← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LIŪNELIO EŽERO IR JO APYEŽERIŲ GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. birželio 22 d. Nr. D1-355 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

  1. Tvirtinu Liūnelio ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planą (pridedama).
  2. Pavedu: 2.
  3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones; 2.
  4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Veisiejų regioninio parko direkcija, planavimą; 2.
  5. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Veisiejų miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, reikalingų finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-355 LIŪNELIO EŽERO IR JO APYEŽERIŲ GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  6. Liūnelio ežero ir jo apyežerių gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www. am. lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  7. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2006, Nr. 88-3487; 2007, Nr. 31-1138). Ji yra Alytaus apskrityje, Lazdijų rajono savivaldybės Veisiejų seniūnijoje, ir jos ribos sutampa su Veisiejų regioninio parko Liūnelio rezervato ribomis, tačiau pagal šio Gamtotvarkos plano 1 punkte nurodyto PHARE projekto ekspertų pasiūlymą vietovės ribos turėtų būti praplėstos įjungiant vertingas buveines greta esančiame Šlavanto kraštovaizdžio draustinyje. Šiame Gamtotvarkos plane numatomi veiksmai apima tik Liūnelio rezervatą, kurio plotas – 30 ha. Teritorija apima Liūnelio ežerą, Liūnelio ir Šlavantėlio ežerų tarpežerio dalį, kurioje telkiasi daugelio skirtingų augalijos tipų kompleksai. Teritorijoje nustatyta 10 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių, įtrauktų į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros (toliau – Buveinių direktyva) I priedą, tipų ir 2 Europos Bendrijos svarbos augalų rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos II priedą: 3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis. Į vakarus nuo teritorijos esantis Šlavantėlio ežeras priskiriamas šiam buveinių tipui. Į teritoriją patenka tik nedidelė dalis ežero pakrantės, besiribojančios su Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų tarpežeriu. Į teritoriją įeinančio ežero dalies dugnas vietomis apaugęs ištisiniais menturdumblių (Chara spp.) sąžalynais. Šios buveinės plotas – apie 3 ha; 3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis. Šiam buveinių tipui priklauso rytinėje teritorijos dalyje esantis Liūnelio ežeras. Šios buveinės plotas – apie 7,6 ha; 5130 Kadagynai. Šiuo metu atviri ar sąlyginai atviri kadagynai teritorijoje užima nedidelį plotą. Buveinė aptinkama centrinėje teritorijos dalyje esančios Stepinės pievos pietiniame gale, ant kalkingo dirvožemio. Buveinės užimamas plotas apauga kitų rūšių krūmais: paprastoji kriaušė (Pyrus communis), dygioji šunobelė (Rhamnus catharctica), blindė (Salix caprea), paprastasis šaltekšnis (Frangula alnus) ir kt. Žolių danga turtinga rūšių, auga saugomų rūšių augalai (raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), vienlapis gedutis (Malaxis monophyllos) ir kt. Anksčiau buveinės užimamas plotas teritorijoje buvo gerokai didesnis. Šiuo metu jis apaugęs medžiais ir virtęs mišku. Dalį buvusio kadagyno ploto tikslinga atkurti. Šios buveinės plotas – apie 1,1 ha; 6210 Stepinės pievos. Stepinės pievos teritorijoje sudaro mozaiką su 6510 Šienaujamomis mezofitų pievomis ir užima atvirus, gerai saulės įšildomus plotus ant kalkingo ar smėlinio dirvožemio. Dalis buveinių užimamo ploto buvo sunaikintos jas suariant ir įsėjant, tačiau ir tose vietose išlikę gana daug natūralioms buveinėms būdingų rūšių. Tokias vietas tinkamai tvarkant, buveinės jose gali būti atkurtos. Dalis buveinės ploto apaugusi krūmais ir mišku; 6510 Šienaujamos