LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO Į S A K Y M A S DĖL NEMUNO SLĖNIO PIEVŲ TIES VIEŠVILE GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. birželio 22 d. Nr. D1-356 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:
- T v ir t i n u Nemuno slėnio pievų ties Viešvile gamtotvarkos planą (pridedama).
- P a v e d u Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, įgyvendinimą ir lėšų, reikalingų joms įgyvendinti, planavimą. Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-356 nemuno slėnio pievų ties Viešvile gamtotvarkos planas I. BENDROSIOS NUOSTATOS
- Nemuno slėnio pievų ties Viešvile gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas paukščių apsaugai svarbiai teritorijai vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
- Nemuno slėnio pievų ties Viešvile paukščių apsaugai svarbi teritorija (toliau – Nemuno slėnio pievų ties Viešvile PAST) yra Tauragės apskrityje, Jurbarko rajono savivaldybėje. Nemuno slėnio pievų ties Viešvile PAST patenka į Nemuno upės apsaugos zoną. Teritorijos plotas – 595,20 ha. Pagrindinę teritorijos dalį sudaro sukultūrintos, tačiau dabar skirtingose renatūralizacijos stadijose esančios Nemuno upės užliejamos pievos. Teritorijoje yra 13 mažų, seklių, pailgos formos senvagių kilmės ežerų. Dauguma jų priskirtini vidutiniškai eutrofiniams, turi siauras vidutinio aukščio helofitų juostas. Teritorijai daro poveikį pavasariniai Nemuno potvyniai, kurių trukmė svyruoja nuo poros savaičių iki mėnesio. Jų metu paprastai užliejama nuo 30 iki 70% teritorijos. Nemuno slėnio pievų ties Viešvile PAST aptinkamos šios į 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – Paukščių direktyva) I priedą įrašytos paukščių rūšys: griežlė (Crex crex), švygžda (Porzana porzana), nendrinė lingė (Circus aeruginosus), pievinė lingė (Circus pygargus), juodieji pesliai (Milvus migrans). Teritorijoje peri skaitlinga griežlės populiacija, registruojama ne mažiau kaip 40 patinų. Įrašytų į Paukščių direktyvos I priedą kitų paukščių rūšių perėjimas teritorijoje nenustatytas. Migracijų metu teritorijoje apsistoja gulbės giesmininkės (Cygnus cygnus), baltakaktės žąsys (Anser albifrons) ir želmeninės žąsys (Anser fabalis), tačiau jos nesudaro didesnių ir ilgai išsilaikančių sankaupų. Didžiausią grėsmę perintiems paukščiams kelia ankstyvas pievų šienavimas, kurio metu sunaikinami griežlių lizdai, žūva jaunikliai, kartais suaugę paukščiai. Grėsmę taip pat kelia benamės katės ir laukiniai plėšrūnai. Potenciali grėsmė yra apleistų pievų užaugimas sumedėjusia augalija nustojus tradiciškai ūkininkauti: šienauti ar ganyti gyvulius. Taip pat pakartotinis pievų sukultūrinimas ir jų produktyvumo palaikymas tręšiant mineralinėmis trąšomis. Tokio tipo pievose augalija tampa per tanki griežlėms judėti, todėl šie paukščiai jų nemėgsta ir apleidžia. Pievos ir ganyklos teritorijoje sudaro apie 80%, o stovintis vanduo beveik 5%. Apie 80% Nemuno slėnio pievų ties Viešvile PAST sudaro privačios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemė. Teritorijos vandenys yra valstybės nuosavybė. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
- Gamtotvarkos plano tikslas yra išsaugoti ne mažesnę nei dabartinė griežlės populiaciją – 40 griežiančių patinų – Nemuno slėnio pievose ties Viešvile.
- Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.
- išsaugoti dabartinį užliejamų pievų kraštovaizdį (atviros pievos be sumedėjusios augalijos) ir tinkamai tvarkyti pievas; 4.
- skatinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) dalyvauti Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programoje nurodant ekonominę ir gamtosauginę naudą; 4.
- informuoti vietos gyventojus, teritorijos lankytojus ir visos Lietuvos gyventojus apie teritorijoje sutinkamų paukščių apsaugos poreikius; 4.
- reguliuoti plėšrūnų ir varninių paukščių gausą; 4.
- sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę griežlių veisimosi laikotarpiu. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
- Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai¹
- Išsaugoti užliejamų pievų kraštovaizdį (atviras pievas be sumedėjusios augalijos) ir tinkamai tvarkyti pievas 1.
- inventorizuoti teritorijos natūralias užliejamas pievas ir parengti jų kartografinę medžiagą Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2008–2009 metai I 1.
