LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA Nr. Nr. Į DĖL TEISĖS AKTO ANTIKORUPCINIO VERTINIMO Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijai Gedimino pr. 53, LT-2002 Vilnius 2007-06-08 Nr. 4-01-2134 Nr. S-2007-5365 Į 2007-05-28 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos (toliau – Antikorupcijos komisija) siūlymu atliko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2, 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XP-2090
(2)(toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Dėl Projekto teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
- Projekto 2 straipsnyje siūloma pakeisti valstybinės reikšmės miškų kategorijų reglamentavimą ir nustatyti, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso „valstybiniai miestų miškai, išskyrus mažesnius kaip 0,5 hektaro ploto miško masyvus ir 1990 metais bei vėliau pirmą kartą inventorizuotus medynus, kurių amžius 1990 metais buvo iki 10 metų. Šie valstybinės reikšmės miškų plotai ir jų ribos nustatomi bei keičiami Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose specialiuosiuose planuose (miškų tvarkymo schemose)“. Atkreipiame dėmesį, kad „miestų miškų“ sąvoka vartojama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) (toliau – Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas) 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatančiame, kad valstybė miškus iš teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turinčių piliečių išperka ir už juos valstybė atlygina, jeigu jie priskirti miestų miškams, miestų sanitarinės apsaugos pirmajai zonai, miško parkams. Todėl, priėmus Projekto 2 straipsnyje siūlomas nuostatas, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) (toliau – Miškų įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 2 punktas nesiderintų su Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) (toliau – Seimo statutas) 135 straipsnio (nustatančio Lietuvos Respublikos Seimui teikiamų registruoti projektų reikalavimus) 5 dalis reglamentuoja, kad kartu su įstatymo projektu pateikiami kiti Lietuvos Respublikos Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą. Atsižvelgdami į Seimo statuto reikalavimus, kad būtų išvengta Miškų įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatų kolizijos ir taikymo dviprasmiškumų, siūlome parengti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimo įstatymo projektą ir minėtus teisės aktų projektus svarstyti kartu.
- Projekto 3 straipsnyje siūloma papildyti Miškų įstatymo 11 straipsnį nuostatomis, kad „asmenys, pageidaujantys paversti miško žemę kitomis naudmenomis, Vyriausybės nustatyta tvarka privalo įveisti mišką ne mažesniame plote nei kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plotas arba savo lėšomis padengti ne mažesniame nei kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės plote įveisiamo miško įveisimo išlaidas“. Specialiųjų tyrimų tarnyba pritaria siūlomų nuostatų tikslingumui, tačiau mano, kad iš minėtų siūlymų lieka neaiški jų įgyvendinimo tvarka. Pavyzdžiui, ar miškas privalės būti įveisiamas asmeniui, pageidaujančiam paversti miško žemę kitomis naudmenomis, nuosavybės teise priklausančioje žemėje, ar įgyvendinant minėtas nuostatas tokiam asmeniui bus sudaroma galimybė mišką įveisti valstybei priklausančiuose žemės plotuose; ar Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas bus sietinas su tam tikrais kokybiniais naujai įveisiamo miško kriterijais (ar miško įveisimas turėtų būti suprantamas kaip miško (sodinukų) pasodinimas, ar ir kaip papildomi įpareigojimai, užtikrinantys įveisto miško prigijimą) ir kt. Kad būtų išvengta dviprasmiškumų, Projekto 3 straipsnyje siūlomas nuostatas reglamentuojant jų įgyvendinimą konkretinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, siūlome detalizuoti minėtas Projekto nuostatas arba jų įgyvendinimo koncepciją išdėstyti Projektą lydinčiuosiuose dokumentuose (nekonkretizuotos įstatymo nuostatos sudaro galimybę „papildyti“ ar net savaip interpretuojant įstatymo nuostatų formuluotes įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose iškreipti įstatymo nuostatų esmę). Manytume, šis pasiūlymas atitinka Seimo statute reglamentuojamus Lietuvos Respublikos Seimui teikiamų registruoti projektų reikalavimus.[1]
- Projekte numatyta, kad valstybinių miestų miškų plotai ir jų ribos bus nustatomi ir keičiami specialiaisiais teritorijų planavimo planais (miškų tvarkymo schemomis). Minėtais dokumentais bus nustatoma ir valstybinių miestų miškų atskyrimo nuo kitų miškų kategorijų kriterijumi pasirinkta dydžio riba – 0,5 ha plotas. Atkreiptinas dėmesys, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba 2007 m. kovo 7 d., atlikusi teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą ir nustačiusi, kad dalis teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų (pavyzdžiui, nuostatos, reglamentuojančios specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir priėmimą) sudaro sąlygas korupcijai, minėtą vertinimą pateikė Antikorupcijos komisijai (2007 m. kovo 7 d. raštas Nr. 4-1-872). Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabos, pateiktos minėtu antikorupciniu vertinimu nebuvo nagrinėtos, o teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai atitinkamai nebuvo tikslinti, todėl, mūsų nuomone, sąlygos korupcijai pasireikšti rengiant teritorijų planavimo (taip pat ir specialiuosius) dokumentus nepanaikintos ir išlieka aktualios. Atsižvelgdami į tai ir siekdami, kad būtų užtikrintas skaidrus miestų miškų teritorijų priskyrimo valstybiniams miestų miškams procesas, rengiant ir priimant atitinkamus specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus, siūlome apsvarstyti galimybę nustatyti papildomus valstybinių miestų miškų kriterijus (pavyzdžiui: miško teritoriją priskiriant valstybiniam miesto miškui atsižvelgti į visuomenės poreikių rekreacijai tenkinimo, įtakos gyvenimo aplinkos kokybei kriterijus ir pan.).
- Atsižvelgdami į 1 pastaboje pateiktą pasiūlymą parengti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkto pakeitimo įstatymo projektą, siūlome apsvarstyti, ar situacija, kai valstybė miškus iš teisę į nuosavybės teisių atkūrimą turinčių piliečių išperka ir už juos valstybė atlygina, jeigu jie priskirti miestų miškams (o ne valstybiniams miestų miškams), nepažeis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Žin., 1992, Nr. 33-1014) įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, kadangi piliečiams sudarytų nevienodas sąlygas į nuosavybės teisių atkūrimą. Be to, rengiant Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą, siūlome apsvarstyti išsamios esamos situacijos analizės, kurios metu būtų įvertinti duomenys apie piliečių, pretenduojančių atkurti nuosavybės teises (grąžinant natūra) į miestų miškus (neatitinkančius valstybinių miestų miškų kriterijų), skaičių; planuojamą perduoti ir pageidaujamą nuosavybėn susigrąžinti miesto miškų plotą, atlikimo tikslingumą. Manome, kad Projekto (taip pat ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo projekto) tikslingumas svarstytinas tuo atveju, kai dėl siūlomų pakeitimų (įvertinus situacijos analizės rezultatus) neišsipildytų visų pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą (susigrąžinant miestų miško teritorijas natūra) lūkesčiai ir kiltų pagrįstų abejonių, kad perdavus minėtas teritorijas privačion nuosavybėn būtų pažeidžiami viešieji interesai ir visuomenei pablogėtų aplinkos gyvenimo kokybė. Pagarbiai Direktorius Povilas Malakauskas Solėja Karalienė, 266 3377 [1] Seimo statuto 135 straipsnis nustato, kad prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas įstatymo ar nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos. Taip pat nustatyta, kad kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame, jeigu įstatymui įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, nurodoma, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.