← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠO IR LIGŲ IR BUKLIŲ, KURIOMS ESANT TAIKOMOS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪROS, IR ŠIŲ PROCEDŪRŲ TAIKYMO INDIKACIJŲ SĄRAŠO BEI INTERVENCINĖS RADIOLOGUOS PASLAUGŲ, APMOKAMŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS, IR JŲ BAZINIŲ KAINŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO 2007 m. birželio 22 d. Nr. V-540 Vilnius Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 25 straipsnio 1 dalimi bei pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (2007 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 2/2):

  1. Tvirtinu pridedamus: 1.
  2. Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašą; 1.
  3. Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašą; 1.
  4. Intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašą.
  5. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 229 „Dėl ligų ir parodymų, kuriems taikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos intervencinės radiologijos procedūros bei kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 42-1348) 1.3 punktą.
  6. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 dienos.
  7. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį. SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RIMVYDAS TURČINSKAS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-540 INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  8. Intervencinės radiologijos paslaugas sudaro intervencinės diagnostikos ir gydymo procedūros (toliau vadinamos – IRP), kurios gali būti taikomos pacientams, sergantiems širdies ir / ar kraujagyslių ligomis.
  9. IRP pagal klinikinį taikymo profilį skirstomos į: 2.
  10. kardiologines IRP; 2.
  11. angiologines IRP; 2.
  12. elektrofiziologines IRP.
  13. Kiekvieno klinikinio profilio IRP pagal procedūros specifiką skirstomos į: 3.
  14. diagnostines IRP (toliau vadinama – DIRP); 3.
  15. gydomąsias IRP (toliau vadinama – GIRP).
  16. Kardiologinės IRP: 4.
  17. kardiologinės DIRP: 4.1.
  18. koronarografija su ventrikulografįja; 4.1.
  19. pulmoangiografįja; 4.1.
  20. širdies ertmių manometrija su ventrikulografija; 4.1.
  21. endomiokardo biopsija; 4.1.
  22. frakcijinis širdies kraujagyslių kraujotakos tėkmės rezervo tyrimas (toliau vadinama – FFR); 4.1.
  23. širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas (toliau vadinama – IVUS); 4.
  24. kardiologinės GIRP: 4.2.
  25. paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (toliau vadinama – PKI); 4.2.
  26. sudėtinga PKI; 4.2.
  27. vainikinių arterijų rotabliacija; 4.2.
  28. reolizinė vainikinių arterijų trombektomija; 4.2.
  29. sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas; 4.2.
  30. transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija; 4.2.
  31. balioninė valvuloplastika; 4.2.
  32. Rushkind'o septostomija; 4.2.
  33. prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto ar atviro arterinio latako uždarymas; 4.2.
  34. perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu.
  35. Angiologinės IRP: 5.
  36. angiologinės DIRP: 5.1.
  37. cerebrinė angiografija; 5.1.
  38. spinalinė angiografija; 5.1.
  39. bronchialinė angiografija; 5.1.
  40. aortografija; 5.1.
  41. abdominalinė visceralinė angiografija; 5.1.
  42. selektyvi angiografija; 5.1.
  43. renalinė angiografija; 5.1.
  44. angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas; 5.1.
  45. dubens organų angiografija; 5.1.
  46. galūnių angiografija; 5.1.
  47. venografija ir/ar kavagrafija; 5.1.
  48. kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas; 5.1.
  49. transjugulinė biopsija; 5.
  50. angiologinės GIRP: 5.2.
  51. perkutaninė transliuminalinė angioplastika (toliau vadinama – PTA); 5.2.
  52. periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamosiomis spiralėmis; 5.2.
  53. periferinė embolizacija su atskiriamosiomis spiralėmis; 5.2.
  54. neuroradiologinė embolizacija; 5.2.
  55. sudėtinga neuroradiologinė embolizacija; 5.2.
  56. transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas (toliau vadinama – TIPS); 5.2.
  57. intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija; 5.2.
  58. tuščiosios venos filtro implantavimas; 5.2.
  59. perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas; 5.2.
  60. intraarterinė chemoterapija ir / ar chemoembolizacija; 5.2.
  61. ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas; 5.2.
  62. pilvinės aortos stentavimas; 5.2.
  63. krūtininės aortos stentavimas.
  64. Elektrofiziologinės IRP: 6.
  65. elektrofiziologinė DIRP (intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas); 6.
  66. elektrofiziologinės GIRP: 6.2.
  67. perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija; 6.2.
  68. perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija, atliekant tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu; 6.2.
  69. perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija naudojant trimatę kartografavimo sistemą; 6.2.
  70. vienkamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas; 6.2.
  71. dvikamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas; 6.2.
  72. biventrikulinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas; 6.2.
  73. kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas. II. REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOMS
  74. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau vadinama – ASPĮ), kurioje atliekamos IRĘ turi atitikti: 7.
  75. Bendruosius išvystytos infrastruktūros vidaus ligų profilio subspecializuotų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 606 „Dėl Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 105-3319; 2005, Nr. 76-2774); 7.
  76. Bendruosius stacionarinių tretinio lygio vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 603 „Dėl Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos (ortopedijos, traumatologijos) stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 106-3372; 2005, Nr. 76-2773); 7.
  77. Tretinio lygio reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų (reanimacijos III) teikimo suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos apraše nurodytus Bendruosius tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl Reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 128-4644); 7.
  78. atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos ir Europos širdies ir kraujagyslių ir intervencinės radiologijos draugijos rekomendacijas, ASPĮ turi būti atliekama ne mažiau kaip 150 intervencinės radiologijos GIRP per metus. III. REIKALAVIMAI PATALPOMS IR ĮRANGAI INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRAI TEIKTI
  79. Intervencinės radiologinės procedūros atliekamos operacinėje. Patalpos turi atitikti ASPĮ keliamus higienos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213).
  80. IRP atlikti reikalingi medicinos prietaisai turi atitikti Medicinos prietaisų saugos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-467).
  81. Operacinės medicinos prietaisai, priemonės ir medikamentai: 10.
  82. rentgeno angiografinė sistema, pritaikyta širdies ir periferinėms kraujagyslėms tirti ir gydomosioms procedūroms atlikti; 10.
  83. prietaisai paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti; 10.
  84. universalus šviesos šaltinis; 10.
  85. gyvybinių funkcijų atstatymo ir palaikymo medicinos prietaisai: 10.4.
  86. deguonies tiekimo sistema; 10.4.
  87. defibriliatorius; 10.4.
  88. dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas, intubavimo reikmenys; 10.4.
  89. intraaortinės kontrapulsacijos aparatas (atliekant PKI); 10.
  90. angiografinė automatinė pompa; 10.
  91. elektrokardiostimuliatorius; 10.
  92. vaistų rinkinys gaivinimui; 10.
  93. analgetikai; 10.
  94. vietiniai anestetikai; 10.
  95. intraveniniai anestetikai; 10.
  96. diuretikai; 10.
  97. opioidai; 10.
  98. inotropiniai medikamentai; 10.
