LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL BULĖNŲ PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. birželio 19 d. Nr. D1-342 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu: 1. Tvirtinu Bulėnų pelkės gamtotvarkos planą (pridedama). 2. Pavedu: 2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones; 2.2. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, planavimą; 2.3. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Šiaulių miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikalinga finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 19 d. įsakymu Nr. D1-342 BULĖNŲ PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Bulėnų pelkės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS 2. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3487; 2007, Nr. 31-1138). Ji yra Šiaulių apskrityje, Šiaulių rajono savivaldybės Bubių seniūnijoje. Vietovės, atitinkančios BAST atrankos kriterijus, ribos sutampa su Kurtuvėnų regioninio parko Bulėnų telmologinio draustinio ribomis. Teritorijos plotas – 113 ha. Bulėnų pelkė susiformavo užpelkėjus gilioje įlomėje telkšojusiam ežerui. Pagrindiniai Bulėnų pelkės kraštovaizdžio elementai – tarpinė pusiau atvira pelkė, užželiantis Bulėnų ežeras ir jį supantis pelkinis spygliuočių ir mišrus miškas. Bulėnų pelkės teritorijoje aptikti 5 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) I priedą: 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Ši buveinė aptinkama sparčiai užželiančiame Bulėnų ežere. Atviro vandens plotai sparčiai mažėja dėl intensyvaus apaugimo liūnais ir aukštaisiais helofitais. Mažėjimą dar labiau paspartino teritorijos nusausinimas. Šiuo metu atviras vandens plotas užima apie 1,5 ha; 7120 Degradavusios aukštapelkės. Apsausėję plynraisčių fragmentai išsidėstę pietvakarinėje ir vakarinėje pelkių bei liūnų komplekso dalyje. Netvarkomi plotai, esant dabartiniam hidrologiniam režimui, gali transformuotis į pelkinius spygliuočių miškus. Degradavusi aukštapelkė užima apie 1,9 ha; 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Plati liūnų juosta supa ežerą. Daugelyje vietų stebimas intensyvus apaugimas medžiais, krūmais ir nendrėmis. Tolesnį buveinių būklės blogėjimą galima sustabdyti tik naudojant aktyvias tvarkymo priemones – natūralaus hidrologinio režimo atstatymą ir medžių, krūmų bei nendrių kirtimą ir (
- ar)šienavimą. Tarpinės pelkės ir liūnai užima apie 15,7 ha; 7230 Šarmingos žemapelkės. Šio tipo buveinių esama rytiniame pelkių komplekso pakraštyje. Daugelis plotų apaugę medžiais ir nendrėmis. Buveinėms išsaugoti reikalingos aktyvios tvarkymo priemonės – natūralaus hidrologinio režimo atstatymas ir medžių, krūmų bei nendrių kirtimas ir (
- ar)šienavimas. Šiuo metu šarminga žemapelkė užima apie 0,6 ha; 91D0 *Pelkiniai miškai. Pelkinių miškų plotai plyti šiaurinėje, vakarinėje ir pietinėje teritorijos dalyje. Tai daugiausia pelkiniai pušynai (Vaccinio uliginosae–Pinetum, Ledo–Pinetum), kai kur su didele beržų priemaiša. Šias buveines smarkiai veikia bendras teritorijos sausėjimas – nyksta ir degraduoja kiminų danga, plinta nebūdingos šioms bendrijoms augalų rūšys. Buveinių būklę gali pagerinti tik natūralaus hidrologinio režimo atstatymas. Pelkiniai miškai užima apie 31,6 ha. Teritorijoje aptiktos 6 augalų rūšys, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784): Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Negausiai auga karbonatingose žemapelkėse, rytinėje teritorijos dalyje; Lieknasis švylys (Eriophorum gracile). Rastas augant liūne ežero rytinėje pakrantėje. Populiacija gausi ir gyvybinga, užima didelį plotą (kelis šimtus kvadratinių metrų). Rūšies buveinei kelia grėsmę apaugimas medžiais, krūmais ir nendrėmis; Paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris). 1993 m. buvo rasta griovio pakraštyje, pietvakarinėje draustinio dalyje. Negausiai auga karbonatingose žemapelkėse rytinėje teritorijos dalyje. 