LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XP-804 2007 m. birželio 19 d. Nr. 676 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 147 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2006 m. sausio 18 d. prašymą (protokolo Nr. 102, 10 klausimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui: 1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-804 1 straipsnyje nurodyto naujos redakcijos Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (toliau vadinama – Įstatymo projektas) 2 straipsnyje: 1.1. Išdėstyti 3 dalį taip: „3. Atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai – vartotojams patiektos šilumos kiekio matavimo priemonės, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą.“ 1.2. Išdėstyti 8 dalį taip: „8. Karšto vandens tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis karštą vandenį vartotojams.“ 1.3. Papildyti naujomis 9, 14 ir 26 dalimis (atitinkamai patikslinus ankstesniųjų 9–36 dalių numeraciją): „9. Karšto vandens tiekimas – centralizuotai pagaminto karšto vandens pristatymas ir pardavimas karšto vandens vartotojams. 14. Pastato šildymo būdas – techninis sprendimas, skirtas pastato patalpoms šildyti, įskaitant ir karšto vandens tiekimo sistemoje įrengtus šildymo prietaisus, nustatytas jo projektavimo dokumentuose. 26. Šilumos pirkimo–pardavimo vieta – šilumnešio vamzdynų vieta, kurioje tiekėjas parduoda šilumą vartotojui.“ 1.4. Išdėstyti 10 dalį taip: „10. Mokėjimo už šilumą pranešimas – pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą formą šilumos tiekėjo parengta ir privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus turinti išsami, tiksli, aiški ir visus reikalingus mokėjimams apskaičiuoti išeities duomenis turinti informacija buitiniam šilumos vartotojui apie jam už atsiskaitymo laikotarpį apskaičiuotas mokėtinas už patiektą šilumą šildymui ir (
- ar)karštam vandeniui ruošti sumas.“ 1.5. Įrašyti 19 dalyje po žodžio „savivaldybių“ žodį „institucijų“. 1.6. Išdėstyti 23 dalį taip: „23. Šilumos bazinė kaina – ilgalaikė šilumos kaina, apskaičiuota pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintas šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikas, nustatyta ne trumpesniam kaip 3 metų ir ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui ir antrais bei kitais jos galiojimo metais taikoma perskaičiuojant šilumos ir karšto vandens kainas.“ 1.7. Išdėstyti 27 dalį taip: „27. Šilumos tiekėjas – juridinis asmuo, tiekiantis šilumą vartotojams pagal pirkimo–pardavimo sutartis.“ 1.8. Išbraukti 28 dalyje žodžius „ir (
- ar)karšto vandens“. 1.9. Išdėstyti 35 dalį taip: „35. Tiekimo–vartojimo riba – šilumnešio vamzdynų vieta, iki kurios tiekėjas pristato šilumą vartotojui.“ 1.10. Papildyti šia 40 dalimi: „40. Valdymo perdavimas – šilumos ūkio ar jo dalies valdymo teisės perdavimas ūkio subjektui nuomos, koncesijos ar kitų valdymo perdavimo sutarčių pagrindu.“ 2. Išbraukti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį. 3. Išdėstyti Įstatymo projekto 6 straipsnį taip: „6 straipsnis. Šilumos taryba 1. Šilumos taryba yra kolegiali, patariamojo balso teisę turinti ir visuomeniniais pagrindais veikianti su šilumos ūkiu tiesiogiai susijusių institucijų ir organizacijų atstovų grupė, teikianti ūkio ministrui pasiūlymus svarbiais valstybės strategijos šilumos ūkyje klausimais. 2. Šilumos tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.“ 4. Išbraukti Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalyje žodžius „Šilumos taryboje apsvarstytus ir“. 5. Išdėstyti Įstatymo projekto ketvirtojo skirsnio pavadinimą taip: „ŠILUMOS IR KARŠTO VANDENS TIEKIMAS“. 6. Išdėstyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalį taip: „2. Šilumos tiekėjui atsisakius supirkti nepriklausomo šilumos gamintojo pasiūlytą nustatytuosius reikalavimus atitinkančią šilumą, gamintojas turi teisę apskųsti tiekėjo sprendimą savivaldybei. Savivaldybės institucijos priima sprendimą dėl nepriklausomo gamintojo skundo ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo jo užregistravimo. Savivaldybės institucijos turi teisę įpareigoti šilumos tiekėją supirkti šilumą iš nepriklausomo šilumos gamintojo jo pasiūlytomis šilumos tiekėjui arba savivaldybės tarybos nustatytomis kainomis ir sąlygomis. Nepriklausomo šilumos gamintojo ar šilumos tiekėjo skundus dėl savivaldybės institucijų sprendimo ikiteismine tvarka nagrinėja Komisija.