  99. antiaritminiai medikamentai; 10.
  100. krešėjimą veikiantys medikamentai; 10.
  101. perfuzinė intraveninė pompa; 10.
  102. dezinfekavimo priemonės; 10.
  103. archyvavimo ir dokumentavimo įranga ir priemonės. IV. PERSONALAS, TEIKIANTIS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRĄ
  104. DIRP atlieka vienas iš gydytojų pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją: 11.
  105. gydytojas kardiologas; 11.
  106. gydytojas vaikų kardiologas; 11.
  107. gydytojas radiologas; 11.
  108. atliekant DIRP dalyvauja: 11.4.
  109. gydytojas anesteziologas reanimatologas ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojas (kai to reikalauja paciento amžius arba būklė, arba procedūros rūšis); 11.4.
  110. operacinės slaugytojas; 11.4.
  111. slaugytojo padėjėjas; 11.4.
  112. medicinos technikos inžinierius.
  113. GIRP atlieka vienas iš gydytojų pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją: 12.
  114. gydytojas kardiologas; 12.
  115. gydytojas vaikų kardiologas; 12.
  116. gydytojas radiologas.
  117. Atliekant GIRP dalyvauja: 13.
  118. gydytojas anesteziologas reanimatologas ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojas (kai to reikalauja paciento amžius arba būklė, arba procedūros rūšis); 13.
  119. gydytojas angiochirurgas (aortos stentavimo procedūros); 13.
  120. operacinės slaugytojas; 13.
  121. slaugytojo padėjėjas; 13.
  122. medicinos technikos inžinierius. V. INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRŲ APMOKĖJIMO TVARKA
  123. Vienam ligoniui suteiktos diagnostinės ir / ar gydomosios intervencinės radiologijos procedūros vertinamos kaip atskiros procedūros.
  124. Apmokėti Brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarka, nustatyta sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 721 „Dėl Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 25-652; 2004, Nr. 80-2849), prilyginant vieną balą vienam litui.
  125. Apmokėti stacionarines paslaugas trumpalaikio gydymo paslaugos bazine kaina, jei intervencinės radiologijos procedūros pacientams atliktos stacionare planine tvarka.
  126. ASPĮ, norinti teikti intervencinės radiologijos paslaugas, turi atitikti II ir III skirsnyje nustatytus reikalavimus.
  127. Nesant būklių, įvardytų Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąraše, kai būtina skubiai pacientui atlikti IRP, šis diagnostikos ar gydymo metodas gali būti taikomas gydytojų konsiliumo sprendimu.
  128. Nesant būklių, įvardytų Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąraše, kai būtina planine tvarka pacientui atlikti IRP, šis diagnostikos ar gydymo metodas gali būti taikomas gydytojų konsiliumo sprendimu ir suderinus su teritorine ligonių kasa. ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-540 LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT TAIKOMOS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪROS, IR ŠIŲ PROCEDŪRŲ TAIKYMO INDIKACIJŲ SĄRAŠAS
  129. Kardiologinė DIRP Nr. Procedūra TLK-10 kodas Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Procedūrų taikymo indikacijos 1.
  130. Koronarografija su ventrikuliografija I20.1 Krūtinės angina su nustatytu spazmu Nėra efekto gydant medikamentais I20.8 Įtampos krūtinės angina Ryškiai teigiami krūvio mėginiai I20.9 Krūtinės angina, nepatikslinta Neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar ekskliuduoti koronarinės širdies ligos I25 Lėtinė išeminė širdies liga Angiospastinė krūtinės angina I20.0 Nestabili krūtinės angina Didelės ir vidutinės rizikos nestabili krūtinės angina Nėra efekto 1–2 paras gydant medikamentais Praėjus paūmėjimui ir esant teigiamiems krūvio mėginiams Po miokardo infarkto per pirmus 2 mėn. atsiradusi krūtinės angina arba teigiamas krūvio mėginys I21 Ūminis miokardo infarktas Ūminis miokardo infarktas, jei nuo skausmo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 valandų I22 Pakartotinis miokardo infarktas Išlieka skausmai ar atsiranda grįžtamoji išemija I23 Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos Įtariamos mechaninės miokardo infarkto komplikacijos I25.6 Beskausmė (nebyli) miokardo išemija Besimptominiai ligoniai, jei ryškiai teigiami krūvio mėginiai I46.0 Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija Po dokumentuotos klinikinės mirties be ūminio miokardo infarkto I50 Širdies nepakankamumas Ūmus ar ryškus lėtinis širdies nepakankamumas diagnozei patikslinti I05 Reumatinės dviburio vožtuvo ydos Aortinės ydos – jei numatomas chirurginis gydymas I06 Reumatinės aortos vožtuvo ydos Kitos įgytos širdies ydos prieš chirurginį gydymą–vyrams per 40 m., moterims – per 50 m. I07 Reumatinės triburio vožtuvo ydos I08 Daugiavožtuvinės ydos I34 Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos I35 Nereumatinės aortos vožtuvo ydos I36 Nereumatinės triburio vožtuvo ydos I37 Plautinio kamieno vožtuvo ydos 1.
  131. Pulmoangiografija I26 Plaučių arterijos embolija Diagnozei nustatyti ir patikslinti I27 Kitos plautinės širdies ligų formos Gydymo taktikai parinkti I28 Kitos plaučių kraujagyslių ligos Įtariama plautinė embolizacija, kai negalima atlikti plaučių perfuzijos tyrimo arba jis neinformatyvus Q33 Įgimta plaučio formavimosi yda Kraujavimo iš kvėpavimo takų ir įgimtų ar įgytų pulmonalinių anomalijų (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnostika ir įvertinimas R04 Kraujavimas iš kvėpavimo takų 1.
  132. Širdies ertmių manometrų a su ventrikulografija Q20 Įgimtos širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydos Įgimtų ir įgytų ydų diagnozei patikslinti Q21 Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos Gydymo taktikai parinkti Q22 Įgimtos plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydos Q23 Įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvo formavimosi ydos Q24 Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos Q25 Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos Q26 Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos I05-I09 Įgytos širdies ydos I34-I39 Širdies vožtuvų ydos 1.
  133. Endomiokardo biopsija I40 Ūminis miokarditas Aktyvaus ar besirezorbuojančio miokardito diagnozei nustatyti I41 Miokarditas, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur Įvertinti ir kontroliuoti chemoterapijos, ypač antraciklinų, toksinį poveikį miokardui I42 Kardiomiopatija Miokardo patologijai, turinčiai būdingą morfologinį vaizdą (pvz., amiloidozei, sarkoidozei, hemochromatozei, spinduliniam pažeidimui, susikaupusiam glikogenui, širdies navikams, endokardo fibrozei ar fibroelastozei), nustatyti I43 Kardiomiopatija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur Diferencijuoti konstrikcinį perikarditą nuo restrikcinės kardiomiopatijos 1.