- organizuoti natūralių pievų inventorizacijos duomenų perdavimą Tauragės apskrities viršininko administracijai, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, parduodant ar išnuomojant valstybinę žemę, dokumentuose būtų numatyti specialūs žemės naudojimo apribojimai, skirti natūralioms pievoms išsaugoti ir gerai jų būklei užtikrinti Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2009 metai I
- Skatinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) dalyvauti KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programoje nurodant ekonominę ir gamtosauginę naudą 2.
- supažindinti vietos ūkininkus ir žemės savininkus su KPP AAP Kraštovaizdžio tvarkymo programos reikalavimais organizuojant susitikimus (6 kasmetiniai susitikimai) Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2007–2012 metai I 2.
- konsultuoti vietos ūkininkus ir žemės savininkus (naudotojus) rengiant paraiškas pagal KPP AAP Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2007–2016 metai I
- Informuoti vietos gyventojus, teritorijos lankytojus ir visos Lietuvos gyventojus apie teritorijoje sutinkamų paukščių apsaugos poreikius 3.
- įrengti 3 informacinius stendus apie teritorijos vertybes ir jų apsaugos poreikius prie įvažiavimų į teritoriją Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2008–2009 metai II 3.
- parengti ne mažiau kaip 2 straipsnius regioninei spaudai apie saugomos teritorijos svarbą, vertybes ir jų apsaugos priemones Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2007–2008 metai III 3.
- išleisti lankstinuką apie Nemuno slėnio pievų ties Viešvile PAST (1500 egzempliorių tiražu) Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2008 metai III
- Reguliuoti plėšrūnų ir varninių paukščių gausą sudaryti sutartis su medžioklės plotų naudotoju, kad jis rudens–žiemos laikotarpiu rengtų lapių, mangutų, pilkųjų varnų ir kranklių gausos reguliavimui skirtas medžiokles (Pastaba. Kranklių gausos reguliavimui būtinas Aplinkos ministerijos leidimas) Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2008–2016 metai II
- Sustiprinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę griežlių veisimosi laikotarpiu numatyti valstybinio parko kasmet rengiamoje kontrolės programoje apsilankymus teritorijoje kontrolės tikslais ne rečiau nei kartą per dvi savaites kovo–gegužės mėn. ir patikrinti teritoriją; atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip asmenys, dalyvaujantys KPP AAP, laikosi šios priemonės reikalavimų Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija 2007–2016 metai I ¹ Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios. ² KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokos priemonė. V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
- Gamtotvarkos plano priemones įgyvendina Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Ji atsakinga už Nemuno slėnio pievų ties Viešvile PAST saugomų paukščių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų gamtos vertybių priežiūrą. Didžiausią dėmesį Viešvilės gamtinio rezervato direkcija turėtų skirti ūkininkų įtraukimui į teritorijos tvarkymą pagal Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programos reikalavimus, konsultuodama juos ir aiškindama dalyvavimo ekonominę ir gamtosauginę naudą, padėti parengti jiems būtinus dokumentus dalyvauti programoje. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
- Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
- Perinčios griežlės populiacijos gausumo įvertinimas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), parodys, ar Gamtotvarkos plane numatytos priemonės yra efektyvios. Vadovaujantis šia programa, griežlių stebėsena vykdoma kas dveji metai, apskaitas pakartojant tris kartus per sezoną teritorijoje esančių patinų skaičiui nustatyti. Apskaitos teritorijoje vykdomos laikantis individualaus jos stebėsenos plano ir rūšies monitoringo metodikos. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija turi stebėti žmogaus veiklą, jos apimtį ir intensyvumą, taip pat žolinės ir sumedėjusios augalijos dangos pokyčius teritorijoje. Visa tai padėtų suprasti saugomų objektų pokyčių priežastis ir apimtis. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, turi būti siūlomi Gamtotvarkos plano pakeitimai.
- Griežlių apsaugai svarbios buveinės – užliejamos pievos – yra nestabilios, jų būklė priklauso nuo hidrologinių sąlygų, jų ūkinio naudojimo pobūdžio, intensyvumo ir terminų, todėl Gamtotvarkos planas pirmą kartą turi būti peržiūrėtas po trejų metų, o vėliau – kas penkerius metus.
- Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir rekomendacijas. Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
- Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 11.
- uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos konkrečios priežastys; 11.
- iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 11.
- Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 11.
- perinčių griežlių vietinės populiacijos gausa ir pasiskirstymas teritorijoje; 11.
- pasiekti tvarkymo rezultatai, įvertinant, kiek ūkininkų dalyvauja Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programoje ir koks žemės plotas tvarkomas pagal šios programos reikalavimus; 11.
- suinteresuotų asmenų indėlis, Gamtotvarkos plano priemonių derinimo rezultatai, susitarimai ir kt.; 11.
- būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.
- Gamtotvarkos planas gali būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 9 punkte, jeigu nustatoma, kad mažėja perinčių griežlių gausa, arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę. ______________