LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA Į 2007-01-23 2007-05- Nr. Lietuvos Respublikos Seimo valdybai Gedimino pr. 53, 01109 Vilnius Į Nr. DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ATOMINĖS ELEKTRINĖS ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XP-2144) ANTIKORUPCINIO VERTINIMO Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau - Specialiųjų tyrimų tarnyba), atsižvelgdama į 2007 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo valdybos sprendimo Nr. 1521 „Dėl nepriklausomo Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto Nr. XP-2144 ekspertinio vertinimo“ 3 punktą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio nuostatomis, atliko Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto Nr. XP-2144 antikorupcinį vertinimą. Atkreipiame dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikdama Lietuvos Respublikos atominės elektrinės įstatymo projekto Nr. XP-2144 (toliau - Įstatymo projektas) antikorupcinį vertinimą, atsižvelgė tik į viešai Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapyje skelbtą medžiagą, susijusią su Įstatymo projektu. Šis antikorupcinis vertinimas savo turiniu neapima Įstatymo projektu reglamentuojamos srities ekonominio pagrįstumo bei įgyvendinimo aspektų (pavyzdžiui, Projekto įgyvendinimo bendrovės steigimo ir valdymo modelio pasirinkimas ir pan.), kadangi šių klausimų reglamentavimas priklauso tik nuo politinės valdžios apsisprendimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, teikia šias pastabas:
- Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje projekto įgyvendinimo bendrovė (toliau - Projekto įgyvendinimo bendrovė) įvardinama, kaip privatus juridinis asmuo, įsteigtas projekto įgyvendinimui. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje įvardinama, kad Projekto įgyvendinimo bendrovė steigiama, registruojama ir veikia Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Norime pastebėti, kad nei iš minėtų Įstatymo projekto straipsnių nuostatų, nei iš viso Įstatymo projekto turinio nėra aišku, kokios teisinės formos bendrovė turėtų būti steigiama ir kokių įstatymų nuostatomis bus vadovaujamasi steigiant Projekto įgyvendinimo bendrovę, formuojant kapitalą, organizuojant valdymą bei užtikrinant tinkamą atstovavimą valstybės interesams. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 8 straipsnyje minimos valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos, nacionalinio investuotojo bendrovėje (toliau - Nacionalinis investuotojas), galima daryti prielaidą, kad projektui įgyvendinti bus steigiama akcinė bendrovė, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) nuostatomis. Manome, kad Įstatymo projekte yra tikslinga įvardinti, kokios teisinės formos bendrovė bus steigiama naujos atominės elektrinės vystymo ir įgyvendinimo projekto (toliau - Projektas) įgyvendinimui (pavyzdžiui, akcinė bendrovė), nes nuo bendrovės teisinės formos pasirinkimo priklausys privačių juridinių asmenų ir strateginių partnerių, investuojančių į Projektą, teisės ir pareigos.
- Įstatymo projekto 4 straipsnyje įvardinama, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nustato „specialiąsias saugumo priemones“ Projekto atžvilgiu, užtikrinant nacionalinio saugumo interesus. Minėtame Įstatymo projekto straipsnyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojama nustatyti „specialiųjų saugumo priemonių“ įgyvendinimo tvarką. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte yra teigiama, kad „specialiosios saugumo priemonės“ būtų nustatytos Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme (Žin., 2002, Nr. 103-4604), padarius atitinkamus šio įstatymo pakeitimus ir papildymus. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (Žin., 1997, Nr. 2-16) 4 straipsnio 3 dalimi, Vyriausybė, rengdama naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas privalo suderinti su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis. Manome, kad atsižvelgiant į Įstatymo projekto svarbą ir reikšmę užtikrinant nacionalinį saugumą, bei išlaikant teisinio reglamentavimo vientisumą yra tikslinga vadovautis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalimi ir kartu su Įstatymo projektu parengti ir teikti Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo ir pildymo projektą, kurį bus būtina priimti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą.
- Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad Projekto įgyvendinimo bendrovė gali būti steigiama Nacionalinio investuotojo iniciatyva (t.y. AB „Lietuvos energijos“ ar jos teisių bei pareigų perėmėjo iniciatyva), sudarant galimybę dalyvauti strateginiams partneriams. Įstatymo projekto straipsnyje siūloma įtvirtinti nuostatą, kad Projekto įgyvendinimo bendrovė gali būti steigiama Nacionalinio investuotojo iniciatyva, neįvardinant kitų (alternatyvių) galimų įgyvendinančios bendrovės steigimo būdų ir steigėjų. Manome, kad tokiu būdu įtvirtinama nuostata, kuri gali būti aiškinama dviprasmiškai, nes taikant minėtas nuostatas paliekama galimybė Projekto įgyvendinimo bendrovę steigti ir kitų, neįvardintų Įstatymo projekte, subjektų iniciatyva.
- Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įvardinama, kad investuotojais gali būti asmenys, kurie atitinka įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas „specialiąsias saugumo priemones“. Norime pastebėti, kad nei Įstatymo projekte, nei Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nėra apibrėžiama „specialiųjų saugumo priemonių“ sąvoka bei neįvardinama kokio pobūdžio priemonės tai turėtų būti.
- Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalyje siūloma reglamentuoti, kad valstybės akcijų valdytojas ir jo įgalioti asmenys balsuoti Nacionalinio investuotojo organuose dėl bendrovės akcijų sutarties įgyvendinimo gali tik vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, tačiau Įstatymo projekte nėra detalizuojamas bendrovės akcijų sutarties turinys, jos sudarymo aplinkybės ir pan. Siekiant apriboti valstybės akcijų valdytojo ir jo įgaliotų asmenų diskreciją, balsuojant Nacionalinio investuotojo organuose, siūlome Įstatymo projekte įvardinti konkrečius atvejus (pavyzdžiui, steigiant bendrovės filialus ir atstovybes, priimant sprendimus dėl ilgalaikio turto investavimo, nuomos, perleidimo, nuomos ir įkeitimo ir pan.), kuriais valstybės akcijų valdytojas ar jo įgalioti asmenys galėtų balsuoti Nacionalinio investuotojo organuose tik vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais.
- Projekto 10 straipsnio 1 dalyje įvardinama, kad Nacionalinis investuotojas yra privačią iniciatyvą investuoti į Projektą pareiškusi akcinė bendrovė „Lietuvos energija“ ar jos teisių bei pareigų perėmėjas, atitinkantis Įstatymo projekto reikalavimus. Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti, kad Nacionalinis investuotojas kartu su dukterinėmis įmonėmis yra Nacionalinio investuotojo įmonių grupė, o pagrindine Nacionalinio investuotojo veikla įvardinama įmonių grupės kontroliuojančios bendrovės veikla. Vertinant Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 ir 3 dalių santykį kyla abejonių, ar Nacionalinis investuotojas yra AB „Lietuvos energija“, ar Nacionalinis investuotojas - AB „Lietuvos energija“ ir jos dukterinės įmonės, kurios kartu sudaro Nacionalinio investuotojo įmonių grupę. Taip pat nėra aišku, kokiu būdu bus užtikrinama AB „Lietuvos energija“ dukterinių įmonių veiklos kontrolė. Minėtų Įstatymo projekto straipsnių nuostatos gali sudaryti prielaidas dviprasmiškiems nuostatų aiškinimams, kurios sudarys sąlygas Projekto įgyvendinimą patikėti neįvardintų dukterinių įmonių grupei (Nacionalinio investuotojo dukterinių įmonių grupei), dėl kurių steigimo ar likvidavimo sprendimus galės priimti AB „Lietuvos energija“ valdyba (pastaba, jei Nacionalinis investuotojas bus steigiamas vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu). Tokiu būdu Nacionaliniam investuotojui paliekant tik kontroliuojančios bendrovės vaidmenį ir neužtikrinus, kad sprendimai dėl dukterinių įmonių steigimo ar likvidavimo bei disponavimo jų turtu bus reglamentuojami Lietuvos Vyriausybės priimtais nutarimais, gali būti sudarytos sąlygos Nacionalinio investuotojo turto „perskirstymui“ tarp dukterinių įmonių.
