LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 41 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1594 2007 m. birželio 13 d. Nr. 586 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. 1339, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio pakeitimo ir 41 straipsnio papildymo įstatymo projektui Nr. XP-1594 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
- Įstatymo projekto tikslo – Juridinių asmenų registre atskleisti duomenis apie akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau vadinama – bendrovė) akcininkus, turinčius ne mažiau kaip 1/20 visų bendrovės akcijų, šių akcijų skaičių ir klasę – įgyvendinimas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574) (toliau vadinama – Akcinių bendrovių įstatymas) Lietuvos ir Europos Sąjungos bendrovių teisės požiūriu yra nesuderinamas su vienu iš pagrindinių teisės principų – proporcingumo principu, turinčiu užtikrinti, kad teisės aktuose būtų išlaikytas tinkamas siekiamų tikslų ir priemonių, kurios gali būti panaudotos tiems tikslams pasiekti, proporcingumas. Proporcingumo principas yra įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje. Vadovaujantis šiuo principu, 1989 m. gruodžio 21 d. Dvyliktosios bendrovių teisės Tarybos direktyvos 89/667/EEB dėl vienanarių uždarųjų akcinių bendrovių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 17 skyrius, 1 tomas, p. 104) nuostata dėl vienintelio akcininko tapatybės privalomo atskleidimo viešame registre įgyvendinama Akcinių bendrovių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte: Juridinių asmenų registre registruojamiems duomenims yra priskirti duomenys apie vienintelį bendrovės akcininką. Siūloma Įstatymo projekto nuostata dėl duomenų apie akcininkus, turinčius ne mažiau kaip 1/20 visų bendrovės akcijų, atskleidimo Juridinių asmenų registre nesusieta su Europos Sąjungos bendrovių teisėje įtvirtintų reikalavimų įgyvendinimu.
- Akcinių bendrovių įstatyme nenustatyta galimybė akcininkui, turinčiam 1/20 visų bendrovės akcijų, daryti įtaką priimant svarbius sprendimus dėl bendrovės veiklos (Akcinių bendrovių įstatymo 27 ir 28 straipsniai). Be to, savo teisę balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime kiekvienas akcininkas gali perleisti kitiems asmenims ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 2.89 straipsnis). Vadinasi, tam tikrais atvejais įtaką svarbių bendrovei sprendimų priėmimui visuotiniame akcininkų susirinkime gali daryti ne tik akcininkas, bet ir kitas asmuo. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – Juridinių asmenų registre kaupti duomenis apie bendrovių akcininkus, kurie gali turėti įtakos priimant svarbius sprendimus dėl bendrovės veiklos, – Įstatymo projekto nuostatomis nėra visiškai įgyvendinamas.
- Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – sudaryti galimybę kompetentingoms valstybės institucijoms operatyviai gauti duomenis apie bendrovių akcininkus ir akcininkų pasikeitimą – suponuoja informacijos apie akcininkus ir jų turimas akcijas viešumo apribojimus. Pritariant nuomonei, kad informacija apie asmens turimas akcijas, kaip ir apie kitą registruotiną turtą, neturi būti viešai prieinama, atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.62 straipsnio 3 dalį, kad juridiniai asmenys privalo Juridinių asmenų registre nurodyti visus įstatymų reikalaujamus duomenis apie save ir savo veiklą (atskleidimo principas), ir į 2.71 straipsnio 1 dalį, kad Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kokia kita registrui pateikta informacija yra vieša. Taigi informacija apie akcininkus ir jų turimas akcijas bus visiems prieinama. Kadangi registro duomenų prieinamumas gali būti apribotas tik įstatymais (Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488) 15 straipsnio 5 dalis), Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyto tikslo – duomenis apie bendrovių akcininkus ir akcininkų pasikeitimą operatyviai gauti kompetentingoms valstybės institucijoms – įgyvendinimas būtų paremtas įstatymų normų koliziją sukeliančiomis nuostatomis.
