← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ERLOS IR SALANTO UPIŲ SENSLĖNIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. gegužės 21 d. Nr. D1-276 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

  1. Tvirtinu Erlos ir Salanto upių senslėnių gamtotvarkos planą (pridedama).
  2. Pavedu: 2.
  3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą; 2.
  4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Salantų regioninio parko direkcija, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-276 ERLOS IR SALANTO UPIŲ SENSLĖNIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  5. Erlos ir Salanto upių senslėnių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/ 113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia jiems pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  6. Erlos ir Salanto upių senslėnių paukščių apsaugai svarbi teritorija (toliau – Teritorija) yra Klaipėdos apskrityje, Skuodo rajono Mosėdžio seniūnijoje ir Kretingos rajono Salantų, Imbarės ir Kūlupėnų seniūnijose. Teritorija patenka į Salantų regioninį parką, apima Erlos geomorfologinį Salanto žemupio hidrografinį draustinius ir dalį ekologinės apsaugos prioriteto zonos. Teritorijos plotas – 1463,10 ha. Teritorija apima Salanto upės žemupio slėnį (apie 17 km ilgio atkarpą tarp 19,3 km ir 2,6 km nuo jos žiočių), Erlos upės slėnį (apie 8 km ilgio atkarpą tarp 21 km ir 12,7 km nuo jos žiočių) bei apie 3 km ilgio Šakalės upelio slėnį. Salanto upės vaga natūrali, tuo tarpu Erlos ir Šakalės vagos Teritorijos ribose yra sureguliuotos. Be to, Teritorijoje gausus sausinimo kanalų tinklas. Į Teritoriją patenkantis Erlos upės slėnis yra apie 600 m pločio, Salanto upės slėnio plotis svyruoja tarp 500 m ir 900 m, tuo tarpu Šakalės slėnio dalis, patenkanti į Teritoriją, yra vos 100–300 m pločio. Šių upių slėniuose vyrauja šienaujamos ir ganomos pievos, o dirbamų plotų yra kiek daugiau Salanto slėnyje į pietus nuo Salantų miesto ir Nasrėnų kaimo apylinkėse. Slėnių šlaitai vietomis apaugę nedideliais miškeliais ir krūmais, su didesniais miškų masyvais Teritorija tiesiogiai nesiriboja. Teritorijoje nustatytos 6 perinčių paukščių rūšys, įtrauktos į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priedą: Baltasis gandras (Ciconia Ciconia). Peri kaimuose šalia Teritorijos. Dažnai stebimas besimaitinantis Teritorijos pievose; Nendrinė lingė (Circus aeruginosus). Peri iki dviejų porų. Dažnai stebima besimaitinanti Teritorijoje esančiose pievose; Švygžda (Porzana porzana). Paupių pelkutėse peri apie 3 poras; Griežlė (Crex crex). Perinčių griežlių populiacija įvertinta 35 poromis; Tulžys (Alcedo atthis). Salanto upės pakrantėse peri ne mažiau kaip 2 poros; Paprastoji medšarkė (Lanius collurio). Upių pakrančių ir papievių krūmynuose peri iki 8 porų. Teritorijoje taip pat aptinkamos 5 paukščių rūšys (tarp jų tulžys, griežlė ir švygžda), kurios nurodytos Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784): Vištvanagis (Accipiter gentilis). Stebėtas Teritorijoje; Didžioji kuolinga (Numenius arquata). Stebėtas Teritorijoje. Teritorijoje sutinkamos dvi pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) saugomos drugelių rūšys: juodasis apolonas (Parnassius mnemosyne) (Buveinių direktyvos IV priedas) ir didysis auksinukas (Lycaena dispar) (Buveinių direktyvos II ir IV priedai). Teritorijoje esančios Nasrėnų pievos (LTKRE0003) įtrauktos į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtiną Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2005, Nr. 105-3908). Nasrėnų pievos išskirtos Europos Bendrijos svarbos gamtinės buveinės 6210 Stepinės pievos apsaugai. Didžiausią grėsmę perinčioms griežlėms kelia netinkamas ūkininkavimas arba visiškas tradicinės ūkinės veiklos, t. y. šienavimo ir ganymo, nutraukimas. Apleistose pievose ir ganyklose plinta krūmai ir medžiai, jos tampa netinkamos griežlių perėjimui. Griežlėms nepalankus yra intensyvus gyvulių ganymas ir ankstyvas, ypač mechanizuotas ir netinkamai vykdomas, šienavimas, kurio metu žūsta dėtys, jaunikliai ar net suaugę paukščiai (jei šienaujama iš lauko pakraščio į vidurį). Pievų suarimas – kita grėsmė, dėl kurios griežlių buveinės yra visiškai sunaikinamos, o jų atsistatymas gali trukti ilgą laiką. Apie 95% Teritorijoje esančios žemės ūkio paskirties žemės yra valdoma privačios nuosavybės teise. Teritorijoje esantys vandenys yra valstybės nuosavybė. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
  7. Gamtotvarkos plano tikslas yra išsaugoti globaliai nykstančios rūšies – griežlės – veisimosi buveines ir užtikrinti palankią jos vietinės populiacijos apsaugos būklę.