“ 7. Įstatymo projekto 11 straipsnyje: 7.1. Išdėstyti pavadinimą taip: „11 straipsnis. Šilumos pirkimo–pardavimo vieta ir tiekimo–vartojimo riba tarp šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo“. 7.2. Išdėstyti 2 dalį taip: „2. Šilumos pirkimo–pardavimo vieta ir tiekimo–vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Atsiskaitomieji apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo–pardavimo vietoje. Jeigu nėra techninės galimybės atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus įrengti šilumos pirkimo–pardavimo vietoje, šilumos nuostolius atkarpose tarp šilumos pirkimo–pardavimo vietos ir apskaitos prietaiso apmoka vamzdynų savininkas. Sutartimis tiekimo–vartojimo riba gali būti nustatyta kitoje vietoje nei šilumos pirkimo–pardavimo vieta, šiuo atveju vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais šilumos pristatymo iki tiekimo–vartojimo ribos papildomas sąnaudas apmoka šie vartotojai. Pirmenybė pasirinkti tiekimo–vartojimo ribą suteikiama buitiniam šilumos vartotojui.“ 8. Išdėstyti Įstatymo projekto 12 straipsnį taip: „12 straipsnis. Atsiskaitymas su šilumos tiekėju 1. Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, kurie įrengti šilumos pirkimo–pardavimo vietoje. 2. Kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą pasirenka šilumos vartotojai kolektyviniu sprendimu Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. 3. Atsiskaitymo dokumentas yra sąskaita už šilumą. Buitiniam vartotojui išrašytoje sąskaitoje turi būti pateikta tiksli, aiški ir išsami informacija, kuria remdamasis šilumos tiekėjas apskaičiavo vartotojo mokesčio dydį už jo suvartotą šilumos kiekį patalpoms šildyti ir šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti bei karšto vandens temperatūrai palaikyti. Pateiktos informacijos privalo pakakti, kad vartotojas galėtų pasitikrinti, ar teisingai jam apskaičiuoti mokėjimai. Savivaldybės institucijos turi teisę nustatyti, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų už šilumą būtų išduodami mokėjimo už šilumą pranešimai. Buitinio šilumos vartotojo reikalavimu šilumos tiekėjas privalo išduoti sąskaitą, kai vartotojas apmoka su tuo susijusias papildomas tiekėjo sąnaudas. Savivaldybės institucijai nustačius, kad buitiniams šilumos vartotojams vietoj sąskaitų būtų išduodami mokėjimo už šilumą pranešimai, į šilumos kainą neįtraukiamos sąskaitų už šilumą parengimo ir pateikimo vartotojams sąnaudos.“ 9. Įstatymo projekto 13 straipsnyje: 9.1. Įrašyti 1 dalyje po žodžių „savivaldybių“ žodžius „institucijų“. 9.2. Įrašyti 2 dalyje po žodžio „savivaldybių“ žodį „institucijų“. 9.3. Išdėstyti 3 dalį taip: „3. Šildymo sezono laikotarpiu butai ir kitos patalpos daugiabučiame name privalo būti šildomi, jeigu to reikalauja bent 1/3 to namo butų savininkų, neturinčių įsiskolinimų šilumos tiekėjui.“ 10. Papildyti Įstatymo projektą nauju 15 straipsniu (atitinkamai patikslinus ankstesniųjų 15–39 straipsnių numeraciją): „15 straipsnis. Karšto vandens tiekimo daugiabučiuose namuose organizavimas 1. Vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti karšto vandens tiekėją ir sudaryti su juo karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Pasirinktas karšto vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karšto vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karštam vandeniui ruošti reikalingą geriamąjį vandenį ir šilumą iš atitinkamų tiekėjų. Nupirkto geriamojo vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomojo apskaitos prietaiso, vandens tiekėjo įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Nupirktos šilumos kiekis nustatomas pagal šilumos tiekėjo įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginius šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o jo nesant arba jam sugedus – pagal Valstybinės kainų ir energetikos komisijos tvirtinamas normas. Vartotojams parduodamo karšto vandens kiekis nustatomas pagal atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Karšto vandens kaina, pranešimų apie suvartotą karštą vandenį pateikimo ir apmokėjimo tvarka nustatoma karšto vandens tiekėjo ir vartotojo sutartyje. Tuo atveju, kai daugiabučio namo vartotojai karšto vandens tiekėju pasirenka šilumos tiekėją, šilumos tiekėjas privalo su šio namo vartotojais sudaryti karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. 2. Kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją, karštą vandenį vartotojams daugiabučiame name tiekia, karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka šilumos tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. 