  134. Frakcijinis širdies kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas I20 Krutinės angina Įvertinti kraujotakos pakankamumą širdies kraujagyslėse I21 Ūminis miokardo infarktas Stenozės hemodinaminiam reikšmingumui įvertinti, kai krūvio mėginiai neatlikti, neinformatyvūs arba ligonis negali jų atlikti I22 Pakartotinis miokardo infarktas Trijų vainikinių arterijų ligai diagnozuoti prieš gydymo taktikos parinkimą (aorto koronarinis šuntavimas ar PKI su stentavimu) I23 Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos PKI su stentavimu rezultatui įvertinti I25.6 Beskausmė (nebyli) miokardo išemija I46.0 Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija I50 Širdies nepakankamumas 1.
  135. Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas I20 Krūtinės angina Įvertinti širdies kraujagyslių spindžio ir sienelės morfologinius aterosklerotinius pakitimus parenkant gydymo taktiką I21 Ūminis miokardo infarktas I22 Pakartotinis miokardo infarktas Gydymo taktikos ir PKI rezultato įvertinimas ligoniams su kairės vainikinės arterijos kamieno liga ir priekinės ir/ ar juosiančios arterijos žiočių liga I23 Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos I25.6 Beskausmė (nebyli) miokardo išemija I46.0 Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija I50 Širdies nepakankamumas
  136. Kardiologinė GIRP Nr. Procedūra TLK-10 kodas Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Procedūrų taikymo indikacijos 2.
  137. Paprasta perkutaninė koronarinė intervencija I20.8 Įtampos krūtinės angina Vienos ar kelių koronarinių arterijų susiaurėjimai (>50 %) ir kuris nors iš šių rodiklių: I20.9 Krūtinės angina, nepatikslinta teigiami krūvio mėginiai; anamnezėje buvo klinikinė mirtis; medikamentinis gydymas neefektyvus; poinfarktinė krūtinės angina; skilvelinė tachikardija, atspari medikamentams; frakcijinis kraujotakos rezervas <0,75; intravaskulinio ultragarsinio tyrimo duomenimis, stenozės diametras < 4 mm2 I20.0 Nestabili krūtinės angina Didelės ir vidutinės rizikos nestabili krūtinės angina Mažos rizikos krūtinės angina ir teigiami krūvio mėginiai Poinfarktinė krūtinės angina I21 ūminis miokardo infarktas Platus miokardo infarktas, kai nuo skausmų pradžios praėjo mažiau kaip 12 valandų ir kartojasi skausmai ar vystosi komplikacijos I22 Pakartotinis miokardo infarktas Kardiogeninis šokas dėl miokardo infarkto I23 Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos Fibrinolitinės terapijos kontraindikacijos I25 Lėtinė išeminė širdies liga Neefektyvi fibrinolitinė terapija Besimptomiai ligoniai ir ryškiai teigiami krūvio mėginiai 2.
  138. Sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija I20.8 Įtampos krūtinės angina Visi požymiai kaip ir paprastos PKI ir bet kuris iš žemiau išvardytų rodiklių: I20.9 Krūtinės angina, nepatikslinta cukrinis diabetas; I20.0 Nestabili krūtinės angina kelių vainikinių arterijų PKI; I21 Ūminis miokardo infarktas lėtinė vainikinės arterijos okliuzija; I22 Pakartotinis miokardo infarktas vainikinės arterijos spindis siauresnis nei 3 mm; I23 Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos kairiosios vainikinės arterijos kamieno stenozė; I25 Lėtinė išeminė širdies liga bifurkacinė ar trifurkacinė vainikinių arterijų stenozė; vainikinės arterijos stenozės ilgis >20 mm; vainikinių arterijų Stento restenozė 2.
  139. Sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas I50 Širdies veiklos nepakankamumas Kai neefektyvi intraaortinė balioninė kontrapulsacija I21 Ūminis miokardo infarktas 2.
  140. Vainikinių arterijų rotabliacija I20.8 Įtampos krūtinės angina Visi požymiai kaip paprastos PKI ir ryški vainikinių arterijų fibrozė ir kalcinozė I20.9 Krūtinės angina, nepatikslinta I20.0 Nestabili krūtinės angina I21 Ūminis miokardo infarktas I22 Pakartotinis miokardo infarktas I23 Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos I25 Lėtinė išeminė širdies liga 2.
  141. Reolizinė vainikinių arterijų trombektomija I20.8 Įtampos krūtinės angina Visi požymiai kaip paprastos PKI ir trombas koronarinėje arterijoje arba veninėse jungtyse I20.9 Krūtinės angina, nepatikslinta I20.0 Nestabili krūtinės angina I21 Ūminis miokardo infarktas I22 Pakartotinis miokardo infarktas I23 Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos I25 Lėtinė išeminė širdies liga 2.
  142. Transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija I42.1 Hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija Esant kairiojo skilvelio išvarymo trakto spaudimo gradientui >60 mmHg 2.
  143. Balioninė valvuloplastika I05.0 Reumatinė dviburė stenozė (mitralinė stenozė) Ligoniai, kurių ligos simptomai mažai išreikšti (II NYHA funkcinė klasė), bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija I34.2 Nereumatinė mitralinė (dviburio vožtuvo) stenozė Ligoniai III–IV funkcinės klasės, kurių mitralinės angos plotas <1,5 cm2, esant jaunam amžiui, nedideliam povožtuvinio aparato pažeidimui, neišreikštai vožtuvų kalcinozei, išlikus burių judrumui Q22.1 Įgimta plautinio kamieno vožtuvo stenozė (susiaurėjimas) Neoperabiliais atvejais, kai pati operacija ar protezavimas nepageidaujami I06.0 Reumatinė aortos vožtuvo (angos) stenozė Aortos vožtuvo stenozė, esant spaudimo gradientui >50 mmHg I35.0 Nereumatinė aortos vožtuvo (angos) stenozė Asimptominiai ir simptominiai ligoniai, esant kritinei aortos angos stenozei (anga <0,8 cm2 ir vidutinis spaudimo gradientas >50 mmHg), ir jauno amžiaus ligoniai, esant įgimtai aortos angos stenozei be kalcinozės; ar paruošiamuoju etapu prieš protezavimą, esant kardiogeniniam šokui, kai protezuoti artimiausiu metu nebus galima, kaip paliatyvinė priemonė stipriai išreikštos aortinės stenozės atveju, esant operacijos kontraindikacijoms ar ligoniui atsisakius operacijos 2.
  144. Rushkind'o septostomija Q20.3 Diskordantinė ventrikuloarterinė jungtis Naujagimio gyvybę gelbstinti procedūra 2.
  145. Prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas ar atviro arterinio latako uždarymas I51.0 Širdies pertvarų defektai, įgyti Ligoniai, kurių ligos simptomai mažai išreikšti (II NYHA funkcinė klasė), bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija Q21 Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos III–IV funkcinės klasės ligoniai Q25.0 Atviras arterinis latakas Esant kliniškai reikšmingoms ydoms 2.
  146. Perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu I31.2 Hemoperikardas (kraujo sankaupa perikarde), neklasifikuojamas kitur Esant širdies tamponadai Diagnostikos tikslais I31.3 Skysčio sankaupa perikarde (neuždegiminis)
  147. Angiologinė DIRP Nr. Procedūra TLK-10 kodas Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Procedūrų taikymo indikacijos 3.
