← Lietuva

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS Į S A K Y M A S DĖL LAUKAGALIO PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO 2007 m. liepos 13 d. Nr. D1-403 Vilnius Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409), 41 punktu:

  1. Tvirtinu Laukagalio pelkės gamtotvarkos planą (pridedama).
  2. Pavedu: 2.
  3. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos koordinuoti joms pavaldžių institucijų veiklą, įgyvendinant šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane numatytas priemones; 2.
  4. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti lėšų, reikalingų priemonėms, numatytoms šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, už kurių įgyvendinimą atsakinga Labanoro regioninio parko direkcija, planavimą; 2.
  5. Generalinei miškų urėdijai prie Aplinkos ministerijos užtikrinti valstybės įmonės Švenčionėlių miškų urėdijos privalomųjų miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų lėšų, kuriomis reikalinga finansuoti atitinkamas priemones, numatytas šio įsakymo 1 punktu patvirtintame gamtotvarkos plane, planavimą. APLINKOS MINISTRAS ARŪNAS KUNDROTAS ______________ PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-403 LAUKAGALIO PELKĖS GAMTOTVARKOS PLANAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS
  6. Laukagalio pelkės gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2006, Nr. 124-4711). Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, kurią parengė PHARE 2002 m. programos projekto „Tvarkymo planų Lietuvos saugomoms teritorijoms parengimas“ EUROPEAID/113516/D/SV/LT ekspertai, išsamiai aprašanti, paaiškinanti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje www.am.lt/gamtotvarka. II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
  7. Teritorija atitinka gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų (toliau – BAST) atrankos kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271). Ji yra Vilniaus apskrityje, Švenčionių rajono savivaldybės Labanoro seniūnijos teritorijoje. Laukagalio pelkė yra didesnės vietovės, atitinkančios BAST atrankos kriterijus (Labanoro regioninis parkas), dalis. Laukagalio pelkės teritorija saugoma kaip Labanoro regioninio parko Laukagalio telmologinis draustinis. Teritorijos, kuriai parengtas šis Gamtotvarkos planas, plotas – 315 ha. Teritorija yra Labanoro girios šiaurinėje dalyje, priklauso Peršokšnos upės baseinui. Laukagalio pelkei būdinga didelė buveinių įvairovė. Teritorijoje nustatyti 9 Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai, įtraukti į 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (toliau – Buveinių direktyva) I priedą: 5130 Kadagynai (užima apie 1% teritorijos), 6450 Aliuvinės pievos (užima apie 1% teritorijos), 7110 *Aktyvios aukštapelkės (užima apie 1% teritorijos), 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai (užima apie 15% teritorijos), 7230 Šarmingos žemapelkės (užima apie 40% teritorijos), 9010 *Vakarų taiga (užima apie 2%), 9050 Žolių turtingi eglynai (užima apie 2% teritorijos), 9080 *Pelkėti lapuočių miškai (užima apie 8% teritorijos), 91D0 *Pelkiniai miškai (užima apie 4% teritorijos). Laukagalio pelkė pasižymi didele augalų įvairove. Teritorijoje aptikta 10 augalų rūšių, kurios nurodytos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše, patvirtintame aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2005, Nr. 76-2784), o viena iš jų – dvilapis purvuolis (Liparis loeselii) – įtraukta į Buveinių direktyvos II priedą. Laukagalio pelkės vabzdžių fauną labiausiai charakterizuoja auksuotoji šaškytė (Euphydryas aurinia) – Buveinių direktyvos II priedo rūšis. Pagrindinė grėsmė teritorijai yra atvirų vietų užaugimas krūmais ir nendrėmis dėl nevykdomos ūkinės veiklos, hidrologinio režimo pokyčių. Grėsmė, kuri gali pakenkti pelkei, jos buveinėms ir vertybėms, yra eutrofikacija. Laukagalio pelkė susiformavo ant neturtingų maisto medžiagomis dirvožemių, todėl bet kokių maisto medžiagų patekimas (ypač azoto) iš aplinkinių žemės ūkio teritorijų ar žuvininkystės tvenkinių gali pakeisti augalų rūšinę sudėtį ir paskatinti sumedėjusios augalijos ir nendrių žėlimą. Miškų buveinėms poveikį gali turėti intensyvus sanitariniai kirtimai ir netinkamai naudojama miškų ūkio technika. Apie 20% teritorijos ploto yra valdoma privačios nuosavybės teise. III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
  8. Gamtotvarkos plano tikslas – užtikrinti palankią teritorijoje randamų Europos Bendrijos svarbos pievų, krūmynų, pelkių ir miškų buveinių su joms būdinga struktūra, auksuotosios šaškytės ir dvilapio purvuolio populiacijų apsaugos būklę.
  9. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: 4.
  10. pašalinti sumedėjusią augaliją ir nendres pelkėse ir pievose; 4.
  11. atstatyti hidrologinį režimą Laukagalio pelkės šlapynėse; 4.