mezofitų pievos. Buveinė užima nedidelius plotus stepinių pievų pakraščiuose ar miško aikštelėse. Buveinės užimamas plotas beveik nenaudojamas, šiuo metu nešienaujamas ir apauga krūmais; 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai. Šiam tipui priklausančios buveinės siaura juosta juosia Liūnelio ežero pakrantę. Buveinės sudaro kompleksą su 7210* Žemapelkėmis su šakotąja ratainyte; 7210 *Žemapelkės su šakotąja ratainyte. Buveinės užima nedidelius plotus Liūnelio pakrantę juosiančiame liūne, išsidėsčiusios fragmentiškai liūno pakraštyje netoli vandens (sudaro kompleksą su 7140 Tarpinėmis pelkėmis ir liūnais); 9020 *Plačialapių ir mišrūs miškai. Buveinės išsidėsčiusios rytiniame tarpežerio pakraštyje, sudaro kompleksą su 5130 Kadagynais, 9070 Medžiais apaugusiomis ganyklomis, 9080* Pelkėtais lapuočių miškais. Buveinės užimame plote aptinkama viena gausiausių Lietuvoje plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) populiacijų. Buveinę formuojantys miškai yra gana jauni, tikriausiai susiformavę apaugant ganykloms ir kadagynams; 9070 Medžiais apaugusios ganyklos. Buveinės išsidėsčiusios centrinėje teritorijos dalyje, labai fragmentuotos. Tikriausiai anksčiau jos užėmė žymiai didesnį plotą, tačiau šiuo metu didžioji jos dalis apaugusi mišku. Rytinėje tarpežerio dalyje, kur susitelkę dauguma šviesamėgių saugomų augalų rūšių, tikslinga atkurti 9070 Medžiais apaugusių ganyklų ir 5130 Kadagynų kompleksą. Šios buveinės plotas – apie 1 ha; 9080 *Pelkėti lapuočių miškai. Pelkėti lapuočių miškai užima siaurą ruožą ežerų pakrantėse ir reljefo pažemėjimuose. Sudaro kompleksą su 9020 *Plačialapių ir mišriais miškais. Buveinėje aptinkamos kelios saugomų augalų rūšys: aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii), Vienalapis gedutis (Malaxis monophyllos) ir kt. Šios buveinės plotas – apie 1,4 ha; Plačialapė klumpaitė (Cypripedium calceolus). Teritorijoje aptinkama gausi ir gyvybinga klumpaitės populiacija. Augalai išsibarstę gana dideliame plote, rytiniame sausumos pakraštyje ir ties sąsmauka tarp Liūnelio ir Šlavantėlio ežerų. Kai kuriose vietose priklausomai nuo apšvietimo ir kitų ekologinių sąlygų augalų tankis gana didelis (30–50 kerų/100 m2). Iš viso populiacijoje yra apie 150–200 įvairaus išsivystymo augalų. Tai viena iš gausiausių plačialapės klumpaitės populiacijų Lietuvoje; Plikažiedis linlapis (Thesium ebracteatum). Augalai aptikti ant kalkingo priesmėlio dirvožemio, Stepinės pievos pakraštyje ties sausumos sąsmauka tarp Šlavantėlio ir Liūnelio ežerų. Populiacija gana gausi ir gyvybinga. Dalis populiacijos užimamo ploto apauga aukštomis žolėmis ir krūmais. Krūmams ir aukštoms žolėms dar labiau susivėrus populiacija gali išnykti. Teritorijoje rasta 12 Lietuvoje saugomų augalų rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše (toliau – Lietuvos raudonoji knyga), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784), ir 1 Lietuvoje saugoma augalų bendrija, nurodyta Augalų bendrijų raudonosios knygos sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 237 (Žin., 1998, Nr. 108-2976): Raudonasis garbenis (Cephalathera rubra). Šie reliktiniai augalai auga ant kalkingo dirvožemio centrinėje teritorijos dalyje, retame beržyne su kadagiais ir pietinėje teritorijos dalyje, savaiminio jauno pušyno pakraščiuose. Pietinėje teritorijos dalyje esanti populiacijos dalis skursta dėl šviesos trūkumo; Šakotoji ratainytė (Cladium mariscus). Augalai auga Liūnelio ežero pakrantės liūne. Kai kuriose vietose formuoja sąžalynus; Aukštoji gegūnė (Dactylorhiza fuchsii). Augalai auga rytinėje teritorijos dalyje, pelkiniuose miškuose. Populiacija negausi, tačiau gyvybinga; Raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata). Augalai auga centrinėje teritorijos dalyje, atviros pievos pakraščiuose. Populiacija