3. Savivaldybės taryba pagal Komisijos patvirtintą metodiką nustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, mokamą karšto vandens tiekėjui arba šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju šilumos tiekėjui. 4. Karšto vandens temperatūra, slėgis bei higienos rodikliai turi atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Šilumos, karšto vandens tiekėjų ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo tarpusavio santykiai, kompetencija, teisės ir pareigos karšto vandens tiekimo srityje nustatomos ūkio ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse.“ 11. Išdėstyti Įstatymo projekto 16 straipsnį taip: „16 straipsnis. Atsakomybė už atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus 1. Šilumos tiekėjas savo lėšomis įrengia atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, užtikrina jų tinkamą techninę būklę, reikalaujamą matavimų tikslumą ir organizuoja patikrą. 2. Daugiabučiuose namuose atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai įrengiami šilumos pirkimo–pardavimo vietoje. 3. Daugiabučiuose namuose, jeigu yra techninės galimybės ir vartotojai pageidauja, šilumos tiekėjai įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo riboje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į šilumos pardavimo kainas arba nustatomas atskiras mokestis tik atitinkamos grupės vartotojams. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais nustatytam šilumos kiekiui paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. 4. Karšto vandens tiekėjas arba šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju šilumos tiekėjas įrengia vartotojo bute ar kitose patalpose karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo riboje. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Šių apskaitos prietaisų rodmenys naudojami atsiskaityti su karšto vandens tiekėjais už karštam vandeniui gaminti suvartotą geriamojo vandens kiekį, taip pat šilumos kiekiui, suvartotam su karštu vandeniu, paskirstyti buitiniams šilumos vartotojams. 5. Atsiskaitomieji šilumos ir karšto vandens apskaitos, taip pat pristatomo į pastato šilumos punktą šilumnešio parametrus registruojantys prietaisai yra valstybinės metrologinės matavimo priemonių kontrolės objektas. Šių prietaisų patikros terminus kontroliuoja Lietuvos metrologijos inspekcija. 6. Sutartyse nustatomos sąlygos šilumos ir (
- ar)karšto vandens tiekėjo arba šilumos ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo įgaliotiems asmenims įstatymų nustatyta tvarka patekti į šilumos ir (
- ar)karšto vandens vartotojui priklausančias patalpas, kad jie galėtų prižiūrėti ir patikrinti atsiskaitomuosius šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisus.“ 12. Įstatymo projekto 17 straipsnyje: 12.1. Įrašyti 1 dalyje po žodžio „vartotojais“ žodžius „bei savivaldybe“. 12.2. Įrašyti 2 dalyje vietoj žodžio „savivaldybė“ žodžius „Šilumos tiekėjas su savivaldybe“. 13. Įstatymo projekto 18 straipsnyje: 13.1. Papildyti nauja 2 dalimi (atitinkamai patikslinus ankstesniųjų 2 ir 3 dalių numeraciją): „2. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti vartotojų teisių ir interesų.“ 13.2. Išdėstyti ankstesnės 2 dalies pirmąjį sakinį taip: „3. Šilumos pirkimo–pardavimo sutartyse turi būti šios privalomosios sąlygos:“. 13.3. Įrašyti 4 dalyje vietoj žodžių „Nacionaline vartotojų teisių apsaugos taryba prie Teisingumo ministerijos“ žodžius „Valstybine vartotojų apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba)“. 14. Išdėstyti Įstatymo projekto 19 straipsnį taip: „19 straipsnis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra 1. Prie šilumos tiekimo sistemos prijungtą daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas), kurį pasirenka daugiabučio namo bendrosios dalinės nuosavybės valdytojas – daugiabučio namo savininkų bendrija arba butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyviai, arba Civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas namo bendrojo naudojimo objektų administratorius, ir su juo sudaro daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) civilinę sutartį. 2. Jeigu butų savininkai nenusprendžia, kokį šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją pasirinkti, ir dėl to nesudaroma šios sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartys sudaromos atskirai nuo šilumos ir (
- ar)karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių. 3. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra atliekama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 4. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas su šilumos tiekėju sudaro šilumos pristatymo buitiniams vartotojams sutartį, su karšto vandens tiekėju – karšto vandens pristatymo buitiniams vartotojams sutartį.“ 15. Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalyje: 15.1. Išbraukti žodį „vykdomosios“. 15.2. Įrašyti 3 punkte vietoj žodžio „institucijos“ žodžius „vykdomoji institucija“. 15.3. Įrašyti 4 punkte vietoj žodžio „Taryba“ žodį „Tarnyba“. 16. Išdėstyti Įstatymo projekto 25 straipsnį taip: „25 straipsnis. Šilumos tiekėjo, šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo teisė patekti į butų ir kitų patalpų savininkams priklausančias patalpas 1. Šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgalioti atstovai turi teisę ne vėliau kaip prieš 24 valandas pateikę raštišką prašymą buto ir (
- ar)kitų patalpų savininkui patekti į savininkui priklausančias patalpas, kad galėtų apžiūrėti ar remontuoti šildymo ir karšto vandens sistemą ar apskaitos prietaisus, taip pat sustabdyti karšto vandens tiekimą įsiskolinusiam savininkui. 2. Jeigu butų ir (
- ar)kitų patalpų savininkai atsisako įleisti šilumos tiekėjo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo arba karšto vandens tiekėjo įgaliotus atstovus pagal jų pateiktą raštišką prašymą į savininkams priklausančias patalpas, šilumos tiekėjas, namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas arba karšto vandens tiekėjas, pagal ūkio ministro patvirtintas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles įforminę savininkų atsisakymą, turi teisę šių patalpų savininkų suvartotą šilumos ir karšto vandens kiekį nustatyti pagal tokiems atvejams Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką.“ 17. Išdėstyti Įstatymo projekto 28 straipsnį taip: „28 straipsnis. Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių nutraukimas vartotojo iniciatyva 1. Šilumos vartotojas, pakeitęs (buto) butų, kitų patalpų šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, turi teisę nutraukti šilumos ir (
- ar)karšto vandens pirkimo–pardavimo sutartį. Buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka rekonstruojant pastatą (inžinerines sistemas). 2. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, to pastato butų ir kitų patalpų savininkų ir šilumos ir (
- ar)karšto vandens tiekėjo sutartys laikomos nutrauktomis nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento. 3. Kai rekonstravus pastatą (inžinerines sistemas) pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (
- ar)karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai ūkio ministro patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse nustatyta tvarka šilumos ir (
- ar)karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos ir (
- ar)karšto vandens dalį.“ 18. Išbraukti Įstatymo projekto 29 ir 30 straipsnius. 19. Išdėstyti Įstatymo projekto 31 straipsnį taip: „31 straipsnis. Veiklos licencijavimas šilumos ūkio sektoriuje 1. Šilumos tiekėjas privalo turėti šilumos tiekimo licenciją. 2. Licencijų išdavimo tvarką ir taisykles tvirtina Vyriausybė. Licencijas šilumos tiekėjui, tiekiančiam ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, atsižvelgdama į savivaldybės institucijos rekomendacijas, išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Licencijas mažiau šilumos tiekiančiam tiekėjui išduoda, sustabdo, panaikina ir licencijuojamą veiklą kontroliuoja savivaldybės institucija. 3. Licencijos išduodamos vadovaujantis veiklos saugumo, patikimumo, efektyvumo ir nediskriminavimo principais. 4. Licencijos turėtojas privalo vykdyti šias licencijuojamos veiklos sąlygas: 1) drausti savo verslo veiklos riziką. Draudimo suma turi būti ne mažesnė už licencijuojamai veiklai vykdyti naudojamo turto vertę; 2) užtikrinti eksploatuojamų tinklų plėtrą, prijungti vartotojų ir gamintojų įrenginius, esančius jo teritorijoje, prie šilumos perdavimo tinklo pagal atitinkamus norminius dokumentus; 3) tiekti šilumą kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika; 4) tvarkyti atskirą nuo kitų rūšių veiklos šilumos tiekimo sąnaudų apskaitą, atlikti licencijuojamos veiklos sąnaudų auditą ir viešai skelbti duomenis apie šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudas. Tvarkant buhalterinę apskaitą, parengiamos finansinės atskaitomybės ataskaitos pagal atskiras