  12. atkurti miškų buveinių: 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai būdingą struktūrą. IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO PLANAS
  13. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimo planas: Uždavinys Priemonės pavadinimas Atsakingos institucijos Priemonės įvykdymo terminas arba periodiškumas Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 Galimos alternatyvos
  14. Pašalinti sumedėjusią augaliją ir nendres pelkėse ir pievose 1.
  15. organizuoti, kad nendrės būtų iškirstos ir išvežtos (1, 6, 7 ir 8 tvarkymo plotai) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Švenčionėlių miškų urėdija3, Labanoro regioninio parko direkcija 1, 6 tvarkymo plotai – 2009, 2010, 2012, 2014, 2016 metai 7, 8 tvarkymo plotai – 2009, 2010, 2011, 2013, 2015 metai I Konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavoje arba išsinuomotoje žemėje pievas ir šlapžemes tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą 1.
  16. organizuoti, kad nendrės ir sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsta ir išvežta (2 ir 3 tvarkymo plotai) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, 2009,2011,2013 2015 metai I Labanoro regioninio parko direkcija 1.
  17. organizuoti, kad sumedėjusi augalija (menkaverčiai medžiai ir krūmai) būtų iškirsta ir išvežta (1, 5, 6, 7, 8 ir 9 tvarkymo plotai) Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, VĮ Švenčionėlių miškų urėdija3, Labanoro regioninio parko direkcija 1 tvarkymo plotas – 2009, 2012, 2016 metai I 5 tvarkymo plotas – 2009, 2012, 2015 metai 6 tvarkymo plotas – 2009, 2013 metai 7 tvarkymo plotas – 2009, 2012, 2016 metai 8 tvarkymo plotas – 2009, 2013 metai 9 tvarkymo plotas – 2009, 2011,2013, 2016 metai 1.
  18. organizuoti pelkių ir pievų šienavimą (1, 4, 5, 6 ir 9 tvarkymo plotai) VĮ Švenčionėlių miškų urėdija3, Labanoro regioninio parko direkcija 1 tvarkymo plotas – 2011, 2013, 2015 metai I 4, 5 tvarkymo plotai – 2009, 2011, 2013, 2016 metai 6 tvarkymo plotas – 2009, 2011, 2014 metai 9 tvarkymo plotas – 2009, 2012, 2016 metai
  19. Atstatyti hidrologinį režimą Laukagalio pelkės šlapynėse 2.
  20. hidrologinio režimo atstatymo projekto parengimas (1–9 tvarkymo plotai) Labanoro regioninio parko direkcija 2008 metai II 2.
  21. hidrologinio režimo atstatymo projekto įgyvendinimas (1–9 tvarkymo plotai) VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, Labanoro regioninio parko direkcija 2009–2010 metai II
  22. Atkurti miškų buveinių: 9010 *Vakarų taiga, 9050 Žolių turtingi eglynai, 9080 *Pelkėti lapuočių miškai būdingą struktūrą 3.
  23. siekiant sudaryti sąlygas šio Gamtotvarkos plano 3.2 ir 3.3 priemonių įgyvendinimui, parengti pasiūlymus VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos valdomų miškų vidinės miškotvarkos projektui (projekto parengimas numatomas 2009–2010 m.) Labanoro regioninio parko direkcija 2009 metai II 3.
  24. užpelkėjusiuose lapuočių miškuose atrankiniais kirtimais sumažinti eglės lajų projekcinio padengimo plotą iki 15%, išlaikant ne retesnius kaip 0,5 skalsumo medynus (10, 11 ir 12 (dalis) tvarkymo plotai) VĮ Švenčionėlių miškų urėdija3 2010, 2012, 2014, 2016 metai III 3.
  25. sudaryti sąlygas formuotis įvairiaamžiams ir įvairiarūšiams medynams, iškertant viename hektare 3–5 ne didesnes kaip 20–25 m skersmens aikšteles, kurios sudarytų 12–24% viso medyno ploto (10, 11 ir 12 (dalis) tvarkymo plotai) VĮ Švenčionėlių miškų urėdija3 2010, 2012, 2014, 2016 metai III 3.