negausi; Baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia). Augalai auga centrinėje teritorijos dalyje, atviros pievos pakraščiuose. Populiacija negausi. Kiek gausesnė augalų grupė yra centrinėje teritorijos dalyje, kadagyne; Plačialapė gegūnė (Dactylorhiza majalis). Rasti pavieniai augalai Stepinės pievos pakraštyje; Pievinis plauretis (Gymnadenia conopsea). Augalai auga keliose vietose: pietinėje teritorijos dalyje ir vakarinėje dalyje (į viršų nuo sąsmaukos tarp ežerų). Populiacijos negausios, tačiau gana gyvybingos. Populiacijos užimta teritorija apauga krūmais, todėl šie augalai gali išnykti; Kvapusis plauretis (Gymnadenia odoratissima). Teritorijoje žinoma populiacija yra reliktinė, vienintelė Lietuvoje, labai nutolusi nuo pagrindinio arealo. Augalai auga nedidelėje miško aikštelėje, buvusiame kadagyno ir medžiais apaugusių ganyklų komplekse, dabar apaugančiu mišku. 1994 metais žydėjo apie 50, o 2000 metais – apie 20 augalų. Dabartinė populiacijos būklė nežinoma. Augalai sparčiai nyksta dėl augavietės užaugimo krūmais ir aukštomis žolėmis; Vienalapis gedutis (Malam monophyllos). Gausi ir gyvybinga populiacija pastebėta centrinėje teritorijos dalyje, kadagyne ant kalkingo dirvožemio. Taip pat pavieniai augalai ar jų nedidelės grupelės auga rytiniame tarpežerio pakraštyje netoli Liūnelio pakrantės, pelkėtame lapuočių miške; Didžiažiedė juodgalvė (Prunella grandiflora). Gana gausi, tačiau nedidelį plotą užimanti populiacija užregistruota centrinėje teritorijos dalyje, apaugančioje krūmais miško aikštelėje ant kalkingo dirvožemio, kartu su kvapiuoju plaurečiu (Gymnadenia odoratissima). Augavietė apauga krūmais ir medžiais, todėl augalai gali išnykti; Siauralapė plautė (Pulmonaria angustifolia). Teritorijoje augalai užregistruoti 1981 m. lapuočių miške. Populiacijos dabartinė būklė nežinoma; Taurinė pudmė (Tofieldia calyculata). Labai reta rūšis. Šiuo metu greičiausiai tai yra vienintelė, reliktinė šio augalo populiacija Lietuvoje. Teritorijoje populiacija išsidėsčiusi gana dideliame plote ant kalkingo dirvožemio, centrinėje teritorijos dalyje. Augalai auga atvirose miško aikštelėse ir krūmuose. Populiacija gausi ir gyvybinga. Populiacijai grėsmę kelia plotų apaugimas krūmais ir mišku; Šakotasis ratainytynas (Cladietum marisci). Tipingi šakotosios ratainytės (Cladium mariscus) sąžalynai auga Liūnelio ežero vakarinės ir pietinės pakrantės krante. Teritorijoje aptiktos šios į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos vabzdžių rūšys: didysis karališkasis laumžirgis (Anax imperator) (2001 m. stebėta apie 10 individų) ir mažasis karališkasis laumžirgis (Anax parthenope) (2001 m. stebėta apie 20 individų). Pagrindinė grėsmė pievų, pelkių ir krūmynų buveinėms yra užaugimas krūmais ir medžiais nustojus tradiciškai ūkininkauti: šienauti, ganyti gyvulius. Pagrindinė galima grėsmė gėlųjų vandenų buveinėms yra eutrofikacija, sukelta paviršinių vandenų ar drenažo nuotėkio iš aplinkinių žemės ūkio naudmenų ir buitinių nuotėkų iš sodybų. Didėjanti vandens eutrofikacija gali sukelti planktoninių dumblių gausų augimą, kuris mažins šviesos pralaidumą ežere, todėl sulėtės visiškai pasinėrusių augalų augimas. Rezervato žemė yra valdoma valstybės nuosavybės teise. Rezervato miškai priskirti valstybinės reikšmės miškams ir jų valdytojas yra VĮ Veisiejų miškų urėdija. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
  8. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti 6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų, 5130 Kadagynų, 3140 Ežerų su menturdumblių bendrijomis, 3150 Natūralių eutrofinių ežerų su plūdžių arba aštrių bendrijomis, 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7210 *Žemapelkių su šakotąja ratainyte buveinių, kitų saugomų augalų ir gyvūnų rūšių populiacijų palankią apsaugos būklę.