- Akcinės bendrovės akcininkų vertybinių popierių sąskaitas tvarko sąskaitų tvarkytojai, o uždarosios akcinės bendrovės – sąskaitų tvarkytojas arba pati bendrovė (Akcinių bendrovių įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalys; Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 17-627) 65 straipsnio 1 dalis). Sąskaitų tvarkytojais gali būti finansų maklerių įmonės. Tačiau finansų maklerių įmonėmis gali būti ne tik nacionalinės teisės subjektai, bet ir kitose valstybėse įsteigtos ir licencijuotos finansų maklerių įmonės (Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 7 dalis, 5 straipsnio 2 dalis, 65 straipsnio 1 dalis). Tokios finansų maklerių įmonės nėra nacionalinės teisės subjektai, todėl Įstatymo projekte numatomas įpareigojimas sąskaitų tvarkytojui – teikti Juridinių asmenų registrui informaciją apie akcininkus – joms netaikytinas. Be to, sąskaitų tvarkytojų tvarkomose vertybinių popierių sąskaitose akcijų savininkai ne visada nurodomi (Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo 64 straipsnio 3 dalis). Antai užsienio valstybėse registruotų sąskaitų tvarkytojų klientų sąskaitos gali būti atidaromos sąskaitų tvarkytojų vardu. Kita vertus, akcinės bendrovės vertybiniai popieriai gali būti kelių sąskaitų tvarkytojų apskaitomi, todėl, pavyzdžiui, sąskaitų tvarkytojas, su kuriuo sutartis dėl vertybinių popierių asmeninių sąskaitų tvarkymo sudaryta dar iki pirminės vertybinių popierių apyvartos, paprastai nedisponuoja tikslia informacija apie bendrovės akcininkus. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto tikslas – centralizuotai registruoti bendrovių akcininkus – negali būti visiškai įgyvendintas.
- Pagal Įstatymo projekto 2 straipsnį duomenų teikėjais būtų bendrovės vertybinių popierių asmeninių sąskaitų tvarkytojas ir bendrovė. Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalies 5 punkte atsakomybė už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatyta bendrovės vadovui, t. y. vienasmeniam valdymo organui. Ši įstatymo nuostata suderinta su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalies nuostata, kad už duomenų ir dokumentų pateikimą Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas. Sąskaitų tvarkytojas Juridinių asmenų registrui privalėtų teikti ne savo, bet kito juridinio asmens, t. y. bendrovės, duomenis. Nors pareiga bendrovės duomenis teikti Juridinių asmenų registrui būtų nustatyta dviem subjektams – sąskaitų tvarkytojui ir bendrovei, atsakomybė už sąskaitų tvarkytojo veiksmus išliktų bendrovės vadovui. Taigi Įstatymo projekto nuostatos nesuderinamos su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis.
- Akcinių bendrovių įstatymo paskirtis nustatyta šio įstatymo 1 straipsnyje – reglamentuoti įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą. Šio juridinių asmenų teisinę formą reglamentuojančio įstatymo priede, į kurį pateikiama nuoroda 1 straipsnio 3 dalyje, pateikti Europos Sąjungos teisės aktai, su kuriais suderintos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos. Visi minėtame priede nurodyti teisės aktai priskiriami Europos Sąjungos bendrovių teisei. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas projekto tikslas – centralizuotai registruojant bendrovių akcininkus, prisidėti prie efektyvesnės, geresnės kokybės veiklos užtikrinimo mokesčių administravimo, pinigų plovimo prevencijos, terorizmo finansavimo prevencijos srityse, tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas ir kitas neteisėtas veikas. Tokio tikslo įgyvendinimas sietinas su 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui (OL 2005 L 309, p. 15) nuostatų įgyvendinimu, tačiau ši direktyva Europos Sąjungos bendrovių teisei nepriskiriama. Europos Sąjungos teisėje bendrovių teisė ir finansiniai nusikaltimai yra atskiros sritys, turinčios atskirus tikslus ir atskirą teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytų tikslų turėtų būti siekiama vadovaujantis specialiųjų įstatymų – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243) ar kitų įstatymų – nuostatomis. MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS ŪKIO MINISTRAS VYTAS NAVICKAS ______________