  148. Cerebrinė angiografija G45 Praeinantys (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai Ligoniai su simptominiu cerebrovaskuliniu nepakankamumu diagnozei patikslinti G46 Kraujagysliniai galvos smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinėmis ligomis I63 Smegenų infarktas I64 Insultas, nepatikslintas, kaip kraujosruva ar infarktas I65 Precerebrinių arterijų užsikimšimas ir stenozė, nesukėlę smegenų infarkto Asimptominiai ligoniai, kuriems neinvaziškai nustatyta žymi stenozė ar išopėjusi plokštelė ir būtina patikslinti indikacijas revaskuliarizacijai I66 Nesukeliantis smegenų infarkto smegeninių (cerebral) arterijų užsikimšimas ir stenozė Įtartos intrakranijinės okliuzinės ligos ir / ar kolateralinės kraujotakos įvertinimas I67.5 Moyamoya liga I67.7 Cerebrinis arteritas, neklasifikuojamas kitur I67.0 Smegenų arterijų sienelės atsisluoksniavimas, neplyšęs Pirminių kraujagyslių anomalijų, įskaitant aneurizmas, kraujagyslių malformacijas, okliuzinę ligą ar vaskulitus, diagnostika ir įvertinimas I67.1 Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi Pooperacinis chirurginių arba neurointervencinių procedūrų įvertinimas I72.0 Miego arterijos aneurizma Q28.0 Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda Q28.1 Kitos precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos Q28.2 Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda Q28.3 Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos I60 Subarachnoidinė kraujosruva Intracerebrinės kraujosruvos, įskaitant ir trauminę, įvertinimas I61 Intracerebrinė kraujosruva S06.4 Epiduralinis kraujo išsiliejimas S06.5 Trauminis subduralinis kraujo išsiliejimas S06.6 Trauminis subarachnoidinis kraujo išsiliejimas S06.7 Intrakranijinis sužalojimas su ilgalaike koma S06.8 Kiti intrakranijiniai sužalojimai S15 Kaklo kraujagyslių sužalojimas Simptominės trauminės disekacijos diagnostika ir įvertinimas R04.0 Kraujavimas iš nosies Rekurentinės epistaxis arba trauminio kraujavimo, kurio nepavyksta kitaip sustabdyti, diagnostika ir įvertinimas C01- Piktybiniai navikai Galvos, kaklo ir intrakranijinių navikų diagnostika ir įvertinimas C14 C71 Galvos smegenų piktybiniai navikai C79.3 Metastaziniai galvos smegenų ir smegenų dangalų piktybiniai navikai D10 Burnos ir ryklės gerybiniai navikai D33.0 Supratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai D33.1 Intratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai D33.2 Galvos smegenų nepatikslinti gerybiniai navikai 3.
  149. Spinalinė angiografija Q28.2 Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda Nugaros smegenų kraujagyslių patologijos (malformacijos ir arterioveninės fistulės) diagnostika ir įvertinimas Q28.8 Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos Q28.9 Įgimta kraujo apytakos sistemos formavimosi yda, nepatikslinta 3.
  150. Bronchialinė arteriografija R04 Kraujavimas iš kvėpavimo takų Kraujavimo iš kvėpavimo takų ir įgimtų ar įgytų pulmonalinių anomalijų (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnostika ir įvertinimas Q33 Įgimta plaučio formavimosi yda 3.
  151. Aortografija Q25.0 Atviras arterinis latakas Aortos patologinių pakitimų (disekacija, aneurizma, okliuzinė liga, aortitas, įgimti aortos defektai ir aortos sužalojimas) diagnostika bei įvertinimas Q25.1 Aortos koarktacija (susiaurėjimas) Q25.2 Aortos atrezija Q25.3 Aortos stenozė (susiaurėjimas) Q25.4 Kitos įgimtos aortos formavimosi ydos I70.0 Aortos aterosklerozė I71 Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija) I74.0 Pilvinės aortos dalies embolija ir trombozė I74.1 Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė S25.0 Krūtinės aortos sužalojimas S35.0 Pilvo aortos sužalojimas 3.
  152. Abdominalinė visceralinė angiografija K92.0 Vėmimas krauju Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti K92.1 Kraujas išmatose K92.2 Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta C22 Kepenų ir intrahepatitinių tulžies latakų piktybiniai navikai Intraabdominalinių navikų diagnostika ir įvertinimas C25 Kasos piktybiniai navikai C26.1 Blužnies piktybiniai navikai C74 Antinksčių piktybiniai navikai D13.4 Kepenų gerybiniai navikai D13.6 Kasos gerybiniai navikai D13.7 Endokrininės kasos dalies gerybiniai navikai D13.9 Netiksliai nurodytos virškinimo sistemos lokalizacijos gerybiniai navikai D35.0 Antinksčio gerybiniai navikai S35 Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas Parenchiminių organų traumos diagnostika ir įvertinimas S36 Pilvo ertmės organų sužalojimas K76.6 Portinė hipertenzija Portinės hipertenzijos ir varikozinių stemplės venų mazgų diagnostika ir įvertinimas I81 Portinės venos trombozė Portosisteminių jungčių ir preoperacinis įvertinimas, ruošiantis parenchiminių organų transplantacijai K55 Žarnų kraujagyslių ligos Ūmios ar chroniškos žarnyno išemijos diagnostika ir įvertinimas I77 Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai I77.4 Pilvinės arterijos (truncus celiacus) suspaudimo sindromas 3.
  153. Selektyvi angiografija K92.0 Vėmimas krauju Kraujavimo šaltinio iš virškinamojo trakto, į pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur nustatymui, kai tai nepavyksta įprastinės angiografijos metu K92.1 Kraujas išmatose K92.2 Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta S35 Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas S36 Pilvo ertmės organų sužalojimas S15 Kaklo kraujagyslių sužalojimas S25 Krūtinės kraujagyslių sužalojimas S45 Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje 3.
  154. Renalinė angiografija C64 Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai Inkstų navikų, renovaskulinės okliuzinės ligos, pirminės renovaskulinės patologijos arba traumos diagnostika ir įvertinimas D30.0 Inkstų gerybiniai navikai I12 Hipertenzinė (inkstų liga) [nefropatija] I13 Hipertenzinė (širdies ir inkstų liga) [kardiopatija ir nefropatija] I15.0 Renovaskulinė hipertenzija I70.1 Inkstų arterijų aterosklerozė I72.2 Inkstų arterijos aneurizma N28.0 Inkstų išemija ir infarktas S35.4 Inkstų kraujagyslių sužalojimas Q27.1 Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas) Q27.2 Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos R31 Hematurija, nepatikslinta Neaiškios kilmės hematurijos diagnostika ir įvertinimas 3.
  155. Angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas I70.1 Inkstų arterijų aterosklerozė Ribinės stenozės hemodinaminiam reikšmingumui arba PTA rezultatui įvertinti I70.2 Galūninių arterijų aterosklerozė I73 Kitos periferinių arterijų ligos Q27.1 Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas) Q27.2 Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos 3.
