← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL ČIAUNO PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. birželio 5 d. Nr. D1-314 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

  1. Tvirtinu Čiauno pelkės gamtotvarkos planą (pridedama).
  2. Pavedu: 2.
  3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones; 2.
  4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Sartų regioninio parko direkcija, planavimą; 2.
  5. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Zarasų miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikalinga finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. D1-314 ČIAUNO PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  6. Čiauno pelkės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  7. Teritorija, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, – Čiauno pelkė – yra Utenos apskrityje, Zarasų rajono savivaldybės Antazavės seniūnijoje. Ji patenka į Sartų regioninio parko Kalviškių geomorfologinį draustinį, užima jo dalį. Čiauno pelkė yra dalis Ilgašilio – didesnės vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – Čiauno pelkė) atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3487; 2007, Nr. 31-1138). Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 4 ha. Čiauno pelkė susiformavo užpelkėjusioje Čiauno ežero šiaurinėje pakrantėje. Čia vyrauja pelkinių buveinių mozaikiškas kompleksas. Teritorijoje aptikti 4 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) I priedą: 6410 Melvenynai. Buveinė sudaro mozaikišką kompleksą su žemapelkėmis ir tarpinėmis pelkėmis. Šio komplekso užimamas plotas – 1,3 ha. Melvenynai šiuo metu apauga pušimis. 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Pietinėje teritorijos dalyje ežero pakrantę juosianti liūnų juosta užima 1,1 ha plotą. Dalis jos apauga nendrėmis. Likusiame palyginti atvirame teritorijos plote tarpinės pelkės fragmentai sudaro mozaikišką kompleksą su šarmingomis žemapelkėmis ir melvenynais. 7230 Šarmingos žemapelkės. Buveinė sudaro kompleksą su melvenynais ir tarpinėmis pelkėmis. Buveinės užimamas plotas apauga krūmais. 9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Atviras teritorijos plotas šiaurinėje jos dalyje laipsniškai pereina į pelkėtus lapuočių miškus. Buveinė užima nedidelį plotą, įsiterpusį tarp ant mineraliniame dirvožemyje įsikūrusių miškų. Šios buveinės plotas – 1,7 ha. Teritorijoje nustatyta viena į Buveinių direktyvos II priedą įtraukta augalų rūšis -žvilgančioji riestūnė (Hamatocaulis vernicosus). Čiauno pelkėje ši samana gana gausiai želia šlapiose teritorijos dalyse – šarmingoje žemapelkėje, šalia takelių. Populiacija gausi ir gyvybinga. Pagrindinė grėsmė Čiauno pelkei – jos apaugimas medžiais ir nendrėmis. Dėl apaugimo mažėja vertingų Europos Bendrijos svarbos pelkių ir pievų buveinių plotai. Didžioji Čiauno pelkės dalis yra nuosavybės teisių atkūrimui rezervuoti valstybiniai miškai. Privačios nuosavybės teise yra valdoma apie 10 proc. teritorijos. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
  8. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje randamų 6410 Melvenynų, 7230 Šarmingų žemapelkių, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 9080 *Pelkėtų lapuočių miškų buveinių ir žvilgančiosios riestūnės vietinės populiacijos apsaugos būklę.
  9. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomas toks uždavinys – atkurti ir palaikyti 6410 Melvenynų, 7230 Šarmingų žemapelkių ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų fragmentus su saugomomis augalų rūšimis, tarp jų žvilgančiąja riestūne, kitomis retomis augalų rūšimis, pagerinti jų struktūrą. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  10. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 Atkurti ir palaikyti 6410 Melvenynų, 7230 Šarmingų žemapelkių ir 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų fragmentus su saugomomis augalų rūšimis, tarp jų žvilgančiąja riestūne, kitomis retomis augalų rūšimis, pagerinti jų struktūrą
  11. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsta ir išvežta iš teritorijos Sartų regioninio parko direkcija, VĮ Zarasų miškų urėdija 2008 metai I
  12. organizuoti sumedėjusios augalijos atžalų ir nendrių kirtimą pelkėtoje vietovėje Sartų regioninio parko direkcija, VĮ Zarasų miškų urėdija 2009, 2010, 2012 metai II
  13. organizuoti šienavimą ir nušienautos žolės pašalinimą pelkėtoje vietovėje Sartų regioninio parko direkcija, VĮ Zarasų miškų urėdija 2009-2016 metai III 1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  14. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Sartų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Čiauno pelkės Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir augalų palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos objektų priežiūrą. Sartų regioninio parko direkcija organizuoja Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą privačios nuosavybės teise valdomoje žemėje. VĮ Zarasų miškų urėdija organizuoja Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą valstybinės reikšmės miško žemėje (kai įsigalios sprendimas dėl jos priskyrimo valstybinės reikšmės miško žemei). VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
  15. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Zarasų miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
  16. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas įvertinant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ar rūšių kokybės, dydžio ar gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
  17. Teritorijoje nėra labai nestabilių ir greitai besikeičiančių ekosistemų, todėl nėra būtina Gamtotvarkos planą peržiūrėti kasmet. Pirmą kartą Gamtotvarkos planą reikėtų peržiūrėti 2009 m. Prireikus turi būti parengti pasiūlymai dėl Gamtotvarkos plano papildymo. Vėliau peržiūrą reikėtų atlikti kas 3 metai.
  18. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Sartų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Sartų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  19. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 11.
  20. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 11.
  21. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 11.
  22. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 11.
  23. pasiekti rezultatai; 11.
  24. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.; 11.
  25. poreikis ir pasiūlymai pakeisti Gamtotvarkos plano priemones.
  26. Pelkių, pievų ir miškų buveinių monitoringas numatytas Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Sartų regioninio parko direkcija.
  27. Į Buveinių direktyvos II priedą įtrauktų augalų (žvilgančiosios riestūnės) didėjanti gausa pelkių buveinėse laikytina patikimu rodikliu nustatant, ar Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendinamos sėkmingai.
  28. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 9 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacija arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę. PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.