  9. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.
  10. atkurti ir palaikyti 6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinių su saugomomis augalų rūšimis tipišką struktūrą reguliuojant savaiminį užžėlimą; 4.
  11. atkurti ir palaikyti 5130 Kadagynų buveinės su saugomomis augalų rūšimis tipišką struktūrą reguliuojant savaiminį užžėlimą; 4.
  12. palaikyti ir pagerinti 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7210 *Žemapelkių su šakotąja ratainyte buveinių su saugomomis augalų rūšimis tipišką struktūrą reguliuojant savaiminį užžėlimą; 4.
  13. užtikrinti pastovų Liūnelio ežero vandens lygį; 4.
  14. sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  15. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 Galimos alternatyvos
  16. Atkurti ir palaikyti 6210 Stepinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinių su saugomomis augalų rūšimis tipišką struktūrą reguliuojant savaiminį užžėlimą 1.
  17. organizuoti pirminį buveinių išvalymą nuo sumedėjusios augalijos (iškirsti ir išvežti menkaverčius medžius ir krūmus) (5, 6, 8 tvarkymo plotai) Veisiejų regioninio parko direkcija, VĮ Veisiejų miškų urėdija 2008 metai I 1.
  18. organizuoti reguliarų sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (5, 6, 8 tvarkymo plotai) VĮ Veisiejų miškų urėdija, Veisiejų regioninio parko direkcija 2009, 2011, 2013, 2015, metai I 1.
  19. organizuoti pievų šienavimą ir nušienautos žolės pašalinimą iš teritorijos (5, 6, 8 tvarkymo plotai) VĮ Veisiejų miškų urėdija, Veisiejų regioninio parko direkcija 2008–2016 metai I Pievų buveinėms palaikyti tinka ekstensyvus ganymas, apsaugant retųjų augalų radavietes nuo nuganymo. Organizuoja Veisiejų regioninio parko direkcija.
  20. Atkurti ir palaikyti 5130 Kadagynų buveinės su saugomomis augalų rūšimis tipišką struktūrą reguliuojant 2.
  21. organizuoti pirminį buveinių išvalymą nuo sumedėjusios augalijos (iškirsti ir išvežti menkaverčius medžius ir krūmus) (7, 13 tvarkymo plotai) Veisiejų regioninio parko direkcija, VĮ Veisiejų miškų urėdija 2008 metai I savaiminį užžėlimą 2.
  22. organizuoti reguliarų sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (7, 13 tvarkymo plotai) VĮ Veisiejų miškų urėdija, Veisiejų regioninio parko direkcija 2009, 2011, 2013, 2015 metai I Kadagynų buveinėms palaikyti tinka ekstensyvus ganymas, apsaugant retųjų augalų radavietes nuo nuganymo. Organizuoja Veisiejų regioninio parko direkcija.
  23. Palaikyti ir pagerinti 7140 Tarpinių pelkių ir liūnų, 7210 *Žemapelkių su šakotąja ratainyte buveinių su saugomomis augalų rūšimis tipišką struktūrą reguliuojant savaiminį užžėlimą 3.
  24. organizuoti pirminį buveinių išvalymą nuo sumedėjusios augalijos (iškirsti ir išvežti menkaverčius medžius ir krūmus) (10 ir 11 (dalis) tvarkymo ploto) Veisiejų regioninio parko direkcija, VĮ Veisiejų miškų urėdija 2008 metai I 3.
  25. organizuoti reguliarų sumedėjusios augalijos atžalų šalinimą (10 ir 11 (dalis) tvarkymo plotai) VĮ Veisiejų miškų urėdija, Veisiejų regioninio parko direkcija 2009, 2011, 2013, 2015, metai I 3.
  26. organizuoti šienavimą pelkėtoje vietovėje (10 ir 11 (dalis) tvarkymo plotai) VĮ Veisiejų miškų urėdija, Veisiejų regioninio parko direkcija 2008–2016 metai I
  27. Užtikrinti pastovų Liūnelio ežero vandens lygį šiaurinėje teritorijos dalyje išvalyti arba rekonstruoti vandens pralaidą, kad būtų užtikrintas upelio, jungiančio Liūnelio ir Balsio ežerus, pratekėjimas Veisiejų regioninio parko direkcija 2007 metai I
  28. Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę sudarant kontrolės programą numatyti, kad teritorija ir jos apylinkės kontrolės tikslais būtų aplankomos ne rečiau kaip du kartus per mėnesį tikrinant, ar nepažeidžiamas teritorijos režimas Veisiejų regioninio parko direkcija 2007–2016 metai II 1Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – mažiau svarbios. V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  29. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Veisiejų regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos vertybių priežiūrą. Veisiejų regioninio parko direkcija organizuoja pirminius pievų, krūmynų ir pelkių buveinių išvalymo nuo sumedėjusios augalijos darbus, parengdama paraišką finansuoti darbus Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. VĮ Veisiejų miškų urėdija organizuoja vėlesnius buveinių būklės palaikymo darbus šienaujant ir pagal poreikį iškertant atžalas (šiems darbams įgyvendinti gali būti siekiama Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai skiriamos paramos). Organizuojant šias priemones, Veisiejų regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Veisiejų miškų urėdijai rengiant paraišką finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir gyvūnams. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
  30. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Veisiejų miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
  31. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari gamtinių buveinių ar rūšių buveinių kokybės, dydžio ar gyvūnų ir augalų skaičiaus stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas. Naujai atsiradę veiksniai, kurių nebuvo Gamtotvarkos plano rengimo metu, gali pakeisti situaciją sudarydami poreikį naujoms patikslintoms priemonėms numatyti.
  32. Ežerų, miškų, pelkių, pievų ir krūmynų buveinių stebėsena numatyta pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių stebėsena turi būti atliekama ne rečiau kaip kas 3 metai. Už stebėsenos vykdymą atsakinga Veisiejų regioninio parko direkcija.
  33. Saugomų Lietuvoje gegūnių (Dactylorhyza spp.) genties ir įtrauktų į Buveinių direktyvos II priedą augalų (plačialapės klumpaitės, plikažiedžio linlapio) didėjanti gausa pelkinėse buveinėse laikytina patikimu rodikliu nustatant, kad Gamtotvarkos plano priemonės įgyvendinamos sėkmingai.
  34. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Veisiejų regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Veisiejų regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  35. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas kas 3 metai, įvykdžius buveinių stebėsenos darbus pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 12.
  36. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 12.
  37. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 12.
  38. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 12.
  39. pasiekti rezultatai; 12.
  40. suinteresuotų asmenų indėlis, pasiekti susitarimai ir kt.; 12.
  41. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.
  42. Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų augalų populiacija arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę. PASTABA. * ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.