  156. Dubens organų angiografija K92.1 Kraujas išmatose Gastrointestinalinio, genitourinarinio, retroperitoninio ar dubens organų kraujavimo diagnostika ir įvertinimas K92.2 Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta R31 Hematurija, nepatikslinta C48 Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybiniai navikai C56 Kiaušidžių piktybiniai navikai D20 Retroperitoninio tarpo minkštųjų audinių ir pilvaplėvės gerybiniai navikai N93 Kiti nenormalūs kraujavimai iš gimdos ir makšties S35 Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas S36 Pilvo ertmės organų sužalojimas D25 Gimdos lejomioma Simptominės gimdos lejomiomos įvertinimas prieš embolizaciją I70.8 Kitų arterijų aterosklerozė Arterijų aterosklerotinių pakitimų ir kitų pirminės kraujagyslių patologijos būklių diagnostika ir įvertinimas I72.3 Klubinės arterijos aneurizma I74.5 Klubinės arterijos embolija ir trombozė I77 Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai N50.1 Vyro lytinių organų kraujagysliniai pakitimai Vyrų impotencijos, sukeltos arterijų okliuzinės ligos, diagnostika ir įvertinimas 3.
  157. Galūnių angiografija E10.5 Cukrinis diabetas su periferinės kraujotakos sutrikimais Aterosklerotinės kraujagyslių ligos (aneurizmos, embolijos, okliuzinės ligos, trombozės) ir kitų pirminės kraujagyslių patologijos būklių (malformacijos, vaskulito, apvogimo sindromo, kt.) diagnostika ir įvertinimas I70.2 Galūninių arterijų aterosklerozė I72.1 Viršutinių galūnių arterijų aneurizma Chirurginių ir dializinių jungčių bei fistulių įvertinimas I72.4 Apatinių galūnių arterijų aneurizma I74.2 Viršutinių galūnių arterijų embolija ir trombozė I74.3 Apatinių galūnių arterijų embolija ir trombozė I74.4 Galūnių arterijų nepatikslinta embolija ir trombozė I73 Kitos periferinių arterijų ligos I77.0-9 Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai Q27 Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos S45 Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje Kraujagyslių traumų, tumorų diagnostika ir įvertinimas S55 Dilbio kraujagyslių sužalojimas S75 Klubo ir šlaunies kraujagyslių sužalojimas S85 Blauzdos kraujagyslių trauma S95 Kraujagyslių trauma čiurnos ir pėdos lygyje C49 Kiti jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybiniai navikai D21 Kiti jungiamojo ir kitų minkštųjų audinių ir pilvaplėvės gerybiniai navikai 3.
  158. Venografija ir / ar kavagrafija I80 Flebitas ir tromboflebitas Įtariama patologija viršutinėje ir apatinėje tuščiosiose venose arba jų intakuose. Įvertinimas prieš filtro implantaciją arba kitą gydomąją intervenciją I82 Q26 Kitų venų embolija ir trombozė Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos 3.
  159. Kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas K70.3 Kepenų alkoholinė cirozė Kepenų venų būklės ir portinės hipertenzijos dydžio įvertinimas, sergant įvairios etiologijos kepenų ciroze K74.3 Pirminė biliarinė cirozė K74.4 Antrinė biliarinė cirozė K74.6 Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė K76.6 Portinė hipertenzija 3.
  160. Transjugulinė biopsija K74 Kepenų cirozė ir fibrozė Kraujo krešumo sutrikimai, neleidžiantys atlikti įprastinės perkutaninės biopsijos K70.3 Kepenų alkoholinė cirozė B18.2 Lėtinis virusinis hepatitas C B18.9 Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas K73.9 Lėtinis hepatitas, nepatikslintas
  161. Angiologinė GIRP Nr. Procedūra TLK-10 kodas Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Indikacijos 4.
  162. Perkutaninė transliuminalinė angioplastika I65.2 Miego arterijos užsikimšimas ir stenozė Simptominis (>50% pagal NASCET*) miego arterijos susiaurėjimas arba asimptominis (>70 % pagal NASCET) miego arterijos susiaurėjimas I67.0 S15.0 S15.1 Smegenų arterijų sienelės atsisluoksniavimas, neplyšęs Miego arterijos sužalojimas Slankstelinės arterijos sužalojimas Simptominės trauminės arba spontaninės disekacijos gydymo metodas I65.0 Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir stenozė Ligonių, kuriems yra vertebrobaziliarinės arterijos sindromas arba diagnozuojamas šio baseino insultas ir angiografiškai nustatoma slankstelinės (-ių) arterijos (-ų) stenozė, gydymo metodas I65.1 Pamatinės arterijos užsikimšimas ir stenozė Simptominiai ir hemodinamiškai reikšmingi intracerebrinių arterijų susiaurėjimai, jeigu simptomatika išlieka vartojant antiagregantus I66.0 Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė I66.1 Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė I66.2 Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė I60 Subarachnoidinė kraujosruva Simptominis ir rezistentiškas medikamentiniam gydymui galvos smegenų arterijų vazospazmas I65.3 Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebral) arterijų užsikimšimas ir stenozė Simptominiai ir hemodinamiškai reikšmingi precerebrinių arterijų susiaurėjimai arba užsikimšimai I65.8 Kitų priešsmegeninių (precerebral) arterijų užsikimšimas ir stenozė I70.2 Galūnių arterijų aterosklerozė Angiografiškai nustačius arterijos susiaurėjimą (>50%) arba / ir segmentinę okliuziją ir esant bent vienam iš išvardytų simptomų: protarpinis šlubavimas, kuris riboja įprastą gyvenimo stilių; išeminiai galūnių skausmai ramybėje; išeminės opos ar kitokie audinių defektai. I77 Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai Hemodinamiškai reikšminga nuosruvio arba arterinės / veninės jungties (dializinės fistulės) stenozė I70.1 Inkstų arterijų aterosklerozė Renovaskulinės kilmės hipertenzija ir / arba inkstų funkcijos nepakankamumas (padidintas kreatinino kiekis serume), esant hemodinamiškai reikšmingam aterosklerotinės arba fibromuskulinės kilmės inksto (-ų) arterijos (-ų) pažeidimui Q27.1 Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas) Viršutinių galūnių arterijų aneurizma Periferinių arterijų aneurizmų ir pseudoaneurizmų gydymo metodas I72.1 Inkstų arterijos I72.2 aneurizma Klubinės arterijos I72.3 aneurizma Apatinių galūnių I72.4 arterijų aneurizma K55 Žarnų kraujagyslių ligos Hemodinamiškai reikšmingas žarnų kraujagyslių susiaurėjimas (užsikimšimas), esant ūmios ar chroniškos žarnyno išemijos klinikai I77 Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai Q25.1 Aortos koarktacija (susiaurėjimas) Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas (transstenozinis spaudimo gradientas ³ 15 mmHg) įgimtas arba įgytas aortos susiaurėjimas I70.0 Aortos aterosklerozė I82 Kitų venų embolija ir trombozė Simptominis tuščiosios venos arba jos intakų susiaurėjimas I82.0 Budd-Chiari sindromas I82.2 Tuščiosios venos embolija ir trombozė 4.
