas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikiančiai įmonei ar teikiančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Laikas, per kurį pareiškėjas pateikia trūkstamus duomenis, neįskaitomas į sprendimo priėmimo laikotarpį, tačiau tokiu atveju sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 45 dienas nuo paraiškos (prašymo) gavimo. Jei licencijos turėtojas prašo pakeisti dokumentus duomenis dokumentuose, pateiktuose pateiktus licencijai gauti, laikotarpis, per kurį pakeičiami šie duomenys dokumentai arba priimamas motyvuotas sprendimas atsisakyti pakeisti, turi būti ne ilgesnis kaip išduodant ar atsisakant išduoti licenciją. 7. 6. Licencija išduodama neterminuotam laikui. 8.7. Priėmus sprendimą išduoti licenciją, už jos išdavimą mokama Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliava. 9. 8. Licencija neišduodama, jeigu: 1) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikiantis ar tokias paslaugas teikti siekianti siekiantis juridinis asmuo neatitinka šio straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų arba fizinis asmuo, teikiantis darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas ar siekiantis teikti tokias paslaugas, neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų; 2) pateikti paraiška ir dokumentai neatitinka šio įstatymo ir (
- ar)kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų; 3) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikiančiai įmonei teikiančiam juridiniam ar fiziniam asmeniui buvo panaikintas licencijos galiojimas ir nuo licencijos galiojimo panaikinimo nepraėjo 6 mėnesiai. 10. 9. Vyriausybės įgaliota institucija gali priimti sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą taisyklėse nustatytam terminui arba panaikinti licencijos galiojimą šiais atvejais: 1) darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikiančios įmonės teikiančio juridinio ar fizinio asmens prašymu; 2) jeigu paaiškėja, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikianti įmonė teikiantis juridinis arba fizinis asmuo Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikė neteisingus dokumentus; 3) jeigu nustatoma, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikianti įmonė teikiantis juridinis arba fizinis asmuo nesilaiko šio įstatymo, taisyklių nustatytų licencijuojamos veiklos sąlygų; 4) jeigu darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikianti įmonė teikiantis juridinis arba fizinis asmuo, kuriems licencijos galiojimas buvo sustabdytas, per nustatytą terminą nepašalina pažeidimų, dėl kurių licencijos galiojimas buvo sustabdytas; 5) kai darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikianti įmonė teikiantis juridinis asmuo įgyja likviduojamo ar reorganizuojamo juridinio asmens teisinį statusą. 12. 10. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikiančios įmonės teikiančio juridinio ar fizinio asmens raštišką pranešimą apie pašalintus licencijuojamos veiklos sąlygų pažeidimus, nustato, kad darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikianti įmonė teikiantis juridinis ar fizinis asmuo pašalino nurodytus pažeidimus.“ 8. 11. Vyriausybės įgaliota institucija apie licencijos išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos juridiniam asmeniui panaikinimą praneša Juridinių asmenų registrui šio registro nuostatuose nustatyta tvarka. Apie licencijos išdavimą, keitimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ar licencijos juridiniam asmeniui arba fiziniam asmeniui panaikinimą Vyriausybės įgaliota institucija taip pat skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Vyriausybės įgaliota institucija, panaikinusi licencijos galiojimą, apie tai per 10 dienų nedelsdama, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, raštu praneša darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos paslaugas teikiančiai įmonei teikiančiam juridiniam arba fiziniam asmeniui ir nurodo priežastis. Sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo ar panaikinimo įsigalioja po 10 darbo dienų nuo jo priėmimo. 7 straipsnis. 15 straipsnio 1 dalies pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Statinių statybos teritorija ir statybviečių darbo vietos turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Statinio statytojas (užsakovas) arba užsakovo įgaliotas statybos darbų vadovas negali pradėti statinio statybos darbų, kol neparengtas statybos darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos priemonių planas. „1. Statybvietės turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, nustatytus socialinės apsaugos ir darbo ministro ir aplinkos ministro patvirtintuose Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose. Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai konkrečiai statybvietei nustatomi statinio techniniame projekte, vadovaujantis Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatais ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais. Statybos darbų technologijos projekte numatomos konkrečios priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą statinio statybos metu. Kai statinį projektuojant arba statant dalyvauja daugiau negu vienas rangovas, Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose nustatyta tvarka privalo būti paskirtas vienas ar keli saugos ir sveikatos koordinatoriai, kurių pareigos ir teisės nustatomos Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatuose.“ 8 straipsnis. 16 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: 4.Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą atlieka jų savininkai. Pareigas, susijusias su šių įrenginių nuolatine priežiūra, įrenginio savininkas gali tiesiogiai pavesti kitam juridiniam asmeniui, kai jis atlieka įrenginių nuolatinę priežiūrą pagal sutartį su įrenginio savininku. „4. Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarką nustato Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas ir Energetikos įstatymas. Potencialiai pavojingų įrenginių nuolatinę privalomą priežiūrą atlieka jų savininkai. Įrenginio savininkas pareigas, susijusias su nuolatine šių įrenginių priežiūra, sutartyje numatytomis sąlygomis gali pavesti juridiniam asmeniui, turinčiam licenciją užsiimti tokia veikla ir apsidraudusiam civilinės atsakomybės draudimu. Juridinių asmenų, siekiančių teikti potencialiai pavojingų įrenginių savininkams nuolatinės įrenginių priežiūros paslaugas, licencijavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas. Atskirų grupių ir kategorijų potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros administravimą įrenginių savininkai pagal sutartis gali pavesti tik juridiniams asmenims, vykdantiems tokių įrenginių nuolatinę priežiūrą.“ 9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Privalomi sveikatos patikrinimai 1. Darbuotojai, kurie darbe gali būti veikiami profesinės rizikos veiksnių, privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, pagal įmonėje patvirtintą darbuotojų sveikatos pasitikrinimų grafiką. Darbuotojų, kurių darbas susijęs su profesine rizika, kancerogeninių medžiagų naudojimu darbo procese, sveikata tikrinama priimant į darbą ir dirbant įmonėje, o pakeitus darbovietę tikrinama periodiškai. 1. Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai atliekami darbuotojams, nurodytiems Darbo kodekso 265 straipsnyje. Darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveiktai. 2. Jauni asmenys privalo tikrintis sveikatą įsidarbindami ir kiekvienais metais, kol sukaks 18 metų. 3. Naktį dirbantys ir pamaininiai darbuotojai privalo pasitikrinti sveikatą prieš įsidarbindami ir dirbdami įmonėje tikrintis sveikatą periodiškai, įmonės darbuotojų sveikatos tikrinimo grafike nustatytu laiku. 4. Darbdaviui atstovaujantis asmuo atsako už privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų suderintą su atitinkama asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Su šiuo grafiku pasirašytinai supažindinami įmonės darbuotojai. 5. Privalomi sveikatos patikrinimai atliekami darbo laiku. Už privalomus įsidarbinančių asmenų bei darbuotojų sveikatos patikrinimus darbdaviai sveikatos priežiūros įstaigoms moka Vyriausybės nustatyta tvarka. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už darbo laiką, kurio metu jie tikrinasi sveikatą, moka darbdavys. 6. Darbuotojas, atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas nuo darbo ir jam už tą laiką, kol pasitikrins sveikatą, nemokamas darbo užmokestis. 7. Profesijų, darbų, kuriuos dirbantys asmenys įsidarbindami ir vėliau privalo periodiškai tikrintis sveikatą, sąrašą, sveikatos pasitikrinimų tvarką nustato Vyriausybė. 8. 2. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Šia teise gali pasinaudoti ir šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nenurodyti įmonių darbuotojai. Visais atvejais Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (
- ar)darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai. 3. Darbuotojų, vairuojančių antžeminio, oro ir vandens transporto priemones, sveikatos patikrinimų prieš jiems išvykstant į reisą tvarką nustato darbdavys darbdaviui atstovaujantis asmuo.“ 10 straipsnis. 25 straipsnio 10 ir 13 punktų pakeitimas ir papildymas 1. 25 straipsnio 10 punkte vietoj žodžių „valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos“ įrašyti žodžius „Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“ ir šį punktą išdėstyti taip: „10) perkelia darbuotojus (jų sutikimu) į kitą darbą, atsižvelgdamas į valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisijos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba sveikatos priežiūros įstaigos, patikrinusios darbuotojų sveikatą, išvadą;“. 2. 25 straipsnio 13 punktą papildyti žodžiais „įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo ir įpareigoja darbdavio įgaliotus asmenis nušalinti nuo darbo darbuotoją, kuris nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, pasirodė darbe neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių, toksinių medžiagų“ ir šį punktą išdėstyti taip: „13) kontroliuoja, kaip darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, įmonėje nustatyta tvarka nušalina nuo darbo ir įpareigoja darbdavio įgaliotus asmenis nušalinti nuo darbo darbuotojus, kurie nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, pasirodė darbe neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių, toksinių medžiagų;“. 11 straipsnis. 27 straipsnio 8 dalies pakeitimas 27 straipsnio 8 dalyje išbraukti žodžius „ir kitas“, „įmonėms“ ir šią dalį išdėstyti taip: „8. Įstaigoms, teikiančioms mokymo ir kitas paslaugas darbuotojų saugos ir sveikatos srityje įmonėms, išskyrus įstaigas, nurodytas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kompetencijos reikalavimus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota įstaiga.