  8. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.
  9. atkurti atvirą kraštovaizdį iškertant krūmus ir medelius, plintančius buvusių natūralių pievų plotuose; 4.
  10. apsaugoti griežlių perėjimo vietas reguliuojant žemės ūkio veiklą teritorijų planavimo priemonėmis; 4.
  11. vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) skatinti dalyvauti Kaimo plėtros 2007–2013 metų plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“ Kraštovaizdžio tvarkymo programoje nurodant ekonominę ir gamtosauginę naudą; 4.
  12. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę; 4.
  13. reguliuoti perinčioms griežlėms žalą darančių plėšrūnų gausą; 4.
  14. informuoti privačius žemės savininkus ir naudotojus bei šalies visuomenę apie Teritorijos svarbą saugant griežlių populiaciją. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  15. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1
  16. Atkurti ir palaikyti atvirą kraštovaizdį krūmais ir medeliais apaugusiuose buvusių natūralių pievų plotuose 1.
  17. organizuoti salpoje augančių sumedėjusios augalijos sąžalynų iškirtimą ir išvežimą (3 tvarkymo plotas) Salantų regioninio parko direkcija 2008 metai I 1.
  18. organizuoti salpoje atželiančių atžalų šalinimą (3 tvarkymo plotas) Salantų regioninio parko direkcija 2009–2016 metai I
  19. Apsaugoti griežlių perėjimo vietas reguliuojant žemės ūkio veiklą teritorijų planavimo priemonėmis identifikuoti plotus, kuriuose būtų tikslinga uždrausti pievų pavertimą ariama žeme, apriboti šienavimo terminus arba ganyklose ganomų gyvulių tankumą ir pateikti atitinkamus pasiūlymus planuotojams, rengiantiems Salantų regioninio parko tvarkymo planą Salantų regioninio parko direkcija 2007–2008 metai I
  20. Vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) skatinti dalyvauti KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programoje nurodant ekonominę ir gamtosauginę naudą 3.
  21. supažindinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) su KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programos reikalavimais, kasmet organizuojant susitikimus Mosėdžio, Salantų, Imbarės ir Kūlupėnų seniūnijose (susitikimai/seminarai) Salantų regioninio parko direkcija 2007–2016 metai I 3.
  22. konsultuoti ūkininkus, ketinančius rengti paraiškas pagal KPP AAP Salantų regioninio parko direkcija 2007–2016 metai I
  23. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę 4.
  24. sudarant ir įgyvendinant valstybinio parko kontrolės programą, numatyti, kad Teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau negu po 2 kartus pavasarį ir rudenį, atkreipiant ypatingą dėmesį į tai, kaip asmenys, dalyvaujantys KPP AAP, laikosi šios priemonės ir kitų žemės naudojimo reikalavimų Salantų regioninio parko direkcija 2007–2016 metai II 4.