savivaldybes. Atskirose savivaldybėse veikiančių įmonės struktūrinių padalinių apskaita tvarkoma taip, kaip ji turėtų būti tvarkoma atskiroje įmonėje; 5) derinti su licenciją išdavusia institucija valdomo turto priežiūros ir eksploatavimo planus ir nustatytąja tvarka teikti licenciją išdavusiai institucijai informaciją apie jų vykdymą; 6) teisės aktų nustatyta tvarka teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas; 7) teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms informaciją, reikalingą įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytoms pareigoms vykdyti. Šilumos tiekėjas privalo pateikti reikalaujamą informaciją per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, jeigu nėra pagrįstų priežasčių, dėl kurių nustatomas ilgesnis terminas; 8) informuoti ir konsultuoti vartotojus teisės aktų nustatyta tvarka, sąlygomis ir apimtimi. 5. Licencijos turėtojas negali savo vardu įgalioti kitų įmonių vykdyti licencijoje nurodytą veiklą arba perduoti joms šios teisės pagal sutartį.“ 20. Išdėstyti Įstatymo projekto 32 straipsnio pavadinimą taip: „32. straipsnis. Šilumos įrenginių prižiūrėtojų (eksploatuotojų) atestavimas“. 21. Išdėstyti Įstatymo projekto 33 straipsnį taip: „33 straipsnis. Šilumos kainodara 1. Šilumos kainos yra vienanarės arba dvinarės. Šilumos vartotojas moka už suvartotą šilumos energiją pagal šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse numatyta tvarka nustatytą vienanarę arba dvinarę kainą pasirinktinai. 2. Šilumos ir (
- ar)karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų šilumos ir (
- ar)karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (
- ar)karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir rekonstravimo sąnaudos negali būti įtraukiamos į šilumos ar karšto vandens kainas. 3. Šilumos kainos, atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas, gali būti diferencijuojamos pagal šilumos tiekimo sistemas, vartotojų grupes, šilumos pirkimo–pardavimo vietą, tiekimo–vartojimo ribą, šilumos vartojimo mastą, šilumnešius ir jų kokybę, tiekimo patikimumą, vartojimo sezoniškumą, periodiškumą ir apskaitos būdus. Diferencijuojant kainas, draudžiamas kryžminis subsidijavimas tarp vartotojų grupių. 4. Šilumos tiekėjas, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, vadovaudamasis šilumos kainų nustatymo metodikomis ir atsižvelgdamas į savivaldybės institucijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pastabas, parengia ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybės institucijai bazinės šilumos kainos projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai bazinės kainos suderinimą ir (
- ar)pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato bazinę kainą. Dalyvauti nustatant bazines kainas kviečiamos šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Kartu nustatomi tiekimo efektyvumo rodikliai. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatytas bazines kainas skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Šilumos tiekėjas, valdantis skirtingose savivaldybėse esančias šilumos tiekimo sistemas, gali teikti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti skirtingas bazines kainas šioms sistemoms. Šilumos tiekėjas, teikdamas pasiūlymą dėl skirtingų bazinių kainų šilumos tiekimo sistemoms, esančioms skirtingose savivaldybėse, nustatymo, privalo jį teikti dėl visų skirtingose savivaldybėse esančių šilumos tiekimo sistemų. Šilumos tiekėjas arba savivaldybė turi teisę teisme apskųsti Valstybinę kainų ir energetikos komisiją dėl nustatytų bazinių kainų. 5. Savivaldybių tarybos nustato: 1) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis bazinėmis kainomis ir šilumos kainų nustatymo metodikomis – įmonių tiekiamų šilumos ir (
- ar)karšto vandens kainas kiekvienam šilumos tiekėjui, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Pirmaisiais bazinių kainų galiojimo metais savivaldybė ne vėliau kaip per 30 dienų nustato kainas, atsižvelgdama į Komisijos nustatytas bazines kainas. Savivaldybės nustatytos kainos galioja ne ilgiau kaip 12 mėnesių nuo jų įsigaliojimo dienos. Savivaldybei per nurodytą terminą nenustačius kainų pirmiesiems bazinių kainų galiojimo metams, Komisija vienašališkai nustato kainas, lygias bazinėms kainoms. Komisijos vienašališkai nustatytos kainos skelbiamos viešai likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jų įsigaliojimo ir taikomos nuo mėnesio pirmosios dienos. Skundus dėl savivaldybės nustatytų