“ 12 straipsnis. 29 straipsnio 3 dalies pakeitimas 29 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodžius „Profesinės sveikatos priežiūros įstatyme“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos, įmonių darbo medicinos punktai atlieka sveikatos priežiūros funkcijas, numatytas Profesinės sveikatos priežiūros įstatyme, Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdiniuose nuostatuose. Įmonės kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyta teikti įmonės darbuotojams ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.“ 13 straipsnis. 34 straipsnio 3 punkto pakeitimas 34 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisija ar sveikatos priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas“ įrašyti žodžius „pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės“ ir šį punktą išdėstyti taip: „3) susipažinti su išankstinių ir periodinių privalomų sveikatos tikrinimų rezultatais, nesutikęs su patikrinimo rezultatais, sveikatą pasitikrinti pakartotinai. Reikalauti pakeisti perkelti į kitą darbą, jeigu valstybinės socialinės medicinos ekspertizės komisija ar sveikatos priežiūros įstaiga nustatė, kad darbuotojas pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar sveikatos priežiūros įstaigos išvadą dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo sutartyje numatyto darbo ar eiti pareigų;“. 14 straipsnis. Įstatymo V skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti Įstatymo V skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „V SKYRIUS JAUNI ASMENYS, MOTERYS, INVALIDAI JAUNŲ ASMENŲ, MOTINYSTĖS, NEĮGALIŲJŲ SAUGA“. 15 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas 38 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „invalidų“ įrašyti žodį „neįgaliųjų“, vietoj žodžio „invalidams“ įrašyti žodį „neįgaliesiems“, papildyti straipsnį 2 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „38 straipsnis. Dirbančių invalidų neįgaliųjų saugos ir sveikatos garantijos 1. Dirbančių invalidų neįgaliųjų saugą ir sveikatą garantuoja Darbo kodeksas, šis Įstatymas, kiti įstatymai bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai. Papildomos saugos ir sveikatos garantijos invalidams neįgaliesiems gali būti numatytos kolektyvinėse sutartyse, darbo sutartyse. 2. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimai dėl neįgaliojo darbo pobūdžio ir sąlygų privalomi darbdaviui ir darbuotojui.“ 16 straipsnis. 39 straipsnio papildymas Papildyti 39 straipsnį 5 dalimi: „5. Informaciją apie darbuotojų saugos būklę ir darbo vietų atitikimą darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimams Valstybinei darbo inspekcijai vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka įmonės teikia Valstybinei darbo inspekcijai.“ 17 straipsnis. 44 straipsnio 9 ir 13 dalių pakeitimas 1. 44 straipsnio 9 dalyje po žodžių „nuostatais ir“ įrašyti žodžius „Vyriausybės patvirtintu“ ir šią dalį išdėstyti taip: „9. Ar įmonėje dirbantis arba dirbęs darbuotojas serga profesine liga, nustato gydytojas, turintis licenciją šiai veiklai, vadovaudamasis Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais ir Vyriausybės patvirtintu profesinių ligų sąrašu.“ 2. Pakeisti 44 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: 13. Ginčytinus klausimus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Jos nuostatus ir sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Pareiškėjai, nesutikę su Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimu, turi teisę kreiptis į teismą. „13. Ginčus, susijusius su profesinės ligos diagnozės nustatymu, sprendžia Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos teikiamos paslaugos apmokamos valstybės biudžeto lėšomis. Šios komisijos nuostatus ir sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos sprendimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.“ 18 straipsnis. 45 straipsnio 3 dalies pakeitimas 45 straipsnio 3 dalį papildyti sakiniu „Profesinių ligų valstybės registro nuostatus tvirtina Vyriausybė“ ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Visų ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe aktai, taip pat profesinių ligų patvirtinimo aktai registruojami ir įtraukiami į apskaitą Valstybinėje darbo inspekcijoje vadovaujantis atitinkamai Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatais. Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų bei Profesinių ligų valstybės registro nuostatų nustatyta tvarka profesinės ligos taip pat registruojamos Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos apskrities teritorinėje įstaigoje ir Profesinių ligų valstybės registre. Profesinių ligų valstybės registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.“ 19 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo priedas ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyva 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 5 skyrius, 1 tomas, p. 349) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL 2004 specialusis leidimas, 1 skyrius, 4 tomas, p. 47).“ 20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 6, 8 ir 16 straipsniai įsigalioja nuo 2008 m. liepos 1 d. 21 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2008 m. sausio 1 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS