LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 512, 627, 628, 661, 663, 681, 682, 703, 714, 718, 722, 726, 727, 750, 769 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-1632 2007 m. birželio 19 d. Nr. 601 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1506 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512, 627, 628, 661, 663, 681, 682, 703, 714, 718, 722, 726, 727, 750, 769 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XP-1632 (toliau vadinama – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tikslinti Įstatymo projektą pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
- Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamame Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) (toliau vadinama – Civilinio proceso kodeksas) 681 straipsnyje netikslinga nustatyti, kad ekspertizę antstolis privalo skirti atsižvelgdamas į turto vertę. Ekspertizė turto vertei nustatyti galėtų būti neskiriama, kai su antstolio pasiūlyta kaina pasirašytinai sutinka ir skolininkas, ir išieškotojas. Be to, ekspertizę tikslinga skirti ir tuomet, kai antstolis dėl objektyvių priežasčių (turto specifiškumo) negali pats nustatyti turto vertės. Taigi tikslinga pakeisti Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalį (išbraukti jos antrąjį sakinį ir papildyti šią dalį naujais antruoju ir trečiuoju sakiniais), pripažinti netekusia galios 3 dalį, buvusią 4 dalį laikyti 3 dalimi ir visą straipsnį išdėstyti taip: „681 straipsnis. Areštuoto turto įkainojimas
- Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Įkainojęs turtą, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę, išskyrus tuos atvejus, kai skolininkas ir išieškotojas pasirašytinai sutinka su antstolio atliktu turto įkainojimu. Ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama ir tais atvejais, kai antstolis negali pats įkainoti turto.
- Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos.
- Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė.“
- Siekiant užtikrinti vykdymo proceso dalyvių teisių apsaugą ir aiškiau sureguliuoti varžytynių protokolo pasirašymo tvarką, papildyti Įstatymo projekto 9 straipsniu keičiamą Civilinio proceso kodekso 714 straipsnio 4 dalį nauju antruoju sakiniu ir visą dalį išdėstyti taip: „
- Protokolą pasirašo varžytynes vykdęs antstolis, protokolą surašęs asmuo, taip pat varžytynių metu dalyvavę išieškotojas, skolininkas ir varžytynėse turtą nupirkęs asmuo. Jeigu kuris nors iš šių asmenų atsisako pasirašyti, apie tai pažymima protokole. Protokolą gali pasirašyti ir kiti varžytynių dalyviai.“
- Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamame Civilinio proceso kodekso 718 straipsnyje nustatyti, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro devyniasdešimt procentų Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, ir nediferencijuoti šio dydžio pagal turto vertę. Tai leistų pritraukti daugiau varžytynių dalyvių ir kartu – brangiau parduoti realizuojamą turtą (siūlymas diferencijuoti pradinę turto kainą pagal nustatytą jo vertę iš esmės neprisidėtų prie šio tikslo įgyvendinimo). Be to, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalį, parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 3–5 procentus pradinės turto pardavimo kainos, todėl tikslinga nustatyti mažesnę parduodamo turto pradinę kainą, tuo paskatinant varžytynių dalyvių konkurenciją.
- Įstatymo projekto 11 straipsniu keičiamoje Civilinio proceso kodekso 722 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad antrosiose varžytynėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro aštuoniasdešimt procentų Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos, ir nediferencijuoti šio dydžio pagal turto vertę. Tai leistų pritraukti daugiau varžytynių dalyvių ir kartu – brangiau parduoti realizuojamą turtą (siūlymas diferencijuoti pradinę turto kainą pagal nustatytą jo vertę iš esmės neprisidėtų prie šio tikslo įgyvendinimo). Be to, atsižvelgiant į Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalį, parduodant turtą iš varžytynių, pirmasis kainos padidėjimas turi sudaryti ne mažiau kaip 3–5 procentus pradinės turto pardavimo kainos, todėl tikslinga nustatyti mažesnę parduodamo turto pradinę kainą, tuo paskatinant varžytynių dalyvių konkurenciją.
- Įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamoje Civilinio proceso kodekso 726 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad pradinė realizuojamo turto kaina sudaro devyniasdešimt procentų Civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje nurodyta tvarka nustatytos turto kainos. Tai sudarytų sąlygas operatyvesniam vykdymo procesui (turtas būtų greičiau realizuotas), kartu tinkamai apsaugant ir skolininko teisėtus interesus.
- Nepritarti Įstatymo projekto 2 bei 3 straipsnių nuostatoms. Šiuose straipsniuose nustatomais pakeitimais sprendžiama problema – poreikis surasti vaikams, kurie gyvena būste, iš kurio išieškoma, naują būstą, yra opi, tačiau ji turėtų būti sprendžiama kitaip – kompleksinėmis priemonėmis, apimančiomis socialinės paramos, įskaitant paramos įsigyjant būstą, sistemą, nedarbo mažinimo ir kitas priemones, leidžiančias nemokiam skolininkui atgauti mokumą ir integruotis į visuomenę. Be to, antstoliui galima numatyti pareigą, nukreipiant išieškojimą į būstą, informuoti apie tai valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją ir nukreipti išieškojimą į būstą tik pasibaigus nustatytajam 30 dienų terminui, per kurį valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija nustatytų, ar nukreipus išieškojimą į būstą vaikai turės kur gyventi, ir prireikus pasirūpintų jų gyvenamąja vieta. Atsižvelgiant į tai, papildyti Civilinio proceso kodekso 644 straipsnį nauju 5 punktu, buvusį 5 punktą laikyti 6 punktu ir šio straipsnio 5 ir 6 punktus išdėstyti taip: „5) nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečiai vaikai; 6) vykdyti kitas šiame Kodekse jam numatytas pareigas.“ Taip pat papildyti Civilinio proceso kodekso 706 straipsnio 3 dalį antruoju sakiniu ir ją išdėstyti taip: „
- Apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą antstolis pasirašytinai praneša išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku. Jeigu antstolis turi informacijos, kad būste, į kurį nukreiptas išieškojimas, gyvena nepilnamečiai vaikai, apie tai ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki varžytynių datos praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.“
- Nepritarti Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes neaiškūs pasiūlymo motyvai ir jo įgyvendinimo galimybės. Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 3 dalyje terminas „būstas“ vartojamas gyvenamosios vietos, o ne priklausomybės nuosavybės teise objekto vieneto (buto, namo) prasme. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį, kuriuo vadovaujantis gali būti nustatyta skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalis.
- Nepritarti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Siūloma norma gali sudaryti teisines prielaidas pažeisti skolininko ir kreditoriaus teisių ir interesų pusiausvyrą. Nesant socialinio būsto ir kitų priemonių, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, negalėdama įvykdyti savo pareigos surasti gyvenamąją vietą iškeldinamiems nepilnamečiams vaikams, kurių gyvenamąja vieta nepasirūpino tėvai (globėjai), kiekvienu atveju kreipsis į teismą dėl neišieškojimo. Įsiskolinimai už komunalines ir kitokias paslaugas paprastai išieškomi iš skolininko pajamų, o išieškojimas iš būsto, kuriame skolininkas gyvena, vykdomas paskiausiai. Be to, keičiamoje Civilinio proceso kodekso 663 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „invalidų“ keistina į sąvoką „neįgaliųjų“.
- Nepritarti Įstatymo projekto 14 straipsnio nuostatoms. Siūloma norma yra Civilinio proceso kodekso LIV skyriuje „Išieškojimas iš turtinių teisių“, nors ja siūloma nustatyti antstoliui pareigą pranešti apie tai, kad areštuotas gyvenamasis būstas. Turtas gali būti areštuojamas ne tik išieškojimo procese, bet ir, pavyzdžiui, taikant laikinąją apsaugos priemonę – atsakovo nekilnojamojo daikto areštą (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma dar net neiškėlus bylos (Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 3 dalis). Siūlomu pakeitimu siekiamas tikslas – sudaryti teisines prielaidas informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją apie išieškojimą iš būsto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, – gali būti pasiektas kitais nurodytais pakeitimais (pakeičiant Civilinio proceso kodekso 644 straipsnio 5 punktą, 706 straipsnio 3 dalį bei 769 straipsnio 3 dalį).
- Patikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnyje numatytą įstatymo įsigaliojimo datą, nes pagal Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) 5 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymai įsigalioja po to, kai juos pasirašo ir „Valstybės žiniose“ paskelbia Respublikos Prezidentas, jeigu pačiuose įstatymuose nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas Teisingumo ministras Petras Baguška ______________