  26. konsultuojant miško savininkus, siekti, kad jie įgyvendintų miško buveinių tipingos struktūros atkūrimo darbus, nurodytus šio Gamtotvarkos plano 3.2 ir Labanoro regioninio parko direkcija 2007–2016 metai III 3.3 priemonėse, naudodamiesi parama, teikiama pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (12 tvarkymo plotas, privačiuose miškuose) 1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios. 2 KPP AAP – Kaimo plėtros 2013–2017 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokos priemonė. 3 tik už priemonės įgyvendinimą valstybinės reikšmės miškuose. V. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
  27. Šio Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Labanoro regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių Laukagalio pelkėje palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir saugomų gamtos objektų priežiūrą. Labanoro regioninio parko direkcija atsakinga už pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto parengimą. VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, vykdydama kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybinės reikšmės miškuose, organizuoja pelkės hidrologinio režimo atkūrimo projekto įgyvendinimą (darbams finansuoti siūloma prašyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose). Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsakinga už pirminio pievų ir pelkių buveinių išvalymo nuo nendrių ir menkavertės sumedėjusios augalijos darbų organizavimą panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Labanoro regioninio parko direkcija, suderinusi su VĮ Švenčionėlių miškų urėdija, vykdo darbų įgyvendinimo priežiūrą. Vėlesnius pievų ir pelkių buveinių būklės palaikymo darbus 1, 2, 3, 6 tvarkymo plotuose šienaujant ir pagal poreikį iškertant atžalas (išskyrus atžalų kirtimą 6 tvarkymo plote) ir nendres, organizuoja VĮ Švenčionėlių miškų urėdija. Vėlesnius pievų ir pelkių buveinių būklės palaikymo darbus kituose tvarkymo plotuose organizuoja Labanoro regioninio parko direkcija. Kaip alternatyva organizuojant pelkių ir pievų buveinių plotų, kuriuose iškirtus sumedėjusią augaliją ir nendres atkurta šių žemės ūkio naudmenų gera agrarinė būklė ir kuriuose pagal esamas hidrologines sąlygas gali būti šienaujama kasmet, vėlesniems tvarkymo darbams gali būti ieškoma Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokos priemonės Kraštovaizdžio tvarkymo programos paramos. VĮ Švenčionėlių miškų urėdija organizuoja buveinių tvarkymą valstybinės reikšmės miškuose, o Labanoro regioninio parko direkcija – kitoje žemėje. Labanoro regioninio parko direkcija teikia metodinę paramą VĮ Švenčionėlių miškų urėdijai rengiant paraiškas finansavimui iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti, taip pat konsultuoja dėl buveinių būklės palaikymo darbų metodų, terminų, technikos naudojimo ir konkrečių darbų vietų, kad nebūtų pakenkta saugomiems augalams ir gyvūnams. Europos Bendrijos svarbos miško buveinių būdingos struktūros atkūrimo darbams įgyvendinti siūloma siekti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programą skiriamos paramos pelno nesiekiančioms investicijoms miškuose. VI. LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI
  28. Preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plane numatytų priemonių įgyvendinimui pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Pagrindiniai šiame Gamtotvarkos plane numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos, VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos privalomiesiems miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbams (tarp jų aplinkosauginiams objektams tvarkyti) skiriamos lėšos, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos. VII. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMO IR STEBĖSENOS (MONITORINGO) TVARKA
  29. Gamtotvarkos planas turi būti peržiūrimas nustatant, ar numatytos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant plano uždavinius. Siekiant įvertinti Gamtotvarkos plano efektyvumą, būtina reguliariai stebėti šiuos gamtinius parametrus: 8.
  30. aukštapelkių, tarpinių pelkių ir žemapelkių užaugimo laipsnį; 8.
  31. vandens lygio svyravimus aukštapelkėse, tarpinėse pelkėse ir žemapelkėse; 8.
  32. miškų rūšinės ir amžiaus struktūros kitimą; 8.
  33. auksuotosios šaškytės populiacijos gausumo pokyčius; 8.
  34. dvilapio purvuolio populiacijos gausumo pokyčius.
  35. Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir augalų stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608). Vadovaujantis šia programa, buveinių ir augalų stebėsena turėtų būti atliekama ne rečiau kaip kas treji metai. Stebėseną vykdo Labanoro regioninio parko direkcija.
  36. Kita aplinkybė, skatinanti atlikti Gamtotvarkos plano peržiūrą, yra nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso eiga miško plotų, kurie šiuo metu yra rezervuoti nuosavybės teisių atkūrimui, privatizavimas arba priskyrimas valstybinės reikšmės miškams. Šiuo požiūriu būtina peržiūrėti Gamtotvarkos plano priemonių sąrašą, tvarkymo plotus, kuriuose jos įgyvendinamos, darbų apimtis ir finansavimo šaltinius.
  37. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Labanoro regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, jeigu jie vertino buveinių būklę, kitų suinteresuotų asmenų ar institucijų pastabas ir pasiūlymus. Labanoro regioninio parko direkcija parengia peržiūros ataskaitą ir ją pateikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
  38. Gamtotvarkos plano peržiūra turi būti atliekama kas 5 metai, pirmą kartą 2011 metais.
  39. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama: 13.
  40. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys; 13.
  41. iškeltų uždavinių atitiktis esamai situacijai; 13.
  42. Gamtotvarkos plano priemonių finansavimas; 13.
  43. pasiekti rezultatai; 13.
  44. Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių ir rūšių būklė, vadovaujantis šių objektų stebėsenos rezultatais; 13.
  45. būtinybė pakeisti vykdomas Gamtotvarkos plano priemones ar numatyti naujas.
  46. Gamtotvarkos planas turėtų būti peržiūrimas ar tikslinamas ir kitu laiku, nei nurodyta šio Gamtotvarkos plano 12 punkte, jei pradeda blogėti buveinių būklė, mažėja saugomų rūšių populiacijos arba surandama efektyvesnių būdų užtikrinti teritorijos palankią apsaugos būklę. PASTABA. *ženklu žymimi prioritetiniai Europos Bendrijos svarbos gamtinių buveinių tipai. ______________

🔗 Į oficialų šaltinį

DI paaiškinimas pagal oficialų įstatymo tekstą. Orientacinis, nepakeičia teisinės konsultacijos.