kainų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; 2) vadovaudamosi šilumos kainų nustatymo metodikomis – įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas kainas kiekvienam šilumos tiekėjui, kuris realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, apie tai informuodamos vartotojus ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki kainos įsigaliojimo. Skundus dėl savivaldybės nustatytų kainų ikiteismine tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija; 3) vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika – daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalius tarifus. Tarifai diferencijuojami atsižvelgiant į daugiabučio namo šilumos punkto įrenginių nuosavybės teisės subjektą. 6. Šilumos tiekėjai teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybei perskaičiuotų kainų projektus ir jų pagrindimą. Savivaldybės taryba per 30 dienų nustato kainas. 7. Visas savivaldybės tarybos nustatytas kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo savivaldybei esamus kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius kainų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas kainas. Jos galioja, iki pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai. 8. Naujiems šilumos vartotojams, prisijungusiems prie šilumos tiekimo sistemos, leidžiama ne ilgiau kaip 3 metams nustatyti šilumos kainas, grindžiamas tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) ribinėmis šilumos tiekimo sąnaudomis šiems vartotojams. 9. Karšto vandens tiekėjas, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta karšto vandens kainų nustatymo metodika, parengia ir teikia Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei savivaldybės institucijai karšto vandens kainos projektą. Savivaldybės institucija ne vėliau kaip per 30 dienų teikia Komisijai karšto vandens kainos suderinimą ir (
- ar)pagrįstas pastabas. Komisija, išnagrinėjusi savivaldybės institucijos pastabas arba per 30 dienų jų negavusi, ne vėliau kaip per 15 dienų nustato karšto vandens kainą.“ 22. Įrašyti Įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „savivaldybė“ žodžius „savivaldybės institucija“. 23. Išdėstyti Įstatymo projekto 35 straipsnį taip: „35 straipsnis. Reikalavimai valdymą perėmusiam subjektui 1. Jeigu šilumos tiekėjas valdo daugiau kaip vieną šilumos tiekimo sistemą, kurioje realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, kiekvienos sistemos sąnaudos įtraukiamos į apskaitą atskirai. Tvarkant buhalterinę apskaitą, parengiamos finansinės atskaitomybės ataskaitos pagal atskiras savivaldybes. Atskirose savivaldybėse veikiančių įmonės struktūrinių padalinių apskaita tvarkoma taip, kaip ji turėtų būti tvarkoma atskiroje įmonėje. 2. Jeigu šilumos tiekimo sistemoje, kurioje realizuojama ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, šilumos tiekėjas dar ir gamina šilumą, jis privalo atskirai tvarkyti šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudų apskaitą. Jeigu šilumos tiekėjas prižiūri šilumos vartotojų šildymo ir karšto vandens sistemas, šios veiklos sąnaudos įtraukiamos į apskaitą atskirai. 3. Šilumos tiekėjų informacija, susijusi su jų licencijuojama veikla ar veikla, kurios kainos reguliuojamos, yra vieša. Valstybės ir savivaldybės institucijos, įstatymų nustatyta tvarka atlikdamos joms pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš šilumos ar karšto vandens tiekėjų ir pastato šildymo bei karšto vandens sistemos prižiūrėtojų visus finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, susijusius su jų reguliuojama veikla. Šilumos tiekėjų duomenys apie šilumos gamybos ir šilumos perdavimo sąnaudas skelbiami viešai.“ 24. Išdėstyti Įstatymo projekto 36 straipsnį taip: „36 straipsnis. Investicinių planų derinimas Investiciniai planai derinami su savivaldybės taryba jos nustatyta tvarka. Šilumos tiekėjų skundus dėl savivaldybių tarybų sprendimų derinant investicinius planus išankstine ne teismo tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.“ 25. Įrašyti Įstatymo projekto 37 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „savivaldybė“ žodžius „savivaldybės institucija“. 26. Įstatymo projekto 38 straipsnyje: 26.1. Išbraukti 2 ir 4 dalis. 26.2. Įrašyti 3 dalyje po žodžio „komisija“ žodžius „savivaldybių institucijos“. 26.3. Įrašyti 8 dalyje vietoj skaičiaus „5“ skaičių „10“. MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS KIRKILAS ŪKIO MINISTRAS VYTAS NAVICKAS ______________