  163. Periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamomis spiralėmis D33.0 Supratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai Galvos ir kaklo gerybinių arba piktybinių navikų priešoperacinė devaskuliarizacija. Paliatyvi embolizacija inoperabilių navikų atvejais arba esant kraujavimui D33.1 Intratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai D10 Burnos ir ryklės gerybiniai navikai C01-C14 Piktybiniai navikai R04 Kraujavimas iš kvėpavimo takų Kai kitais būdais nepavyksta sustabdyti kraujavimo iš kvėpavimo takų Q27.3 Periferinė arterioveninė formavimosi yda Nustačius simptominę periferinių kraujagyslių malformaciją Q28.0 Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda I28.0 Plaučių arterioveninė fistulė (jungtis) Simptominės arterioveninės fistulės gydymo metodas S35 Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas Potrauminio kraujavimo stabdymo metodas S36 Pilvo ertmės ir dubens S37 organų sužalojimas I85.0 Kraujuojantys stemplės varikoziniai mazgai Kraujavimo iš varikozinių stemplės venų kontrolė portinės hipertenzijos bei blužnies venų trombozės atveju D73.1 Hipersplenizmas Įvairios etiologijos hipersplenizmo ir trombocitopenijos gydymo metodas D56.1 Beta talasemija D69.3 Idiopatinė trombocitopeninė purpura D69.4 Kitos pirminės trombocitopenijos D69.5 Antrinė trombocitopenija D69.6 Trombocitopenija, nepatikslinta C22 Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybiniai navikai Paliatyvinė embolizacija neoperabiliais atvejais, norint palengvinti simptomus, mažinti diseminaciją, pagerinti atsaką į chemoterapiją ar švitinimą C25 Kasos piktybiniai navikai C26.1 Blužnies piktybiniai navikai C74 Antinksčių piktybiniai navikai C54 Gimdos kūno piktybiniai navikai C64 Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai Pirminių navikų (inkstų) ikioperacinė embolizacija arba paliatyvinė embolizacija esant kraujavimui iš inoperabilaus inksto arba šlapimo pūslės naviko C67 Šlapimo pūslės piktybiniai navikai C53.8 Gimdos kaklelio išplitęs pažeidimas Paliatyvinė embolizacija esant kraujavimui iš išplitusio, inoperabilaus gimdos ar jos priedų piktybinio naviko C57.4 Gimdos priklausiniai, nepatikslinti C55 Gimdos piktybiniai navikai, lokalizacija nepatikslinta I86 Kitų vietų venų varikozė Simptominis varikocelės gydymo metodas D25 Gimdos lejomioma Simptominis gimdos lejomiomos gydymo metodas 4.
  164. Periferinė embolizacija su atskiriamomis spiralėmis K92.0 Vėmimas krauju Kraujavimui į virškinamąjį traktą, pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur stabdyti, kai kraujavimo židinys nustatomas superselektyvios angiografijos metu ir kitos priemonės neefektyvios K92.1 Kraujas išmatose K92.2 Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta S35 Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas Kai dėl angioanatominių ypatumų neįmanoma atlikti embolizacijos su dalelėmis ir nustumiamomis spiralėmis S36 Pilvo ertmės organų sužalojimas S15 Kaklo kraujagyslių sužalojimas S25 Krūtinės kraujagyslių sužalojimas S45 Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje 4.
  165. Neuroradiologinė I67.1 Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi Galvos smegenų arterijų plyšusių ir neplyšusių aneurizmų gydymo metodas embolizacija I72.0 Miego arterijos aneurizma I60.0-9 Subarachnoidinė kraujosruva Q28.2 Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda Simptominių galvos ir nugaros smegenų malformacijų ir arterioveninių fistulių gydymo metodas Q28.3 Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos Q28.8 Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos I77.0 Arterioveninė fistulė, įgyta 4.
  166. Sudėtinga neuroradiologinė embolizacija I67.1 Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi Atliekama vadovaujantis neuroradiologinės embolizacijos indikacijomis ir papildomomis indikacijomis. Arterinių aneurizmų atvejais turi būti bent vienas iš šių rodiklių: didelė (11–25 mm skersmens) arterinė aneurizma; gigantinė (>25mm skersmens) arterinė aneurizma pagal NINDS klasifikaciją; platus aneurizmos kaklelis (kaklelio / kūno santykis yra>l/2). I72.0 Miego arterijos aneurizma I60.0-9 Subarachnoidinė kraujosruva Q28.2 Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda CNS arterinių / veninių malformacijų (AVM) atvejais turi būti vienas iš šių rodiklių: didelė (>30 mm skersmens) AVM; giliai galvos smegenyse lokalizuota AVM; trauminė karotido / kavernozinė fistulė Q28.3 Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos Q28.8 Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos I77.0 Arterioveninė fistulė, įgyta 4.
  167. Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas K74 Kepenų cirozė Padidėjęs vartų venos spaudimas, dėl kurio vystosi refrakterinis ascitas ir įvyksta pasikartojantys, endoskopiškai nesustabdomi kraujavimo epizodai iš virškinamojo trakto varikozinių mazgų K70.3 Kepenų alkoholinė cirozė K74.6 Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė K74.3 Pirminė biliarinė cirozė K74.6 Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė B18.2 Lėtinis virusinis hepatitas C B18.9 Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas K73.9 Lėtinis hepatitas, nepatikslintas K76.6 Portinė hipertenzija K76.5 Kepenų venų okliuzinė liga 4.
  168. Intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija I26 Plaučių arterijos embolija Plaučių arterijos embolijos gydymo metodas I80 Flebitas ir tromboflebitas Periferinių venų embolijos ir trombozės gydymo metodas I82 Kitų venų embolija ir trombozė I74.2 Viršutinių galūnių arterijų embolija ir trombozė Periferinių arterijų embolijos ir trombozės gydymo metodas I74.3 Apatinių galūnių arterijų embolija ir trombozė I74.5 Klubinės arterijos embolija ir trombozė I74.8 Kitų arterijų embolija ir trombozė K55.0 Ūminiai žarnų kraujotakos sutrikimai Ūmios viršutinės pasaito arterijos embolijos ar trombozės gydymo metodas praėjus ≤6 val. nuo susirgimo pradžios, angiografiškai nustačius arterijos užsikimšimą ir nesant klinikinių kontraindikacijų I63.0-9 Smegenų infarktas Išeminio galvos smegenų infarkto gydymo metodas, praėjus ≤3 val. nuo susirgimo pradžios, angiografiškai nustačius arterijos užsikimšimą ir nesant klinikinių kontraindikacijų I65.1 Pamatinės arterijos užsikimšimas ir stenozė I65.2 Miego arterijos užsikimšimas ir stenozė I66.0 Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė I66.1 Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė 166.2 Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė 166.3 Smegenėlių arterijos užsikimšimas ir stenozė 4.
  169. Tuščiosios venos filtro implanta vimas 126 Plaučių arterijos embolija Diagnozavus plaučių arterijos emboliją ir esant vienam iš šių rodiklių: pasikartojantys embolijos epizodai, nepaisant adekvataus gydymo antikoaguliantais; antikoaguliantų skyrimo kontraindikacijos; flotuojantys trombai apatinėje tuščiojoje venoje; embolektomija iš apatinių galūnių; aukštas embolijų pasikartojimo rizikos laipsnis 180 Flebitas ir tromboflebitas 182 Kitų venų embolija ir trombozė 4.
  170. Perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas 197.8 Kiti kraujotakos sistemos sutrikimai po procedūrų, neklasifikuojami kitaip Svetimkūniai kraujagyslėse, kaip buvusios procedūros komplikacija arba būklė po laikino tuščiosios venos filtro implantacijos T82.5 Kitos širdies ir kraujagyslių įtaisų ir implantatų mechaninės komplikacijos 4.
  171. Intraarterinė chemoterapija ir / ar chemoembolizacija C00-C75 Piktybiniai navikai Paliatyvinė terapija neoperabilių navikų atvejais arba priešoperacinė terapija, siekiant pagerinti naviko rezektabilumą 4.
  172. Ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas C00-C75 Piktybiniai navikai Indikuotina pastovi ir ilgalaikė medikamentų ir / arba tirpalų intraveninė infuzija 4.
  173. Pilvinės aortos stentavimas 170.0 Aortos aterosklerozė Plyšusios arba neplyšusios pilvinės aortos dalies aneurizmos bei atsisluoksniavimo gydymo metodas 171 Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija) 171.3 Pilvinės aortos dalies aneurizma, plyšusi 171.4 Pilvinės aortos dalies aneurizma, kai neminimas plyšimas 179.0 Aortos aneurizma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur S35.0 Pilvo aortos sužalojimas 4.
  174. Krūtininės aortos stentavimas 170.0 Aortos aterosklerozė Plyšusios arba neplyšusios krūtininės aortos dalies aneurizmos bei atsisluoksniavimo gydymo metodas 171 Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija) 171.1 Krūtininės aortos dalies aneurizma, plyšusi 171.2 Krūtininės aortos dalies aneurizma, kai neminimas plyšimas 171.5 Krūtininės ir pilvinės aortos dalių aneurizma, plyšusi 171.6 Krūtininės ir pilvinės aortos dalių aneurizma, kai neminimas plyšimas I79.0 Aortos aneurizma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur S25.0 Krūtinės aortos sužalojimas * NASCET – Siaurės Amerikos simptominio miego arterijos susiaurėjimo endarterektomijos studija.
  175. Elektrofiziologinė DIRP Procedūra TLK-10 kodas Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Procedūrų taikymo indikacijos 5.
  176. Intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas I44 Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada AV laidumo funkcijos tyrimas (AV mazgo, Hiso pluošto bei intraskilveliniame lygyje) vaistų fone ir be jo, tikslaus blokados lygio (suprahisinė, intrahisinė, infrahisinė) nustatymas: Nesant aiškios simptomų priežasties Esant Hiso pluošto kojyčių blokadai, numatant skirti vaistus, galinčius bloginti laidumą I45 išskyrus I45.6 Kiti laidumo sutrikimai I45.6 Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas Prieš atliekant kateterinę ar chirurginę papildomo laidumo pluošto abliaciją Esant skilvelių preekscitacijai, kai buvusi klinikinė mirtis ar nepaaiškinama sinkopė Kai nėra simptomų ir aritmijos mechanizmo bei papildomo laidumo pluošto ar normalios laidžiosios sistemos savybės gali nulemti gydymo taktiką Kai paciento giminėje yra pasitaikiusių staigios kardialinės mirties atvejų arba yra skilvelių preeksitacija, bet be spontaninių aritmijų, kai pacientas nori dirbti rizikingą darbą ir kuriam papildomo pluošto savybių ar tachikardijos įvertinimas padėtų nustatyti rekomendacijas darbui ar gydymui Skilvelių preeksitacija, kai bus atliekama širdies operacija gydant kitas širdies ligas I47.0 Skilvelinė aritmija re-entry tipo Pacientas, sergantis plačių QRS kompleksųtachikardija, kuriam EKG neleidžia nustatyti tikslios diagnozės, o to reikia gydymo taktikai parinkti I47.2 Skilvelinė tachikardija I47.1 Supraventrikulinė tachikardija Kai širdies ritmo sutrikimas nepasiduoda medikamentiniam gydymui ir informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką I47.9 Paroksizminė tachikardija, nepatikslinta Pasikartojantys tachikardijos epizodai, reikalaujantys gydymo vaistais, ir yra abejonių dėl proaritminio veikimo ar poveikio sinusiniam mazgui ar AV laidumui I48 Prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas I49.5 Sinusinio mazgo silpnumo sindromas Esant sinusinio mazgo disfunkcijai ir atrioventrikulinio laidumo sutrikimams Esant sinusinei bradiaritmijai, kai reikia įvertinti, ar kitos aritmijos negali būti simptomų priežastimi I49.9 Širdies aritmija, nepatikslinta Kai informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką
  177. Elektrofiziologinė GIRP Procedūra TLK-10 kodas Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė Procedūrų taikymo indikacijos 6.
  178. Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija I45.6 Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas Supraventrikulinė tachikardija, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų Prieširdžių virpėjimas ar kita prieširdine tachikardija, lydima skilvelinės tachisistolijos dėl impulso vedimo per papildomą laidumo pluoštą, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti Skilvelių preeksitacija be simptomų, kai pirmą kartą atsiradusi tachiaritmija dėl paciento gyvenimo būdo ir profesijos gali sukelti grėsmę jo ir aplinkinių sveikatai I47 Paroksizminė tachikardija Kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų I47.1 Supraventrikulinė tachikardija I48 Prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas III laipsnio AV blokadai sukelti esant lėtinei arba persistuojančiai aritmijai, kai kiti gydymo metodai neefektyvūs arba netaikytini I49.1 Prieširdžių priešlaikinė depoliarizacija Ritmo sutrikimo mechanizmui išaiškinti ir optimaliai gydymo taktikai parinkti, kai ritmo sutrikimas sukelia simptomus arba širdies nepakankamumą Atrioventrikulinės jungties priešlaikinė depoliarizacija I49.2 I49.3 Skilvelinė priešlaikinė depoliarizacija Kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos I49.4 Kitos patikslintos širdies aritmijos (ritmo vadovo padėties pakitimai) I49.8 Skilvelinė aritmija re-entry tipo Hemodinamiškai stabili monomorfinė skilvelių tachikardija, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų Hiso pluošto kojyčių re-entry tachikardija I47.0 Skilvelinė tachikardija Dažna monomorfinė skilvelinė tachikardija pacientui su implantuotu kardioverteriu-defibriliatoriumi, kai medikamentinis gydymas ir defibriliatoriaus perprogramavimas neapsaugo nuo daugybinių šokų I47.2 Trumpalaikė simptominė skilvelių tachikardija, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti 6.
  179. Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija naudojant tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu I45.6 Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas Kai papildomo laidumo tako abliacijai reikia patekti į kairįjį prieširdį / skilvelį I47.1 Supraventrikulinė tachikardija Kai papildomo laidumo tako arba tachikardijos židinio (zonos) abliacijai reikia patekti į kairįjį prieširdį / skilvelį 6.
  180. Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija naudojant trimatę kartografavimo sistemą I48 Prieširdžių virpėjimas ir plazdėjimas (TLK kodas) Paroksizminė arba persistuojanti aritmija su ryškiais simptomais arba besivystančiu širdies nepakankamumu, kai medikamentinis gydymas neefektyvus Skilvelinė tachikardija Tais atvejais, kai aritmijos mechanizmo nepavyksta išaiškinti taikant paprastesnius tyrimo ir gydymo metodus I47.2 6.
  181. Vienkamerinio elektrokardiostimulia– toriaus implantavimas I44 Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada Morganio-Adams-Stokso sindromas I45 Kiti laidumo sutrikimai Simptominė bradikardija I49 išskyrus I49.5 Kitos širdies aritmijos, sinusinio mazgo silpnumo sindromas Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika 6.
  182. Dvikamerinio elektrokardio- stimuliatoriaus implantavimas I44 Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada Morganio-Adams-Stokso sindromas Simptominė bradikardija Kiti laidumo sutrikimai Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją I45 Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika 6.
  183. Biventrikulinio elektrokardio- stimuliatoriaus implantavimas I50 Širdies nepakankamumas Širdies resinchronizavimo terapijai, kai yra kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada (I44.7) 6.
  184. Kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas I46 Širdies sustojimas Staigios mirties pirminei arba antrinei profilaktikai I49.5 Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas Hemodinamiškai nestabili skilvelinė tachikardija Skilvelinė tachikardija ir sumažinta kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (širdies nepakankamumas, I50) I47.2 Skilvelinė tachikardija Įgimti sindromai su didele staigios mirties rizika – ilgo QT intervalo, trumpo QT intervalo, Brugada sindromas, katecholaminerginė skilvelinė tachikardija; hipertrofinė, diliatacinė ir kitos kardiomiopatijos – pirminei arba antrinei staigios mirties profilaktikai ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-540 INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ, APMOKAMŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS, IR JŲ BAZINIŲ KAINŲ SĄRAŠAS Eil. Nr. Paslaugų pavadinimai Matavimo vienetas Bazinė kaina (balais) Kardiologinė diagnostinė intervencinė radiologija
  185. Koronarografija su ventrikulografija viena procedūra 1150
  186. Pulmoangiografija viena procedūra 1658
  187. Širdies ertmių manometrija su ventrikulografija viena procedūra 1938
  188. Endomiokardo biopsija viena procedūra 1865
  189. Frakcijinis širdies kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas viena procedūra 3930
  190. Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas viena procedūra 4520 Pastaba. Bazinės kainos struktūroje medžiagos vienkartinio naudojimo sudaro ne mažiau kaip 70 proc. Kardiologinė gydomoji intervencinė radiologija
  191. Paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (PK1) viena procedūra 4818*
  192. Sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija (PKI) (Be Balionio Stento Drug eluting stent, kuris perkamas centralizuotai, kainos) viena procedūra 3742*
  193. Vainikinių arterijų rotabliacija viena procedūra 9216*
  194. Reolizinė vainikinių arterijų trombektomija viena procedūra 9797* 11 Transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija viena procedūra 3046 12 Balioninė valvuloplastika viena procedūra 2833 13 Rushkind'o septostomija viena procedūra 2069 14 Prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas ar atviro arterinio latako uždarymas viena procedūra 2323* 15 Perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu viena procedūra 415 16 Sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas viena procedūra 18938 Pastaba. Bazinės kainos struktūroje medžiagos vienkartinio naudojimo sudaro ne mažiau kaip 80 proc. Angiologinė diagnostinė intervencinė radiologija
  195. Cerebrinė angiografija viena procedūra 1029
  196. Spinalinė angiografija viena procedūra 1137
  197. Bronchialinė arteriografija viena procedūra 957
  198. Aortografija viena procedūra 885
  199. Abdominalinė visceralinė angiografija viena procedūra 1021
  200. Selektyvi angiografija viena procedūra 1906
  201. Renalinė angiografija viena procedūra 1020
  202. Angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas viena procedūra 1231
  203. Dubens organų angiografija viena procedūra 1077
  204. Galūnių angiografija viena procedūra 1018
  205. Venografija ir / ar kavagrafija viena procedūra 729
  206. Kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas viena procedūra 586
  207. Transjugulinė biopsija viena procedūra 1950 Pastaba. Bazinės kainos struktūroje medžiagos vienkartinio naudojimo sudaro ne mažiau kaip 60 proc. Angiologinė gydomoji intervencinė radiologija
  208. Perkutaninė transliuminalinė angioplastika (PTA) viena procedūra 4770
  209. Periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamomis spiralėmis viena procedūra 3368*
  210. Periferinė embolizacija su atskiriamomis spiralėmis viena procedūra 1706*
  211. Neuroradiologinė embolizacija viena procedūra 1978*
  212. Sudėtinga neuroradiologinė embolizacija viena procedūra 2636*
  213. Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas (T1PS) viena procedūra 11990
  214. Intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija viena procedūra 1623*
  215. Tuščiosios venos filtro implantavimas viena procedūra 4083
  216. Perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas viena procedūra 6476
  217. Intraarterinė chemoterapija ir / ar chemoembolizacija viena procedūra 2692*
  218. Ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas viena procedūra 1499
  219. Pilvinės aortos stentavimas viena procedūra 2085*
  220. Krūtininės aortos stentavimas viena procedūra 1952* Pastaba. Bazinės kainos struktūroje medžiagos vienkartinio naudojimo sudaro ne mažiau kaip 70 proc. Elektrofiziologinė diagnostinė intervencinė radiologija
  221. Intrakardinis elektrofiziologinis ištyrimas viena procedūra 1420 Pastaba. Bazinės kainos struktūroje medžiagos vienkartinio naudojimo sudaro ne mažiau kaip 80 proc. Elektrofiziologinė gydomoji intervencinė radiologija
  222. Vienkamerinio elektrokardio stimuliatoriaus implantavimas viena procedūra 623*
  223. Dvikamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas viena procedūra 672*
  224. Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija viena procedūra 5127
  225. Kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas viena procedūra 1068*
  226. Biventrikulinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas viena procedūra 1590*
  227. Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija naudojant trimatę kartografavimo sistemą viena procedūra 12628
  228. Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija naudojant tarpprieširdinės pertvaros punkcija, kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu viena procedūra 7142 Pastaba. Bazinės kainos struktūroje medžiagos vienkartinio naudojimo sudaro ne mažiau kaip 80 proc. Pastaba. Į simboliu „*“ pažymėtų procedūrų bazines kainas neįskaičiuotos centralizuotai perkamos priemonės; pasikeitus centralizuotai perkamų priemonių sąrašui, neperkamų centralizuotai priemonių kaina bus įtraukta į bazinės kainos sudėtį. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.