  25. sudarant kontroliuojamų objektų sąrašą, numatyti, kad Teritorija kontrolės tikslais būtų aplankoma ne rečiau kaip 2 kartus per metus, atkreipiant ypatingą dėmesį į tai, kaip laikomasi Saugomų teritorijų įstatymo ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų reikalavimų, draudžiančių valstybiniuose parkuose žaloti natūralius hidrografinio tinklo elementus ar pertvarkyti hidrologinį režimą Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas 2007–2016 metai II
  26. Reguliuoti perinčioms griežlėms žalą darančių plėšrūnų gausą sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotojais, kad šie, laikydamasis teisės aktų reikalavimų, reguliariai rengtų lapių, mangutų, kanadinių audinių gausos reguliavimui skirtas medžiokles Salantų regioninio parko direkcija 2007–2016 metai I
  27. Informuoti privačius žemės savininkus ir naudotojus bei šalies visuomenę apie Teritorijos svarbą saugant griežlių populiaciją 6.
  28. pastatyti 9 informacinius stendus apie Teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius ties Nasrėnais, Salantais, Alkos kalnu, Imbarės piliakalniu, Skaudaliais, Šaučikiais, Juodupėnais, Šatraminiais ir Mosėdžiu Salantų regioninio parko direkcija 2008–2009 metai II 6.
  29. Suorganizuoti 4 susitikimus su Mosėdžio, Salantų, Imbarės ir Kūlipėnų seniūnijų gyventojais, žemės savininkais ir naudotojais, informuoti juos apie Teritorijos apsaugos ypatumus ir reikalingų priemonių taikymą įgyvendinant gamtosauginius uždavinius (ši priemonė įgyvendinama kartu su 3.1 priemone) Salantų regioninio parko direkcija 2008–2009 metai I 6.
  30. parengti ne mažiau kaip 1 straipsnį kasmet regioninėje spaudoje ir ne mažiau kaip 1 straipsnį kas treji metai šalies dienraščiuose apie Teritorijos svarbą ir vertybes Salantų regioninio parko direkcija 2007–2016 metai II 6.
  31. išleisti lankstinuką apie Teritoriją ir jos vertybes (1000 egzempliorių tiražu) Salantų regioninio parko direkcija 2008 metai III 1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios. 2 KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų plano Agrarinės aplinkosaugos priemonė. V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  32. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą organizuoja Salantų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Teritorijos palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsakingas už Teritorijos apsaugos režimo užtikrinimą, gamtos išteklių naudojimo kontrolę. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
  33. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
  34. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari rūšių gausos ir jų buveinių dydžio stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
  35. Gamtotvarkos plano įgyvendinimo ir gamtotvarkos priemonių efektyvumo vertinimui naudojami šie kriterijai, leidžiantys pagrįstai spręsti apie saugomų vertybių pokyčius ir priežastis: 9.
  36. perinčių griežlių populiacijos pokyčiai; 9.
  37. sumedėjusios augalijos išplitimas pievose, pievų pavertimo ariama žeme tendencijos; 9.
  38. kita neigiama žmogaus veikla, jos intensyvumas.
  39. Perinčių griežlių stebėsena vykdoma pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Teritorijoje apskaitos vykdomos laikantis individualaus stebėsenos plano ir monitoringo metodinių reikalavimų.
  40. Griežlių apsaugai svarbios buveinės – pievos – yra palyginti greitai kintančios ir jautrios įvairiems poveikiams, todėl Gamtotvarkos planas turėtų būti peržiūrimas po trejų metų, o vėliau – kas penkerius metus, parengiant peržiūros ataskaitą.
  41. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Salantų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino saugomos rūšies ir jos buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Salantų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  42. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 13.
  43. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 13.
  44. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 13.
  45. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 13.
  46. perinčių griežlių gausa ir pasiskirstymas Teritorijoje; 13.
  47. pasiekti tvarkymo rezultatai (nurodyti, kiek ūkininkų dalyvauja KPP AAP programose ir koks jų naudojamos žemės plotas); 13.
  48. suinteresuotų asmenų indėlis, derybose ir susitikimuose pasiekti susitarimai; 13.
  49. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.
  50. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 11 punkte, jeigu nustatoma, kad mažėja perinčių griežlių gausa arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti Teritorijos palankią apsaugos būklę. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.