1996 m. šarmingoje žemapelkėje populiacija buvo išsidėsčiusi apie 150 m2 plote; Statusis atgiris (Huperzia selago). Keletas klonų rasta augančių apypelkio pietrytinės dalies miške. 2003 m. liepos 17 d. vienas klonas aptiktas pelkiniame miške (50 kv., 1 skl.); Raktažolė pelenėlė (Primula farinosa). 1994 m. aptikta gausi populiacija (apie 200 m2), augusi retame beržyne su viksvomis ir nendrėmis; Vyriškoji gegužraibė (Orchis mascula). Pavieniai augalai auga pietiniame draustinio pakraštyje esančio melioracijos griovio pakraštyje. 2002 m. čia žydėjo 6 individai. Tai vienintelė vieta Kurtuvėnų regioniniame parke, kur aptikta ši augalų rūšis. Bulėnų ežere rasta į Buveinių direktyvos V priedą ir Lietuvos raudonąją knygą įtraukta saugoma medicininė dėlė (Hirudo medicinalis). Pagrindinės grėsmės. Teritorijoje esančios gamtinės vertybės – ežerų, pelkių ir pelkinių miškų buveinės bei retųjų augalų rūšių populiacijos – ypač jautrios hidrologinio režimo pokyčiams. Dėl natūralios augalijos sukcesijos nusausėjusių šlapynių ir pelkių biotopai apauga medžiais ir krūmais, todėl jų plotas palaipsniui mažėja. Užžėlimas medžiais ir krūmais ypač suintensyvėja nukritus gruntinio vandens lygiui arba grunte pagausėjus biogeninių elementų. Šioms buveinėms ir jose esančioms vertybėms išlaikyti reikalingos aktyvios tvarkymo priemonės (hidrologinio režimo atstatymas, plintančių medžių, krūmų ir nendrių šalinimas). Jų nesiėmus didžioji dalis teritorijoje esančių gamtinių vertybių sunyks. Bulėnų pelkės teritorija išsidėsčiusi miškų ūkio paskirties žemėje. Vertingiausi apyežerio pelkės plotai yra valstybinėje žemėje. Valstybinės žemės valdytojas yra VĮ Šiaulių miškų urėdija. Dalis miškų (sausesni, esantys toliau nuo pelkės) yra valdomi privačios nuosavybės teise (apie 30–40% teritorijos miškų). III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI 3. Gamtotvarkos plano tikslas – sudaryti sąlygas išsaugoti gamtinį pelkių ir pelkinių miškų buveinių kompleksą su būdinga bendrijų struktūra ir rūšine sudėtimi. 4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.1. atkurti iki melioracijos darbų buvusį pelkės ir aplinkinių teritorijų hidrologinį režimą; 4.2. nuolat palaikyti atviras pelkių buveines, šalinant sumedėjusią augaliją ir nendres. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS 5. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 Galimos alternatyvos 1. Atkurti iki melioracijos darbų buvusį pelkės ir teritorijų hidrologinį režimą 1.1. parengti pelkės ir aplinkinių teritorijų hidrologinio režimo atstatymo projektą Kurtuvėnų regioninio parko direkcija 2008–2009 metai II 1.2. įgyvendinti hidrologinio režimo atstatymo projektą VĮ Šiaulių miškų urėdija, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija 2009–2010 metai II 2. Nuolat palaikyti atviras pelkių buveines, šalinant sumedėjusią augaliją ir nendres 2.1. organizuoti teritorijos išvalymą nuo menkavertės sumedėjusios augalijos (1, 2, 3 tvarkymo plotai) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija 2007 metai I 2.2. organizuoti reguliarų sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą ir išvežimą (1, 2, 3 tvarkymo plotai) Kurtuvėnų regioninio parko direkcija 2008, 2009, 2011, 2014 metai I Organizuoti, kad teritorijos šlapžemes būtų tvarkomos kasmet pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą: iškertant atžalas ir atsižvelgiant į buveinių hidrologines sąlygas šienaujant 2.3. organizuoti nendrių pjovimą ir pašalinimą iš pelkių plynės (1 tvarkymo plotas) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, VĮ Šiaulių miškų urėdija 2007, 2008, 2010, 2012, 2014, 2016 metai II 1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios 2 KPP AAP – Kaimo plėtros programos Agrarinės aplinkosaugos priemonė V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS 6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Bulėnų pelkės Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos objektų priežiūrą. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija atsakinga už pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto parengimą. VĮ Šiaulių miškų urėdija, vykdydama kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose, organizuoja pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto įgyvendinimą (darbams finansuoti siūloma siekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose). Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakinga už pirminio pelkių buveinių išvalymo nuo nendrių ir menkavertės sumedėjusios augalijos darbų organizavimą pirmais Gamtotvarkos plano įgyvendinimo metais panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiamą paramą. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, suderinusi su VĮ Šiaulių miškų urėdija, vykdo darbų įgyvendinimo priežiūrą. Vėlesnius pelkių buveinių būklės palaikymo darbus, pagal poreikį iškertant atžalas ir nendres, organizuoja Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Pelkių buveinių plotų, kuriuose iškirtus nendres yra pasiekta šių žemės ūkio naudmenų gera agrarinė būklė ir kuriuose pagal juose esamas hidrologines sąlygas gali būti šienaujama kasmet, tolesniam tvarkymui Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai rekomenduojama skatinti žemės savininkus dalyvauti Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos priemonės Kraštovaizdžio tvarkymo programoje. Žemės ūkio naudmenų, priskirtų valstybinės reikšmės miškams, tvarkymui VĮ Šiaulių miškų urėdijai taip pat rekomenduojama siekti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai teikiamos paramos. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Šiaulių miškų urėdijai, rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad jais nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir gyvūnams. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI 7. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Šiaulių miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA 8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ar rūšių kokybės, dydžio ar gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. 9. Teritorijoje nėra labai nestabilių ir greitai besikeičiančių ekosistemų, todėl nėra būtina Gamtotvarkos planą peržiūrėti kasmet. Pirmą kartą Gamtotvarkos planą reikėtų peržiūrėti 2009 m., atsižvelgiant į pelkės ir aplinkinių teritorijų hidrologinio režimo atstatymo projekte numatytas priemones, jų atlikimo terminus ir lokalizaciją, taip pat pelkių buveinių tipiškos struktūros atkūrimo darbų rezultatus. Prireikus turi būti parengti pasiūlymai dėl Gamtotvarkos plano papildymo. Vėliau peržiūrą reikėtų atlikti kas 3 metai. 10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos. 11. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 11.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 11.2. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 11.3. Gamtotvarkos plano darbų apimtys, lėšų poreikis; 11.4. Gamtotvarkos plano priemones įgyvendinančių asmenų funkcijos; 11.3. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 11.4. pasiekti rezultatai; 11.5. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.; 11.6. būtinybė pakeisti ar papildyti Gamtotvarkos plano uždavinius ar priemones. 12. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 9 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacija arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę. 13. Pelkių, miškų, ežerų buveinių monitoringas numatytas Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Kurtuvėnų regioninio parko direkcija. 14. Buveinių būklė turėtų būti vertinama pagal šiuos rodiklius: buveinės struktūra, charakteringų indikatorinių augalų rūšių skaičius ir gausumas, neigiamų veiksnių buvimas. Buveinių būklės vertinimo aspektai išsamiau aprašomi Pagrindžiamojoje informacijoje. PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai. ______________