- Įstatymo projekto 11 straipsnio nuostatomis siūloma reglamentuoti Nacionalinio investuotojo kapitalo didinimą, siūlant Įstatymo projekte įvardintų dalyvių veiksmų ir derybų schemą. Manome, kad taip yra sudaromos diskriminacinės sąlygos kitų investuotojų atžvilgiu, kurie atitinka kriterijus (numatytus Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje), ribojant jų galimybes investuojant į Projekto įgyvendinimą.
- Įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalimi siūloma reglamentuoti, kad Projekto įgyvendinimui reikalinga žemė gali būti paimama visuomenės poreikiams Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 11 punkte teigiama, kad įstatymo dėl atominės elektrinės nuostatų įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. Manytume, kad rengiant Įstatymo projektą nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 46 straipsnio 6 dalies ir 47 straipsnio 1 dalies nuostatas ir todėl nėra numatytas papildomas biudžetinių lėšų poreikis Projekto įgyvendinimui, kurios atsirastų paimant žemę visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekte siūlome numatyti finansavimo šaltinius galimų išlaidų padengimui, paimant žemę visuomenės poreikiams.
- Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti, kad valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūra ir kitas reikalingas turtas gali būti išnuomotas ar kitais teisės aktų nustatytais pagrindais suteikiamas projekto įgyvendinimo bendrovei Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje Projekto įgyvendinimo bendrovė yra įvardinama kaip privatus juridinis asmuo, įsteigtas Projekto įgyvendinimui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) 14 straipsnio 2 dalimi valstybės ilgalaikis materialusis turtas yra išnuomojamas viešo konkurso būdu. Taip pat, minėto įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad juridiniams asmenims (Projekto įgyvendinimo bendrovei, kuri yra įvardinama kaip privatus juridinis asmuo) valstybės turtas patikėjimo teise gali būti perduotas pagal turto patikėjimo sutartį tik tais atvejais, kai įstatymai jiems priskiria valstybines funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir užtikrinant skaidrų valstybei priklausančio turto perdavimą privačiam juridiniam asmeniui (Projekto įgyvendinimo bendrovei), siūlome Įstatymo projekte nustatyti, kokiu būdu ir tvarka bus realizuojamas valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės infrastruktūros ar kito reikalingo turto, įgyvendinant Projektą, suteikimas Projekto įgyvendinimo bendrovei.
- Įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatomis siūloma nustatyti, kokio pobūdžio informacija bus teikiama visuomenei apie Projektą. Atkreipiame dėmesį, kad minėtame straipsnyje nėra nustatoma, koks subjektas vykdys visuomenės informavimo funkciją, kokia forma informacija bus pateikiama, kokiu periodiškumu ji bus atnaujinama (pastaba, Įstatymo projekto 18 straipsnyje minima, kad informacija bus pateikiama reguliariai), taip pat nėra numatyta iš kokių lėšų bus dengiamos sąnaudos susijusios su informacijos apie Projektą pateikimu. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, siūlome papildyti Įstatymo projekto 18 straipsnį išvardintomis nuostatomis, kurios užtikrintų aiškų ir skaidrų informacijos teikimo visuomenei mechanizmą.
- Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 119-2771) 6 straipsnio 3 punkte reglamentuojama, kad įstatyme dėl naujos atominės elektrinės statybos ir jos vietos ar naujo branduolinio reaktoriaus įrengimo, taip pat dėl branduolinės energetikos objekto eksploatacijos nutraukimo turi būti nustatomi pagrindiniai atominės elektrinės ar branduolinio reaktoriaus bei sanitarinės apsaugos ir stebėjimo zonų reikalavimai. Atsižvelgiant į minėto įstatymo nuostatas, siūlytume atitinkamai papildyti Įstatymo projektą, nustatant pagrindinius atominės elektrinės ar branduolinio reaktoriaus bei sanitarinės apsaugos ir stebėjimo zonų reikalavimus. Specialiųjų tyrimų tarnyba, atsižvelgdama į Įstatymo projekto svarbą ir tai, kad jo turinys derinimo procese gali kisti, pasilieka teisę savo iniciatyva pakartotinai atlikti Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą. Pagarbiai Direktorius Povilas Malakauskas Žilvinas Klimka, (8~5) 266 3404